LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA
N U T A R I M A S
DĖL PAAIŠKINIMŲ DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS TEIKIMO TRANSPORTUI
2002 m. birželio 20 d. Nr. 68
Vilnius
Vadovaudamasi Europos sutartimi, steigiančia asociaciją tarp Europos Bendrijų ir jų Šalių Narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo Nr. VIII-1689 (Žin., 2000, Nr. 45-1292) (toliau – Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymas) 13, 14 ir 18 straipsniais bei atsižvelgdama į Europos Bendrijos teisės nuostatas dėl valstybės pagalbos teikimo transportui ir ypač į Europos Bendrijų Tarybos 1969 m. birželio 26 d. reglamentą (EEB) Nr. 1191/69 dėl Valstybių Narių veiksmų atsižvelgiant į įsipareigojimus, susijusius su viešųjų paslaugų teikimu geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporte, Europos Bendrijų Tarybos 1970 m. birželio 4 d. reglamentą (EEB) Nr. 1107/70 dėl pagalbos teikimo geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transportui, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nutaria:
Patvirtinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paaiškinimus dėl valstybės pagalbos teikimo transportui taikant Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 13, 14 ir 18 straipsnius (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
2002 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 68
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA PAAIŠKINIMAI DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS TEIKIMO TRANSPORTUI TAIKANT LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS PAGALBOS ŪKIO SUBJEKTAMS KONTROLĖS ĮSTATYMO 13, 14 IR 18 STRAIPSNIUS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šių paaiškinimų tikslas – nustatyti pranešimų apie valstybės pagalbą transportui teikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (toliau – Konkurencijos taryba) tvarką ir išdėstyti pagrindinius kriterijus, kuriais vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, taikydama Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo Nr. VIII-1689 (Žin., 2000, Nr. 45-1292) (toliau – Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymas) 13, 14 ir 18 straipsnius, vertins valstybės pagalbos teikimą transportui.
2. Šie paaiškinimai taikomi valstybės pagalbai geležinkelio, kelių, vidaus vandenų, oro ir jūrų transportui.
3. Konkurencijos taryba nustatyta tvarka turi įvertinti valstybės paramą, kuri patenka į Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 13, 14 ir 18 straipsnių taikymo sritį, jeigu teikiant šią paramą iš esmės iškraipoma konkurencija ir įtakojama prekyba tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos šalių ar šalių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi laisvos prekybos arba kitas sutartis, numatančias atitinkamas nuostatas dėl valstybės pagalbos.
4. Europos Sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų ir jų Šalių Narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės (toliau – Europos Sutartis), 64 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje valstybės teikiama pagalba turi atitikti Europos Bendrijos teisės nuostatas. Pagal Europos Bendrijos teisės nuostatas valstybės pagalba, kuri yra teikiama kelių, geležinkelio ir vidaus vandenų transporto įmonėms ir skirta visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams kompensuoti, yra suderinama su Europos Bendrijos steigimo sutartimi. Minėtam tikslui teikiama valstybės pagalba taip pat atitinka ir Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo reikalavimus. Šiuo atveju Konkurencijos tarybos pritarimas valstybės pagalbai pagal minėto įstatymo 18 straipsnį nėra būtinas, jei valstybės pagalba teikiama nepažeidžiant šių paaiškinimų II skyriuje išdėstytų reikalavimų.
5. Pagal Europos Bendrijos teisės nuostatas valstybės pagalba, kuri yra teikiama kelių, geležinkelio ir vidaus vandenų transporto koordinavimo reikmėms, tam tikrais atvejais gali būti suderinama su Europos Bendrijos steigimo sutartimi. Šiuo atveju Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymu, turi įvertinti, ar valstybės pagalba transporto koordinavimui atitinka minėto įstatymo nuostatas. Todėl valstybės pagalba transporto koordinavimo reikmėms gali būti teikiama tik pritarus Konkurencijos tarybai, kaip tai nustatyta Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 18 straipsnyje.
6. Jei valstybės pagalba teikiama kitiems, nei nustatyta šių paaiškinimų 4 ir 5 punktuose, tikslams įgyvendinti arba teikiama oro bei jūrų transporto įmonėms (išskyrus šiuose paaiškinimuose nurodytas išimtis), tai Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 13, 14 ir 18 straipsnio nuostatomis, privalo nustatyti ir įvertinti tokios valstybės pagalbos poveikį konkurencijai ir prekybai tarp šalių.
II SKYRIUS
VALSTYBĖS PAGALBA KELIŲ, GELEŽINKELIŲ IR VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTUI
7. Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 14 straipsnyje nustatytas reikalavimas pateikti Konkurencijos tarybai pranešimą apie valstybės pagalbą nėra taikomas, kai iš valstybės lėšų yra padengiami vežėjų (t. y. kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų transporto įmonių) nuostoliai, patiriami dėl visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 30-804; 2002, Nr. 29-1034), kuriuos prisiima šie vežėjai, vykdymo arba dėl negautų pajamų šiuo transportu vežant važiavimo lengvatas keleiviniame transporte turinčius teisę keleivius, ir kai laikomasi šių sąlygų:
7.2. kelių, geležinkelio ir vidaus vandenų transporto įmonių veiklai, susijusiai su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymu, yra tvarkoma atskira vidaus buhalterinė apskaita (jei transporto įmonės vykdo ir kitą veiklą, kuri nėra susijusi su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymu). Atskirų veiklos rūšių buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma taip, kaip ji būtų tvarkoma, jei šių rūšių veikla verstųsi atskiros įmonės.
8. Įsipareigojimų organizuoti darbą arba vežti vykdymas yra laikomas nuostolingu transporto įmonei tuo atveju, kai finansinės naštos (finansinių įsipareigojimų) sumažėjimas, jei ši įmonė neprisiimtų nustatytų įsipareigojimų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis, yra didesnis už šiuo atveju numatomą pajamų sumažėjimą. Kai įsipareigojimas organizuoti darbą arba vežti yra taikomas vienai ar kelioms keleivių arba krovinių kategorijoms visame pervežimų tinkle arba pagrindinėje jo dalyje, tai įmonės išlaidos, kurių būtų išvengta tuo atveju, jei ši įmonė neprisiimtų nustatytų įsipareigojimų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis, yra nustatomos paskirstant skirtingoms pervežimų kategorijoms visas išlaidas, patirtas įmonei vykdant transporto veiklą. Šiuo atveju nuostoliai yra suprantami kaip skirtumas tarp išlaidų, kurios priskiriamos tik tai įmonės vykdomai veiklai, kuri yra susijusi su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymu, ir atitinkamų pajamų.
9. Įsipareigojimo dėl tarifų vykdymas yra laikomas nuostolingu tuo atveju, kai skirtumas tarp pajamų, gautų iš pervežimų, kuriems yra taikomas šis įsipareigojimas, ir finansinės naštos (finansinių įsipareigojimų), sąlygotos šių pervežimų, yra mažesnis už skirtumą tarp pajamų, kurios būtų gautos iš šių pervežimų, bei atitinkamų įmonės išlaidų, jei minėtai veiklai nebūtų nustatytas šis įsipareigojimas ir įmonė vykdytų šią veiklą atsižvelgdama į komercinius interesus ir įvertinusi pervežimų išlaidas bei galimybes veikti atitinkamoje rinkoje.
10. Nuostolių kompensavimo dydis vykdant įsipareigojimą organizuoti darbą ar vežti yra lygus skirtumui tarp finansinės naštos (finansinių įsipareigojimų) ir įmonės pajamų sumažėjimo tuo atveju, jei šie įsipareigojimai arba jų reikšminga dalis nagrinėjamu laikotarpiu būtų nevykdomi. Nustatant nuostolių kompensavimo dydį yra įvertinama tik veikla, susijusi su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymu.
11. Nuostolių kompensavimo dydis vykdant įsipareigojimą dėl tarifų yra nustatomas kaip skirtumas tarp dviejų dydžių, iš kurių:
11.1. pirmas dydis yra nustatomas kaip skirtumas tarp numatomo transporto matavimo vienetų kiekio sandaugos su vienu iš žemiau pateiktų dydžių:
- palankiausio taikomo esamo tarifo, kuris būtų patvirtintas naudotojų tuo atveju, jei nebūtų nustatytas įsipareigojimas dėl tarifų;
- tarifo, kurį taikytų įmonė atsižvelgdama į komercinius interesus ir įvertinusi pervežimų išlaidas bei galimybes veikti atitinkamoje rinkoje,
ir nagrinėjamu laikotarpiu taikyto transporto matavimo vienetų kiekio sandaugos su tarifais, kurie naudoti minėtu laikotarpiu;
11.2. antras dydis yra nustatomas kaip skirtumas tarp išlaidų, kurios būtų patirtos taikant palankiausią taikomą esamą tarifą (arba tarifą, kurį įmonė taikytų atsižvelgdama į komercinius interesus ir įvertinusi pervežimų išlaidas bei galimybes veikti atitinkamoje rinkoje), ir išlaidų, kurios yra patiriamos taikant įsipareigojimu dėl tarifų nustatytą tarifą.
12. Jei dėl esamos būklės rinkoje kompensacijos dydis, apskaičiuotas šių paaiškinimų 11 punkte nustatyta tvarka, nėra pakankamas padengti bendrus pervežimų, kurie yra susiję su įsipareigojimais dėl tarifų, nuostolius, tai šis kompensacijos dydis gali būti didinamas. Didžiausia kompensavimo suma negali viršyti dydžio, kuris yra gaunamas kaip skirtumas tarp visų su minėtais pervežimais susijusių išlaidų ir pajamų.
13. Nustatant kompensavimo dydį nėra įvertinamos išlaidos, patirtos dėl neefektyvaus įmonės valdymo arba susijusios su neadekvačios kokybės paslaugų teikimu.
14. Konkurencijos taryba gali pritarti valstybės pagalbai, kuri skirta koordinuoti įvairių transporto rūšių veiklą, kai:
14.1. teikiant valstybės pagalbą kelių, geležinkelio ir vidaus vandenų transportui, skirtą padengti vežėjų (operatorių) išlaidas, susijusias su jų naudojamos viešosios transporto infrastruktūros eksploatavimu ar modernizavimu (kai kiti vežėjai (operatoriai) tokių išlaidų nepatiria), valstybės pagalbos dydis yra lygus išlaidų, kurių konkuruojančios transporto rūšys nepatiria, dydžiui;
14.2. teikiant valstybės pagalbą kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų transporto ekonomiškesnių transporto sistemų ar technologijų tyrimui ar plėtrai, ši pagalba yra skirta tik tyrimui ir plėtrai ir neapima šių transporto sistemų bei technologijų naudojimo komercijai;
14.3. teikiant valstybės pagalbą kelių, geležinkelio ir vidaus vandenų transportui kaip trumpalaikę ir išskirtinę priemonę, numatytą reorganizavimo plane, kai šios pagalbos tikslas yra pajėgumų pertekliaus, kuris sukelia struktūrines problemas, panaikinimas, ir pagalba teikiama siekiant efektyviau tenkinti transporto rinkos poreikius.
III SKYRIUS
VALSTYBĖS PAGALBA ORO IR JŪRŲ TRANSPORTUI
16. Vertindama valstybės pagalbą oro transportui Konkurencijos taryba vadovausis šiomis pagrindinėmis nuostatomis:
16.1. kai kompensuojami oro transporto įmonių nuostoliai, susiję su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimais, ši parama turi būti skirta atviro, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso būdu išrinktam vežėjui, būti pagrįsta ir būtina tam, kad šis vežėjas galėtų vykdyti visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus;
16.2. teikiant pagalbą investicijoms regiono plėtrai yra taikytinos Konkurencijos tarybos 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 16 „Dėl Valstybės pagalbos regiono plėtrai teikimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 13-417) patvirtintos Valstybės pagalbos regiono plėtrai teikimo taisyklės;
16.3. pagalbai oro transporto įmonei restruktūrizuoti Konkurencijos taryba gali pritarti tuo atveju, jei ši pagalba bus teikiama pagal restruktūrizavimo programą nepažeidžiant Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 9 straipsnio nuostatų. Teikiant pagalbą įmonei restruktūrizuoti taip pat turi būti laikomasi ir šių reikalavimų:
- programos įgyvendinimo laikotarpis turi būti pagrįstas ir kuo trumpesnis;
- programoje neturi būti numatytas didesnis lėktuvų ar vietų skaičius, nei yra numatomas padidėjimas atitinkamose rinkose;
- įgyvendinus programą ūkio subjektas turi būti valdomas remiantis komerciniais pagrindais.
17. Vertindama valstybės pagalbą jūrų transportui Konkurencijos taryba vadovausis šiomis pagrindinėmis nuostatomis:
17.1. kai kompensuojami jūrų transporto įmonių nuostoliai, susiję su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimais, ši parama turi būti skirta skaidrios atrankos būdu išrinktam vežėjui, būti pagrįsta ir būtina tam, kad šis vežėjas galėtų vykdyti visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus;
17.2. pagalbai, skirtai sumažinti jūreivių socialinio draudimo ar fizinių asmenų pajamų mokesčius, Konkurencijos taryba gali pritarti, jei šis mokesčių mažinimas neturės neigiamo poveikio jūreivių socialinei apsaugai;
17.3. pagalbai, skirtai jūreivių mokymui, Konkurencijos taryba gali pritarti, jei pagalba teikiama vadovaujantis nuostatomis, išdėstytomis Konkurencijos tarybos 2001 m. birželio 28 d. nutarime Nr. 72 „Dėl paaiškinimų dėl valstybės pagalbos mokymui teikimo“ (Žin., 2001, Nr. 58-2115);
17.4. pagalbai investicijoms regiono plėtrai taikomos Konkurencijos tarybos 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 16 „Dėl Valstybės pagalbos regiono plėtrai teikimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 13-417) patvirtintos Valstybės pagalbos regiono plėtrai teikimo taisyklės. Pagalbai jūrų transporto įmonėms, skirtai regiono plėtrai, Konkurencijos taryba gali pritarti tuo atveju, jei ši pagalba per pagrįstą laikotarpį suteiktų regionui, į kurį investuojama, akivaizdžią naudą;
17.5. pagalbai jūrų transporto įmonei restruktūrizuoti Konkurencijos taryba gali pritarti tuo atveju, jei ši pagalba bus teikiama vadovaujantis Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 9 straipsnio reikalavimais. Įmonės restruktūrizavimo plane kaip viena iš paramos priemonių gali būti numatyta valstybės pagalba įmonės veiklos einamosioms išlaidoms apmokėti, jei ji teikiama vadovaujantis Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 12 straipsnio nuostatomis;
17.6. pagalbai jūrų transporto įmonėms Konkurencijos taryba gali pritarti tik su sąlyga, jei pagalba tos įmonės jūreivių socialinio draudimo ar fizinių asmenų pajamų mokesčių mažinimui, pašalpoms, investicijoms į šią įmonę (įskaitant ir pagalbą regiono plėtrai), kuri teikiama kaip tiesioginės išmokos, nėra didesnė už pajamų (pelno) ir socialinio draudimo mokesčių sumą, priskaičiuotą esant normalioms apmokestinimo sąlygoms.
18. Konkurencijos taryba nustatydama, ar valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų dalies ir vertės didinimas oro bei jūrų transporto įmonėse yra laikomas valstybės pagalba, kaip tai apibrėžta Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, taikys privataus rinkos investuotojo principą.
19. Valstybės pagalbos teikėjas, kaip tai numatyta Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 14 straipsnyje, privalo pateikti pranešimą apie valstybės pagalbą oro ir jūrų transportui.
20. Privatizuojant transporto įmonę pranešimas apie valstybės pagalbą pagal Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 14 straipsnio reikalavimus Konkurencijos tarybai nėra teikiamas, jei yra įvykdytos šios sąlygos:
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
21. Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymu ir atsižvelgdama į Europos Bendrijos teisės nuostatas, įvertina valstybės pagalbą transportui pagal Konkurencijos tarybos 2000 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 95 „Dėl valstybės pagalbos įvertinimo tvarkos ir pranešimų bei metinių ataskaitų apie valstybės pagalbą formų“ (Žin., 2000, Nr. 76-2328) patvirtintą valstybės pagalbos įvertinimo tvarką.