LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL ASBESTO SUKELTŲ PROFESINIŲ LIGŲ NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2009 m. spalio 29 d. Nr. V-888

Vilnius

 

Įgyvendindamas Asbesto šalinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 351 (Žin., 2008, Nr. 48-1777), įgyvendinimo 2008–2013 metų priemonių 3.1 punktą,

t v i r t i n u Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašą (pridedama).

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                 ALGIS ČAPLIKAS

 

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2009 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-888

 

ASBESTO SUKELTŲ PROFESINIŲ LIGŲ NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašo tikslas – nustatyti kriterijus, taikomus tiriant asbesto sukeltas profesines ligas ir nustatant priežastinius ryšius tarp veikiančio (veikusio) kenksmingo darbo aplinkos veiksnio asbesto ir jo sukeltų ligų. Asbesto sukeltos profesinės ligos tiriamos tik asmenims, nurodytiems Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (Žin., 2004, Nr. 69-2398), (toliau – Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai) 2 punkte.

2. Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijais ir asbesto sukeltų ligų diagnozavimo reikalavimais rekomenduojama vadovautis darbo medicinos gydytojams, nustatantiems profesinę ligą, bei gydytojams, įtariantiems profesinę ligą, kitiems sveikatos priežiūros specialistams.

3. Visi darbuotojai, kurie yra veikiami asbesto dulkių, privalo profilaktiškai tikrintis sveikatą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2009, Nr. 39-1480) patvirtintą 13 priedą.

4. Esant ar buvus asbesto ekspozicijai, gali išsivystyti:

4.1. asbestozė (J61 ir Z57.2);

4.2. mezotelioma, sukelta asbesto dulkių (C45 ir Z57.2);

4.3. fibrozinės pleuros ligos, sukeltos asbesto dulkių (J92.0 ir Z57.2);

4.4. plaučių vėžys, sukeltas asbesto dulkių (C34 ir Z57.2);

4.5. gerklų vėžys, sukeltas asbesto dulkių (C32 ir Z57.2).

5. Šiame teisės akte vartojamos sąvokos ir santrumpos:

Asbestas – pluoštinės struktūros silikatas, galintis būti tokių formų: serpentinų (chrizotilas) ir amfibolių (krokidolitas, amozitas (griuneritas), aktinolitas, tremolitas, antofilitas). Asbestas yra I klasės kancerogeninė medžiaga. Visų rūšių (baltojo, rudojo, mėlynojo) asbesto galimo poveikio darbuotojui lygis neturi būti didesnis kaip 0,1 plaušelių/m3.

Asbesto plaušelis – alveolinės frakcijos plaušelis, kurio ilgio ir pločio mažiausias santykis yra 3:1, mažiausias ilgis yra 5 µm (mikrometrai) ir didžiausias storis yra 3 µm.

Plaušelių metų vienetas apibūdinamas kaip vienerių metų (240 darbo dienų) darbas visu krūviu (8 valandos per dieną, 40 valandų per savaitę) aplinkoje, kurioje asbesto koncentracija ore buvo 1*106/m3 asbesto plaušelių (ilgesnių kaip 5 µm ir mažiau nei 3 µm storio).

Intensyvi asbesto ekspozicija – ne trumpesnė kaip vienerių metų (240 darbo dienų) ekspozicija, veikianti asmenį kasdien po 8 valandas ir 40 valandų per savaitę darbo aplinkoje, kurioje asbesto koncentracija ore buvo ne mažesnė kaip 1*106/m3 asbesto plaušelių.

Mažesnės rizikos darbas su asbestu – darbas aplinkoje, kai asbesto plaušelių koncentracija ore yra mažesnė už ribinį dydį – 0,1 plaušelio/cm3, o darbo trukmė – ne ilgesnė kaip 4 val. (nustatoma atliekant rizikos vertinimą pagal nustatytus reikalavimus).

Asbesto ilgalaikio poveikio ribinis dydis – darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės asbesto koncentracijos, išmatuotos per 8 valandų darbo pamainą ir 40 valandų darbo savaitę, didžiausias leistinas dydis – 0,1 plaušelio/cm3.

Mišri patologija – darbuotojo sveikatos sutrikimai, kuriuos per tam tikrą laiką sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų darbo aplinkos ir su darbu nesusijusių veiksnių ar kitos ligos.

VC – gyvybinė plaučių talpa,

FVC – forsuota gyvybinė plaučių talpa,

FEV1 – forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę,

DL,CO – difuzinis plaučių pajėgumas,

PaO2 – parcialinis deguonies slėgis,

SaO2 – arterinio kraujo įsotinimas deguonimi,

TNM – klasifikacija, pagal kurią žymima: pirminio naviko dydis (T), sritinių limfmazgių būklė (N), atokiosios metastazės (M).

6. Kitos šiame teisės akte vartojamos sąvokos atitinka kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 

II. ASBESTO SUKELTŲ PROFESINIŲ LIGŲ NUSTATYMO KRITERIJAI

 

7. Asbesto sukeltų profesinių ligų diagnozė nustatoma arba nenustatoma vadovaujantis šiais kriterijais ir Profesinių ligų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 (Žin., 1994, Nr. 94-1845; 2006, Nr. 16-553) (toliau – Profesinių ligų sąrašas). Prireikus rekomenduojama vadovautis Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis (Profesinių ligų diagnostikos vadovas, Liuksemburgas: Europos Sąjungos oficialiųjų publikacijų biuras, 1994) bei Europos profesinių ligų statistikos vadovu (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004).

8. Pagrindinės profesijos, kurių darbai dažniausiai yra susiję su asbestu: krovėjai, elektrikai, dažytojai, tinkuotojai, stogdengiai, suvirintojai, šachtininkai, tekstilininkai, šildymo katilų gamintojai, izoliacinių tarpinių gamintojai, šiluminių trasų tiesėjai, glaisto gamintojai, automobilių dalių gamintojai, šaltkalviai mechanikai, statybų darbininkai, šiluminės izoliacijos remontininkai, laivų remonto darbininkai ir kt.

9. Pagrindinės asbesto profesinio naudojimo sritys ir profesinės ekspozicijos šaltiniai – asbesto turinčių uolienų gavyba, apdirbimas (plaušelių šukavimas, verpimas ir audimas), asbestcemento gamyba, katilų šiluminė izoliacija, stogų ardymas, šiluminių vamzdynų ir mazgų remontas, statybos pramonė, dažų, klijų, glaistų gamyba, automobilių stabdžių gamyba, remontas ir kiti procesai, susiję su asbesto plaušelių išsiskyrimu.

10. Darbuotojų veikimo asbestu tikimybės dydis nustatomas atsižvelgiant į ekonominės veiklos sritis:

10.1. darbai, kuriuos dirbantys asmenys yra tikrai veikiami asbesto: asbesto produktų gamyba, asbesto purškimas, izoliavimas, senų pastatų griovimas;

10.2. mažiau tikėtina ekspozicija asmenims, dirbantiems pastatų statybose, laivų statybose, prižiūrintiems šilumos tinklus, klojantiems vamzdynus, apdirbantiems metalą ir atliekantiems kitus darbus.

11. Nustatant asbesto sukeltą profesinę ligą, vertinama:

11.1. ligos anamnezė;

11.2. gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai (rūkymas), gyvenimo sąlygos ir kt.);

11.3. darbo veikla:

11.3.1. profesija;

11.3.2. darbo pobūdis, vertinant pagal pagrindines asbesto profesinio naudojimo sritis ir profesinės ekspozicijos šaltinius;

11.3.3. kenksmingi darbo aplinkos veiksniai: fiziniai, fizikiniai veiksniai (asbestas ar jo savo sudėtyje turintys gaminiai ar įrengimai);

11.3.4. darbo stažo trukmė kenksmingų darbo aplinkos veiksnių (asbesto dulkių) poveikyje;

11.3.5. asbesto ilgalaikio poveikio ribinis dydis;

11.3.6. profilaktinių sveikatos tikrinimų duomenys;

11.3.7. kiti duomenys, pateikti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje;

11.4. profesinės ligos (sukeltos asbesto) klinika (specifiniai ir (ar) nespecifiniai asbesto sukeltos ligos simptomai), kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, kitos ligos, nesusijusios su darbu, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos veiksnio (asbesto) poveikiui ir kt.;

11.5. laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti klinikiniai tyrimai – pagal įtariamas asbesto sukeltas ligas;

11.6. asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a) duomenys;

11.7. panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje;

11.8. mokslu pagrįsti priežastinių ryšių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio (asbesto) ir profesinės ligos įrodymai.

12. Klinikiniams tyrimams rekomenduojamos orientacinės asbesto plaučiuose ribinės vertės:

12.1. daugiau kaip 0,1 mln. plaušelių (ilgesnių kaip 5 µm) sausame plaučių audinio bandinyje (pl./g) elektroninės mikroskopijos metodu;

12.2. daugiau kaip 1 mln. plaušelių (ilgesnių kaip 1 µm) sausame plaučių audinio bandinyje (pl./g) elektroninės mikroskopijos metodu;

12.3. daugiau kaip 1000 darinių/g sausame plaučių audinio bandinyje arba 100 darinių/g drėgname plaučių audinio bandinyje optinės mikroskopijos metodu;

12.4. daugiau kaip 1 darinys/ml bronchoalveolinio skysčio šviesos mikroskopijos metodu.

 

III. ASBESTO SUKELTŲ PROFESINIŲ LIGŲ DIAGNOSTIKOS KRITERIJŲ NUSTATYMAS  IR ŠIŲ LIGŲ DIAGNOZAVIMAS

 

I skirsnis. Asbestozė – bilateralinė intersticinė difuzinė pneumokoniozė, sukelta asbesto dulkių (kodai: J61 ir Z57.2)

 

13. Šeimos gydytojas:

13.1. gali įtarti asbestozę profilaktinių sveikatos patikrinimų metu arba asmeniui kreipiantis dėl kitų nusiskundimų;

13.2. rinkdamas anamnezę, išsiaiškina asmens darbo pobūdį, profesiją, ar asmuo dirba (dirbo) su asbestu, jo turinčiais gaminiais, medžiagomis ir darbo su asbestu trukmę;

13.3. įvertina būdingus asbestozei nusiskundimus: ar yra dusulys, kosulys;

13.4. apžiūros metu objektyviai gali nustatyti:

13.4.1. inspiracinius karkalus plaučių apatinėse dalyse (gali ir nebūti);

13.4.2. būgno lazdelių formos pirštus (pasitaiko retai);

13.5. gali daryti krūtinės ląstos rentgenogramą;

13.6. įtaręs asbestozę, siunčia pacientą gydytojo pulmonologo konsultacijos bei atlikti tyrimus.

14. Gydytojas pulmonologas:

14.1. įvertina nusiskundimus – dusulį, kosulį ir kt. bei surenka anamnezę;

14.2. objektyviai ištiria ligonį ir nustato:

14.2.1. inspiracinius karkalus apatinėse plaučių dalyse (gali ir nebūti);

14.2.2. būgno lazdelių formos pirštus (pasitaiko retai);

14.3. atlieka tyrimus:

14.3.1. skreplių (dėl galimo asbesto plaušelių buvimo nustatymo);

14.3.2. krūtinės ląstos rentgenogramą (retikulinodulinei difuzinei plaučių audinio fibrozei, padidėjusiems limfmazgiams nustatyti);

14.3.3. funkcinę kvėpavimo diagnostiką:

14.3.3.1. rašo spirometriją (plaučių restrikcijai nustatyti), pletizmografiją (esant patologijai, nustatoma sumažėjusi VC, FVC, FVC/FEV1 – norma);

14.3.3.2. arterinio kraujo dujų tyrimą, įtarus kvėpavimo nepakankamumą (randamas sumažėjęs PaO2 ir SaO2);

14.3.4. krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją (siekiant išaiškinti ankstyvas asbestozės formas, kai jas galima įtarti iš anamnezės duomenų);

14.3.5. bronchoalveolinį lavažą, esant reikalui (dėl asbesto plaušelių suradimo);

14.3.6. transbronchinę plaučių audinio biopsiją;

14.3.7. difuzinio plaučių pajėgumo nustatymą, išmatuojant DL,CO (dujų difuzijos plaučiuose sutrikimo laipsniui nustatyti);

14.4. diagnozuoja asbestozę, paneigia kitas plaučių ligas;

14.5. patvirtinęs asbestozės diagnozę, siunčia pacientą darbo medicinos gydytojo konsultacijos.

15. Darbo medicinos gydytojas:

15.1. rinkdamas anamnezę:

15.1.1. išsiaiškina paciento profesiją ir darbo veiklos trukmę, pobūdį;

15.1.2. įvertina ligos (asbestozės) eigą;

15.1.3. išsiaiškina, ar pacientas rūko ir, jei rūko, rūkymo trukmę;

15.2. įvertina gretutines ligas, išsiaiškina vyraujančią patologiją;

15.3. ligos požymius nustato atsižvelgdamas į darbinės veiklos pobūdį;

15.4. įvertina būdingus asbestozei nusiskundimus: ar yra dusulys, kosulys;

15.5. apžiūros metu objektyviai gali nustatyti:

15.5.1. inspiracinius karkalus apatinėse plaučių dalyse (gali ir nebūti);

15.5.2. būgno lazdelių formos pirštus (pasitaiko retai);

15.6. atsižvelgia į gydytojo pulmonologo konsultacijos informaciją ir tyrimų rezultatus;

15.7. pildo Profesinių ligų tyrimo ir patvirtinimo aktą: įvertina profesinę riziką, nustato asbesto koncentraciją darbo erdvėje (nustato profesinės ekspozicijos intensyvumą), nustato ekspozicijos trukmę (ne mažiau kaip 5 metai; maksimalus latentinis periodas netaikomas);

15.8. atsižvelgdamas į tiesioginį darbo aplinkos veiksnių poveikį, jo trukmę, mišrios patologijos buvimą ar nebuvimą, sprendžia, ar patvirtinti profesinės ligos diagnozę, ir užpildo medicininę dokumentaciją;

15.9. pacientą siunčia:

15.9.1. šeimos gydytojui (toliau stebėti bei gydyti);

15.9.2. į Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybą (darbingumo lygiui nustatyti, jei atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę įtariamas darbingumo lygio sumažėjimas);

15.9.3. gydyti stacionare (esant poreikiui).

 

II skirsnis. Mezotelioma, sukelta asbesto dulkių – asbesto ekspozicijos poveikyje išsivystęs piktybinis navikas, pažeidžiantis serozines membranas (kodai: C45 ir Z57.2)

 

16. Šeimos gydytojas:

16.1. ligą gali įtarti profilaktinių sveikatos patikrinimų metu arba asmeniui kreipiantis dėl kitų nusiskundimų;

16.2. rinkdamas anamnezę, išsiaiškina asmens darbo pobūdį, profesiją, ar asmuo dirba (dirbo) su asbestu, jo turinčiais gaminiais, medžiagomis ir darbo su asbestu trukmę;

16.3. įvertina būdingus mezoteliomai nusiskundimus: krūtinės ląstos skausmas, nepraeinantis vartojant analgetikus, dėl skysčio pleuros ertmėje atsirandantis dusulys, karščiavimas, svorio kritimas (ankstyvoje mezoteliomos stadijoje šių nusiskundimų gali ir nebūti);

16.4. gali daryti krūtinės ląstos rentgenogramą;

16.5. įtaręs mezoteliomą, siunčia pacientą gydytojo pulmonologo konsultacijos.

17. Gydytojas pulmonologas:

17.1. rinkdamas anamnezę, išsiaiškina paciento darbo su asbestu trukmę ir asbesto ekspozicijos intensyvumą;

17.2. įvertina būdingus mezoteliomai nusiskundimus: krūtinės ląstos skausmas, nepraeinantis vartojant analgetikus, dėl skysčio pleuros ertmėje atsirandantis dusulys, karščiavimas, svorio kritimas (ankstyvoje mezoteliomos stadijoje nusiskundimų gali ir nebūti);

17.3. atlieka tyrimus:

17.3.1. kompiuterinę krūtinės ląstos tomografiją (navikui pleuroje nustatyti);

17.3.2. torakoskopiją (ir naviko biopsiją);

17.3.3. pleuros bioptato histologinį tyrimą;

17.4. patvirtina mezoteliomos diagnozę, nustato TNM stadiją, siunčia pacientą darbo medicinos gydytojo konsultacijos.

18. Darbo medicinos gydytojas:

18.1. rinkdamas anamnezę:

18.1.1. išsiaiškina asmens darbo pobūdį, profesiją, ar asmuo dirba (dirbo) su asbestu, jo turinčiais gaminiais, medžiagomis ir darbo su asbestu trukmę;

18.1.2. įvertina ligos (mezoteliomos) eigą,

18.1.3. išsiaiškina, ar pacientas rūko ir, jei rūko, rūkymo trukmę;

18.2. įvertina gretutines ligas, išsiaiškina vyraujančią patologiją;

18.3. ligos požymius nustato atsižvelgdamas į darbinės veiklos pobūdį;

18.4. įvertina būdingus mezoteliomai nusiskundimus: krūtinės ląstos skausmas, nepraeinantis vartojant analgetikus, dėl skysčio pleuros ertmėje atsirandantis dusulys, karščiavimas, svorio kritimas (ankstyvoje mezoteliomos stadijoje nusiskundimų gali ir nebūti);

18.5. atsižvelgia į gydytojo pulmonologo konsultacijos informaciją ir tyrimų rezultatus;

18.6. pildo Profesinių ligų tyrimo ir patvirtinimo aktą: įvertina profesinę riziką, nustato asbesto koncentraciją darbo erdvėje (nustato profesinės ekspozicijos intensyvumą), nustato ekspozicijos trukmę (ne mažiau kaip 10 metų; maksimalus latentinis periodas – 20–40 metų);

18.7. atsižvelgdamas į tiesioginį darbo aplinkos veiksnių poveikį, jo trukmę, mišrios patologijos buvimą ar nebuvimą, sprendžia, ar patvirtinti profesinės ligos diagnozę, ir užpildo medicininę dokumentaciją;

18.8. pacientą siunčia:

18.8.1. šeimos gydytojui (toliau stebėti bei gydyti);

18.8.2. į Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybą (darbingumo lygiui nustatyti, jei, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, įtariamas darbingumo lygio sumažėjimas);

18.8.3. gydyti stacionare (esant poreikiui).

 

III skirsnis. Fibrozinės pleuros ligos, sukeltos asbesto dulkių (kodai: J92.0 ir Z57.2)

 

19. Šeimos gydytojas:

19.1. ligą gali įtarti profilaktinių sveikatos patikrinimų metu arba asmeniui kreipiantis dėl kitų nusiskundimų;

19.2. rinkdamas anamnezę, išsiaiškina asmens darbo pobūdį, profesiją, ar asmuo dirba (dirbo) su asbestu, jo turinčiais gaminiais, medžiagomis ir darbo su asbestu trukmę;

19.3. išsiaiškina, ar pacientas rūko ir, jei rūko, rūkymo trukmę;

19.4. įvertina paciento nusiskundimus (gali varginti nedidelis dusulys, kosulys, bet nusiskundimų dažnai nebūna);

19.5. gali daryti krūtinės ląstos rentgenogramą;

19.6. įtaręs fibrozinę pleuros ligą, siunčia pacientą gydytojo pulmonologo konsultacijos.

20. Gydytojas pulmonologas:

20.1. rinkdamas anamnezę, išsiaiškina paciento darbo su asbestu trukmę ir asbesto ekspozicijos intensyvumą;

20.2. įvertina paciento nusiskundimus;

20.3. apžiūros metu auskultuodamas pacientui kvėpuojant gali objektyviai nustatyti nepakitusį garsą;

20.4. atlieka tyrimus:

20.4.1. pletizmografiją, spirometriją plaučių restrikcijai nustatyti (sumažėjusi VC, FVC, FVC/FEV1 – norma);

20.4.2. arterinio kraujo dujų tyrimą, įtaręs kvėpavimo nepakankamumą (randamas sumažėjęs PaO2 ir SaO2);

20.4.3. difuzinio plaučių pajėgumo nustatymą, išmatuojant DL,CO (dujų difuzijos plaučiuose sutrikimo laipsniui nustatyti);

20.4.4. esant reikalui, skreplių (asbesto plaušeliams nustatyti);

20.4.5. transbronchinę plaučių audinio biopsiją;

20.4.6. krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją, paneigiant kitus susirgimus;

20.5. patvirtinęs fibrozinę pleuros ligą, siunčia pacientą darbo medicinos gydytojo konsultacijai.

21. Darbo medicinos gydytojas:

21.1. rinkdamas anamnezę:

21.1.1. išsiaiškina asmens darbo pobūdį, profesiją, ar asmuo dirba (dirbo) su asbestu, jo turinčiais gaminiais, medžiagomis ir darbo su asbestu trukmę;

21.1.2. įvertina fibrozinės pleuros ligos eigą;

21.1.3. išsiaiškina, ar pacientas rūko ir, jei rūko, rūkymo trukmę;

21.2. įvertina gretutines ligas, išsiaiškina vyraujančią patologiją;

21.3. nustato ligos požymius, atsižvelgdamas į darbinės veiklos pobūdį;

21.4. įvertina paciento nusiskundimus: nedidelis dusulys, kosulys (nusiskundimų dažnai gali nebūti);

21.5. atsižvelgia į gydytojo pulmonologo konsultacijos informaciją ir tyrimų rezultatus;

21.6. pildo Profesinių ligų tyrimo ir patvirtinimo aktą: įvertina profesinę riziką, nustato asbesto koncentraciją darbo erdvėje (nustato profesinės ekspozicijos intensyvumą), suskaičiuoja bendrą asbesto dulkių dozę per visą darbo laikotarpį, nustato ekspozicijos trukmę (ne mažiau kaip 5 metai; maksimalus latentinis periodas – 15–30 metų).

21.7. atsižvelgdamas į tiesioginį darbo aplinkos veiksnių poveikį, jo trukmę, mišrios patologijos buvimą ar nebuvimą, sprendžia, ar patvirtinti profesinės ligos diagnozę, ir užpildo medicininę dokumentaciją;

21.8. pacientą siunčia:

21.8.1. šeimos gydytojui (toliau stebėti bei gydyti);

21.8.2. į Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybą (darbingumo lygiui nustatyti, jei atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę įtariamas darbingumo lygio sumažėjimas);

21.8.3. gydyti stacionare (esant poreikiui).

 

IV skirsnis. Plaučių vėžys, sukeltas asbesto dulkių (kodai: C34 ir Z57.2)

 

22. Šeimos gydytojas:

22.1. ligą gali įtarti profilaktinių sveikatos patikrinimų metu arba asmeniui kreipiantis dėl kitų nusiskundimų;

22.2. rinkdamas anamnezę, išsiaiškina asmens darbo pobūdį, profesiją, ar asmuo dirba (dirbo) su asbestu, jo turinčiais gaminiais, medžiagomis ir darbo su asbestu trukmę;

22.3. įvertina būdingus plaučių vėžiui nusiskundimus: dusulys, kosulys, svorio kritimas, kiti ligai būdingi nusiskundimai (kai plaučių vėžys vystosi asbestozės fone);

22.4. gali daryti krūtinės ląstos rentgenogramą;

22.5. įtaręs plaučių vėžį, siunčia pacientą gydytojo pulmonologo konsultacijos.

23. Gydytojas pulmonologas:

23.1. rinkdamas anamnezę, išsiaiškina paciento darbo su asbestu trukmę ir asbesto ekspozicijos intensyvumą;

23.2. įvertina plaučių vėžiui ir asbestozei būdingus nusiskundimus (dusulys, kosulys, svorio kritimas, kt.), objektyviai ištiria ligonį, atlikdamas reikiamus tyrimus:

23.2.1. histologinius (stambialąstelinei, smulkialąstelinei, žvyninių ląstelių, adenokarcinomos formai nustatyti; patvirtinti asbestozės poveikiui ir paneigti fibrozei);

23.2.2. radiologinius;

23.3. morfologiškai patvirtina plaučių vėžio diagnozę, susijusią su asbesto poveikiu, nustatydamas ligos stadiją pagal TNM;

23.4. patvirtinęs plaučių vėžio, sukelto asbesto dulkių, diagnozę, siunčia pacientą darbo medicinos gydytojo konsultacijos.

24. Darbo medicinos gydytojas:

24.1. rinkdamas anamnezę:

24.1.1. išsiaiškina asmens darbo pobūdį, profesiją, ar asmuo dirba (dirbo) su asbestu, jo turinčiais gaminiais, medžiagomis ir darbo su asbestu trukmę;

24.1.2. įvertina suminį asbesto poveikį (plaušelių metais) asmeniui (suminis asbesto poveikis yra pagrindinis kriterijus vertinant asbesto įtaką plaučių vėžio rizikai. Plaučių vėžio rizika padvigubėja, kai suminis asbesto poveikis yra daugiau kaip 25 plaušelių metų vienetai po vienerių metų darbo ir 5–24,9 plaušelių metų vienetai po 5–10 metų darbo);

24.1.3. įvertina ligos (plaučių vėžio, susijusio su asbesto poveikiu) eigą;

24.1.4. išsiaiškina, ar pacientas rūko ir, jei rūko, rūkymo trukmę (asbesto poveikis ir rūkymas kartu padidina plaučių vėžio riziką 10 kartų);

24.2. įvertina gretutines ligas, išsiaiškina vyraujančią patologiją;

24.3. ligos požymius nustato atsižvelgdamas į darbinės veiklos pobūdį;

24.4. atsižvelgia į gydytojo pulmonologo konsultacijos informaciją ir tyrimų rezultatus;

24.5. pildo Profesinių ligų tyrimo ir patvirtinimo aktą: įvertina profesinę riziką, nustato asbesto koncentraciją darbo erdvėje (nustato profesinės ekspozicijos intensyvumą), nustato ekspozicijos trukmę (ne mažiau kaip 5 metai; maksimalus latentinis periodas – 20–40 metų);

24.6. atsižvelgdamas į tiesioginį darbo aplinkos veiksnių poveikį, jo trukmę, mišrios patologijos buvimą ar nebuvimą, sprendžia, ar patvirtinti profesinės ligos diagnozę, ir užpildo medicininę dokumentaciją;

24.7. pacientą siunčia:

24.7.1. šeimos gydytojui (tolesniam stebėjimui bei gydymui);

24.7.2. į Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybą (darbingumo lygiui nustatyti, jei atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę įtariamas darbingumo lygio sumažėjimas);

24.7.3. gydyti stacionare (esant poreikiui);

24.7.4. atlikti asbesto darinių ir plaušelių plaučių audinyje koncentracijos laboratorinius tyrimus (gauti duomenys papildo asmens darbo istoriją) tuo atveju, jeigu asmeniui paskiriamas operacinis gydymas (plaučių rezekcija).

 

V skirsnis. Gerklų vėžys, sukeltas asbesto dulkių (kodai: C32 ir Z57.2)

 

25. Šeimos gydytojas:

25.1. ligą gali įtarti profilaktinių sveikatos patikrinimų metu arba asmeniui kreipiantis dėl kitų nusiskundimų;

25.2. rinkdamas anamnezę, išsiaiškina asmens darbo pobūdį, profesiją, ar asmuo dirba (dirbo) su asbestu, jo turinčiais gaminiais, medžiagomis ir darbo su asbestu trukmę;

25.3. įvertina būdingą gerklų vėžiui nusiskundimą – nuolat prikimusį balsą;

25.4. įtaręs gerklų vėžį, siunčia pacientą gydytojo otorinolaringologo konsultacijos.

26. Gydytojas otorinolaringologas:

26.1. rinkdamas anamnezę, išsiaiškina paciento darbo su asbestu trukmę ir asbesto ekspozicijos intensyvumą;

26.2. įvertina būdingą gerklų vėžiui nusiskundimą – nuolat prikimusį balsą;

26.3. paskiria atlikti tyrimus:

26.3.1. netiesioginę laringoskopiją;

26.3.2. endoskopinį tyrimą (įtarimams dėl kitų patologijų paneigti);

26.3.3. vaizdo laringostroboskopiją;

26.3.4. tiesioginę laringoskopiją;

26.3.5. esant pakitimams, pakitusių gleivinių biopsiją;

26.3.6. radiologinius;

26.3.7. histologinius (asbesto plaušelių radimas naviko pažeistuose audiniuose, aiškių imunohistocheminių ir ultrastruktūrinių žymenų nustatymas);

26.4. diagnozuoja gerklų vėžį, susijusį su asbesto poveikiu, paneigdamas kitos etiologijos gerklų onkologinius susirgimus;

26.5. patvirtinęs gerklų vėžio, sukelto asbesto dulkių, diagnozę, siunčia pacientą darbo medicinos gydytojo konsultacijai.

27. Darbo medicinos gydytojas:

27.1. rinkdamas anamnezę:

27.1.1. išsiaiškina asmens darbo pobūdį, profesiją, ar asmuo dirba (dirbo) su asbestu, jo turinčiais gaminiais, medžiagomis ir darbo su asbestu trukmę;

27.1.2. įvertina ligos (gerklų vėžio, susijusio su asbesto poveikiu) eigą, nustato balso prikimimą;

27.1.3. išsiaiškina, ar pacientas rūko ir, jei rūko, rūkymo trukmę;

27.2. įvertina gretutines ligas, išsiaiškina vyraujančią patologiją;

27.3. ligos požymius nustato atsižvelgdamas į darbinės veiklos pobūdį;

27.4. atsižvelgia į gydytojo otorinolaringologo konsultacijos informaciją ir tyrimų rezultatus;

27.5. pildo Profesinių ligų tyrimo ir patvirtinimo aktą: įvertina profesinę riziką, nustato asbesto koncentraciją darbo erdvėje (nustato profesinės ekspozicijos intensyvumą), nustato ekspozicijos trukmę (ne mažiau kaip 5 metai; maksimalus latentinis periodas – 20–40 metų);

27.6. atsižvelgdamas į tiesioginį darbo aplinkos veiksnių poveikį, jo trukmę, mišrios patologijos buvimą ar nebuvimą, sprendžia, ar patvirtinti profesinės ligos diagnozę ir užpildo medicininę dokumentaciją;

27.7. pacientą siunčia:

27.7.1. šeimos gydytojui (toliau stebėti bei gydyti);

27.7.2. į Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybą (darbingumo lygiui nustatyti, jei atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę įtariamas darbingumo lygio sumažėjimas);

27.7.3. gydyti stacionare (esant poreikiui).

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

28. Nesutinkantys su asbesto sukeltos profesinės ligos diagnozės nustatymu ar nenustatymu turi teisę raštu kreiptis į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją teisės aktų nustatyta tvarka.

 

_________________