LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL PRIVALOMOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO PLĖTOJIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

1998 m. lapkričio 20 d. Nr. 1363

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo plėtojimo programą (pridedama).

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              GEDIMINAS VAGNORIUS

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                                    IRENA DEGUTIENĖ

______________

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1363

 

PRIVALOMOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO

PLĖTOJIMO PROGRAMA

 

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Civilinės atsakomybės draudimo plėtojimo Lietuvos Respublikoje teisinį pagrindą nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, o pagrindinius draudimo veiklos valstybinio reguliavimo principus, taikomus visoms draudimo rūšims, tarp jų ir civilinės atsakomybės draudimui, – Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (Žin.,1996, Nr. 73-1742), kurio 4 straipsnyje nurodyta, kad draudimas gali būti privalomasis ir savanoriškasis. Savanoriškasis draudimas vykdomas draudėjo ir draudimo įmonės susitarimu, patvirtintu draudimo sutartimi. Privalomojo draudimo rūšis bei pagrindines nuostatas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

 

PROGRAMOS TIKSLAI

 

2. Civilinė atsakomybė paprastai draudžiama privalomuoju draudimu tų žmogaus veiklos sričių, kuriose dėl veiklos specifikos gali būti padaryta didelė žala visuomenės nariams (žmogaus sveikatai ar turtui). Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis apsaugo draudėją nuo finansinių nuostolių, kurie gali atsirasti nukentėjusiesiems pareiškus pretenzijas dėl žalos atlyginimo. Kita vertus, civilinės atsakomybės draudimas apsaugo trečiųjų asmenų turtą, nes žalos kaltininkas gali stokoti lėšų žalai atlyginti.

Daugelis šiuo metu galiojančių įstatymų, įtvirtinančių privalomojo draudimo rūšis, numato tik privalomojo draudimo būtinumą, tačiau nedetalizuoja jo vykdymo, nenumato atsakomybės už pareigos draustis nesilaikymą, nenurodo, kokia draudimo suma turi būti apsidrausta, nenustato nei draudimo įmokų, nei išmokų apskaičiavimo tvarkos. Dėl nepakankamo reglamentavimo įstatymų nuostatas sunku vykdyti, o privalomojo draudimo sutartys dėl šios priežasties dažniausiai sudaromos pagal draudimo įmonės savanoriškojo draudimo taisykles, reglamentuojančias tos rūšies draudimą.

Reguliuojant civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą pagal draudimo įmonės savanoriškojo draudimo taisykles, gali būti pasirenkamos tos draudimo įmonės taisyklių nuostatos, kurios numato galimybę draustis labai maža draudimo suma arba kurios labai mažina draudiminių įvykių sąrašą, kartu didindamos nedraudiminių įvykių sąrašą. Apsidraudus pagal tokias taisykles, žalos atveju gali paaiškėti, kad pagal draudimo sutartį draudimo įmonės prisiimta atsakomybė labai maža, todėl civilinės atsakomybės privalomasis draudimas neatliks savo paskirties – neapsaugos nukentėjusiojo.

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas tikslingas ne tik tose srityse, kuriose didelė žala padaroma vieno įvykio metu, tačiau ir tose, kur tokie įvykiai dažnai kartojasi. Ne kiekvienas kaltininkas gali atlyginti materialinę žalą, o dažnas nė neketina to daryti. Stengiantis išieškoti žalos atlyginimą per teismą, kartais paaiškėja, jog kaltininkas jokio turto neturi arba žalai atlyginti jo turto nepakanka. Tuomet žalos atlyginimo išieškojimas užsitęsia, ir žalos padarymas tampa jau ne kaltininko, o nukentėjusiojo asmens problema. Privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu valstybė įpareigotų galintį padaryti žalą ūkio subjektą ar fizinį asmenį apdrausti savo civilinę atsakomybę (vadinasi, garantuoti, kad nelaimės atveju nukentėjusiajam žalą tikrai atlygins draudimo įmonė).

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas apsaugo ne tik asmens ar įmonės interesus, bet iš dalies ir mokesčių mokėtojų pinigus, nes gana dažnai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamos kompensacijos ar teikiama kitokia parama nukentėjusiems asmenims, kai kaltininkas nežinomas, jo neįmanoma nustatyti arba jis neturi pinigų žalai atlyginti.

3. Sprendžiant privalomojo civilinės atsakomybės draudimo plėtojimo klausimą, pirmiausia būtina papildomai išnagrinėti galiojančius įstatymus, nustatančius civilinės atsakomybės privalomojo draudimo rūšis, ir papildyti juos nuostatomis, reglamentuojančiomis šio draudimo vykdymą.

Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo plėtojimo priemonės numatytos šios programos priede.

 

CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO PLĖTOJIMO

PAGRINDINĖS KRYPTYS

 

4. Civilinės atsakomybės draudimo plėtojimo kryptys yra šios:

4.1. papildomai išnagrinėti galiojančius įstatymus, nustatančius civilinės atsakomybės privalomojo draudimo rūšis, bei kitus teisės norminius aktus atitinkamais klausimais (papildyti juos konkrečiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis šio draudimo vykdymą):

4.1.1. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą (Žin., 1996, Nr. 119-2772) ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksą (Žin., 1996, Nr. I05-2393). Šie kodeksai įtvirtina bendrą vežėjų pareigą apdrausti keleivį nuo nelaimingų atsitikimų vežimo metu, taip pat civilinę atsakomybę už nuostolius, kurie gali būti padaryti tretiesiems asmenims ar jų turtui, tačiau nedetalizuoja, kaip šis draudimas turi būti vykdomas, nenumato sankcijų už pareigos draustis nesilaikymą, draudimo įmokų ar draudimo išmokų dydžių bei jų nustatymo tvarkos;

4.1.2. Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 48-1140), kuris numato, kad keleiviai, bagažas bei vežami kroviniai draudžiami privalomąja draudimo sutartimi;

4.1.3. Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksą (Žin., 1996, Nr. 59-1402), kuris nustato tik geležinkelio transporto įmonės atsakomybę už vežamus keleivius, jų bagažą bei krovinius ir visai nenumato šių įmonių civilinės atsakomybės draudimo;

4.1.4. Lietuvos Respublikos notariato įstatymą (Žin., 1992, Nr. 28-810), kuris numato notarų civilinės atsakomybės draudimą, tačiau nepakankamai reglamentuoja sąlygas, pagal kurias notarai draustų savo atsakomybę, ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą (Žin., 1998, Nr. 64-1840), kuris įteisina advokatų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Tuo tarpu draudimo brokerių civilinės atsakomybės privalomasis draudimas įteisintas tiktai Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba) nutarimu. Programos priede numatyta parengti teisės norminius aktus, kurie užtikrintų visų šių profesijų darbuotojams realią galimybę drausti savo civilinę atsakomybę;

4.2. nustatyti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą tų veiklos sričių ir tų profesijų, kur gali būti padaryta žala daugeliui visuomenės narių arba ta žala gali būti labai didelė ir kaltininkas ne visada pajėgs ją atlyginti nukentėjusiesiems. Tikslinga įteisinti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą kaip priemonę, apsaugančią ne tik nukentėjusiojo, bet ir draudėjo interesus:

4.2.1. transporto priemonių savininkams ir valdytojams. Šios rūšies savanoriškasis draudimas nesukuria sistemos ir kadangi labai pagausėjo transporto priemonių, neapsaugo nukentėjusiųjų autotransporto avarijos atveju, negarantuoja, kad jiems bus atlyginta žala. Būtinybę įtvirtinti privalomąjį transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį visoje Europos Bendrijos šalių teritorijoje, numato Europos Sąjungos direktyvos. Jau parengtas Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektas. Priėmus šį įstatymą, reikės parengti kitus teisės norminius aktus, kurie sudarytų teisinį pagrindą realizuoti jo nuostatas;

4.2.2. pavojingų cheminių medžiagų, preparatų, naftos ir naftos produktų gamintojams, transportuotojams, sandėliuotojams ir platintojams. Dalis chemijos, energetikos ir kitų Lietuvos Respublikoje esančių įmonių vykdo veiklą, kur dėl gamybos procese naudojamų medžiagų, gamybos technologijos ar pagamintos produkcijos sandėliavimo ir transportavimo yra potencialios galimybės įvykti avarijai, padaryti didelę žalą visuomenei bei aplinkai, tačiau ją atlyginti ne visada leistų įmonės finansinės galimybės. Ši problema taip pat gali iškilti avarijos kaltininko bankroto atveju.

5. Notarų, advokatų, draudimo brokerių, auditorių, architektų bei statytojų (rangovų) civilinės atsakomybės privalomasis draudimas galėtų būti vadinamas profesinės atsakomybės draudimu, todėl būtų galima parengti ir priimti vieną bendrą Lietuvos Respublikos profesinės civilinės atsakomybės draudimo įstatymą, kuris įtvirtintų pagrindines šių rūšių draudimo nuostatas ir jų vykdymo tvarką, o išsamesnį reglamentavimą palikti kiekvienos rūšies bendrosioms privalomojo draudimo taisyklėms.

______________

 

Privalomojo civilinės atsakomybės

draudimo plėtojimo programos

priedas

 

PRIVALOMOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO PLĖTOJIMO PRIEMONĖS

 

Eil. Nr.

Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo rūšis

Galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys šį draudimą

Teisės aktai, kurių reikia šiam draudimui įgyvendinti

Teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei laikas

Atsakingi vykdytojai

1.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

Kol kas šios rūšies privalomasis draudimas teisės aktais nereglamentuojamas

1) Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Priėmus šį įstatymą, būtina parengti ir patvirtinti šiuos papildomuosius teisės aktus:

tipines paprastąsias ir pasienio draudimo sutarčių draudimo liudijimų (polisų) formas;

Lietuvos motorinio biuro (toliau vadinama – biuras) įstatus bei registravimo tvarką;

stojamojo biuro nario mokesčio dydį, šio mokesčio mokėjimo terminus bei tvarką;

biuro narių atskaitymų nuo transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo gautų bruto draudimo įmokų dydį, jų pervedimo tvarką bei delspinigių už pavėluotų atskaitymų pervedimą dydį;

iždo lėšų investavimo tvarką ir dydį;

 

įstatymo projektas jau pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui

Finansų ministerija,

Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba

 

 

 

2) Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės. Jos turėtų reglamentuoti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo tvarką, privalomojo draudimo bruto įmokų dydžius ir draudimo sumą;

1999 m. kovo 1 d.

Finansų ministerija,

Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba

 

 

 

3) Leidimų vykdyti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą išdavimo tvarka

1999 m. kovo 1 d.

Finansų ministerija,

Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba

2.

Vežėjų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas. Jis numato tik bendrą vežėjo civilinės atsakomybės draudimą ir pareigą drausti keleivį nuo nelaimingų atsitikimų kelyje

1) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo ir papildymo“;

2) Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Jis numatytų vežėjų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo tvarką, draudimo įmokų, draudimo sumų, draudimo išmokų dydžius, draudiminių bei nedraudiminių įvykių sąrašą ir atsakomybę už kodekso reikalavimų nesilaikymą

 

1999 m. kovo 1 d.

Susisiekimo ministerija,

Finansų ministerija,

Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba

 

3.

Vežėjų

civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimo ir papildymo“

1999 m. kovo 1 d.

Susisiekimo ministerija,

Finansų ministerija,

Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba

 

4.

Vežėjų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksas

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso papildymo“

 

1999 m. kovo 1 d.

Susisiekimo ministerija,

Finansų ministerija,

Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba

 

5.

Vežėjų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatymas

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatymo pakeitimo ir papildymo“

 

 

1999 m. kovo 1 d.

Susisiekimo ministerija,

Finansų ministerija,

Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba

 

6.

Advokatų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas

 

1) Lietuvos Respublikos profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas;

2) Advokatų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės

2000 m. birželio 30 d.

 

2000 m. rugsėjo 30 d.

 

Finansų ministerija, darbo grupė

Teisingumo ministerija, Lietuvos advokatų taryba, Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba

 

7.

Notarų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

Lietuvos Respublikos notariato įstatymas. Jis numato notarų civilinės atsakomybės draudimą, tačiau nepakankamai reglamentuoja sąlygas, pagal kurias notarai turėtų drausti savo atsakomybę

 

1) Lietuvos Respublikos profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas;

2) Notarų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės. Jos turi numatyti vienodas draudimo sąlygas visiems notarams, taip pat draudiminių ir nedraudiminių įvykių sąrašą

 

2000 m. birželio 30 d.

 

 

2000 m. rugsėjo 30 d.

Finansų ministerija, darbo grupė Teisingumo ministerija, Notarų rūmai, Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba

8.

Draudimo brokerių civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

kol kas šios rūšies privalomasis draudimas įstatymais nereglamentuojamas

1) Lietuvos Respublikos profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas;

 

2) Bendrosios draudimo brokerių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės

2000 m. birželio 30 d.

 

 

2000 m. rugsėjo 30 d.

Finansų ministerija, darbo grupė

 

Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba

 

9.

 

 

 

 

 

 

 

Architektų ir statytojų (rangovų) civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

kol kas šios rūšies privalomasis draudimas teisės ak-tais nereglamentuojamas. Bendrosios nuostatos numatytos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo projekte

 

1) Lietuvos Respublikos profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas;

 

2) Bendrosios architektų ir statytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės

2000 m. birželio 30 d.

 

 

2000 m. rugsėjo 30 d.

Finansų ministerija, darbo grupė

 

Aplinkos ministerija,

Finansų ministerija,

Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba

10.

Auditorių civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

kol kas šios rūšies privalomasis draudimas teisės aktais nereglamentuojamas

1) Lietuvos Respublikos profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas;

 

2) Bendrosios auditorių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės

 

2000 m. birželio 30 d.

 

 

2000 m. rugsėjo 30 d.

Finansų ministerija, darbo grupė

 

Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba

 

11.

 

 

Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, naftos ir naftos produktų gamintojų, vežėjų, sandėliuotojų ir platintojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

 

kol kas šios rūšies privalomasis draudimas teisės aktais nereglamentuojamas

 

 

Lietuvos Respublikos pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, naftos ir naftos produktų gamintojų, vežėjų, sandėliuotojų ir platintojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Jis nuodugniai reglamentuotų šio draudimo vykdymą

 

2000 m. birželio 30 d.

 

Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Susisiekimo ministerija, Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba

 

______________