LIETUVOS BANKO VALDYBOS
N U T A R I M A S
DĖL Finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo
2012 m. liepos 12 d. Nr. 03-167
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2004, Nr. 28-869, Nr. 54-1830; 2009, Nr. 38-1441, Nr. 153-6895; 2011, Nr. 46-2158, Nr. 145-6812) 11 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 145-6811) 4 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 77-3977) 2 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 1K-25 „Dėl Finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 79-3213);
2.2. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2010 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 1K-10 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1K-25 „Dėl Finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 130-6683).
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-167
FINANSINĖS GRUPĖS JUNGTINĖS (KONSOLIDUOTOS) PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato patronuojančiosios finansų maklerio įmonės arba valdymo įmonės, turinčios teisę valdyti finansinių priemonių portfelius ir turinčios Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos banko išduotą licenciją, jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymą, konsoliduotųjų finansinių ir priežiūrai skirtų ataskaitų rengimo sąlygas ir teikimo tvarką. Finansų maklerio įmonė, valdymo įmonė, turinti teisę valdyti finansinių priemonių portfelius, ir Europos Sąjungos įmonė, teikianti investicines paslaugas, Taisyklėse vadinama Įmone.
2. Taisyklių teisinis pagrindas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 88 straipsnis, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 15 straipsnis.
3. Taisyklės skirtos įgyvendinti:
3.1. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1);
3.2. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201);
3.3. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (OL 2009 L 302, p. 97).
4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
4.1. finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – finansų įmonė, kurios visos arba beveik visos patronuojamosios (dukterinės) įmonės yra Įmonės arba kitos finansų įstaigos, iš kurių bent viena yra Įmonė, ir kuri nėra mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė;
4.2. mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – patronuojančioji įmonė, kuri nėra nei finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, nei Įmonė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė ir bent viena jos patronuojamoji (dukterinė) įmonė yra Įmonė;
4.3. patronuojančioji Europos Sąjungos įmonė – valstybės narės patronuojančioji Įmonė, kuri nėra kurioje nors valstybėje narėje gavusios veiklos leidimą kitos Įmonės, kredito įstaigos arba kurioje nors valstybėje narėje įsteigtos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės patronuojamoji (dukterinė) įmonė;
4.4. patronuojančioji Europos Sąjungos finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – valstybės narės finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kuri nėra Įmonės arba kredito įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji (dukterinė) įmonė;
4.5. patronuojančioji valstybės narės finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kuri nėra Įmonės arba kredito įstaigos, gavusios leidimą verstis veikla toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji (dukterinė) įmonė;
4.6. patronuojančioji valstybės narės įmonė – Įmonė, kuri turi patronuojamąją (dukterinę) finansų įstaigą arba dalyvauja valdant šių įstaigų kapitalą, bet pati nėra toje pačioje valstybėje narėje įsteigtos Įmonės, kredito įstaigos arba toje pačioje valstybėje narėje įsteigtos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės patronuojamoji (dukterinė) įmonė;
4.7. jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucija – priežiūros institucija, atsakinga už patronuojančiųjų Europos Sąjungos įmonių ir Įmonių, kurias kontroliuoja patronuojančiosios Europos Sąjungos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymą;
4.8. kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme, Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, Įmonių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-168, (toliau – Kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklės).
II. JUNGTINĖ (KONSOLIDUOTA) PRIEŽIŪRA
5. Lietuvos bankas atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jeigu:
5.1. Įmonė, turinti Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos banko išduotą licenciją, yra patronuojančioji valstybės narės įmonė arba patronuojančioji Europos Sąjungos įmonė;
5.2. Įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos banko išduotą licenciją, patronuojančioji įmonė yra patronuojančioji valstybės narės finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba patronuojančioji Europos Sąjungos finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir nė viena iš kontroliuojamųjų finansinės grupės įmonių nėra kredito įstaiga.
6. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra – patronuojančiosios ir kontroliuojamosios įmonės arba jų grupės priežiūra siekiant nustatyti ir įvertinti įmonių tarpusavio poveikį bei su tuo susijusią riziką. Jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslas – siekti įmonių veiklos patikimumo ir stabilumo.
7. Patronuojančioji Įmonė, kuri kontroliuoja kitas Įmones, privalo jas valdyti arba veikti jų veiklą taip, kad visa finansinė grupė, kartu ir kiekviena į šią grupę įeinanti įmonė, dirbtų saugiai ir patikimai, taip pat užtikrinti, kad visos Įmonės turėtų pakankamai kapitalo ir atitiktų įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimus.
8. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra atliekama vadovaujantis konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis ir priežiūrai skirtomis kapitalo pakankamumo ataskaitomis, kurias privalo parengti ir Lietuvos bankui pateikti patronuojančioji Įmonė.
9. Lietuvos bankas, atlikdamas jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą (jeigu patronuojančiajai Įmonei priklausančioms patronuojamosioms (dukterinėms) įmonėms netaikoma tokia priežiūra), turi teisę pareikalauti, kad patronuojančioji Įmonė pateiktų papildomos informacijos, palengvinančios Įmonės priežiūrą.
10. Jeigu Įmonė valstybėje narėje turi patronuojančiąją kredito įstaigą, konsoliduoti kapitalo reikalavimai taikomi patronuojančiajai kredito įstaigai. Jeigu finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės patronuojamosios (dukterinės) įmonės yra kredito įstaiga ir Įmonė, konsoliduoti kapitalo reikalavimai taikomi kredito įstaigai.
11. Jeigu finansinės grupės patronuojančioji įmonė yra patronuojančioji valstybės narės įmonė arba ji yra patronuojančioji Europos Sąjungos įmonė, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka priežiūros institucija, išdavusi šiai įmonei veiklos leidimą. Jeigu bent viena iš kontroliuojamųjų finansinės grupės Įmonių turi Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos banko išduotą licenciją, šios Įmonės individualią priežiūrą atlieka Lietuvos bankas ir ši Įmonė turi individualiai vykdyti teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
12. Jeigu Įmonės patronuojančioji įmonė yra patronuojančioji valstybės narės finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba patronuojančioji Europos Sąjungos finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka priežiūros institucija, išdavusi šiai Įmonei veiklos leidimą.
13. Jeigu Įmonės, turinčios veiklos leidimus dviejų arba daugiau valstybių narių teritorijose, yra kontroliuojamos tos pačios patronuojančiosios valstybės narės finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba tos pačios patronuojančiosios Europos Sąjungos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka valstybės narės, kurioje finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė įregistruota, Įmonės priežiūros institucija.
14. Jeigu Įmonės, turinčios veiklos leidimus dviejų arba daugiau valstybių narių teritorijose, yra kontroliuojamos daugiau nei vienos patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ir jų pagrindinės buveinės yra skirtingose valstybėse narėse, o kiekvienoje iš šių valstybių yra Įmonė, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka didžiausią bendrą balansinį turtą turinčios Įmonės priežiūros institucija.
15. Jeigu daugiau nei viena Įmonė, turinti veiklos leidimą Europos Sąjungoje, yra kontroliuojama tos pačios patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ir nė viena iš Įmonių neturi veiklos leidimo valstybėje narėje, kurioje finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė įregistruota, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka didžiausią bendrą balansinį turtą turinčios Įmonės priežiūros institucija.
16. Taisyklių 13–15 punktuose nurodytos priežiūros institucijos bendru susitarimu gali netaikyti tuose punktuose aptartoms Įmonėms jungtinės (konsoliduotos) priežiūros, kai ši priežiūra neatitinka Įmonių veiklos santykinės svarbos atskirose valstybėse narėse, ir paskirti kitą priežiūros instituciją jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai atlikti. Prieš priimdami sprendimą, Lietuvos bankas ir kitos priežiūros institucijos turi konsultuotis su patronuojančiąja Europos Sąjungos įmone arba patronuojančiąja Europos Sąjungos finansų kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove arba didžiausią bendrą balansinį turtą turinčia Įmone.
17. Jeigu Lietuvos bankas, pagal Taisyklių 16 punkte minimą susitarimą tampa atsakingas už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, apie tai jis turi pranešti Europos Komisijai.
18. Jeigu Įmonės patronuojančioji įmonė yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, Lietuvos bankas turi teisę prižiūrėti Įmonės ir mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, taip pat Įmonės ir kitų patronuojamųjų (dukterinių) įmonių sudaromus sandorius.
19. Lietuvos bankas taip pat privalo reikalauti, kad Įmonės pateiktų informaciją apie kiekvieną su Taisyklių 18 punkte minėtomis įmonėmis sudaromą sandorį. Jeigu tokie sandoriai kelia grėsmę Įmonės finansinei padėčiai, Lietuvos bankas turi teisę imtis reikiamų priemonių.
20. Finansinės grupės, kurios atliekama jungtinė (konsoliduota) priežiūra, Įmonėse turi būti tinkama rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistema, patikimos apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės procedūros, kurios užtikrintų galimybę prieiti prie visų finansinės grupės įmonių ataskaitų, duomenų ir informacijos, reikalingos konsoliduotosioms ataskaitoms parengti ir konsoliduotai priežiūrai vykdyti.
III. BENDRADARBIAVIMAS VYKDANT JUNGTINĘ (KONSOLIDUOTĄ) PRIEŽIŪRĄ
21. Lietuvos bankas, kai yra atsakingas už finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą arba atlieka svarbių filialų priežiūrą, vykdo šias užduotis:
21.1. nuolat, taip pat susidarius kritinėms situacijoms, koordinuoja, kaip renkama ir skleidžiama svarbi ir esminė informacija;
21.2. nuolat, taip pat susidarius kritinėms situacijoms, bendradarbiauja su kitomis dalyvaujančiomis vykdant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą valstybių narių priežiūros institucijomis planuodamas ir koordinuodamas jungtinės (konsoliduotos) priežiūros veiklą tęstinumo sąlygomis;
21.3. su visomis suinteresuotomis dalyvaujančiomis vykdant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą arba svarbius finansų maklerio įmonių filialus prižiūrinčiomis priežiūros institucijomis planuoja ir koordinuoja priežiūros veiklą rengiantis kritinėms situacijoms ir joms susidarius, įskaitant neigiamus pokyčius Įmonėse ir finansinių priemonių rinkose. Priežiūros planavimas ir koordinavimas atliekamas sutartyse, sudarytose su atitinkamos valstybės narės priežiūros institucija, nustatyta tvarka siekiant sudaryti kuo palankesnes krizių valdymo sąlygas. Priežiūros planavimas ir koordinavimas apima susijusių institucijų informavimą apie neigiamus pokyčius Įmonėse, joms pritaikytas sankcijas ar išskirtines priemones (įskaitant papildomų kapitalo reikalavimų nustatymą ir kitus apribojimus), bendrų vertinimų rengimą, nepaprastosios padėties planų įgyvendinimą ir visuomenės informavimą.
22. Jeigu Lietuvos bankas yra atsakingas už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą ir jam reikia informacijos, kuri jau buvo pateikta kitai priežiūros institucijai, Lietuvos bankas, siekdamas išvengti dvigubo informacijos teikimo, turi kreiptis į informaciją turinčią priežiūros instituciją.
23. Siekiant, kad priežiūros sistema būtų paprastesnė ir veiksmingesnė, Lietuvos bankas ir kitos priežiūros institucijos turi turėti raštiškus koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus.
24. Vadovaujantis su valstybių narių priežiūros institucijomis sudarytais susitarimais, kuriuose tiksliai apibrėžiamas sprendimų priėmimo procesas ir bendradarbiavimo procedūros, Lietuvos bankui jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslu gali būti pavesta atlikti papildomas užduotis.
25. Lietuvos bankas įgaliojimus atlikti atskirą patronuojamosios (dukterinės) Įmonės kapitalo pakankamumo priežiūrą pagal susitarimą gali perduoti tai valstybės narės priežiūros institucijai, kuri patronuojančiajai Įmonei yra išdavusi veiklos leidimą ir kuri prisiima atsakomybę už patronuojamosios (dukterinės) Įmonės priežiūrą.
26. Lietuvos bankas turi glaudžiai bendradarbiauti su kitomis priežiūros institucijomis, keistis su jomis priežiūros funkcijoms atlikti reikalinga informacija ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslu teikti vienas kitam esminę ir svarbią informaciją. Lietuvos bankas, kai yra atsakingas už jungtinę (konsoliduotą) patronuojančiosios Europos Sąjungos įmonės priežiūrą, visą svarbią informaciją teikia kitoms priežiūros institucijoms, prižiūrinčioms patronuojančiosios Įmonės patronuojamąsias (dukterines) įmones.
27. Esminė informacija – tokia informacija, kuri galėtų labai paveikti kitoje valstybėje narėje esančios kredito įstaigos arba Įmonės finansinio patikimumo vertinimą. Esmine informacija laikoma:
27.1. finansinei grupei priklausančių didelių Įmonių struktūros ir priežiūros institucijų, prižiūrinčių grupei priklausančias Įmones, nustatymas;
28. Lietuvos bankas, vykdydamas jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, turi konsultuotis su kitomis valstybių narių priežiūros institucijomis ir keistis informacija apie:
28.1. grupei priklausančių Įmonių akcininkų, organizacinės arba valdymo struktūros pokyčius, kuriems įgyvendinti būtinas priežiūros institucijos patvirtinimas arba leidimas;
29. Lietuvos bankas turi teisę nuspręsti nesikonsultuoti su kitomis valstybių narių priežiūros institucijomis ir taikyti sankcijas ar kitas priemones, jeigu atvejai yra skubūs arba jeigu dėl tokio konsultavimosi gali nukentėti sprendimų veiksmingumas. Tokiu atveju Lietuvos bankas privalo nedelsdamas informuoti atitinkamas Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijas.
30. Lietuvos bankas, kai yra atsakingas už finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, steigia priežiūros institucijų kolegijas, padedančias vykdyti Taisyklių 21.3 ir 31 punktuose nurodytas užduotis ir prireikus užtikrinti tinkamą veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiųjų šalių priežiūros institucijomis. Kolegijos steigiamos ir veikia vadovaujantis sutartimis, sudarytomis su suinteresuotomis valstybių narių priežiūros institucijomis.
31. Priežiūros institucijų kolegijos steigiamos tam, kad padėtų Lietuvos bankui ir kitoms dalyvaujančioms atliekant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą priežiūros institucijoms:
31.2. susitarti dėl savanoriško užduočių pavedimo ir prireikus – dėl savanoriško atsakomybės perdavimo;
31.5. nuosekliai taikyti rizikos ribojimo reikalavimus nepažeidžiant Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų pasirinkimo galimybių ir valstybių narių priežiūros institucijų kompetencijos;
32. Lietuvos Respublikoje susidarius kritinei situacijai (įskaitant neigiamus pokyčius finansinių priemonių rinkose), galinčiai kelti grėsmę rinkos likvidumui ir finansinės sistemos stabilumui bet kurioje kitoje valstybėje narėje, kurioje yra licencijuotos finansinei grupei priklausančios Įmonės, Lietuvos bankas, kai yra atsakingas už finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, iš karto, kai tik praktiškai įmanoma, apie tai praneša Finansinių priemonių rinkų įstatymo 76 straipsnio 5 dalyje nurodytoms institucijoms ir pateikia joms visą informaciją, kuri yra esminė jų funkcijoms atlikti.
33. Lietuvos bankas, vadovaudamasis Finansinių priemonių rinkų įstatymo 76–78 straipsnių nuostatomis, priežiūros tikslu gauta informacija keičiasi su kitomis priežiūros institucijų kolegijose dalyvaujančiomis institucijomis.
34. Priežiūros institucijų kolegijose dalyvauja už patronuojančiosios Europos Sąjungos įmonės arba patronuojančiosios Europos Sąjungos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės patronuojamųjų (dukterinių) Įmonių priežiūrą atsakingos valstybių narių priežiūros institucijos, tų valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs finansų maklerio įmonių filialai, priežiūros institucijos bei prireikus – centriniai bankai ir trečiųjų šalių priežiūros institucijos, jeigu, visų priežiūros institucijų kolegijoje dalyvaujančių valstybių narių priežiūros institucijų nuomone, trečiųjų šalių priežiūros institucijoms priežiūros tikslu gautos informacijos apsaugai taikomi reikalavimai yra lygiaverčiai 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1) 1 skyriaus 2 skirsnyje nustatytiems reikalavimams.
35. Kai Lietuvos bankas tampa atsakingas už finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jis pirmininkauja kolegijos posėdžiams ir sprendžia, kurios priežiūros institucijos dalyvaus posėdžiuose arba konkrečios kolegijos veikloje. Visi kolegijos nariai iš anksto informuojami apie kolegijos posėdžius ir pagrindinius klausimus, kurie bus aptariami per posėdį, o po posėdžio jiems laiku pateikiama informacija apie tai, kas buvo nuspręsta.
36. Planuodamas ir koordinuodamas priežiūros kolegijų veiklą, Lietuvos bankas atsižvelgia į priimamų sprendimų svarbą kolegijoje dalyvaujančioms institucijoms, visų pirma į galimą jų poveikį kolegijoje dalyvaujančių valstybių narių finansų sistemos stabilumui.
37. Lietuvos bankas ir už patronuojančiosios Europos Sąjungos įmonės arba patronuojančiosios Europos Sąjungos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės patronuojamųjų (dukterinių) Įmonių priežiūrą atsakingos priežiūros institucijos bendradarbiauja siekdami priimti bendrą sprendimą dėl finansinės grupės konsoliduotųjų nuosavų lėšų pakankamumo. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant į finansinės grupės finansinę padėtį ir rizikos pobūdį bei reikalaujamą kiekvienos finansinės grupės Įmonės ir visos finansinės grupės konsoliduotųjų nuosavų lėšų dydį (toliau – bendras sprendimas).
38. Bendras sprendimas turi būti priimamas per 6 mėnesius (nuo 2013 m. sausio 1 d. – per 4 mėnesius) po to, kai už finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atsakingas Lietuvos bankas kitoms vykdant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą dalyvaujančioms priežiūros institucijoms pateikia ataskaitą, kurioje pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 1K-12 patvirtintas Vertybinių popierių komisijos vykdomos kapitalo pakankamumo reikalavimų priežiūros taisykles įvertinta finansinės grupės rizika. Priimant bendrą sprendimą atsižvelgiama į atitinkamų vykdant finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą dalyvaujančių institucijų atliktus patronuojamųjų (dukterinių) Įmonių rizikos vertinimus.
39. Bendras sprendimas įforminamas raštu, išdėstant visus argumentus. Šį sprendimą Lietuvos bankas pateikia jo prižiūrimai Įmonei.
40. Jeigu vykdant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą dalyvaujančios priežiūros institucijos per 6 mėnesius (nuo 2013 m. sausio 1 d. – per 4 mėnesius) bendro sprendimo nepriima, jį priima Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į patronuojamųjų (dukterinių) Įmonių rizikos vertinimus, atliktus atitinkamų institucijų, dalyvaujančių vykdant finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą. Šis sprendimas yra galutinis ir privalo būti taikomas susijusiose valstybėse narėse.
41. Esant Taisyklių 40 punkte nurodytai situacijai, sprendimus dėl patronuojančiosios Europos Sąjungos įmonės arba patronuojančiosios Europos Sąjungos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės patronuojamųjų (dukterinių) Įmonių nuosavų lėšų pakankamumo pagal jų finansinę padėtį ir rizikos pobūdį bei reikalaujamą nuosavų lėšų dydį priima kiekviena už šios patronuojamosios (dukterinės) Įmonės priežiūrą atsakinga institucija atskirai arba iš dalies konsoliduotai, atsižvelgdama į jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucijos nuomonę ir išlygas. Tokie sprendimai įforminami raštu, išdėstant visus argumentus ir atsižvelgiant į kitų kompetentingų institucijų per 6 mėnesių (nuo 2013 m. sausio 1 d. – per 4 mėnesių) laikotarpį pateiktą rizikos vertinimą, išsakytas nuomones ir išlygas. Jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucija šį sprendimą perduoda visoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms ir patronuojančiajai Europos Sąjungos įmonei. Šie sprendimai yra galutiniai ir privalo būti taikomi susijusiose valstybėse narėse.
42. Taisyklių 38 ir 41 punktuose nurodyti sprendimai turi būti atnaujinami kasmet arba tada, kai už patronuojančiosios Europos Sąjungos įmonės arba patronuojančiosios Europos Sąjungos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės patronuojamųjų (dukterinių) Įmonių priežiūrą atsakinga priežiūros institucija jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucijai raštu pateikia pagrįstą prašymą atnaujinti šiuos sprendimus. Tokiu atveju bendradarbiavimas gali vykti dvišaliu pagrindu tarp jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucijos ir prašymą pateikusios priežiūros institucijos.
IV. SVARBŪS FILIALAI IR BENDRADARBIAVIMAS ATLIEKANT JŲ PRIEŽIŪRĄ
43. Lietuvos bankas gali prašyti jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucijos, jeigu Lietuvos Respublikoje filialą įsteigusi valstybės narės finansų maklerio įmonė priklauso jos prižiūrimai finansinei grupei, arba valstybės narės, kurioje licencijuota Lietuvos Respublikoje filialą įsteigusi finansų maklerio įmonė, priežiūros institucijos Lietuvos Respublikoje įsteigtą valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės filialą laikyti svarbiu. Teikiant prašymą valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės filialą laikyti svarbiu reikia nurodyti:
43.1. tikėtiną valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės veiklos sustabdymo arba nutraukimo poveikį Lietuvos finansinių priemonių rinkų sistemos likvidumui, taip pat mokėjimo, kliringo ir atsiskaitymo sistemoms;
44. Taisyklių 43 punkte nurodytas prašymas teikiamas tik dėl tokių valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių, kurios gali būti prilygintos Lietuvoje licencijuotoms A kategorijos finansų maklerio įmonėms.
45. Lietuvos bankas bendradarbiauja su Taisyklių 43 punkte nurodytomis priežiūros institucijomis siekdamas priimti bendrą sprendimą dėl Lietuvos Respublikoje įsteigto valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės filialo paskelbimo svarbiu. Jeigu per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos bendras sprendimas nepriimamas, Lietuvos bankas per papildomą 2 mėnesių laikotarpį pats nusprendžia, ar valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės filialas laikytinas svarbiu. Priimdamas sprendimą Lietuvos bankas atsižvelgia į Taisyklių 43 punkte nurodytų priežiūros institucijų nuomonę ir išlygas.
46. Taisyklių 45 punkte nurodytas sprendimas valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonės filialą paskelbti svarbiu įforminamas raštu, išdėstant visus argumentus. Toks sprendimas perduodamas visoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms. Priimtas sprendimas yra galutinis ir Lietuvos bankas bei kitos susijusios priežiūros institucijos jį taiko vykdydami valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės filialo priežiūrą.
47. Lietuvos bankas, gavęs kitos valstybės narės priežiūros institucijos prašymą paskelbti Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos banko išduotą licenciją turinčios A kategorijos finansų maklerio įmonės kitoje valstybėje narėje įsteigtą filialą svarbiu, siekia, kad sprendimas būtų priimamas kartu su prašymą pateikusia valstybės narės priežiūros institucija. Jeigu per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos bendras sprendimas nepriimamas, Lietuvos bankas turi taikyti prašymą pateikusios valstybės narės priežiūros institucijos sprendimą – Lietuvos Respublikoje licencijuotos A kategorijos finansų maklerio įmonės filialą, įsteigtą toje valstybėje narėje paskelbti svarbiu.
48. Kad būtų lengviau vykdyti Taisyklių 21.3 papunktyje nurodytas ir kitas papildomas užduotis, Lietuvos bankas įsteigia priežiūros institucijų kolegiją ir jai pirmininkauja, jeigu tokia kolegija neįsteigta dėl visos finansinės grupės, kuriai priklauso ir svarbiu paskelbtą filialą įsteigusi finansų maklerio įmonė. Kolegija steigiama ir veikia vadovaujantis sutartimis, sudarytomis su valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs filialai, priežiūros institucijomis. Vadovaudamas priežiūros institucijų kolegijai, Lietuvos bankas atsižvelgia į Taisyklių 33–36 punktų nuostatas.
49. Lietuvos bankas, sužinojęs apie su Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos banko licencijuota A kategorijos finansų maklerio įmone, kuri kitoje valstybėje narėje yra įsteigusi svarbiu pripažintą filialą, susijusią kritinę situaciją (įskaitant pokyčius finansinių priemonių rinkose), galinčią sukelti grėsmę tos valstybės narės rinkos likvidumui ir finansinės sistemos stabilumui, iš karto, kai tik praktiškai įmanoma, praneša apie tai Finansinių priemonių rinkų įstatymo 76 straipsnio 5 dalyje nurodytoms institucijoms ir pateikia visą informaciją, kuri yra esminė jų funkcijoms atlikti.
V. KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS IR PRIEŽIŪRAI SKIRTOS ATASKAITOS
50. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – konsoliduotosios finansinės ataskaitos) – finansinės grupės sudaromas finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami apibendrinti įmonių grupės ataskaitinio laikotarpio finansiniai duomenys. Konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonių grupės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.
51. Įmonės, tvarkydamos apskaitą ir rengdamos konsoliduotąsias finansines ataskaitas, turi vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymu, verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais.
52. Konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaro:
53. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte Įmonė privalo pateikti šią su konsolidavimu susijusią informaciją:
54. Įmonė savo apskaitos politikoje privalo nustatyti ir pasitvirtinti finansinių ataskaitų konsolidavimo procedūras.
55. Įmonei, rengiančiai konsoliduotąsias ataskaitas, kontroliuojamosios įmonės privalo pateikti ataskaitas ir visą informaciją, kuri būtina konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms, kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitai rengti ir jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai vykdyti.
56. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pagrindu rengiama finansinės grupės patronuojančiosios Įmonės priežiūrai skirta Kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaita, kuri turi būti parengta pagal Kapitalo pakankamumo reikalavimų taisykles.
57. Įmonė, siekdama, kad įvykiai finansinėje grupėje bei atskirų finansinei grupei priklausančių įmonių veikla nekeltų grėsmės, turi analizuoti kiekvienos finansinei grupei priklausančios įmonės įtaką jos finansinei būklei bei kapitalo pakankamumo reikalavimams.
58. Kiekviena finansinės grupės Įmonė, vadovaudamasi Kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklėmis, privalo skaičiuoti savo kapitalo pakankamumą, laikytis jo reikalavimų ir pateikti Lietuvos bankui kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, jeigu pagal susitarimą su kita priežiūros institucija kapitalo pakankamumo priežiūra neperduota kitai priežiūros institucijai.
59. Lietuvos bankas finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka vadovaudamasis Taisyklių 5 punktu, tačiau, atskirai įvertinęs kiekvieną atvejį, jis turi teisę konsoliduotų kapitalo pakankamumo reikalavimų grupei netaikyti, jeigu:
59.1. kiekviena finansinei grupei priklausanti valstybės narės Įmonė, skaičiuodama įmonės kapitalą, vadovaujasi Taisyklių 60 punkto nuostatomis;
59.2. finansinei grupei priklausančios valstybės narės Įmonės atitinka Kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių 56–59 punktų reikalavimus ir, skaičiuodamos įmonės kapitalą, iš jo atima visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, turto valdymo įmonėms ir papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms, kurie turėtų būti konsoliduojami;
59.3. visos finansinei grupei priklausančios Įmonės turi B ar C kategorijos finansų maklerio įmonės arba valdymo įmonės veiklos licenciją;
59.4. bet kuri finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kuri yra patronuojančioji finansinės grupės Įmonė, ir jos turima kapitalo suma, apskaičiuota sudėjus Kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių 19.1, 19.2, 19.5.1–19.5.4 papunkčiuose nustatytas sumas, yra ne mažesnė už tą sumą, kuri gaunama sudėjus visą finansų įstaigų, turto valdymo įmonių ir papildomas paslaugas teikiančių įmonių turtą ir subordinuotąsias paskolas, kurie turėtų būti konsoliduojami.
60. Įmonė, priklausanti finansinei grupei, kuriai suteikta teisė pagal Taisyklių 59 punktą netaikyti nustatytų konsoliduotų kapitalo pakankamumo reikalavimų, kapitalo pakankamumą skaičiuoja taip, kaip nustatyta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (OL 2006 L 177, p. 201) 16 straipsnyje.
61. Jeigu finansinei grupei taikoma Taisyklių 59 punkte nustatyta išimtis, kiekviena Įmonė turi turėti sistemas, reikalingas kapitalo šaltinių ir visų tai finansinei grupei priklausančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių bei kitų įmonių finansavimui valdyti ir kontrolei užtikrinti.
62. Finansinei grupei priklausanti Įmonė, kuriai netaikomos Taisyklių 59 punkto nuostatos, turi informuoti Lietuvos banką apie riziką, įskaitant su jų kapitalo šaltiniais ir finansavimu susijusią riziką, kuri gali pabloginti Įmonės finansinę būklę. Jeigu Įmonės finansinė padėtis nepakankamai saugi, Lietuvos bankas privalo reikalauti, kad Įmonė imtųsi reikiamų priemonių, arba, jeigu būtina, taikyti tam tikrus apribojimus, susijusius su Įmonės kapitalo pervedimu finansinei grupei priklausančioms įmonėms.
63. Jeigu finansinė grupė pasinaudoja Taisyklių 59 punkte nustatyta išimtimi netaikyti konsoliduotų kapitalo pakankamumo reikalavimų, Lietuvos bankas privalo imtis reikiamų priemonių stebėti visos grupės, taip pat ir įmonių, kurios įsteigtos ne Lietuvoje, rizikas, ypač daug dėmesio skirdama didelių pozicijų rizikai.
64. Lietuvos bankas kiekvienos finansinei grupei priklausančios Įmonės priežiūrą atlieka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 1K-12 patvirtintomis Vertybinių popierių komisijos vykdomos kapitalo pakankamumo reikalavimų priežiūros taisyklėmis.
65. Jeigu finansinei grupei priklausančioms B ar C kategorijos licenciją turinčioms finansų maklerio įmonėms ar valdymo įmonėms taikomi Kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių 58 punkto reikalavimai ir grupėje nėra kredito įstaigų, valstybės narės patronuojančiosios Įmonės konsoliduotasis kapitalas, apskaičiuotas pagal konsoliduotąsias finansines ataskaitas, visada turi būti ne mažesnis kaip didesnioji iš Taisyklių 65.1 ir 65.2 papunkčiuose nurodytų sumų:
65.1. kapitalo poreikių suma:
65.1.2. į prekybos knygą įtrauktų pozicijų rizikos, atsiskaitymų ir sandorio šalies, ir didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikio suma;
66. Jeigu finansinei grupei priklausančioms B ar C kategorijos licenciją turinčioms finansų maklerio įmonėms ar valdymo įmonėms taikomi Kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių 58 punkto reikalavimai ir grupėje nėra kredito įstaigų, patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės kontroliuojamos Įmonės konsoliduotasis kapitalas, apskaičiuotas pagal konsoliduotąsias finansines ataskaitas, turi būti ne mažesnis kaip didesnioji iš Taisyklių 66.1 ir 66.2 papunkčiuose nurodytų sumų:
66.1. kapitalo poreikių suma:
66.1.2. į prekybos knygą įtrauktų pozicijų rizikos, sandorio šalies ir didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikio suma;
67. Patronuojančioji Įmonė, skaičiuodama kapitalo pakankamumo reikalavimus pagal konsoliduotąsias ataskaitas, toliau nurodytas pozicijas prideda prie konsoliduotojo kapitalo, jeigu jos yra neigiamos, arba atima, jeigu jos teigiamos:
67.3. valiutos perskaičiavimo skirtumus, susidariusius konsolidavus finansines ataskaitas, dėl užsienyje veikiančių įmonių kapitalo ir rezervų ar jų dalies perskaičiavimo ataskaitoje nurodyta valiuta;
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
69. Patronuojančioji finansinės grupės Įmonė, turinti Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos banko išduotą veiklos licenciją, konsoliduotąją ataskaitą, parengtą pagal pirmo pusmečio paskutinės dienos duomenis, privalo pateikti Lietuvos bankui per 1 mėnesį pusmečiui pasibaigus, o parengtą pagal metų paskutinės dienos duomenis – per 4 mėnesius metams pasibaigus po to, kai visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtina konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Konsoliduotąją ataskaitą sudaro:
69.1. Kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių 3 priede nurodyta Kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaita;
Finansinės grupės jungtinės
(konsoliduotos) priežiūros taisyklių
priedas
INFORMACIJA APIE FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ IR VALDYMO ĮMONIŲ KONTROLIUOJAMAS ĮMONES
| KONTROLIUOJAMOS ĮMONĖS |
|
|||||||||
| PAVADINIMAS |
ĮMONĖS KODAS |
Kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir sandorio šalies kredito rizikos kapitalo poreikis |
Atsiskaitymų rizikos kapitalo poreikis |
Pozicijų, užsienio valiutos kurso ir biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis |
Operacinės rizikos kapitalo poreikis |
Didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikis |
KAPITALO POREIKIS |
ĮMONĖS KAPITALAS |
IŠ JŲ: PRADINIS KAPITALAS |
KAPITALO PERVIRŠIS (+) / DEFICITAS (-) |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8=3+4+5+6+7 |
9 |
10 |
11=9-8 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|