LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 39:2005 „PIRTYS: ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS SAUGOS SVEIKATAI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO
2005 m. liepos 21 d. Nr. V-595
Vilnius
1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 39:2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu
Nr. V-595
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 39:2005 „PIRTYS: ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS saugos sveikatai reikalavimai“
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma nustato pirčių, kuriose teikiamos atlygintinos paslaugos, įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimus.
2. Ši higienos norma taikoma naujai statomoms, rekonstruojamoms ar kapitaliai remontuojamoms pirtims. Veikiančioms pirtims taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kuriems įgyvendinti nereikia rekonstruoti ar kapitaliai remontuoti pastato.
II. NUORODOS
4. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos:
4.1. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2225).
4.3. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2000, Nr. 85-2581).
4.5. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902).
4.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127).
4.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. V-180 „Dėl Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kuriomis versdamiesi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo turėti leidimą-higienos pasą, sąrašo bei Leidimo-higienos paso išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 41-1319).
4.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. V-51 „Dėl Asmenų, kurie privalo įgyti žinių sveikatos klausimais, profesijų sąrašo, ir asmenų, kurie dėl savo darbo ar kitos veiklos pobūdžio privalo įgyti pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių ir įgūdžių, profesijų ir veiklos sričių sąrašo bei mokymo tvarkos tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 18-795).
4.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605).
4.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606).
4.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 571 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 90:2000 „Kenkėjų kontrolė. Higienos normos ir taisyklės“ (Žin., 2000, Nr. 95-3001).
4.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. 307 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 92:1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“ tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 58-1907).
4.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. V-895 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 105:2004 „Polimeriniai statybos produktai ir polimerinės baldinės medžiagos“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 182-6745).
4.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 390 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 109:2001 „Baseinai. Įrengimas, priežiūra ir kontrolė“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 64-2376).
4.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 288 „Dėl Privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 63-2551).
4.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 687 „Dėl Saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 26-946).
4.17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 420 „Dėl reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 8-215).
4.18. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1851).
4.19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. 390 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 83-3804).
4.20. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 19 „Dėl STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo ir 1998 08 31 įsakymo Nr. 162 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 13-333).
III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
5. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
5.2. maža tradicinė pirtis –pirtis, kurios bendras patalpų plotas iki 30 m2, įrengta atskirame statinyje;
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
7. Fiziniai ar juridiniai asmenys, vartotojui suteikę nesaugią paslaugą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka [4.2, 4.3].
8. Fiziniai ar juridiniai asmenys, teikiantys pirties paslaugas, turi turėti leidimą-higienos pasą šiai veiklai [4.7].
9. Pirties darbuotojai gali dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą ir įgiję žinių sveikatos ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo klausimais [4.6, 4.8].
V. PATALPOS IR JŲ ĮRENGIMAS
11. Pirties patalpos ir jų įrengimas turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus [4.4, 4.5, 4.17, 4.18].
12. Pirtyje turi būti šios pagrindinės patalpos: persirengimo, poilsio arba persirengimo-poilsio (priepirtis), kaitinimosi, prausimosi ar dušinė, tualetas, daugkartinio ir vienkartinio naudojimo prausimosi reikmenų, valymo priemonių ir inventoriaus.
13. Mažoje tradicinėje pirtyje gali būti tik dvi patalpos: kaitinimosi patalpa, kurioje galima ir praustis, ir persirengimo-poilsio patalpa (priepirtis). Mažoje tradicinėje pirtyje daugkartinio ir vienkartinio naudojimo prausimosi reikmenų, valymo priemonių ir inventoriaus patalpos gali būti įrengtos gretimame pastate, tualetas gali būti įrengtas gretimame pastate ar lauke.
14. Minimalūs pirties patalpų plotai vienam lankytojui:
16. Prausimosi patalpoje turi būti suolai, prausimosi įrenginiai (dušų rageliai, vandens čiaupai ar kt.) ir daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (prausimosi dubenys, vonelės ir pan.); 10 lankytojų turi būti ne mažiau kaip 1 dušo ragelis ir 1 vandens čiaupas.
17. Mažoje tradicinėje pirtyje, jei nėra vandentiekio, gali nebūti prausimosi įrenginių, o naudojami daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys.
18. Prausimosi dubenys turi būti iš nerūdijančios medžiagos, skirtingai paženklinti kūnui ir kojoms plauti, taip pat skirtingai paženklinti prausimosi dubenys vaikams. Prausimosi dubenų turi būti ne mažiau kaip prausimosi patalpoje vietų, vaikams skirtų prausimosi dubenų turi būti ne mažiau kaip 20 % prausimosi patalpos vietų skaičiaus.
19. Jei pirtyje atskiroje patalpoje įrengiama vonia, vonios patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,4 m2, patalpoje įrengiamos lentynėlės prausimosi reikmenims, kabyklos.
20. Atsižvelgiant į temperatūrą ir drėgmę, kaitinimosi patalpos skirstomos į:
21. Persirengimo, poilsio, prausimosi, kaitinimosi patalpose turi būti pakabinti termometrai. Kaitinimosi patalpoje turi būti spiritiniai, bimetaliniai arba spyruokliniai termometrai.
22. Kaitinimosi patalpoje kaitinimo krosnis gali būti elektrinė arba kūrenama kietu, skystu ar dujiniu kuru. Krosnis turi būti atitverta karščiui atsparia užtvara.
23. Kaitinimo krosnyje gali būti įrengta talpykla vandeniui šildyti. Talpykla turi būti įrengta taip, kad joje esantis vanduo naudojimosi pirtimi metu neužvirtų.
24. Jei kaitinimo krosnis kūrenama kietu kuru, prie jos turi būti semtuvėlis žarijoms, žarsteklis ir apsauginės pirštinės.
25. Kaitinimosi patalpoje įrengiami suolai, kėdės ar gultai. Suolai turi būti ne siauresni kaip 0,4 m, gultai – ne siauresni kaip 0,6 m ir ne trumpesni kaip 1,5 m. Jei įrengiami kelių aukštų gultai, atstumas nuo viršutinio gulto iki lubų turi būti ne mažesnis kaip 1,1 m.
26. Kaitinimosi patalpoje turi būti naudojami saugūs patiesalai atsisėsti. Jei naudojamos medinės lentelės, šalia kaitinimosi patalpos turi būti atskiros švarių ir naudotų medinių lentelių sudėjimo vietos. Tokių lentelių turi būti ne mažiau kaip kaitinimosi patalpoje vietų.
27. Kaitinimosi patalpoje sienos, grindys, suolai, kėdės, gultai turi būti pagaminti iš tam skirtų saugių, temperatūrai atsparių medžiagų (sakintų spygliuočių, lapuočių medienos, marmuro ir pan.). Paviršiams padengti gali būti naudojami tik specialūs, šiai patalpai skirti, neskleidžiantys nemalonių kvapų cheminės medžiagos ir preparatai.
29. Jei kaitinimosi patalpos grindys yra betoninės ar cementinės, ant jų turi būti paklotos medinės grotelės.
30. Kaitinimosi patalpai apšiltinti turi būti naudojamos šilumai nelaidžios ir neskleidžiančios kvapų medžiagos.
31. Jei pirtyje yra įrengtas baseinas, jo įrengimas ir priežiūra turi atitikti teisės akte nustatytus reikalavimus [4.14].
32. Tualetas (tualetai) įrengiamas (įrengiami) šalia persirengimo ar poilsio patalpų. 10-iai lankytojų turi būti įrengta ne mažiau kaip 1 unitazas ir 1 praustuvė. Tualeto kabinoje turi būti unitazas, šiukšlių dėžė, tualetinis šepetys, tualetinio popieriaus. Prie praustuvės turi būti skysto muilo dozatorius, rankų džiovinimo priemonės. Minimalus tualeto kabinos plotas yra 1 m2. Jei pirtyje yra atskiri skyriai vyrams ir moterims, turi būti įrengti atskiri tualetai.
33. Vonios, dušinės, prausimosi patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, nelaidūs vandeniui, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams, valikliams su dezinfekantais.
34. Vonios, dušinės, prausimosi patalpų, tualetų grindų dangos turi būti neslidžios, gali būti patiesiami guminiai kilimėliai.
35. Vonios, dušinės, prausimosi, kaitinimosi patalpų grindys turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas. Šių patalpų grindų lygis turi būti 30 mm žemiau sąlyginai sausų patalpų grindų lygio.
36. Pirties baldai, įrenginiai, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys turi būti lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams, valikliams su dezinfekantais.
VI. Apšvietimas
39. Kaitinimosi patalpoje dirbtiniam apšvietimui naudojami specialūs karščiui ir drėgmei atsparūs šviestuvai.
40. Patalpų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės pateiktos šios higienos normos 1 lentelėje.
1 lentelė. Patalpų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės
| Patalpos pavadinimas |
Apšvietos mažiausia ribinė vertė, lx |
Apšvieta nuo grindų paviršiaus, m |
| 1 |
2 |
3 |
| 1. Persirengimo, poilsio, prausimosi |
30 |
0,8 |
| 2. Dušinės, vonios, tualeto |
75 |
0,8 |
| 3. Kaitinimosi |
10* |
0,5 |
* apšvietos vertė šalia kaitinimo krosnies
VII. ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS
42. Pirties patalpose turi būti natūrali, mechaninė ištraukiamoji ir tiekiamoji vėdinimo sistemos. Mažoje tradicinėje pirtyje gali būti tik natūrali vėdinimo sistema.
43. Patalpų natūraliam vėdinimui turi būti numatytos angos tarp patalpų, atidaromi langai, orlaidės ir (ar) viršlangiai.
44. Mechaninė ištraukiamoji vėdinimo sistema turi būti įrengta tualete, dušinėje, prausimosi, vonios, valymo priemonių ir inventoriaus patalpose.
45. Mažos tradicinės pirties kaitinimosi patalpoje įrengiant natūralią vėdinimo sistemą, numatomos oro padavimo ir šalinimo angos. Oro padavimo anga gali būti po kaitinimosi patalpos durimis, palei grindis ar virš krosnies. Oro šalinimo anga neturi būti toje pačioje kaitinimosi patalpos pusėje kaip oro padavimo anga, ji gali būti įrengiama 30 cm žemiau lubų arba po apatiniais suolais ar gultais. Kaitinimosi patalpos oro šalinimo angą draudžiama išvesti į kitas pirties patalpas.
46. Patalpų oro temperatūrų, santykinės oro drėgmės vertės pateiktos šios higienos normos 2 lentelėje.
2 lentelė. Patalpų oro temperatūrų, santykinės oro drėgmės vertės
| Patalpos pavadinimas |
Oro temperatūra, °C |
Santykinė oro drėgmė, % |
| 1 |
2 |
3 |
| 1. Persirengimo, poilsio |
21–23 |
30–60 |
| 2. Prausimosi, dušinės, vonios |
24–26 |
30–75 |
| 3. Kaitinimosi: |
|
|
| 3.1. sauso karšto oro |
80–100 |
Iki 30 |
| 3.2. garinės |
50–80 |
30–75 |
| 3.3. drėgnosios |
40–50 |
60–100 |
| 3.4. infraraudonųjų spindulių |
40–65 |
30–60 |
| 4. Valymo priemonių, inventoriaus |
10–15 |
30–60 |
VIII. VANDENS TIEKIMAS IR NUOTEKŲ ŠALINIMAS
49. Pirties patalpų vandentiekis ir nuotekų šalintuvas (inžinerinės sistemos) projektuojami ir įrengiami vadovaujantis teisės akto reikalavimais [4.19].
51. Jei pirtyje yra vandentiekis, karštas ir šaltas vanduo turi būti prausimosi, vonios patalpose, dušinėje, tualete.
52. Tiekiamas geriamasis vanduo ir jo programinė priežiūra turi atitikti teisės akte nustatytus reikalavimus [4.10].
53. Jei prausimuisi, vandens procedūroms naudojamas atviro gamtinio vandens telkinio vanduo, jo kokybė turi atitikti teisės akte vandens kokybei nustatytus reikalavimus [4.12].
54. Prausimuisi, vandens procedūroms naudojamo atviro gamtinio vandens telkinio vandens kokybės tyrimai atliekami prieš pradedant pirtį eksploatuoti, vėliau 1 kartą per ketvirtį pirties eksploatacijos metu.
55. Esant epidemiologinėms reikmėms (įtarus ūmias užkrečiamąsias ligas, plintančias per atviro gamtinio vandens telkinio vandenį), vandens kokybės tyrimai atliekami visuomenės sveikatos centro apskrityje nurodytu dažnumu.
IX. PATALPŲ, ĮRENGINIŲ ir inventoriaus PRIEŽIŪRA
57. Vonios, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys po kiekvieno naudojimosi išplaunami, išvalomi valikliais, turinčiais dezinfekantų.
58. Darbo dienos pabaigoje atliekamas patalpų valymas. Jo metu patalpų grindys, įrenginiai, inventorius išplaunami, išvalomi valikliais, turinčiais dezinfekantų, ir išdžiovinami. Pirties patalpos išdžiovinamos ir išvėdinamos.
59. Kiekvienas asmuo turi naudoti atskirą vantą. Panaudotas vantas pakartotinai tiekti vartotojams draudžiama.
60. Pagrindinis patalpų valymas atliekamas vieną kartą per mėnesį. Jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos. Patalpos išdžiovinamos, išvėdinamos.
61. Atsiradę eksploatavimo metu patalpų sienų, lubų, grindų, įrenginių ar inventoriaus defektai (pvz., pelėsiai, įskilimai, atsiklijavusios plytelės ar kt.) šalinami nedelsiant. Draudžiama naudoti daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenis su įskilusiais ar pažeistais paviršiais.
62. Lankytojus aptarnaujantis personalas turi dėvėti darbo drabužius. Personalas, dirbantis su valymo, plovimo ar kitomis cheminėmis medžiagomis, turi mokėti naudotis šiomis medžiagomis, išmanyti darbo su jomis taisykles, naudoti asmenines apsaugos priemones, laikytis gamintojo ar tiekėjo saugos duomenų lapuose nurodytų saugos sveikatai reikalavimų [4.16].