LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2002 M. SPALIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1798 „DĖL BRANDOS EGZAMINŲ, ĮSKAITŲ BEI PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMŲ“ PAKEITIMO
2003 m. lapkričio 4 d. Nr. ISAK-1547
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 1798 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programų“ (Žin., 2002, Nr. 110-4884):
1. Išdėstau 1.3 punktą taip:
2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintose Pagrindinio ugdymo matematikos, lietuvių valstybinės kalbos ir gimtosios kalbos (lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių, vokiečių) pasiekimų patikrinimo programose:
2.2. išdėstau Lietuvių valstybinės kalbos programos skyrių „Įvadas“ taip:
„ĮVADAS
Lietuvių valstybinės kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo reikalavimai parengti remiantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais I-X klasėms. (Vilnius, 2003). Atsižvelgta ir į tai, kad daugelis nelietuviškų mokyklų moksleivių IX klasėje mokėsi iš D. Mickevičienės parengto lietuvių kalbos mokomųjų priemonių komplekto „Prie versmės“, o X klasėje 2003-2004 mokslo metais mokosi iš R. Bingelienės lietuvių kalbos vadovėlio „Žodžio paunksmėje“ (I–II d.) bei B. Dobrovolskio parengtos mokymo priemonės „Lietuvių kalbos pratimai. Rašyba ir skyryba mokyklų dėstomąja rusų ir lenkų kalba X–XII klasei.“
Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa apibūdina patikrinimo tikslus, jo turinį, struktūrą, formą, nusako vertinimo aspektus ir kriterijus.
Lietuvių valstybinės kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tikslas – patikrinti ir įvertinti moksleivių, baigiančių ne lietuvių pagrindinę mokyklą, lietuvių kalbos komunikacinius gebėjimus.“
2.3. išdėstau Lietuvių valstybinės kalbos programos skyriaus „Patikrinimo struktūra ir reikalavimai“ pastraipas „Kalbėjimo tikrinimas“ ir „Kalbėjimo užduoties temos“ taip:
„Kalbėjimo tikrinimas
Moksleivių gebėjimas kalbėti lietuviškai tikrinamas dviem užduotimis. Kalbama apie 10 min. (maždaug po 5 min. kiekvienu klausimu).
Pirmoji kalbėjimo užduotis – pasakojimas. Tikrinama, ar moksleivis geba sklandžiai ir taisyklingai reikšti mintis, kaip suvokia pateiktus klausimus, susijusius su Lietuvos istorija, kultūra, literatūra, sugeba atrinkti esminius dalykus. Rengdamasis pasakoti pagal ištraukto bilieto klausimą, moksleivis skaito nurodytą tekstą arba jo dalį (250–300 žodžių) iš D. Mickevičienės lietuvių kalbos vadovėlio IX kl. „Prie versmės“ ar R. Bingelienės lietuvių kalbos vadovėlio X kl. „Žodžio paunksmėje“
(I–II d.), o atsakinėdamas kalba perskaityto teksto tema pagal pateiktus klausimus. Tekstu nesinaudojama.
Antroji kalbėjimo užduotis – pokalbis socialine kultūrine tema. Tikrinama, kaip moksleivis geba keistis informacija, išsakyti savo nuomonę jam rūpimu klausimu, kaip apdoroja informaciją, gautą iš įvairių šaltinių, daro išvadas, kaip geba bendrauti taisyklinga lietuvių kalba.
Kalbėjimo temos skelbiamos iš anksto. Moksleivis prieš patikrinimą pasirenka vieną jam labiausiai patikusią temą, tačiau klausimą sužino tik atėjęs į patikrinimą. Pasakęs patikrinimo vykdytojui temą, gauna užduotį su tos temos klausimais, iš kurių vieną moksleivis pasirenka ir pasirengia kalbėti.
Kalbėjimo užduoties temos: