LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL APLINKOS MINISTRO 2005 M. GEGUŽĖS 23 D. ĮSAKYMO Nr. D1-256 „DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO, PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ KOKYBĖS ELEMENTŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ RODIKLIŲ APRAŠO IR KRITERIJŲ DIRBTINIAMS, LABAI PAKEISTIEMS IR RIZIKOS VANDENS TELKINIAMS IŠSKIRTI APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2010 m. spalio 27 d. Nr. D1-890

Vilnius

Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. D1-256 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tipų aprašo, Paviršinių vandens telkinių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodiklių aprašo ir Kriterijų dirbtiniams, labai pakeistiems ir rizikos vandens telkiniams išskirti aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 69-2481; 2007, Nr. 35-1287):

1. Išdėstau įsakymo antraštę taip:

„DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO IR PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“.

2. Išdėstau įsakymo 1.2 punktą taip:

„1.2. Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašą.“

3. Pripažįstu netekusiu galios įsakymo 1.3 punktą.

4. Pripažįstu netekusiu galios įsakymo 2 punktą.

5. Išdėstau nurodytuoju įsakymu patvirtintą Paviršinių vandens telkinių tipų aprašą nauja redakcija (pridedama).

6. Išdėstau nurodytuoju įsakymu patvirtintą Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašą nauja redakcija (pridedama).

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. D1-256

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2010 m. spalio 27 d.

įsakymo Nr. D1-890 redakcija)

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠAS

1. Paviršinių vandens telkinių tipų aprašas (toliau – Aprašas) nustato upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų paviršinių vandens telkinių tipus, kuriems turi būti nustatomos etaloninės sąlygos ir paviršinių vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo kriterijai.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 3 straipsnyje ir Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 (Žin., 2003, Nr. 92-4179), apibrėžtas sąvokas.

3. Upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai yra pateikiami 1, 2, 3 ir 4 lentelėse.

1 lentelė. Upių tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

Eil. Nr.	Tipas	Veiksniai
Eil. Nr.	Tipas	Ekoregionas	Absoliutinis aukštis, m	Baseino plotas, km²	Vidutinis vandens paviršiaus nuolydis, m/km	Geologinis pagrindas
1.	1	Baltijos jūros	< 200	<100		Kalcinis
2.	2			100–1000	<0,7
3.	3			100–1000	>0,7
4.	4			>1000	<0,3
5.	5			>1000	>0,3

2 lentelė. Ežerų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

Eil. Nr.	Tipas	Veiksniai
		Ekoregionas	Absoliutinis aukštis, m	Vidutinis gylis, m	Paviršiaus plotas, km²	Geologinis pagrindas
1.	1	Baltijos jūros	< 200	<3	>0,5	Kalcinis
2.	2			3–9
3.	3			>9

3 lentelė. Tarpinių vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

Eil. Nr.	Tipas	Veiksniai
Eil. Nr.	Tipas	Ekoregionas	Druskingumas, ‰, praktiniai druskingumo vienetai	Potvynių dydis, m	Bangų poveikis	Vidutinė substrato sudėtis
1.	1	Baltijos jūros	0,5–5	<2	Labai apsaugota	Smėlis, dumblas
2.	2		<0,5		Labai apsaugota	Smėlis, dumblas
3.	3		0,5–18		Atvira	Smėlis, akmenys

4 lentelė. Priekrantės vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

Eil. Nr.	Tipas	Veiksniai
Eil. Nr.	Tipas	Ekoregionas	Druskingumas, ‰, praktiniai druskingumo vienetai	Potvynių dydis, m	Vidutinė substrato sudėtis
1.	1	Baltijos jūros	5–18	<2	Smėlis
2.	2	Baltijos jūros	5–18	<2	Smėlis–žvyras, akmenys

4. Dirbtinių ir labai pakeistų paviršinių vandens telkinių kategorijos vandens telkinių tipai yra nustatomi pagal tipus apibūdinančius veiksnius tokios vandens telkinių kategorijos, į kurią yra labiausiai panašus dirbtinis arba labai pakeistas vandens telkinys.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. D1-256

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2010 m. spalio 27 d.

įsakymo Nr. D1-890 redakcija)

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠAS

1. Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) nustato paviršinių vandens telkinių, kurie nėra paveikti žmogaus ūkinės veiklos, tipų etalonines sąlygas.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 3 straipsnyje, Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 (Žin., 2003, Nr. 92-4179) ir Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2007, Nr. 47-1814; 2010, Nr. 29-1363), apibrėžtas sąvokas.

3. Apraše yra nurodytos upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai (1–4 lentelės).

1 lentelė. Upių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.	Kokybės elementai			Rodikliai	Upės tipas	Erdvinė vertinimo skalė	Etaloninių sąlygų vertė/ apibūdinimas
1.	Biologiniai	Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžinė struktūra		Vidutinė metų Lietuvos žuvų indekso (LŽI) vertė	1–5	tyrimų vieta	1
2.				Netolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (NTOLE n), %	1		61
					2		22
					3		45
					4		18
					5		27
3.				Netolerantiškų žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (NTOLE sp), vnt.	1		3
					2		-
					3		5
					4		-
					5		5
4.				Tolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (TOLE n), %	1		1
					2		33
					3		2
					4		37
					5		23
5.				Tolerantiškų žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (TOLE sp), %	1		-
					2		18
					3		14
					4		18
					5		14
6.				Visaėdžių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (OMNI n), %	1		3
					2		37
					3		4
					4		53
					5		38
7.				Reofilinių žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (RH sp), vnt.	1		-
					2		5
					3		8
					4		6
					5		10
8.				Litofilinių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (LITH n), %	1		96
					2		52
					3		93
					4		33
					5		65
9.				Litofilinių žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (LITH sp), %	1		83
					2		41
					3		72
					4		39
					5		52
10.		Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa		Vidutinė metų Danijos indekso upių faunai (toliau – DIUF) ekologinės kokybės santykio (toliau – EKS) vertė	1–5	tyrimų vieta	1
11.		Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa		Vidutinė metų DIUF vertė	1–5	tyrimų vieta	7
12.	Hidromorfologiniai	Hidrologinis režimas	Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika	Nuotėkio dydis	1–5	tyrimų vieta	Nėra natūralaus nuotėkio dydžio pokyčių dėl žmogaus veiklos poveikio (vandens paėmimo, HE veiklos, vandens išleidimo iš tvenkinių, patvankos įtakos) arba nuotėkio dydžio svyravimas yra nereikšmingas (<=? 10 % vidutinio nuotėkio dydžio atitinkamu laikotarpiu), tačiau nuotėkio dydis turi būti ne mažesnis kaip minimalus natūralus nuotėkis sausuoju laikotarpiu (30 parų vidurkis)
13.		Upės vientisumas		Upės vientisumas	1–5	atkarpa*	Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai.
14.		Morfologinės sąlygos	Krantų struktūra	Upės vagos pobūdis	1–5	atkarpa*	Vaga yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis).
15.		Morfologinės sąlygos	Krantų struktūra	Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ir plotis	1–5	atkarpa*	Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta dengia ne mažiau kaip 70 % vagos pakrantės ilgio. Miško juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų.
16.	Fizikiniai–cheminiai	Bendri duomenys	Maistingosios medžiagos	Nitratinio azoto (NO₃-N) vidutinė metų vertė, mg/l	1–5	tyrimų vieta	?<= 0,90
17.				Amonio azoto (NH₄-N) vidutinė metų vertė, mg/l	1–5		?<= 0,06
18.				Bendrojo azoto (N_b) vidutinė metų vertė, mg/l	1–5		?<= 1,40
19.				Fosfatinio fosforo (PO₄-P) vidutinė metų vertė, mg/l	1–5		?<= 0,03
20.				Bendrojo fosforo (P_b) vidutinė metų vertė, mg/l	1–5		?<= 0,06
21.			Organinės medžiagos	Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS₇) vidutinė metų vertė, mg/l	1–5	tyrimų vieta	?<= 1,80
22.			Prisotinimas deguonimi	Ištirpusio deguonies kiekio vandenyje (O₂) vidutinė metų vertė, mg/l	1, 3, 4, 5	tyrimų vieta	>=? 9,5
22.			Prisotinimas deguonimi		2	tyrimų vieta	>=? 8,5
23.		Specifiniai teršalai		Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2010, Nr. 59-2938), 1 priede ir 2 priedo A dalyje, vertės	1–5	tyrimų vieta	Išmatuotos vertės mažesnės už atitinkamos medžiagos kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
24.		Specifiniai teršalai		Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje, išskyrus šios lentelės 16–20 eilutėse nurodytų maistingųjų medžiagų, vertės	1–5	tyrimų vieta	Išmatuotos vertės neviršija natūralaus (gamtinio) lygio, o sintetinių teršiančių medžiagų vertės mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)

* – upių atkarpos, kurioje vertinami hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai, ilgis: upių, kurių baseino plotas yra < 100 km² – 0,5 km aukščiau ir 0,5 km žemiau tyrimų vietos; 100–1000 km² – 2,5 km aukščiau ir 2,5 km žemiau tyrimų vietos; >1000 km² – 5 km aukščiau ir 5 km žemiau tyrimų vietos.

2 lentelė. Ežerų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.	Kokybės elementai			Rodikliai	Ežero tipas	Etaloninių sąlygų vertė/apibūdinimas
1.	Biologiniai	Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė		Chlorofilo „a“ vidutinės metų vertės EKS ir maksimalios vertės EKS vidurkis	1–3	1
2.				Chlorofilo „a“ vidutinė metų vertė, µmiug/l	1, 2	2,5
2.				Chlorofilo „a“ vidutinė metų vertė, µmiug/l	3	2,0
3.				Chlorofilo „a“ maksimali vertė, µmiug/l	1, 2	5,0
3.				Chlorofilo „a“ maksimali vertė, µmiug/l	3	4,0
4.	Hidromorfologiniai	Hidrologinis režimas	Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika	Vandens lygio pokyčiai	1-3	Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio sumažėjimo (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas) arba pokyčiai yra nedideli (lygis ne mažesnis nei natūralus minimalus vidutinis metinis vandens lygis), arba nėra žmogaus veiklos poveikio, dėl kurio galėtų aukščiau nurodytu būdu pasikeisti vandens lygis. Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio kaitos (kaita, sąlygota ant ežero ištekančios ar įtekančios upės įrengtos HE veiklos) arba ši kaita yra tik minimalaus ir maksimalaus vidutinio natūralaus metinio vandens lygio ribose.
5.		Morfologinės sąlygos	Ežero kranto struktūra	Kranto linijos pokyčiai	1–3	Kranto linija yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis) arba pokyčiai yra nedideli (?<= 5 % ežero kranto linijos).
6.		Morfologinės sąlygos	Ežero kranto struktūra	Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis	1–3	Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta apima ne mažiau kaip 70 % ežero kranto linijos.
7.	Fizikiniai–cheminiai	Bendri duomenys	Maistingosios medžiagos	Bendrojo azoto (N_b) vidutinė metų vertė, mg/l	1, 2	?<= 1,00
7.				Bendrojo azoto (N_b) vidutinė metų vertė, mg/l	3	?<= 0,75
8.				Bendrojo fosforo (P_b) vidutinė metų vertė, mg/l	1, 2	?<= 0,020
8.				Bendrojo fosforo (P_b) vidutinė metų vertė, mg/l	3	?<= 0,015
9.		Specifiniai teršalai		Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, vertės	1-3	Išmatuotos vertės mažesnės už atitinkamos medžiagos kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
10.		Specifiniai teršalai		Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje, išskyrus šios lentelės 7 ir 8 eilutėse nurodytų maistingųjų medžiagų, vertės	1–3	Išmatuotos vertės neviršija natūralaus (gamtinio) lygio, o sintetinių teršiančių medžiagų vertės mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)

3 lentelė. Tarpinių vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.	Kokybės elementai			Rodikliai	Tarpinių vandenų tipas	Etaloninių sąlygų vertė/apibūdinimas
1.	Biologiniai	Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė		Chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertės EKS	1–3	1
2.				Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, µmiug/l	1	26,4
					2	37,0
					3	26,4* 14,2 2,0*
3.		Gaubtasėklių ir makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa		Plūdinių (potameidų) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS	1–2	1
4.				Plūdinių (potameidų) maksimalus paplitimo gylis, m	1–2	3,6
5.				Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS	3	1
6.				Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m	3	18
7.		Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa		Zoobentoso vidutinio rūšių skaičiaus vidutinės metų vertės EKS	1–3	1
8.				Zoobentoso vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje	1	24
					2	22
					3	12
9.		Ichtiofaunos taksonominė sudėtis ir gausa		Gružlio (Gobio gobio) vidutinio gausumo vidutinės metų vertės EKS	2	1
10.		Ichtiofaunos taksonominė sudėtis ir gausa		Gružlio (Gobio gobio) vidutinis gausumas, vnt./100 m²	2	250
11.	Fizikiniai–cheminiai	Bendri duomenys	Maistingosios medžiagos	Bendrojo azoto (N_b) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l	1,3*	?<= 0,75
					2	?<= 0,76
					3**	?<= 0,33
					3***	?<= 0,10
12.				Bendrojo fosforo (P_b) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l	1,3*	?<= 0,047
					2	?<= 0,048
					3**	?<= 0,029
					3***	?<= 0,011
13.		Specifiniai teršalai		Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, vertės	1–3	Išmatuotos vertės mažesnės už atitinkamos medžiagos kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
14.		Specifiniai teršalai		Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje, išskyrus šios lentelės 11 ir 12 eilutėse nurodytų maistingųjų medžiagų, vertės	1–3	Išmatuotos vertės neviršija natūralaus (gamtinio) lygio, o sintetinių teršiančių medžiagų vertės mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)

* – kai vandens telkinių druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų;

** – kai vandens telkinių druskingumas 2–4 praktiniai druskingumo vienetai;

*** – kai vandens telkinių druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų.

4 lentelė. Priekrantės vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.	Kokybės elementai			Rodikliai	Priekrantės vandenų tipai	Etaloninių sąlygų vertė/ apibūdinimas
1.	Biologiniai	Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė		Chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertės EKS	1, 2	1
2.		Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė		Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, miuµg/l	1, 2	2,0
3.		Makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa		Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS	2	1
4.		Makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa		Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m	2	20
5.		Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa		Zoobentoso vidutinio rūšių skaičiaus vidutinės metų vertės EKS	1, 2	1
6.				Zoobentoso vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje	1	14
6.				Zoobentoso vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje	2	18
7.	Fizikiniai–cheminiai	Bendri duomenys	Maistingosios medžiagos	Bendrojo azoto (N_b) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l	1, 2	?<= 0,10
8.			Maistingosios medžiagos	Bendrojo fosforo (P_b) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l	1, 2	?<= 0,011
9.			Skaidrumas	Vandens skaidrumo vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, m	1, 2	>=? 7,2
10.		Specifiniai teršalai		Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, vertės	1, 2	Išmatuotos vertės mažesnės už atitinkamos medžiagos kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
11.		Specifiniai teršalai		Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje, išskyrus šios lentelės 7 ir 8 eilutėse nurodytų maistingųjų medžiagų, vertės	1, 2	Išmatuotos vertės neviršija natūralaus (gamtinio) lygio, o sintetinių teršiančių medžiagų vertės mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)

4. Etaloninių sąlygų vertės pagal biologinių kokybės elementų rodiklius yra naudojamos apskaičiuojant upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių biologinių kokybės elementų rodiklių EKS. Dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių kategorijos vandens telkinių biologinių kokybės elementų rodiklių EKS apskaičiavimui yra naudojamos natūralių vandens telkinių (upių ir ežerų) tipų, į kuriuos yra labiausiai panašus dirbtinis arba labai pakeistas vandens telkinys, etaloninių sąlygų vertės, o tarpinių vandenų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo vertės EKS apskaičiavimui – tarpinių vandenų 3-iojo tipo chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo etaloninių sąlygų vertės.

_________________