Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL VYKDOMOSIOS VALDŽIOS SISTEMOS SANDAROS TOBULINIMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO

2009 m. lapkričio 11 d. Nr. 1511

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 2 lentelės „Septynių esminių permainų 2008–2009 metais įgyvendinimo priemonės“ I skyriaus 11 nuostatos 1 priemonę, 3 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos nuostatų įgyvendinimo priemonės“ I skyriaus 1 nuostatos 1 ir 2 priemones ir Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo 2007–2010 metų priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1097 (Žin., 2006, Nr. 120-4568), 1.1.2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamą Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepciją (toliau – Koncepcija).

2. Pavesti ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingoms įstaigoms:

2.1. per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti Vidaus reikalų ministerijai pasiūlymus dėl Koncepcijos antrojo etapo nuostatų įgyvendinimo;

2.2. derinti su Vidaus reikalų ministerija teisės aktų, susijusių su Koncepcijos nuostatų įgyvendinimu, projektus.

3. Įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją:

3.1. koordinuoti Koncepcijos įgyvendinimą;

3.2. per 2 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo, atsižvelgiant į ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų įstaigų pateiktus pasiūlymus, parengti ir nustatytąja tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Koncepcijos antrojo etapo įgyvendinimo priemonių plano projektą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS PALAITIS

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1511

VYKDOMOSIOS VALDŽIOS SISTEMOS SANDAROS TOBULINIMO KONCEPCIJA

I. TOBULINIMO OBJEKTAS

1. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytą valstybės valdymo organizavimą, tobulinimo objektą sudaro valstybės vykdomosios valdžios sistema ir pavieniai jos struktūriniai elementai (posistemės), priskirti centriniam, teritoriniam ir vietiniam valstybės valdymo lygiams:

1.1. Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) atskaitingos įstaigos;

1.2. Respublikos Prezidentui atskaitingos įstaigos;

1.3. prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) veikiančios įstaigos;

1.4. ministerijos;

1.5. ministerijoms pavaldžios įstaigos;

1.6. apskričių viršininkai, jų administracijos, kitos jiems pavaldžios ir jų reguliuojamos valstybės įstaigos;

1.7. viešosios įstaigos, kurių dalininkas yra valstybė;

1.8. valstybės įmonės, kuriose savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės įstaigos.

2. Tobulinimo objektui nepriskirtos:

2.1. valstybės valdžios institucijos: Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, teismai;

2.2. Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Ministro Pirmininko tarnyba;

2.3. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos: Valstybės kontrolė, Lietuvos bankas, Vyriausioji rinkimų komisija;

2.4. Seimo įsteigtos kontrolės įstaigos: Seimo kontrolierių įstaiga, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga;

2.5. teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijos ir įstaigos, nepriskirtos ministrų kompetencijai: prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba;

2.6. savivaldybių institucijos ir įstaigos, joms pavaldžios ir jų reguliuojamos įstaigos, taip pat viešosios įstaigos, kurių dalininkas yra savivaldybė, savivaldybių įmonės.

II. SVARBIAUSIOS PRIEŽASTYS, LEMIANČIOS BŪTINUMĄ TOBULINTI VALSTYBĖS VYKDOMOSIOS VALDŽIOS SISTEMĄ

3. Priežastys, lemiančios būtinumą tobulinti valstybės vykdomosios valdžios sistemą, nurodytos remiantis Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos (toliau – ši koncepcija) 2 priede pateikta tobulinimo objekto esamos būklės apžvalga.

4. Būtinumą tobulinti valstybės vykdomosios valdžios sistemą lemia:

4.1. nepakankamai reglamentuotas valstybės įstaigų steigimas:

4.1.1. nėra valstybės įstaigų steigimo kriterijų;

4.1.2. valstybės įstaigų steigimo reglamentavimas specialiaisiais įstatymais pažeidžia valstybės vykdomosios valdžios sistemos darną;

4.2. neišgryninta valstybės įstaigų kompetencija:

4.2.1. nėra aiškaus kompetencijos paskirstymo valstybės vykdomosios valdžios sistemoje;

4.2.2. neapibrėžtos ir neįteisintos ministrams pavedamos valdymo sritys;

4.2.3. nepakankamai aiškūs viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo principai;

4.2.4. veikia Seimui atskaitingos įstaigos, turinčios sąsajų su vykdomąja valdžia;

4.2.5. veikia Vyriausybės įstaigos ir Vyriausybei atskaitingos įstaigos, turinčios sąsajų su ministerijų kompetencija;

4.2.6. valstybės įstaigos atlieka nebūdingas viešajam sektoriui funkcijas;

4.2.7. nepakankamai efektyviai organizuojamas valstybės valdymas teritorijos aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose;

4.3. neefektyvi ir neskaidri valstybės įstaigų, viešųjų įstaigų ir valstybės įmonių, kuriose dalininko ar savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamos valstybės įstaigos, veiklos kontrolė ir koordinavimas:

4.3.1. neefektyvi ir neskaidri Seimui atskaitingų įstaigų veiklos kontrolė ir koordinavimas;

4.3.2. neefektyvi ir neskaidri Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų veiklos kontrolė ir koordinavimas;

4.3.3. neefektyvi ir neskaidri ministerijoms pavaldžių įstaigų veiklos kontrolė ir koordinavimas;

4.3.4. neskaidrus valstybės įstaigų vadovų skyrimas ir atsakomybės paskirstymas;

4.3.5. neskaidrūs viešųjų įstaigų ir valstybės įmonių, kuriose dalininko ar savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamos valstybės įstaigos, valdymo ryšiai, neefektyvi jų veiklos kontrolė;

4.4. nepakankamai efektyvus ir skaidrus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimas:

4.4.1. daug biudžeto asignavimų valdytojų;

4.4.2. nėra kriterijų, leidžiančių suteikti valstybės įstaigos vadovui asignavimų valdytojo statusą;

4.4.3. nepakankamai reglamentuotos ar pažeidžiamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo procedūros viešosiose įstaigose ir valstybės įmonėse, kuriose dalininko ar savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamos valstybės įstaigos.

III. VALSTYBĖS VYKDOMOSIOS VALDŽIOS SISTEMOS TOBULINIMO PRINCIPAI

5. Valstybės vykdomosios valdžios sistema tobulinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), nuostatomis ir Europos Sąjungos valstybėse pripažintais principais:

5.1. politikos formavimo ir jos įgyvendinimo atskyrimo; šis principas reiškia, kad valstybės įstaigos, kurios joms pavestose valdymo srityse formuoja valstybės (Vyriausybės) politiką, negali pačios jos įgyvendinti; valstybės įstaigoms, kurios įgyvendina valstybės politiką, teisės aktai gali nustatyti teisę dalyvauti formuojant valstybės politiką;

5.2. racionalumo ir tikslingumo; šis principas reiškia, kad sprendimai dėl valstybės vykdomosios valdžios sistemos priimami tik konkrečių analizių pagrindu įvertinus galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes;

5.3. efektyvesnio Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo; šis principas reiškia, kad tobulinant valstybės vykdomosios valdžios sistemą turi būti siekiama sumažinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų sąnaudas jai išlaikyti, užtikrinti racionalų ir taupų šių lėšų naudojimą;

5.4. skaidrumo; šis principas reiškia, kad valstybės vykdomosios valdžios sistema turi būti grindžiama aiškiais pavaldumo ir koordinavimo ryšiais ir viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo kriterijais; tobulinant valstybės vykdomosios valdžios sistemą, turi būti apibrėžtas kiekvienos valstybės įstaigos vaidmuo formuojant ir įgyvendinant valstybės (Vyriausybės) politiką, jos atsakomybė ir atskaitomybė, nurodomos veiklos sritys ir subjektas, kuriam atsiskaitoma;

5.5. administracinės naštos mažinimo; šis principas reiškia, kad tobulinant valstybės vykdomosios valdžios sistemą turi būti mažinami valstybės reguliuojamų subjektų teisių ir veiklos apribojimai, perskirstomi uždaviniai ir funkcijos valstybiniam ir nevalstybiniam sektoriams, valstybiniams (centriniams ir teritoriniams), savivaldybių ir kitiems viešojo administravimo subjektams, taip pat gerinami viešojo administravimo procesai;

5.6. veiklos nepriklausomumo; šis principas reiškia, kad valstybės įstaigos vadovui turi būti suteikiamas asignavimų valdytojo statusas, o jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose aiškiai apibrėžta ministro, kurio valdymo sričiai įstaiga priskirta, ir šios įstaigos vadovo kompetencija, atsakomybė ir atskaitomybė, nustatyti vadovo skyrimo į pareigas tvarkos ypatumai ir vadovo kandidatūrai keliami specialūs reikalavimai, valstybės įstaigai suteikiamos specialios teisės, užtikrinančios jai pavestų funkcijų atlikimo nepriklausomumą ir tinkamą atlikimą, taip pat nustatyta speciali įstaigos prie ministerijos priimtų sprendimų apskundimo tvarka;

5.7. dekoncentracijos, decentralizacijos ir subsidiarumo; šis principas reiškia, kad formuojant valstybės vykdomosios valdžios sistemą valstybės funkcijos paskirstomos tiems valdymo lygiams, kuriais jos būtų efektyviausiai įgyvendinamos.

6. Šios koncepcijos 5.6 punkte numatytas veiklos nepriklausomumo principas paprastai taikomas tik kontrolės ir (ar) priežiūros funkcijas atliekančioms įstaigoms prie ministerijos, taip pat kitoms valstybės įstaigoms, kurioms pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus svarbus veiklos nepriklausomumo užtikrinimas. Atsižvelgiant į valstybės įstaigos veiklos specifiką, jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose gali būti įtvirtinti ne visi, o tik tie veiklos nepriklausomumo elementai, kurių pakaktų įstaigos veiklos nepriklausomumui užtikrinti.

7. Valstybės įstaigoms pavestų funkcijų atlikimas ar administracinių paslaugų teikimas koncentruojamas ir centralizuojamas, jeigu tai leis efektyviau atlikti šias funkcijas ar teikti administracines paslaugas, mažins administracinę naštą ar valdymui skiriamas lėšas.

IV. VALSTYBĖS VYKDOMOSIOS VALDŽIOS SISTEMOS TOBULINIMO KRYPTYS

8. Pagrindinės valstybės vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo kryptys:

8.1. Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų sistemos tobulinimas:

8.1.1. įvertinamos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitingų įstaigų atliekamos funkcijos ir jų veiklos sąsajos su vykdomąja valdžia; esant sąsajoms su vykdomosios valdžios kompetencija, Seimui ar Respublikos Prezidentui pasiūloma keisti jų statusą ir priskirti jas atitinkamoms ministerijoms arba perduoti jų funkcijas kitoms veikiančioms valstybės institucijoms ar įstaigoms;

8.1.2. įvertinamos Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų atliekamos funkcijos ir jų veiklos sąsajos su atitinkamų ministerijų ar kitų valstybės institucijų ar įstaigų veikla; esant sąsajoms su atitinkamų ministerijų ar kitų valstybės institucijų ar įstaigų kompetencija ir šakiniams požymiams (priklausymui tai pačiai veiklos sričiai), Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų statusas pakeičiamas į atitinkamoms ministerijoms pavaldžių įstaigų arba priimamas sprendimas dėl jų funkcijų perdavimo kitoms veikiančioms valstybės institucijoms ar įstaigoms; Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų, kurių veikla yra tarpšakinė (tarpžinybinė) ir kurios vykdo tam tikrą koordinavimą ar aprūpinimą, statusas pakeičiamas į ministerijoms, su kuriomis palaikomi intensyvūs bendradarbiavimo ryšiai, pavaldžių įstaigų arba priimamas sprendimas dėl jų funkcijų perdavimo kitoms veikiančioms valstybės institucijoms ar įstaigoms;

8.1.3. nustatomi valstybės įstaigų steigimo pagrindai: apibrėžiama valstybės valdžios institucijų (Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės) kompetencija steigti jiems atskaitingas valstybės įstaigas ir įtvirtinamos šių įstaigų veiklos nepriklausomumą užtikrinančios priemonės (jeigu reikia);

8.2. ministerijų sistemos tobulinimas:

8.2.1. ministerijos steigiamos, kai susidaro keletas tarpusavyje susijusių valdymo sričių, kuriose reikia formuoti bendrą valstybės (Vyriausybės) politiką, rengti šios politikos įgyvendinimo strategijas, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jų įgyvendinimą, nustačius, ar nėra veikiančių valstybės įstaigų, kurių kompetencija artima numatomoms naujoms funkcijoms;

8.2.2. apibrėžiamos ir teisės aktuose įtvirtinamos ministrams pavedamos valdymo sritys;

8.2.3. nustatomas ministerijų vaidmuo valstybės valdymo procese – formuoti valstybės (Vyriausybės) politiką ministrui pavestose valdymo srityse;

8.2.4. persvarstomos ministerijų funkcijos, atsisakoma ministerijoms nebūdingų funkcijų, nesusijusių su valstybės (Vyriausybės) politikos formavimu, ir jos perduodamos įstaigoms prie ministerijų, teritoriniams valstybinio administravimo subjektams ar savivaldybėms; perduodant šiems subjektams viešųjų ir (ar) administracinių paslaugų teikimą, užtikrinama, kad nenukentės šių paslaugų kokybė ir prieinamumas, o šių paslaugų administravimas bus paliktas ministerijai;

8.3. ministerijoms pavaldžių valstybės įstaigų sistemos tobulinimas:

8.3.1. nustatoma, kad įstaigos prie ministerijos steigiamos valstybės (Vyriausybės) politikai įgyvendinti ir valstybės (Vyriausybės) politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti, o tada, kai racionalu ir tikslinga, joms suteikiama teisė dalyvauti formuojant valstybės (Vyriausybės) politiką;

8.3.2. persvarstomos įstaigų prie ministerijų funkcijos, atsisakoma su valstybės politikos formavimu susijusių (įstatymų, Seimo ar Vyriausybės nutarimų projektų rengimas), taip pat nebūdingų viešajam sektoriui ir (ar) nesuderinamų su įstaigos prie ministerijos paskirtimi funkcijų (komercinė veikla, laboratoriniai tyrimai ir panašiai);

8.3.3. viešojo administravimo įgaliojimai įstaigoms prie ministerijų suteikiami tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) nustatyta tvarka;

8.3.4. patikslinami ministerijoms pavaldžių valstybės įstaigų, kurios neturi apibrėžto įstaigos prie ministerijos statuso arba kurių steigimas ir veiklos organizavimas neatitinka šiuo metu galiojančių teisės normų, veiklą reguliuojantys teisės aktai – aiškiai nustatomas šių įstaigų statusas, kompetencija ir veiklos organizavimas;

8.3.5. persvarstomi įstaigų prie ministerijų steigimą, statusą ir jų veiklos organizavimą nustatantys specialieji įstatymai – pašalinamos jų nuostatos, prieštaraujančios valstybės vykdomosios valdžios sistemą reglamentuojantiems bendriesiems įstatymams;

8.3.6. įvertinama galimybė sudaryti įstaigoje prie ministerijos kolegialų patariamąjį valdymo organą, jeigu įstaigos prie ministerijos veiklos sritis yra susijusi su kelių ministrų valdymo sritimis;

8.3.7. mažinama asignavimų valdytojų, nustatomi kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų galima nuspręsti, ar įstaigos prie ministerijos vadovui reikia suteikti asignavimų valdytojo statusą;

8.3.8. nustatoma vienoda įstaigų prie ministerijų vadovų skyrimo, nuostatų ir planavimo dokumentų tvirtinimo tvarka, taip pat atsiskaitymo už valstybės įstaigos veiklą subjektai;

8.4. teritorinio valdymo sistemos tobulinimas:

8.4.1. panaikinamos apskrities viršininko institucija ir apskričių viršininkų administracijos;

8.4.2. apskričių viršininkų ir apskričių viršininkų administracijos funkcijos paskirstomos valstybės įstaigoms ir savivaldybėms;

8.4.3. atsisakoma dubliuojamų funkcijų;

8.4.4. apskrityje toliau veikia regiono plėtros taryba, atliekanti Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558) nustatytas funkcijas;

8.4.5. palaipsniui plečiama Vyriausybės atstovo kompetencija vienoje institucijoje koncentruojant priežiūros (inspektavimo) funkcijas;

8.4.6. dekoncentruojamos ir decentralizuojamos tik valstybės (Vyriausybės) politikos įgyvendinimo ir dalyvavimo formuojant valstybės (Vyriausybės) politiką funkcijos;

8.5. viešųjų įstaigų ir valstybės įmonių sistemos tobulinimas:

8.5.1. viešosioms įstaigoms ir valstybės įmonėms, kuriose dalininko ar savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamos valstybės įstaigos, jų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose nustatomas baigtinis viešųjų paslaugų, kurias galėtų teikti šios įstaigos ir įmonės, sąrašas;

8.5.2. viešosioms įstaigoms viešojo administravimo įgaliojimai nesuteikiami, išskyrus šiuo metu veikiančias viešąsias įstaigas, kurioms viešojo administravimo įgaliojimai suteikti įstatymo arba Vyriausybės nutarimo, priimto vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar pavienių valstybių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles;

8.5.3. valstybė dalyvauja steigime tik tokios naujos viešosios įstaigos, kuri teiks įstatymų nustatytas viešąsias paslaugas;

8.5.4. valstybės turtas į steigiamą naują viešąją įstaigą investuojamas vadovaujantis šiais principais:

8.5.4.1. valstybė (arba valstybė kartu su savivaldybe) yra steigiamos viešosios įstaigos vienintelis dalininkas;

8.5.4.2. viešoji įstaiga, kurioje dalininko ar savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamos valstybės įstaigos, teikia įstatymų nustatytas viešąsias paslaugas;

8.5.4.3. vadovaujamasi įstatymo nustatytais valstybės turto investavimo kriterijais;

8.5.5. valstybės įmonių veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatomi šių įmonių steigimo ir veiklos kriterijai;

8.5.6. viešojo administravimo įgaliojimai valstybės įmonėms suteikiami tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymo, kuriame nurodomos valstybės įmonė ir jos svarbiausios viešojo administravimo funkcijos, arba Vyriausybei suteikiama diskrecija paskirti tokias įmones;

8.5.7. valstybės įmonėms nebesuteikiami viešojo administravimo įgaliojimai atlikti administracinį reglamentavimą, administracinių aktų įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę, viešųjų paslaugų teikimo administravimą, taip pat peržiūrimas ir įvertinamas veikiančių valstybės įmonių viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo tikslingumas;

8.5.8. viešųjų įstaigų ir valstybės įmonių, kuriose dalininko ar savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamos valstybės įstaigos, veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose plačiau reglamentuojama perduotų valstybės funkcijų atlikimo kontrolė, atskaitomybė, valstybės intereso užtikrinimas, taip pat valstybės įstaigų, vykdančių dalininko ar savininko teises ir pareigas, atsakomybė už priskirtų viešųjų įstaigų ar valstybės įmonių veiklos priežiūrą;

8.5.9. reglamentuojamas darbuotojų, dirbančių viešosiose įstaigose ir valstybės įmonėse, kuriose dalininko ar savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės įstaigos, darbo apmokėjimas atsižvelgiant į esamus valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis valstybės įstaigose, darbo apmokėjimo principus; įvertinami darbuotojų darbo apmokėjimo aspektai, kai viešosios įstaigos dalininkas (savininkas) yra tik valstybė, kai viešosios įstaigos dalininkais yra valstybė ir kiti viešieji ar privatūs asmenys;

8.5.10. nustatomi valstybės teisių perleidimo principai ir procedūros, kai valstybei netikslinga toliau likti viešosios įstaigos dalininku;

8.5.11. išanalizuojama, ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkas yra valstybė, veikla atitinka pagal šios koncepcijos nuostatas pakeistame Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752) nustatytus reikalavimus teikti viešąsias paslaugas; jeigu veikla reikalavimų neatitinka, priimamas vienas iš galimų sprendimų:

8.5.11.1. perleisti valstybės, kaip dalininko, teises kitiems dalininkams;

8.5.11.2. likviduoti viešąją įstaigą;

8.5.11.3. pertvarkyti viešąją įstaigą į biudžetinę įstaigą;

8.5.12. išanalizuojama, ar valstybės įmonės atitinka pagal šios koncepcijos nuostatas pakeistame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme (Žin., 1994, Nr. 102-2049; 2004, Nr. 4-24) nustatytus jų steigimo ir veiklos kriterijus; jeigu šių kriterijų neatitinka, priimamas vienas iš galimų sprendimų:

8.5.12.1. teikti Seimui pasiūlymą įstatyme reguliuoti valstybės įmonės veiklą (pateikti atitinkamo įstatymo projektą ir pagrįsti teisinės formos išlaikymo tikslingumą);

8.5.12.2. pertvarkyti valstybės įmonę į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę;

8.5.12.3. pertvarkyti valstybės įmonę į savivaldybės įmonę, sutikus savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės įmonės buveinė, tarybai;

8.5.12.4. likviduoti valstybės įmonę.

V. KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMAS

9. Ši koncepcija įgyvendintina dviem etapais:

9.1. pirmasis etapas – iki 2010 m. kovo 31 dienos;

9.2. antrasis etapas – nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 dienos.

10. Siekiant užtikrinti sėkmingą ir nuoseklų šios koncepcijos įgyvendinimą, šios koncepcijos 1 priede pateikiamas jos įgyvendinimo pirmojo etapo priemonių planas.

11. Atsižvelgiant į šios koncepcijos pirmojo etapo įgyvendinimo rezultatus, per antrąjį etapą siūloma atlikti šiuos darbus:

11.1. įvertinti Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitingų įstaigų atliekamas funkcijas ir jų veiklos sąsajas su vykdomąja valdžia; esant sąsajoms su vykdomosios valdžios kompetencija, pasiūlyti Seimui ar Respublikos Prezidentui keisti šių įstaigų statusą ir priskirti jas atitinkamoms ministerijoms arba perduoti jų funkcijas kitoms veikiančioms valstybės institucijoms ar įstaigoms;

11.2. mažinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų, atsižvelgiant į nustatytus kriterijus;

11.3. palaipsniui plėsti Vyriausybės atstovo kompetenciją vienoje institucijoje koncentruojant priežiūros (inspektavimo) funkcijas.

12. Suinteresuotosios valstybės institucijos ir įstaigos, teikdamos Vidaus reikalų ministerijai pasiūlymus dėl šios koncepcijos nuostatų įgyvendinimo, atsižvelgia į šioje koncepcijoje nustatytus valstybės vykdomosios valdžios sistemos formavimo principus, valstybės vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo prioritetus, atliekamų reformų sąsajas ir šių reformų vykdymo loginį eiliškumą.

_________________

Vykdomosios valdžios sistemos sandaros

tobulinimo koncepcijos

1 priedas

vykdomosios valdžios sistemos SANDAROS tobulinimo koncepcijos įgyvendinimo pirmojo etapo priemonių planas

Priemonės pavadinimas	Priemonės tikslai	Įvykdymo terminas	Atsakingi vykdytojai
1. Parengti ir nustatytąja tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymų, o prireikus ir kitų teisės aktų projektus	1.1. Apibrėžti sąvoką „valstybės valdymo sritis“ ir nustatyti ministrams pavedamas valstybės valdymo sritis	2010 m. sausio 31 d.	Vidaus reikalų ministerija
	1.2. Nustatyti ministerijų ir įstaigų prie ministerijų steigimo sąlygas 1.3. Nustatyti ministerijos ir įstaigos prie ministerijos vietą ir vaidmenį valstybės valdymo procese 1.4. Nustatyti Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas), Vyriausybės, ministerijų ir įstaigų prie ministerijų kompetenciją steigti jiems atskaitingas valstybės įstaigas 1.5. Nustatyti valstybės įstaigų vadovų skyrimo ir šių įstaigų veiklos nepriklausomumo principus	2010 m. vasario 28 d.	Vidaus reikalų ministerija
2. Parengti ir nustatytąja tvarka Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą	2.1. Nustatyti viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo principus, kuriais vadovaujantis būtų galima nuspręsti, kam gali būti suteikti viešojo administravimo įgaliojimai	2010 m. sausio 31 d.	Vidaus reikalų ministerija
3. Parengti ir nustatytąja tvarka Vyriausybei pateikti projektą teisės akto, numatančio asignavimų valdytojo statuso suteikimo kriterijus (-ų)	3.1. Nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų galima nuspręsti, ar valstybės įstaigos vadovui reikia suteikti asignavimų valdytojo statusą	2010 m. vasario 28 d.	Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija
4. Parengti ir nustatytąja tvarka Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymų projektus	4.1. Patikslinti viešųjų įstaigų ir valstybės įmonių, kuriose dalininko ar savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės įstaigos, steigimo sąlygas; numatyti baigtinį viešųjų paslaugų, kurias teiktų tokios įmonės ir įstaigos, sąrašą, aiškiai reglamentuoti joms perduotų valstybės funkcijų atlikimo kontrolę, atskaitomybę, valstybės interesų užtikrinimą, darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, skaidrų skirtų valstybės finansų naudojimą, nustatyti valstybės dalininko teisių perleidimo principus ir procedūras, kai valstybei netikslinga toliau likti viešosios įstaigos dalininke	2009 m. gruodžio 31 d.	Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija
5. Parengti ir nustatytąja tvarka Vyriausybei pateikti su Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų reorganizavimu (likvidavimu) susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus	5.1. Pertvarkyti Vyriausybės įstaigas ir Vyriausybei atskaitingas įstaigas į įstaigas prie atitinkamų ministerijų, su kuriomis Vyriausybės įstaigos ir Vyriausybei atskaitingos įstaigos turi aiškias veiklos sąsajas ar palaiko intensyvius bendradarbiavimo ryšius, arba likviduoti, jeigu Vyriausybės įstaiga ar Vyriausybei atskaitinga įstaiga dubliuoja šiuo metu veikiančių valstybės įstaigų funkcijas	2009 m. gruodžio 31 d.*	ministerijos, Vyriausybės įstaigos, Vyriausybei atskaitingos įstaigos
6. Parengti ir nustatytąja tvarka Vyriausybei pateikti ministerijų nuostatų ir kitų ministerijų kompetenciją nustatančių teisės aktų pakeitimo projektus	6.1. Atsisakyti ministerijoms nebūdingų funkcijų, susijusių ne su valstybės politikos formavimu, o su jos įgyvendinimu (licencijavimas, ekspertizių atlikimas, nepavaldžių subjektų priežiūra ir panašiai), perduoti šias funkcijas įstaigoms prie ministerijų, teritoriniams valstybinio administravimo subjektams ar savivaldybėms	2010 m. vasario 28 d.	ministerijos
7. Parengti ir nustatytąja tvarka Vyriausybei pateikti ministerijoms pavaldžių įstaigų statusą ir kompetenciją nustatančių teisės aktų pakeitimo projektus arba priimti su tuo susijusius teisės aktus	7.1. Aiškiai nustatyti ministerijoms pavaldžių valstybės įstaigų statusą ir atsisakyti su valstybės politikos formavimu susijusių (įstatymų, Seimo ar Vyriausybės nutarimų projektų rengimas), taip pat nebūdingų viešajam sektoriui ir (ar) nesuderinamų su įstaigos prie ministerijos paskirtimi funkcijų (komercinė veikla, laboratoriniai tyrimai ir panašiai)	2010 m. kovo 31 d.	ministerijos
8. Pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl tikslingumo sudaryti įstaigose prie ministerijos kolegialius patariamuosius valdymo organus	8.1. Apsvarstyti galimybę sudaryti įstaigoje prie ministerijos, kurios veiklos sritis susijusi su kelių ministrų valdymo sritimis, kolegialų patariamąjį valdymo organą	2009 m. gruodžio 31 d.	Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija
9. Parengti ir nustatytąja tvarka Vyriausybei pateikti atitinkamų viešųjų įstaigų steigimą ir veiklą reguliuojančių teisės aktų pakeitimo projektus arba priimti su tuo susijusius teisės aktus	9.1. Likviduoti arba pertvarkyti viešąsias įstaigas, kurių dalininkė yra valstybė ir kurių veikla neatitiks nustatytųjų reikalavimų, arba perleisti valstybės, kaip dalininkės, teises kitiems dalininkams	per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymų įsigaliojimo, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatyta kitaip	ministerijos
10. Parengti ir nustatytąja tvarka Vyriausybei pateikti atitinkamų valstybės įmonių steigimą ir veiklą reguliuojančių teisės aktų ar jų pakeitimo projektus arba priimti su tuo susijusius teisės aktus	10.1. Pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl konkrečių valstybės įmonių ar valstybės įmonių grupės veiklos reguliavimo ar funkcijų priskyrimo specialiu įstatymu; likviduoti arba pertvarkyti valstybės įmones, kurių veikla neatitiks nustatytųjų reikalavimų	per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymų įsigaliojimo, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatyta kitaip	ministerijos
11. Peržiūrėti valstybės įmonių veiklą reglamentuojančius teisės aktus	11.1. Įvertinti, ar tikslinga veikiančioms valstybės įmonėms turėti viešojo administravimo įgaliojimus, prireikus parengti sprendimų projektus ar priimti sprendimus dėl šių įgaliojimų panaikinimo	2010 m. vasario 28 d.	ministerijos, Ministro Pirmininko tarnyba

* Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija likviduojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos nuostatų įgyvendinimo priemonės“ IX skyriaus 268 nuostatoje nustatytais pagrindais ir per šios nuostatos 1 ir 2 priemonėms įgyvendinti nustatytus terminus.

_________________

Vykdomosios valdžios sistemos

sandaros tobulinimo koncepcijos

2 priedas

VYKDOMOSIOS VALDŽIOS SISTEMOS SANDAROS TOBULINIMO OBJEKTO ESAMOS BŪKLĖS APŽVALGA

i. Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitingos įstaigos

1. Tobulinimą skatinančios priežastys:

1.1. neišgryninta įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios vadžios šakose veikiančių valstybės įstaigų kompetencija, neefektyvus jų veiklos koordinavimas – kai kurios Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) atskaitingos įstaigos ir Respublikos Prezidentui atskaitinga įstaiga atlieka viešojo administravimo funkcijas ir turi sąsajų su vykdomąja valdžia;

1.2. nepakankamai reglamentuotas valstybės įstaigų steigimas – Respublikos Prezidentas įsteigė jam atskaitingą valstybės įstaigą, nors Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas (Žin., 1993, Nr. 5-89; 2008, Nr. 135-5234) šios teisės jam nesuteikia.

II. PRIE Lietuvos Respublikos VYRIAUSYBĖS VEIKIANČIOS
VALSTYBĖS ĮSTAIGOS

2. Pagal susiformavusius valdymo ryšius su Lietuvos Respublikos Vyriausybe (toliau – Vyriausybė) galima skirti dvi prie Vyriausybės veikiančių valstybės įstaigų grupes: Vyriausybės įstaigas ir Vyriausybei atskaitingas įstaigas.

3. Kai kurios Vyriausybės įstaigos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 104-2322), yra įsteigusios joms pavaldžių valstybės įstaigų. Didžioji dalis (66 iš 73) šių įstaigų turi viešojo administravimo įgaliojimus.

4. Vyriausybei atskaitingos įstaigos tarpusavyje skiriasi vadovo skyrimo ir atleidimo, strateginių veiklos planų tvirtinimo tvarka ir subjektais, kuriems atsiskaito už savo veiklą.

5. Daugumos prie Vyriausybės veikiančių valstybės įstaigų vidaus administravimo struktūros – linijinės hierarchinės, būdingos tradiciniam viešojo administravimo modeliui. Pagal sprendimus priimantį subjektą išskiriamos valstybės įstaigos, kuriose sprendimus priima įstaigos vadovas vienasmeniškai, ir valstybės įstaigos, kuriose sprendimai priimami kolegialiai – komisijoje, taryboje.

6. Prie Vyriausybės veikiančias valstybės įstaigas pagal jų vykdomos veiklos pobūdį galima suskirstyti į:

6.1. valstybinio reguliavimo ir tarpšakinio koordinavimo funkcijas atliekančias valstybės įstaigas;

6.2. priežiūros (inspektavimo) funkcijas atliekančias valstybės įstaigas;

6.3. ikiteisminio ginčų nagrinėjimo (jurisdikcines) funkcijas atliekančias valstybės įstaigas;

6.4. aprūpinimo ir kitokias funkcijas atliekančias valstybės įstaigas.

7. Tobulinimą skatinančios priežastys:

7.1. nepakankamai reglamentuotas valstybės įstaigų steigimas – nėra kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatoma, kada turi būti steigiama Vyriausybės įstaiga, o kada – ministerija ar įstaiga prie ministerijos; Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) nenumatyta galimybės prie Vyriausybės steigti kitokias, ne Vyriausybės įstaigos statusą turinčias valstybės įstaigas, t. y. steigti Vyriausybei atskaitingas valstybės įstaigas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme Vyriausybės įstaigoms nesuteikta teisė steigti joms pavaldžias valstybės įstaigas;

7.2. neišgryninta valstybės įstaigų kompetencija – neapibrėžtos prie Vyriausybės veikiančių valstybės įstaigų dalyvavimo valstybės valdyme ribos, neaiškus valdymo sričių ir atsakomybės pasidalijimas su ministerijomis – gausėja klausimų, už kuriuos neatsakingas nė vienas ministras; yra prie Vyriausybės veikiančių valstybės įstaigų, kurios formuoja politiką joms pavestose veiklos srityse;

7.3. neefektyvus valstybės įstaigų veiklos koordinavimas ir veiklos kontrolė – per daug prie Vyriausybės veikiančių valstybės įstaigų ir Ministrui Pirmininkui tiesiogiai pavaldžių asmenų – Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų vadovų.

III. MINISTERIJOS

8. Pagal funkcinę paskirtį ministerija yra valstybės (Vyriausybės) politikos formavimo ministrams pavestose valdymo srityse valstybės įstaiga, taip pat šios politikos įgyvendinimo strategijos rengėja, įgyvendinimo organizatorė, koordinatorė ir kontrolės vykdytoja.

9. Tobulinimą skatinančios priežastys: neišgryninta ministerijų kompetencija – nėra teisės akto, kuriuo ministrams būtų priskiriamos konkrečios valdymo sritys, ir nėra reikalavimų, kuriais remiantis jos būtų apibrėžiamos; yra sričių, už kurias neatsakingas nė vienas ministras; yra ministerijų, kurios ne tik formuoja, bet ir pačios įgyvendina valstybės (Vyriausybės) politiką.

IV. MINISTERIJOMS PAVALDŽIOS VALSTYBĖS ĮSTAIGOS

10. Apie 27 procentus (84 iš 314) ministerijoms pavaldžių valstybės įstaigų turi įstaigos prie ministerijos statusą ir viešojo administravimo įgaliojimus, kitos yra tiesiog ministerijų įsteigtos ir (ar) joms pavaldžios valstybės įstaigos, kurios gali ir neturėti viešojo administravimo įgaliojimų. Tik 19 procentų (16 iš 84) įstaigų prie ministerijų savo nuostatuose yra aiškiai nurodžiusios savo statusą. Kitos save vadina biudžetinėmis įstaigomis, viešaisiais juridiniais asmenimis, valstybės įstaigomis ir panašiai.

11. Įstaigas prie ministerijų steigia Vyriausybė, kuri paveda ministerijoms atlikti dalį įstaigų prie ministerijų steigėjo funkcijų. Iš 84 įstaigų prie ministerijų 35 (41,7 procento) valstybės įstaigų steigėja yra Vyriausybė, kitos įsteigtos ministrų įsakymais.

12. 24 (29 procentų) įstaigų prie ministerijų vadovai yra biudžeto asignavimų valdytojai.

13. Daugumos ministerijoms pavaldžių valstybės įstaigų vidaus administravimo struktūros linijinės hierarchinės, būdingos tradiciniam viešojo administravimo modeliui. Pagal sprendimus priimantį subjektą išskiriamos valstybės įstaigos, kuriose sprendimus priima jos vadovas, ir valstybės įstaigos, kuriose sprendimai priimami kolegialiai – komisijoje, taryboje.

14. Tobulinimą skatinančios priežastys:

14.1. nepakankamai reglamentuotas ministerijoms pavaldžių valstybės įstaigų steigimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme nenustatyta, ar ministerija gali turėti pavaldžių valstybės įstaigų, turinčių kitokį, ne įstaigos prie ministerijos, statusą; kai kuriems ministrams specialieji įstatymai, kitaip negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas, suteikia teisę patiems steigti įstaigas prie ministerijos;

14.2. neišgryninta ministerijoms pavaldžių valstybės įstaigų kompetencija – įstaigos prie ministerijų įgyvendina valstybės (Vyriausybės) politiką ar dalyvauja ją formuojant, tačiau yra įstaigų prie ministerijų, kurios formuoja valstybės (Vyriausybės) politiką;

14.3. neefektyvus ir neskaidrus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimas – nėra kriterijaus, kuriuo remiantis ministerijoms pavaldžių valstybės įstaigų vadovams suteikiamas biudžeto asignavimų valdytojo statusas;

14.4. neaiški ministerijoms pavaldžių valstybės įstaigų vadovų skyrimo sistema – kai kurie specialieji įstatymai numato galimybę ne tik ministrui, bet ir kitam valdymo subjektui skirti įstaigos prie ministerijos vadovą.

V. APSKRIČIŲ VIRŠININKAI IR JŲ ADMINISTRACIJOS

15. Apskrities viršininkas gali steigti biudžetines įstaigas, įgyvendinti valstybės įmonės ar viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas. Apskričių viršininkai yra 183 biudžetinių įstaigų steigėjai ir 3 valstybės įmonėse bei 58 viešosiose įstaigose atlieka savininko ar dalininko teises ir pareigas.

16. Tobulinimą skatinančios priežastys:

16.1. sudaryti sąlygas skaidriau ir rezultatyviau atlikti funkcijas – atsisakyti dalies nereikalingų funkcijų, dalį jų perduoti savivaldybėms;

16.2. sukurti sąlygas efektyviau naudoti biudžeto lėšas;

16.3. sumažinti administracinę naštą verslui ir gyventojams – panaikinti tarpinę valdymo grandį.

VI. VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS IR VALSTYBĖS ĮMONĖS

17. Pagal steigėjo tipą ir gaunamą finansavimą viešąsias įstaigas galima suskirstyti taip:

17.1. viešosios įstaigos, kurių steigėjai yra tik valstybė arba savivaldybės (ligoninės, slaugos, globos namai, muziejai, teatrai, profesinio mokymo mokyklos ir kitos), finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių lėšų;

17.2. viešosios įstaigos, kurių steigėjai yra valstybė ar savivaldybės ir privatūs asmenys ir kurios iš dalies finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšų;

17.3. viešosios įstaigos, kurių steigėjai yra valstybė ar savivaldybės ir privatūs asmenys ir kurios nefinansuojamos iš valstybės ar savivaldybių lėšų;

17.4. viešosios įstaigos, kurių steigėjai yra privatūs asmenys ir kurios nefinansuojamos iš valstybės ar savivaldybių lėšų.

18. Valstybė ir savivaldybės, tik vadovaudamosi įstatymais, savo turtines teises viešosiose įstaigose gali neatlygintinai perduoti: valstybė – savivaldybei, savivaldybė – kitai savivaldybei ar valstybei.

19. Yra valstybės įmonių, kurios ne įstatymų, o įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų įgaliotos vykdyti savo veiklą.

20. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) numato, kad viešajai įstaigai ar valstybės įmonei šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. 11 procentų viešųjų įstaigų ir valstybės įmonių, kuriose dalininko ar savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamos valstybės įstaigos, atlieka viešojo administravimo funkcijas: vykdo administracinių aktų įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę (administracinę priežiūrą), tvarko įvairius valstybės registrus, išduoda licencijas, leidimus, pažymėjimus, sertifikatus, vykdo Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimo priežiūrą, vertina iš šių fondų finansuojamus projektus, administruoja viešųjų paslaugų teikimą, rengia teisės aktų projektus ir kita.

21. Tobulinimą skatinančios priežastys:

21.1. nepakankamai reglamentuotas viešųjų įstaigų, kuriose dalininko ar savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamos valstybės įstaigos, steigimas – priimami nepagrįsti ir neskaidrūs sprendimai steigti viešąją įstaigą, nepaisant to, kad rinkoje yra subjektų, galinčių teikti tokias pat paslaugas;

21.2. neišgryninta viešųjų įstaigų ir valstybės įmonių, kuriose dalininko ar savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamos valstybės įstaigos, kompetencija – nėra principų, kuriais vadovaujantis viešajai įstaigai ar valstybės įmonei būtų suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai; yra viešųjų įstaigų, kurių veikla nesusijusi su ministerijų, įgyvendinančių viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas, valdymo sritimis, taip pat viešųjų įstaigų, kurių veikla netenkina viešojo intereso; viešosioms įstaigoms pavedamos užduotys, kurias turėtų atlikti pačios valstybės įstaigos, įgyvendinančios viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas; yra viešųjų įstaigų ir valstybės įmonių, kurių vyraujanti veikla komercinio pobūdžio (nekilnojamojo turto nuoma, barų, restoranų veikla, prekyba ir kita);

21.3. neefektyvi viešųjų įstaigų ir valstybės įmonių, kuriose dalininko ar savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamos valstybės įstaigos, veiklos kontrolė – informacija apie viešąsias įstaigas, kurių savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės įstaigos, nekaupiama centralizuotai; neatliekama viešųjų įstaigų veiklos kontrolė, veiklos rezultatų analizė, nėra suinteresuotumo viešųjų įstaigų veiklos efektyvumu; neužtikrinta, kad būtų tinkamai atstovaujamas ir ginamas viešasis interesas viešosiose įstaigose, kuriose valstybė, kaip dalininkas, neturi sprendimų priėmimo balsų daugumos;

21.4. nepakankamai reglamentuotos ar pažeidžiamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo procedūros – nepasirašomos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartys su viešosiomis įstaigomis, turinčiomis viešojo administravimo įgaliojimus; nesilaikoma teisės aktuose nustatytų reikalavimų skiriant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas viešosioms įstaigoms, neturinčioms viešojo administravimo įgaliojimų; kai registro tvarkymo įstaiga yra valstybės įmonė, atlyginimas už registravimą ir registro duomenų naudojimą yra valstybės įmonės, o ne Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamos, tačiau kai registro tvarkymo įstaiga yra valstybės įstaiga, atlyginimas už registravimą ir registro duomenų naudojimą laikomas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamomis; nereglamentuotas viešųjų įstaigų, kuriose dalininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamos valstybės įstaigos, darbuotojų darbo apmokėjimas; nėra aiškių valstybės įmonių darbuotojų darbo apmokėjimo principų.

_________________