LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJA
N U T A R I M A S
DĖL MOKUMO ATSARGOS SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2004 m. balandžio 13 d. Nr. N-40
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246) 39 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 4 dalimi ir 224 straipsnio 4 dalimi bei įgyvendindama 1973 m. liepos 24 d. pirmąją Tarybos direktyvą 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir plėtojimu, suderinimo, 1988 m. birželio 22 d. antrąją Tarybos direktyvą 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, suderinimo, apibrėžiančią nuostatas, padedančias veiksmingai įgyvendinti laisvę teikti paslaugas, ir pataisančią Direktyvą 73/239/EEB, 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, suderinimo, iš dalies pakeičiančią direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva), 2002 m. kovo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/13/EB, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 73/239/EEB dėl ne gyvybės draudimo įmonėms keliamų mokumo atsargų reikalavimų, 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija nutaria:
2. Šis nutarimas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d., išskyrus Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos 11.6 punktą.
4. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. pripažinti netekusiais galios:
4.1. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2002 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 118 „Dėl Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 66-2747);
4.2. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2003 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. N-410 „Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 118 „Dėl Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 97-4387).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos draudimo
priežiūros komisijos
2004 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. N-40
MOKUMO ATSARGOS SKAIČIAVIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Draudimo įmonės mokumo atsarga yra turtas, viršijantis draudimo įmonės įsipareigojimus. Skirtingai nuo draudimo techninių atidėjinių, atitinkančių techninius draudimo veiklos įsipareigojimus, mokumo atsarga skirta sušvelninti neigiamas verslo svyravimo pasekmes. Mokumo atsarga yra papildoma priemonė draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų kreditorių interesų apsaugos užtikrinimui.
2. Mokumo atsargos skaičiavimo metodika (toliau – metodika) taikoma visoms draudimo įmonėms, įskaitant užsienio valstybių draudimo įmonių filialus. Kai šios metodikos normos taikomos ir draudimo įmonėms, ir užsienio valstybių draudimo įmonių filialams, toliau vartojama sąvoka draudimo įmonė.
3. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos:
Turima mokumo atsarga – turto, viršijančio draudimo įmonės įsipareigojimus, dydis, apskaičiuotas sumuojant mokumo atsargos elementus, nurodytus šios metodikos 9 punkte, ir atimant sumas, nurodytas šios metodikos 11 punkte.
Būtinoji mokumo atsarga – reikalaujamas mokumo atsargos dydis, atitinkantis draudiko veiklos apimtį ir specifiką, bei apskaičiuojamas pagal šios metodikos V, VI, VII ir VIII skyrių nuostatas.
Papildantis draudimas – kartu su gyvybės draudimu vykdoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų arba (ir) draudimo ligos atvejui grupė.
Retrocesionierius – asmuo, kuris yra perdraudiko perdraudikas.
Rizikos kapitalas – skirtumas tarp gyvybės draudimo sutartyje numatytos pagrindinei rizikai tenkančios mirties atveju mokamos draudimo sumos ir pagrindinei rizikai sudaryto matematinio techninio atidėjinio.
Subordinuota paskola – draudimo įmonei išduota ilgalaikė paskola, kuri nėra užtikrinta įkeitimu, hipoteka, garantijomis, laidavimais. Subordinuotos paskolos sutartyje turi būti numatyta, kad paskolos gavėjo bankroto ar likvidavimo atveju paskola grąžinama tik atsiskaičius su kitais paskolos gavėjo kreditoriais.
Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti-parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.
Tvirtos finansinės būklės atkūrimo planas – draudimo įmonės sudaromas ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos (toliau – Priežiūros komisijos) tvirtinimui pateikiamas pakankamos mokumo atsargos atkūrimo ir tolesnio išlaikymo planas, suskirstytas ketvirčių (pirmų prognozuojamų metų – mėnesių) laikotarpiais.
II. REIKALAVIMAI MOKUMO ATSARGOS DYDŽIUI
4. Kiekviena draudimo įmonė visą ūkinės komercinės veiklos laikotarpį privalo išlaikyti pakankamą mokumo atsargą: turima mokumo atsarga turi būti ne mažesnė už būtinąją mokumo atsargą ir garantinis fondas turi būti ne mažesnis už minimalų garantinį fondą.
5. Būtinoji mokumo atsarga yra lygi sumai būtinosios mokumo atsargos ne gyvybės draudimo veiklai ir būtinosios mokumo atsargos gyvybės draudimo veiklai.
6. Garantinis fondas – turimos mokumo atsargos dalis, lygi didesniam iš šių dydžių: minimaliam garantiniam fondui ar 1/3 būtinosios mokumo atsargos.
7. Minimalus garantinis fondas yra lygus dydžiui, apibrėžtam Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246) 39 straipsnio 3 dalyje. Draudimo įmonių, įsteigtų iki 2004 m. sausio 1 d., minimalus garantinis fondas iki Draudimo įstatymo 223 straipsnyje nurodytų terminų yra lygus:
III. TURIMA MOKUMO ATSARGA
9. Turimą mokumo atsargą sudaro šie elementai (toliau skliaustuose pateikiama prieduose pateiktų lentelių eilutė, kurioje žemiau nurodyti dydžiai turi būti atskleisti):
9.1. apmokėtas įstatinis kapitalas, atėmus kapitalo dalį, kuri yra lygi kaupiamojo dividendo privilegijuotųjų akcijų nominalių verčių sumai (1 priedo 1.1 eilutė);
9.4. rezervai, sudaryti iš paskirstytinojo pelno (rezervai ar jų dalis, kurie bus panaudoti tais kalendoriniais metais, kuriais buvo suformuoti, neįtraukiami):
9.5. ataskaitinių ir ankstesnių ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai), atėmus iš jo mokėtinus dividendus (1 priedo 1.5 eilutė);
9.6. kaupiamojo dividendo privilegijuotosios akcijos (1 priedo 1.6 eilutė) ir subordinuotos paskolos (1 priedo 1.7 eilutė) gali būti įtrauktos apskaičiuojant turimą mokumo atsargą, tačiau pastarieji elementai negali viršyti 50% dydžio, mažesnio iš turimos ir būtinosios mokumo atsargos, be to, ne daugiau kaip 25% šio dydžio (mažesnio iš turimos ir būtinosios mokumo atsargos) gali sudaryti nustatyto termino kaupiamojo dividendo privilegijuotosios akcijos ir nustatyto termino subordinuotos paskolos. Kaupiamojo dividendo privilegijuotųjų akcijų ir subordinuotų paskolų dalis, kuri yra visiškai apmokėta, į turimos mokumo atsargos elementų sumą gali būti įtraukta tik tada, kai atitinka šiuos reikalavimus:
9.6.1. bankroto ar likvidavimo atveju (užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklos nutraukimo atveju) subordinuota paskola grąžinama bei kaupiamojo dividendo privilegijuotųjų akcijų savininkai teisę į bendrovės turto dalį gali įgyvendinti tik tada, kai įvykdyti įsipareigojimai visiems kitiems kreditoriams;
9.6.2. nustatyto termino subordinuota paskola turi būti išduota ne trumpesniam nei penkerių metų pirminiam terminui. Likus ne mažiau kaip vieneriems metams iki subordinuotos paskolos grąžinimo datos, draudimo įmonė turi raštu informuoti Priežiūros komisiją bei pateikti planą, nurodydama, kaip bus išlaikoma arba paskolos grąžinimo metu padidinta iki reikalaujamo dydžio turima mokumo atsarga (šių veiksmų draudimo įmonė neprivalo atlikti, jeigu į turimą mokumo atsargą įtrauktas subordinuotos paskolos likutis yra tolygiai mažinamas ne mažiau kaip 5 metus iki paskolos grąžinimo datos). Priežiūros komisija, gavusi atitinkamą prašymą, gali leisti grąžinti subordinuotą paskolą anksčiau paskolos sutartyje nustatyto termino, jei tai įvykdžius draudimo įmonės turima mokumo atsarga nesumažės žemiau nei reikalaujamas dydis;
9.6.3. jei subordinuotos paskolos grąžinimo data yra nenustatyta, subordinuotos paskolos sutartyje turi būti įrašyta sąlyga, kad paskola turi būti grąžinama ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskolos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai Priežiūros komisija reikalauja šią paskolą grąžinti per trumpesnį laikotarpį. Šiais atvejais, ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki paskolos grąžinimo dienos, draudimo įmonė turi pateikti Priežiūros komisijai planą, nurodydama, kokia bus turima ir būtinoji mokumo atsarga prieš paskolos grąžinimą ir po jos grąžinimo. Priežiūros komisija gali pritarti subordinuotos paskolos grąžinimui tik tuo atveju, jei po šios paskolos grąžinimo bus išlaikyta pakankama mokumo atsarga;
9.6.4. subordinuotos paskolos sutartyje nėra įrašyta jokių sąlygų, numatančių, kad esant tam tikroms aplinkybėms, išskyrus draudimo įmonės bankroto ir likvidavimo atveju, gali būti pareikalauta subordinuotą paskolą grąžinti anksčiau sutartyje numatyto grąžinimo termino;
9.7. neturintys nustatyto išpirkimo termino draudimo įmonės išleisti vertybiniai popieriai ir kitos finansinės priemonės (1 priedo 1.8 eilutė), įskaitant ir kaupiamojo dividendo privilegijuotąsias akcijas, neįtrauktas į 9.6 punktą, jeigu pastarieji elementai kartu su subordinuotų paskolų suma, nurodyta 9.6 punkte, neviršija 50% dydžio, mažesnio iš turimos ir būtinosios mokumo atsargos, ir tenkina šiuos reikalavimus:
9.7.1. šie vertybiniai popieriai negali būti išpirkti jų savininko iniciatyva arba be išankstinio Priežiūros komisijos pritarimo;
9.7.2. emisijos sutartyje nustatytos sąlygos turi leisti draudimo įmonei atidėti palūkanų pagal šiuos vertybinius popierius ir kitus instrumentus mokėjimą;
9.7.3. kreditorių reikalavimai draudimo įmonei turi būti tenkinami tik po to, kai bus patenkinti visi ne subordinuoti kreditorių reikalavimai;
9.7.4. vertybinių popierių emisijos sutartyje turi būti numatytas vertybinių popierių pirkėjo įsipareigojimas prisiimti nuostolius, susijusius su palūkanų ir įsiskolinimų pagal šiuos vertybinius popierius neapmokėjimu, jeigu tai nulemia, ar draudimo įmonė galės ar negalės toliau tęsti savo veiklos;
10. Į turimą mokumo atsargą gali būti įtraukti tik tie 9 punkte nurodyti turimos mokumo atsargos elementai, kurie nėra skirti ateityje numatomiems įsipareigojimams vykdyti.
11. Turimos mokumo atsargos elementų suma turi būti sumažinama sumomis, kurias sudaro:
11.2. ateinančių laikotarpių sąnaudos (1 priedo 2.2 eilutė). Ši suma negali būti sumažinama perdraudimo komisinių dalimi, kuri ateinančiais laikotarpiais mažins draudimo veiklos sąnaudas;
11.4. uždelsti debitoriniai įsipareigojimai (1 priedo 2.4 eilutė): debitoriniai įsipareigojimai tų ūkio subjektų, kurie uždelsė palūkanų mokėjimą daugiau kaip 90 dienų (atimamos tik gautinos palūkanos) ir (arba) uždelsė debitorinio įsipareigojimo grąžinimą daugiau kaip 180 dienų (atimama debitorinio įsipareigojimo suma), kitos gautinos sumos, kurių mokėjimas uždelstas daugiau kaip 180 dienų, jeigu šios sumos nėra atimtos vertinant šiuos straipsnius įmonės finansinės atskaitomybės balanso formoje;
11.5. kitas, šios metodikos 11.4 punkte nepaminėtas riboto patikimumo turtas (1 priedo 2.5 eilutė), kurio susigrąžinimas apribotas dėl to, kad skolininkas yra likviduojamas arba skolininkui iškelta bankroto byla;
11.6. teigiami skirtumai tarp atskirų turtui priskiriamų finansinių priemonių balansinės ir tikrosios vertės bei teigiami skirtumai tarp nekilnojamojo turto balansinės ir rinkos vertės (1 priedo 2.6 eilutė), įvertintos nepriklausomų turto vertintojų (tokie skirtumai gali būti nevertinami, jei jie sudaro ne daugiau kaip 5% vertinamo turto objekto balansinės vertės);
IV. BŪTINOJI MOKUMO ATSARGA NE GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLAI
13. Būtinoji mokumo atsarga ne gyvybės draudimo veiklai yra didesnė suma iš įmokų ir išmokų rodiklių, pakoreguotų atsižvelgiant į persidraudimo rodiklį:
max {įmokų rodiklis; išmokų rodiklis} × persidraudimo rodiklis.
14. Skaičiuojant įmokų ir išmokų rodiklius, turi būti naudojamos sumos, apimančios tiek draudimo, neišskaičiavus perdraudikų dalies, tiek ir perdraudimo, neišskaičiavus retrocesionierių dalies, veiklą. Skaičiuojant įmokų rodiklį, turi būti naudojami 4 paskutinių ketvirčių duomenys, o skaičiuojant išmokų rodiklį – 12 paskutinių ketvirčių duomenys. Draudimo įmonės, vykdančios kredito, audros, sausros ar šalnos rizikų draudimą, išmokų rodiklį privalo skaičiuoti atsižvelgdamos į 28 paskutinių ketvirčių duomenis.
15. Įmokų rodiklis (2 priedo 1 eilutė) apskaičiuojamas šia tvarka:
15.1. nustatoma įmokų bazė, lygi per 14 punkte nurodytą laikotarpį pasirašytų įmokų sumai arba uždirbtų įmokų sumai, jei ji didesnė už pasirašytų įmokų sumą. Įmokų bazė Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 11–13 punktuose nurodytoms grupėms yra didinama 50%;
15.2. įmokų bazė koreguojama atimant į draudimo įmokas įtrauktus mokesčius ir atskaitymus (atskaitymai į Kelių fondą, atskaitymai Priežiūros komisijos išlaikymui ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui), jeigu tokie atskaitymai nebuvo atlikti nustatant įmokų bazę;
16. Išmokų rodiklis (2 priedo 2 eilutė) apskaičiuojamas šia tvarka:
16.1. nustatoma išmokų bazė, lygi 14 punkte nurodyto laikotarpio išmokų sąnaudoms, (pagalbos draudimo atveju draudimo išmokų suma, naudojama skaičiuojant išmokų bazę, privalo būti įvertinta pagal patirtas draudimo įmonės išlaidas, susijusias su suteikta pagalba);
16.2. išmokų bazė koreguojama, ją dauginant iš koeficiento 1/3 (jeigu naudojami 12 ketvirčių duomenys) arba 1/7 (jei naudojami 28 ketvirčių duomenys);
17. Persidraudimo rodiklis (2 priedo 3 eilutė) apskaičiuojamas naudojant paskutinių 4 ketvirčių duomenis pagal žemiau pateiktą formulę, suapvalinant gautą rezultatą iki keturių skaitmenų po kablelio:
persidraudimo rodiklis = max {0,5; 1 – perdraudikų dalis išmokų sąnaudose / išmokų sąnaudos}.
18. Pagal 13–17 punktus apskaičiuota būtinoji mokumo atsarga ne gyvybės draudimo veiklai (2 priedo 4 eilutė) turi būti koreguojama, sudedant 18.1–18.2 punktuose nurodytas sumas ir gautą rezultatą parodant 2 priedo 5 eilutėje:
18.1. suma apskaičiuojama pagal formulę:
max {BMA; BMA0 × min(KNITA; 1)},
kur BMA – ataskaitinio laikotarpio būtinoji mokumo atsarga ne gyvybės draudimo veiklai;
BMA0 – būtinoji mokumo atsarga ne gyvybės draudimo veiklai, apskaičiuota prieš metus (naudojami praeitų metų to paties ataskaitinio laikotarpio duomenys);
KNITA – NITA (numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio, išskaičiavus perdraudikų dalį) pokyčio koeficientas, apskaičiuojamas kaip vertinamo laikotarpio NITA ir laikotarpio prieš metus NITA santykis;
18.2. jeigu draudimo įmonės, vykdančios transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir/ar perdraudimo veiklą, maksimali galima draudimo išmoka pagal vieną draudiminį įvykį, išskaičiavus perdraudikų dalį, nors pagal vieną transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį viršija 2 procentus draudimo įmonės nuosavo kapitalo dydžio, tuomet yra apskaičiuojama suma, lygi tokių sutarčių vienai maksimaliai galimai draudimo išmokai pagal vieną draudiminį įvykį, išskaičiavus perdraudikų dalį. Maksimaliai galima draudimo išmoka pagal vieną draudiminį įvykį bet kuriuo atveju laikoma apribota Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 46-1498) 11 straipsnio 1 dalyje nurodytomis draudimo sumomis.
V. BŪTINOJI MOKUMO ATSARGA GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLAI
19. Būtinoji mokumo atsarga gyvybės draudimo veiklai yra suma, gauta sudedant 20.1, 20.2, 21–24 punktuose nurodytus rodiklius.
20. Sutuoktuvių ir gimimų draudimo bei gyvybės draudimo, kiek nenumatyta Draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose, grupėms būtinosios mokumo atsargos dydis susideda iš dviejų dalių: draudimo techninių atidėjinių bei techninės rizikos rodiklių. Skaičiuojant šiuos rodiklius turi būti naudojamos sumos, apimančios tiek draudimo, neišskaičiavus perdraudikų dalies, tiek ir perdraudimo, neišskaičiavus retrocesionierių dalies, veiklą.
20.1. Draudimo techninių atidėjinių rodiklis (3 priedo 1 eilutė) apskaičiuojamas 4 % matematinio techninio atidėjinio sumos laikotarpio pabaigai, neišskaičiavus perdraudikų dalies, (MTApab.) padauginant iš persidraudimo rodiklio, kuris lygus santykiui tarp matematinio techninio atidėjinio laikotarpio pabaigai sumos, išskaičiavus perdraudikų dalį, (MTApab.(-)) bei matematinio techninio atidėjinio laikotarpio pabaigai sumos, neišskaičiavus perdraudikų dalies, (MTApab.). Persidraudimo rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 0,85:
20.2. Techninės rizikos rodiklis (3 priedo 2 eilutė) apskaičiuojamas gyvybės draudimo sutartims, kurių rizikos kapitalas ataskaitinio laikotarpio pabaigai nėra neigiamas, 0,3% šio rizikos kapitalo sumos, neišskaičiavus perdraudikų dalies, (RKpab.) padauginant iš persidraudimo rodiklio, kuris lygus santykiui tarp rizikos kapitalo sumos, išskaičiavus perdraudikų dalį rizikos kapitalo sumoje, (RKpab.(-)) ir rizikos kapitalo sumos (RKpab.), neišskaičiavus perdraudikų dalies. Persidraudimo rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 0,5:
20.3. Gyvybės draudimo, kai draudimo sutartyje numatytas draudiminis įvykis – apdraustojo mirtis yra vienintelė pagrindinė rizika, atveju, jeigu draudimo sutarties galiojimo terminas yra ne ilgesnis nei 3 metai, vietoj 20.2 punkte taikomo 0,3% koeficiento naudojamas 0,1% koeficientas. Šiam draudimui, jei draudimo sutarties terminas ilgesnis kaip 3 metai, bet ne ilgesnis kaip 5 metai, taikomas 0,15% koeficientas.
21. Papildančiojo draudimo rodiklis (3 priedo 3 eilutė), skirtas įvertinti papildantį draudimą, turi būti apskaičiuojamas pagal reikalavimus būtinai mokumo atsargai ne gyvybės draudimo veiklai. Jei papildančio draudimo rizikai padengti draudimo įmonė atlieka atskaitymus iš techninių atidėjinių (pavyzdžiui, gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninio atidėjinio), sudaromų įsipareigojimams pagal gyvybės draudimo sutartis atspindėti, tokie atskaitymai yra prilyginami pasirašytų įmokų sumai.
22. Tontinų draudimo grupei skaičiuojamas tontinų rodiklis (3 priedo 4 eilutė), lygus 1% pagal tontinų draudimo sutartis sukaupto turto sumos laikotarpio pabaigai.
23. Gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui), grupei skaičiuojamas investicinės veiklos rodiklis (3 priedo 5 eilutė). Šį rodiklį sudaro 23.1–23.4 punktuose pateiktų dydžių suma:
23.1. jei draudimo įmonė prisiima investavimo riziką, 4% matematinio techninio atidėjinio dydžio laikotarpio pabaigai suma, apskaičiuota 20.1 punkte nurodyta tvarka;
23.2. jei draudimo įmonė neprisiima investavimo rizikos, kol numatyti maksimalūs atskaitymai, skirti padengti sutarties valdymo sąnaudas, yra fiksuoti (santykiniu ar absoliutiniu dydžiu) ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, 1% matematinio techninio atidėjinio laikotarpio pabaigai suma, apskaičiuota 20.1 punkte nurodyta tvarka;
23.3. jei draudimo įmonė neprisiima investavimo rizikos, kol numatyti maksimalūs atskaitymai, skirti padengti sutarties valdymo sąnaudas, nėra fiksuoti (santykiniu ar absoliutiniu dydžiu) ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, 25% per paskutinius keturis ketvirčius patirtų sąnaudų, susijusių su tokių draudimo sutarčių administravimu;
24. Pensijų kaupimo veiklos draudimo grupei skaičiuojamas pensijų kaupimo veiklos rodiklis (3 priedo 6 eilutė), kurį sudaro 24.1–24.2 punktuose pateiktų dydžių suma:
24.1. jei draudimo įmonė garantuoja santykinę arba absoliutinę jos valdomo pensijų fondo investicijų grąžą (prisiima investavimo riziką), 4% draudimo įmonės valdomo pensijų fondo grynosios aktyvų vertės ir šiai veiklai sudarytų pensijų kaupimo techninių atidėjinių dydžio laikotarpio pabaigai suma;
VI. PERSIDRAUDIMO RODIKLIO APRIBOJIMAI
25. Skaičiuojant persidraudimo rodiklį neįtraukiamos perdraudimo sutartys, kai perdraudikas neprisiima draudimo rizikos arba šios rizikos prisiėmimas yra nereikšmingas. Skaičiuojant persidraudimo rodiklį taip pat neįtraukiamos perdraudimo sutartys, kurios neatitinka reikalavimų persidraudimui ir perdraudiko pasirinkimo kriterijų, patvirtintų Priežiūros komisijos 2004 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. N-8 (Žin., 2004, Nr. 29-952).
VII. UŽSIENIO VALSTYBĖS DRAUDIMO ĮMONĖS FILIALO MOKUMO ATSARGOS SKAIČIAVIMAS
27. Užsienio valstybės draudimo įmonės filialo minimalus garantinis fondas – dydis, ne mažesnis nei 1/2 7 punkte nustatytos sumos, atsižvelgiant į draudimo grupes, kurių veiklą vykdo įsteigtas filialas.
VIII. MOKUMO ATSARGOS IR GARANTINIO FONDO NEPAKANKAMUMAS
29. Jeigu garantinis fondas tampa mažesnis nei draudimo įmonės minimalus garantinis fondas, ši padėtis draudimo įmonės privalo būti ištaisyta ne vėliau kaip per vienerius metus nuo mokumo atsargos apskaičiavimo datos arba per Priežiūros komisijos nustatytą trumpesnį laikotarpį. Susidarius šiai padėčiai, draudimo įmonė per 30 dienų nuo mokumo atsargos apskaičiavimo datos turi šią padėtį ištaisyti arba Priežiūros komisijos tvirtinimui pateikti trumpalaikį (ne ilgesnį nei pirmame šio punkto sakinyje nurodyto termino) tvirtos finansinės būklės atkūrimo planą. Jeigu šis planas yra nepateiktas laiku arba, Priežiūros komisijai jį patvirtinus, yra nepakankamai įgyvendinamas daugiau kaip vieną mėnesį, Priežiūros komisija privalo imtis visų būtinų poveikio priemonių, įskaitant draudimo įmonės turto, dengiančio draudimo techninius atidėjinius, areštą, ir turi teisę panaikinti draudimo veiklos licencijos galiojimą.
30. Jeigu turima mokumo atsarga tampa mažesnė už būtinąją mokumo atsargą, draudimo įmonė bei Priežiūros komisija, atsižvelgdamos į tai, kuri būtinosios mokumo atsargos dalis yra padengiama, privalo imtis atitinkamų veiksmų, nurodytų 30.1–30.4 punktuose:
30.1. Jei turima mokumo atsarga sudaro nuo 75% iki 100% būtinosios mokumo atsargos, draudimo įmonė per 30 dienų nuo mokumo atsargos apskaičiavimo datos privalo raštu pateikti Priežiūros komisijai priežastis, dėl kurių turima mokumo atsarga yra mažesnė nei būtinoji mokumo atsarga, taip pat Priežiūros komisijos tvirtinimui draudimo įmonės parengtą ilgalaikį tvirtos finansinės būklės atkūrimo per ne ilgesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį planą.
30.2. Jeigu draudimo įmonė nepakankamai įgyvendina 30.1 punkte nurodytame tvirtos finansinės būklės atkūrimo plane išdėstytus įsipareigojimus 3 mėnesius iš eilės arba iš viso ilgiau kaip 5 mėnesius, Priežiūros komisija privalo imtis visų būtinų poveikio priemonių, įskaitant turto, dengiančio draudimo techninius atidėjinius, areštą. Jeigu šio punkto pirmame sakinyje nurodyta situacija pasikartoja du kartus, Priežiūros komisija turi teisę panaikinti draudimo įmonės veiklos licencijos galiojimą.
30.3. Jei turima mokumo atsarga sudaro nuo 50% iki 75% būtinosios mokumo atsargos, draudimo įmonė privalo nedelsdama padidinti turimą mokumo atsargą ne mažiau kaip iki 75% būtinosios mokumo atsargos ir po tokio padidinimo pateikti 30.1 punkte nurodytą tvirtos finansinės būklės ištaisymo planą dėl tolesnio mokumo atsargos atkūrimo ir išlaikymo. Esant būtinybei, Priežiūros komisija turi teisę areštuoti turtą, dengiantį draudimo techninius atidėjinius. Jeigu po padėties, kai turima mokumo atsarga tapo mažesnė kaip 75% būtinosios mokumo atsargos, praėjus 6 mėnesiams turima mokumo atsarga nepadidinama bent iki 75% būtinosios mokumo atsargos, Priežiūros komisija turi teisę panaikinti draudimo įmonės veiklos licencijos galiojimą.
30.4. Jei turima mokumo atsarga sudaro mažiau nei 50% būtinosios mokumo atsargos, draudimo įmonė privalo nedelsdama padidinti turimą mokumo atsargą ne mažiau kaip iki 75% būtinosios mokumo atsargos ir po tokio padidinimo pateikti 30.1 punkte nurodytą tvirtos finansinės būklės ištaisymo planą dėl tolesnio mokumo atsargos atkūrimo ir išlaikymo. Esant padėčiai, kai turima mokumo atsarga tapo mažesnė kaip 50% būtinosios mokumo atsargos, Priežiūros komisija privalo areštuoti turtą, dengiantį draudimo techninius atidėjinius. Jeigu po šios būklės susidarymo praėjus 3 mėnesiams turima mokumo atsarga nepadidinama bent iki 75% būtinosios mokumo atsargos, Priežiūros komisija turi teisę panaikinti draudimo įmonės veiklos licencijos galiojimą.
31. Jeigu dėl draudimo įmonės veiklos specifikos ir standartinių mokumo reikalavimų taikymo nepakankamumo iškyla pavojus draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų užtikrinimui, Priežiūros komisija turi teisę iš draudimo įmonės reikalauti turėti didesnę nei minimalią turimą mokumo atsargą (didinant reikalavimus būtinajai mokumo atsargai) tam, kad ir artimiausioje ateityje draudimo įmonė galėtų tenkinti mokumo atsargos reikalavimus. Šių didesnių reikalavimų įvykdymą draudimo įmonė turi pagrįsti tvirtos finansinės būklės atkūrimo planu.
32. Jeigu dėl draudimo įmonės finansinės būklės blogėjimo iškyla pavojus draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų užtikrinimui, Priežiūros komisija turi teisę iš draudimo įmonės reikalauti pagerinti finansinę būklę ar iš anksto imtis priemonių, kad ateityje būtų užtikrinta pakankama mokumo atsarga.
33. Jeigu, vadovaujantis 29–32 punktais, draudimo įmonei taikomos tam tikros poveikio priemonės, Priežiūros komisija privalo apie tai informuoti kitas Europos Sąjungos šalis, kuriose draudimo įmonė vykdo draudimo veiklą. Šiuo atveju, Priežiūros komisijai pareikalavus, kitų Europos Sąjungos šalių priežiūros institucijos draudimo įmonei taip pat gali taikyti tas pačias poveikio priemones.
34. Tvirtos finansinės būklės atkūrimo plane turi būti atskleista, kokiu būdu ir kada draudimo įmonė pasieks, kad jos mokumo atsarga būtų pakankama bei detaliai ir pagrįstai nurodyta:
34.1. prognozuojami draudimo, persidraudimo ir perdraudimo veiklos rezultatai, išskiriant visas su tuo susijusias pajamas ir sąnaudas;
34.2. laukiama grynųjų veiklos sąnaudų, išskiriant administracinių sąnaudų, įsigijimo sąnaudų, atidėtų įsigijimo sąnaudų pasikeitimo bei perdraudimo komisinių ir perdraudikų pelno dalies, sumos dinamika;
34.4. tikėtini finansiniai ištekliai, skirti padengti draudimo techninius atidėjinius, būtinąją mokumo atsargą ir garantinį fondą (pateikiama draudimo techninių atidėjinių padengimo turtu, turimos mokumo atsargos elementų, būtinosios mokumo atsargos elementų ir garantinio fondo dinamika);
34.7. priemonės, užtikrinsiančios ir tolesnį atkurtos pakankamos mokumo atsargos išlaikymą (tvirtos finansinės būklės atkūrimo planą sudarant taip, kad jame būtų nurodyta, kaip bus išlaikoma pakankama mokumo atsarga ne trumpesniam laikotarpiui kaip vieneri metai po datos, kada pakankama mokumo atsarga bus atkurta).
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
35. Draudimo įmonės privalo pateikti mokumo atsargos apskaičiavimą Priežiūros komisijai ne rečiau kaip kas finansinių metų ketvirtį, užpildydamos visas 1–3 prieduose pateiktų lentelių eilutes. Mokumo atsargos apskaičiavimas gruodžio 31 dienai privalo būti pateiktas iki kitų ataskaitinių metų gegužės 1 dienos. Mokumo atsargos apskaičiavimas kovo 31, birželio 30 ir rugsėjo 30 dienai privalo būti pateiktas iki kito ketvirčio antro mėnesio 1 dienos.
36. Esant 29–32 punktuose nurodytoms aplinkybėms, Priežiūros komisija gali pareikalauti mokumo atsargos apskaičiavimą teikti ir dažniau kaip kas finansinių metų ketvirtį. Šiuo ir 35 punkte nurodytais atvejais Priežiūros komisija mokumo atsargos apskaičiavimo pateikimo terminus gali sutrumpinti iki 5 darbo dienų.
37. Dydžiai, nurodyti 7 punkto pirmame sakinyje, 15.3 ir 16.3 punktuose, yra kasmet indeksuojami, atsižvelgiant į Europos vartotojų kainų indekso, skelbiamo Eurostat, kitimo procentinį pokytį nuo 2002 m. kovo 20 d. iki dydžių peržiūrėjimo dienos. Jeigu šis procentinis pokytis nuo paskutinės dydžių adaptacijos dienos buvo mažesnis kaip 5%, indeksacija neatliekama. Jeigu šio indekso pokytis yra ne mažesnis kaip 5%, indeksacija yra atliekama suapvalinant po indeksacijos gautus dydžius 100 000 eurų atitinkančios sumos litais tikslumu.
Mokumo atsargos
skaičiavimo metodikos
1 priedas
(draudimo įmonės pavadinimas didžiosiomis paryškintomis raidėmis)
(draudimo įmonės kodas, adresas, telefonas, faksas, el. paštas)
200 M. KETVIRČIO DRAUDIMO ĮMONĖS TURIMA MOKUMO ATSARGA
___________________ Nr. __________
(sudarymo data) (numeris)
| Eil. Nr. |
Turimos mokumo atsargos elementai |
Ataskaitinio laikotarpio rezultatai, Lt |
Prieš metus apskaičiuoti rezultatai, Lt |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. |
Dydžiai, didinantys turimą mokumo atsargą: |
|
|
| 1.1. |
Apmokėtas įstatinis kapitalas (kaupiamojo dividendo privilegijuotosios akcijos nurodomos atskirai 1.6 eilutėje) |
|
|
| 1.2. |
Akcijų priedai: |
|
|
| 1.3. |
Perkainojimo rezervas |
|
|
| 1.4. |
Rezervai, sudaryti iš paskirstytinojo pelno: |
|
|
| 1.4.1. |
Privalomasis rezervas |
|
|
| 1.4.2. |
Rezervas savoms akcijoms įsigyti |
|
|
| 1.4.3. |
Kiti rezervai |
|
|
| 1.5. |
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) |
|
|
| 1.6. |
Kaupiamojo dividendo privilegijuotosios akcijos |
|
|
| 1.7. |
Subordinuotos paskolos |
|
|
| 1.8. |
Kiti išleisti vertybiniai popieriai |
|
|
| 2. |
Dydžiai, mažinantys turimą mokumo atsargą: |
|
|
| 2.1. |
Nematerialusis turtas |
|
|
| 2.2. |
Ateinančių laikotarpių sąnaudos |
|
|
| 2.3. |
Savos akcijos |
|
|
| 2.4. |
Uždelsti debitoriniai įsipareigojimai |
|
|
| 2.5. |
Kitas riboto patikimumo turtas |
|
|
| 2.6. |
Turto vertės skirtumai |
|
|
| 2.7. |
Nebalansiniai įsipareigojimai |
|
|
| 3. |
Turima mokumo atsarga (1) –(2) |
|
|
| 4. |
Garantinis fondas |
|
|
__________________________________________ _____
(draudimo įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
__________________________________________ _____
(draudimo įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
Mokumo atsargos
skaičiavimo metodikos
2 priedas
(draudimo įmonės pavadinimas didžiosiomis paryškintomis raidėmis)
(draudimo įmonės kodas, adresas, telefonas, faksas, el. paštas)
200 M. KETVIRČIO BŪTINOJI MOKUMO ATSARGA NE GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLAI
___________________ Nr. _________
(sudarymo data) (numeris)
| Eil. Nr. |
Rodikliai |
Ataskaitinio laikotarpio rezultatai, Lt |
Prieš metus apskaičiuoti rezultatai, Lt |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. |
Įmokų rodiklis |
|
|
| 2. |
Išmokų rodiklis |
|
|
| 3. |
Persidraudimo rodiklis |
|
|
| 4. |
Būtinoji mokumo atsarga [max { (1), (2) }] x (3) |
|
|
| 5. |
Būtinoji mokumo atsarga po koregavimo |
|
|
__________________________________________ _____
(draudimo įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
__________________________________________ _____
(draudimo įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
Mokumo atsargos
skaičiavimo metodikos
3 priedas
(draudimo įmonės pavadinimas didžiosiomis paryškintomis raidėmis)
(draudimo įmonės kodas, adresas, telefonas, faksas, el. paštas)
200 M. KETVIRČIO BŪTINOJI MOKUMO ATSARGA GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLAI
___________________ Nr. _________
(sudarymo data) (numeris)
| Eil. Nr. |
Rodikliai |
Ataskaitinio laikotarpio rezultatai, Lt |
Prieš metus apskaičiuoti rezultatai, Lt |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. |
Draudimo techninių atidėjinių rodiklis |
|
|
| 2. |
Techninės rizikos rodiklis |
|
|
| 3. |
Papildančio draudimo rodiklis |
|
|
| 4. |
Tontinų rodiklis |
|
|
| 5. |
Investicinės veiklos rodiklis |
|
|
| 6. |
Pensijų kaupimo veiklos rodiklis |
|
|
| 7. |
Būtinoji mokumo atsarga (1)+(2)+(3)+(4)+(5) |
|
|
__________________________________________ _____
(draudimo įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
__________________________________________ _____
(draudimo įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)