LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS IR ŠVIETIMO MINISTERIJA KOLEGIJA
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS VIDURINĖS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS NUOSTATŲ
1991 m. gegužės 1 d. Nr. 30
Vilnius
NUTARIA:
1. Tvirtinti Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos nuostatus.
Kolegijos nutarimo Nr. 30
priedas
Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos
N U O S T A T A I
1. BENDROJI DALIS
1.1. Lietuvos vidurinė bendrojo lavinimo mokykla yra mokymo, mokymosi ir kultūros įstaiga, svarbiausia švietimo sistemos grandis, atskleidžianti ir puoselėjanti asmens kūrybines galias, rengianti žmogų gyvenimui atviroje demokratinėje visuomenėje, ugdanti sąmoningą Lietuvos pilietį.
1.2. Vidurinė bendrojo lavinimo mokykla suteikia visiems Lietuvoje gyvenantiems žmonėms vienodas galimybes įsigyti bendrąjį vidurinį išsilavinimą, nepriklausomai nuo tautybės, religinių įsitikinimų, priklausymo organizacijoms, judėjimams.
1.3. Bendrojo lavinimo mokyklos veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Laikinuoju pagrindiniu įstatymu, Švietimo ir kitais įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir šių nuostatų pagrindu parengtais ir mokyklos savivaldos organo patvirtintais nuostatais.
1.4. Pagrindiniai bendrojo lavinimo mokyklos uždaviniai:
1.4.1. Puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio individualybę ir amžiaus ypatumus.
1.4.2. Padėti jaunuoliui išsiugdyti tvirtus dorinius pagrindus, aiškias vertybines nuostatas, gyvą intelektą, grožio pajautą.
1.4.4. Ugdyti asmens pilietiškumą, t. y. teisių, pareigų, atsakomybės šeimai, tautai, visuomenei, Lietuvos Respublikai supratimą.
1.5. Pagrindiniai bendrojo lavinimo mokyklos veiklos principai:
1.5.2. Demokratiškumas, išlaisvinantis kiekvieno mokyklos bendruomenės nario asmeninę iniciatyvą ir reikalaujantis asmeninės atsakomybės.
1.5.3. Kultūrinis atvirumas, palaikantis nacionalumo ir internacionalumo dermę, lemiantis mokymo turinio paslankumą ir ugdymo įvairovę.
2. LIETUVOS VIDURINĖS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS STRUKTŪRA
Lietuvoje veikia dvylikos metų trijų pakopų vidurinė bendrojo lavinimo mokykla: pirmoji pakopa – ketverių metų, antroji – penkerių metų, trečioji – trejų metų. Pirmoji pakopa – pradinė mokykla; pirmoji ir antroji pakopos – pagrindinė mokykla; pirmoji, antroji ir trečioji pakopos – vidurinė mokykla. Antroji ir trečioji pakopos, kai kuriais atvejais – tik trečioji pakopa, gali būti gimnazija.
3. LIETUVOS VIDURINĖS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS STEIGIMAS, PAVALDUMAS IR MOKINIŲ PRIĖMIMO TVARKA
3.1. Valstybines vidurines bendrojo lavinimo mokyklas steigia, reorganizuoja ir likviduoja aukštesniosios pakopos savivaldybės, gavusios raštišką Kultūros ir švietimo ministerijos pritarimą; kai kuriais atvejais – Kultūros ir švietimo ministerija bei, pastarajai sutikus, kitos ministerijos ir departamentai.
3.2. Valstybinės vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos pavaldžios Kultūros ir švietimo ministerijai ir aukštesniosios pakopos savivaldybėms, o nevalstybinės – įstatyme numatyta tvarka jų steigėjams.
3.3. Trys vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos pakopos gali egzistuoti kaip savarankios administracinės įstaigos ir turėti atskirus pastatus. Mažakomplektės kaimo pradinės mokyklos steigiamos ir veikia kiekvienoje gyvenvietėje ar didesniame kaime, neatsižvelgus į mokinių skaičių jose.
3.5. Suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklos steigiamos kaip savarankios administracinės įstaigos arba prie vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų.
3.6. Vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą paprastai pradeda lankyti fiziškai ir psichiškai subrendę 6–7 metų amžiaus vaikai. Vaikas gali pradėti lankyti mokyklą, jei iki rugsėjo 1 d. sukako šešeri metai. 7 metų vaikui leidžiama nepradėti lankyti mokyklos, jei jis psichiškai ir fiziškai nesubrendęs. Pateikus vaiko brandą liudijančius dokumentus, jam gali būti leista lankyti mokyklą mokslo metų pradžios dieną ir neturint šešerių metų. Vaiko psichinę ir fizinę brandą nustato medikai ir psichologai, o pasirengimo mokyklai lygį – pedagogai. Ypatingais atvejais šiuos klausimus sprendžia Vystymosi sutrikimų diagnostinė tarnyba.
3.7. Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos komplektuojamos teritoriniu principu. Mokiniai į pirmąją klasę priimami tėvams (globėjams, rūpintojams) pateikus pareiškimą, vaiko gimimo liudijimą, sveikatos pažymėjimą arba sveikatos pasą. Priimant mokinius į kitas klases, būtinas išeito mokslo pažymėjimas, jo neturint – žemesnės klasės žinių ir išsilavinimo lygio patikrinimas.
4. MOKYMO TVARKA
4.1. Vidurinė bendrojo lavinimo mokykla dirba pagal Kultūros ir švietimo ministerijos patvirtintus mokymo planus, programas, vadovėlius bei kitas mokymo priemones.
4.2. Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos pasirenka penkių arba šešių darbo dieną savaitę. Privalomą savaitinį pamokų skaičių nustato Kultūros ir švietimo ministerijos patvirtintas mokymo planas. Per dieną klasėje gali būti ne daugiau kaip du kontroliniai darbai.
4.3. I–II klasių mokiniams namų darbai neskiriami. Kitų klasių mokiniams namų darbai raštu skiriami atsižvelgiant į mokinių amžių bei sugebėjimus ir sudaro 35–40 proc. mokymosi laiko mokykloje: III–IV kl. – ne daugiau kaip 1 val., V-VI kl. – ne daugiau kaip 1,5 val., VII–IX kl. – 1,5–2 val. ir X–XII kl. – ne daugiau kaip 2 val.
4.4. Pirmųjų klasių mokinių žinios pažymiais nevertinamos. Kitų klasių mokiniams taikoma 5 arba 10 balų vertinimo sistema. Galimos įskaitos, vertinimai už temos išmokimą, papildomi vertinimo ženklai „plius“ ir „minus“. Trimestrų, mokslo metų baigimo ir egzaminų pažymiai rašomi 5 balų sistema be jokių papildomų ženklų.
4.5. Dailės, muzikos ir kūno kultūros žinios bei įgūdžiai pažymiais gali būti nevertinami. Tam naudojamos kitos mokyklos nustatytos atsiskaitymo formos.
4.6. Ugdoma klasėse, kabinetuose, skaityklose, dirbtuvėse, gamtoje, muziejuose, parodų salėse ir kitur. Kiek ir kokių mokomųjų kabinetų turi turėti mokykla, nustato pedagogų taryba, atsižvelgdama į mokyklos profilį. Klasėje mokinys turi nuolatinę, higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą.
4.7. Pamokos trukmė visose klasėse – 45 minutės. Pertraukų trukmę nustato pedagogų taryba, atsižvelgdama į vietos sąlygas (pamainiškumą), sanitarijos ir higienos reikalavimus, bet ne mažiau kaip 10 min. Mokyklose, dirbančiose viena pamaina, be 10 min. pertraukos, numatomos 2 pertraukos po 20 min. arba viena ilgoji 30 min. pertrauka.
Pradinėse klasėse, esant galimybėms, pamokos laiką mokytojo nuožiūra galima skirti į dvi dalis su trumpa pertraukėle.
Ugdymo tvarką nustato pamokinės ir popamokinės veiklos tvarkaraščiai. Jie sudaromi laikantis higienos rekomendacijų. Pamokų ir popamokinės veiklos tvarkaraščius tvirtina mokyklos direktorius.
4.8. Pagrindinė mokymo forma yra pamoka. Be jos, pedagogai renkasi kitas formas: seminarus, disputus, ekskursijas, tarpmokyklines paskaitas, konsultacijas. Savo nuožiūra numato individualų, grupinį, savarankų mokinių darbą ir namų darbų skyrimą. Tėvams pageidaujant, mokiniams gali būti rengiami tėvų mokami kursai, seminarai. Mokos dydį nustato mokyklos direkcija kartu su mokykloje veikiančia savivaldos institucija, laiduodama sąlygas juose mokytis ir nepasiturinčių šeimų vaikams.
4.9. Vidurinė bendrojo lavinimo mokykla laiduoja organizacijų, būrelių, fakultatyvų, klubų, kursų, studijų įvairovę ir mokinių dalyvavimo popamokinėje veikloje savarankumą, toleruoja mokinių teisę nepriklausyti jokiai organizacijai, nelankyti būrelių, fakultatyvų. Visokeriopai skatina mokinių saviauklą ir saviugdą.
4.10. Mokinių elgesį vertina klasės auklėtojas, atsižvelgdamas į kitų mokytojų ir mokinių pastabas, pasiūlymus, taip: „pavyzdingas“, „geras“, „patenkinamas“. „Nepatenkinami“ ir „pavyzdingi“ metiniai elgesio įvertinimai svarstomi pedagogų tarybos posėdyje. Bausmės ir paskatinimai mokiniams skiriami vadovaujantis mokyklos taisyklėmis. Mokyklos savivaldos institucijai nutarus, galimi ir kitokie mokinių elgesio vertinimai.
4.12. Esant reikalui, prie bendrojo lavinimo mokyklų steigiami bendrabučiai ir savanoriškais pagrindais kuriamos pailgintos darbo dienos grupės. Mokinių skaičius pailgintos darbo dienos grupėse – kaimo mokyklose ne daugiau kaip 20 ir miesto mokyklose ne daugiau kaip 24.
4.14. Per metus mokiniams skiriama 14 dienų atostogos žiemą, 8 dienų – pavasarį ir ne mažiau kaip du mėnesiai atostogų vasarą. Pradinių klasių mokiniams papildomai skiriamos 6 dieną atostogos rudenį. Atostogų datas nustato Kultūros ir švietimo ministerija.
4.15. Baigiantis mokslo metams, vidurinė bendrojo lavinimo mokykla rengia savo ir mikrorajone esančių mokyklų IV klasių mokinių gimtosios kalbos ir matematikos žinių patikrinimą pagal direktoriaus patvirtintas užduotis.
4.16. Į aukštesniąją klasę keliami mokiniai, turintys teigiamus visų mokomųjų dalykų metinius įvertinimus arba išlaikytas pataisas.
4.18. Sanatorijų, dispanserių, profilaktoriumų, ilgalaikio gydymo įstaigų mokyklų pedagogų tarybos savo nutarimu kelia mokinius į aukštesniąją klasę, Kultūros ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka organizuoja pagrindinės mokyklos baigimo ir abitūros egzaminus.
4.19. Pirmoje pakopoje – PRADINĖJE mokykloje nuo pirmos iki ketvirtos klasės paprastai vaikus moko tas pats mokytojas.
4.20. Pradinės mokyklos mokiniai pagal galimybes (I–II klasių – privalomai) mokomi pirmojoje pamainoje, optimaliu jų sveikatos ir darbingumo laiku.
4.21. Mokymosi trukmė pradinėje mokykloje griežtai neribojama. Gabūs mokiniai gali „peršokti“ klasę.
4.22. Šalia įprastinės klasių sistemos pradinėse mokyklose (ypač mažakomplektėse) gali būti mokoma grupėmis, sudaromomis iš skirtingo amžiaus vaikų pagal gebėjimus, mokymosi rezultatus.
4.23. Atsižvelgiant į mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus ir vaiko polinkius, šios pakopos mokiniams gali būti organizuojamas sustiprintas muzikos, dailės ir svetimų kalbų mokymas pagal Kultūros ir švietimo ministerijos patvirtintus mokymo planus.
4.24. Mažakomplekčių pradinių, pagrindinių ir vidurinių mokyklų pradinių klasių mokytojas, mokydamas dviejų, trijų ar visų keturių klasių mokinius, dirba pusantros pamainos. Su pirmąja klase dirba vienas mokytojas, jei joje yra ne mažiau kaip 10 mokinių. Dvi klasės jungiamos, jei jose yra ne daugiau kaip 20, trys klasės jungiamos, jei jose yra ne daugiau kaip 15, o keturios – jei jose yra ne daugiau kaip 10 mokinių. Kai mokinių daugiau, papildomai skiriamas antras ar daugiau mokytojų.
4.25. Vaiko fizinio ar psichinio vystymosi defekto pobūdį nustato Vystymosi sutrikimų diagnostinė tarnyba ir teikia išvadas dėl tolesnio jo mokymosi sąlygų.
Bendrojo lavinimo mokyklose vaikai su fiziniais ar psichiniais trūkumais mokomi kartu su kitais bendraamžiais, teikiant jiems papildomą pagalbą. Jie mokomi pagal specialias Kultūros ir švietimo ministerijos patvirtintas programas.
Į specialiąsias mokyklas vaikams su fizinio ir psichinio vystymosi trūkumais Kultūros ir švietimo bei Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, tėvams sutikus, nukreipiami tik tie pradinės mokyklos mokiniai, kurie nepajėgūs mokytis kartu su bendraamžiais vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje. Vystymosi sutrikimų diagnostinei tarnybai tokius vaikus pristato pedagogai arba tėvai (globėjai, rūpintojai). Kai tėvai (globėjai, rūpintojai) abejoja tarnybos rekomendacija ir nesutinka leisti vaiko į specialiąją ugdymo įstaigą, bendrojo lavinimo mokykla gali sąlyginai priimti vaiką mokytis vienerius metus. Ginčytinu atveju galutinį sprendimą dėl tokių vaikų tolesnio mokymo priima speciali respublikinė komisija.
4.26. Antrojoje pakopoje – pagrindinės mokyklos V-IX klasėse atsižvelgus į mokinių interesus, sugebėjimus bei mokyklos galimybes, gali būti organizuojamas sustiprintas kai kurių dalykų mokymas pagal Kultūros ir švietimo ministerijos patvirtintus mokymo planus. Į tokias klases mokiniai priimami pagal pedagogų tarybos nustatytą pažymių vidurkį.
4.27. Visi pagrindinės kūno kultūros grupės mokiniai, baigiantys pradinę mokyklą, laiko kūno kultūros įskaitą.
4.28. IX klasių mokiniai Kultūros ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka laiko pagrindinės mokyklos baigimo egzaminus. Jiems išduodamas pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimas.
4.29. Trečiojoje pakopoje – vidurinės mokyklos X-XII klasėse ugdymas diferencijuojamas. Šios pakopos mokiniams organizuojamas humanitarinių, tiksliųjų ir gamtos mokslų, estetinio, techninio, ekonominio – komercinio ir kitų krypčių mokymas.
4.30. Mokiniams ir tėvams pageidaujant, pedagogų taryba įteisina mokymo formų ir būdų įvairovę: pamokinę sistemą, mokymąsi pagal individualią programą, neakivaizdinę, mišrias formas, kai kurių dalykų mokymąsi savarankiškai, perėjimą iš vienos mokymosi krypties į kitą.
4.31. Nepažangūs trečiosios pakopos mokiniai kurso kartoti nepaliekami, o šalinami iš mokyklos. Apie pašalinimą informuojamas savivaldybės kultūros ir švietimo skyrius.
4.32. Pasibaigus mokslo metams, pažangūs ir turintys teigiamą elgesio įvertinimą abiturientai laiko brandos egzaminus. Išimties tvarka nepatenkinamo elgesio abiturientui teisė laikyti brandos egzaminus gali būti suteikiama atskiru Kultūros ir švietimo ministro sprendimu.
4.33. Abiturientai nuo brandos egzaminų neatleidžiami. Eksternato bei brandos egzaminų tvarką nustato baigiamųjų egzaminų organizavimo instrukcija.
4.34. Pavyzdingo elgesio abiturientai, X–XII klasėse iš visų mokomųjų dalykų turintys metinius penketus ir išlaikę abitūros egzaminus tik labai gerais pažymiais, apdovanojami aukso medaliu.
4.35. Pavyzdingo elgesio abiturientai, X–XII klasės turintys gerus ir labai gerus metinius pažymius ir brandos atestate ne daugiau kaip dviejų dalykų ketvertus, apdovanojami sidabro medaliu.
4.37. Savarankiškai mokęsi baigiamųjų klasių mokiniai eksternu laiko pagrindinių tos klasės mokomųjų dalykų egzaminus. Eksterno egzaminų vietą ir tvarką nustato Kultūros ir švietimo ministerija.
4.38. Kultūros ir švietimo ministerijos kolegija, atsižvelgdama į Respublikos kultūros istoriją, tradicijas, mokyklos specialistus ir materialines mokymo sąlygas, priima nutarimą dėl klasikinės, realinės bei kito tipo gimnazijos vardo suteikimo bendrojo lavinimo mokyklai.
Gimnazijos dirba pagal Kultūros ir švietimo ministerijos patvirtintus Gimnazijų nuostatus, mokymo planus ir programas.
Į gimnaziją priimami mokiniai, išlaikę stojamuosius egzaminus. Gimnazijos abiturientams išduodami specialaus pavyzdžio atestatai.
4.39. Eksperimentus vykdo mokyklos, gavusios Kultūros ir švietimo ministerijos patvirtintą eksperimentinės mokyklos vardą. Eksperimentams vadovauja Kultūros ir švietimo ministerijos įgalioti mokslininkai, ekspertai. Dirbama pagal atskirus ministerijos patvirtintus nuostatus, mokymo planus ir programas. Pasibaigus eksperimento laikui, mokyklos direktorius kartu su mokyklą kuruojančiu mokslininku parengia išsamią eksperimento rezultatų charakteristiką ir išvadas.
5. MOKINIAI, MOKYTOJAI, TĖVAI (GLOBĖJAI, RŪPINTOJAI)
5.1. Mokinių teisės
5.1.1. Laisvai rinktis valstybinę arba nevalstybinę vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą, gauti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą.
5.1.3. Sulaukus 16 metų, apsispręsti, ar mokytis vidurinėje bendrojo lavinimo, profesinėje mokykloje, ar mokytis savarankiškai ir eksternu laikyti antrosios ar trečiosios pakopos baigiamuosius egzaminus, ar įsidarbinti ir sulaukus 18 metų tęsti mokslą suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokykloje.
5.1.4. Pasibaigus mokslo metams, atskirais atvejais ir per mokslo metus, keisti mokymosi instituciją, nustatyta tvarka rinktis mokymosi profilį, o trečiojoje pakopoje – mokymosi formas.
5.1.5. Dalyvauti įvairiapusėje popamokinėje veikloje, o trečiosios pakopos mokiniai – mokyklos savivaldoje.
5.1.6. Burtis į Lietuvoje veikiančias vaikų ir jaunimo organizacijas, sambūrius, judėjimus, savo veikla neprieštaraujančius Lietuvos Laikinajam pagrindiniam įstatymui ir įstatymams.
5.2. Mokinių pareigos
5.2.4. Gerbti ir laikytis Lietuvos įstatymų, mokyklos taisyklių, mokinio taisyklių, demokratinių gyvenimo normų, tausoti mokyklos ir visuomenės turtą.
5.3. Mokinių atsakomybė
5.3.1. Mokiniai, kurie nuolat pažeidinėja mokyklos taisykles, nevykdo savo pareigų, gali būti šalinami iš mokyklos. Sprendimą dėl mokinio šalinimo priima pedagogų taryba kartu su mokyklos taryba arba tėvų komitetu. Šalinama iš mokyklos tik tada, kai speciali pedagoginė ir psichologinė (pedagogų, psichologų, tėvų, tikintiesiems – dvasiškio) pagalba ir atitinkamas bandomasis laikas nedavė norimo rezultato. Mokykla, informavusi švietimo skyrių apie mokinio šalinimą, kartu su juo ir tėvais sprendžia tolesnio vaiko mokymosi iki 16 metų klausimą.
5.4. Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės
5.4.1. Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę parinkti vaikams valstybinę arba nevalstybinę švietimo įstaigą.
5.4.2. Reikalauti, kad jų vaikams būtų suteikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis lavinimas.
5.5. Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos ir atsakomybė.
5.5.4. Mokyti pareigingumo, darbštumo, tolerancijos, rengti vaikus šeimyniniam ir visuomeniniam gyvenimui.
5.5.5. Fiziškai ir psichiškai subrendusius 6–7 metų vaikus nustatyta tvarka leisti į valstybinę arba nevalstybinę vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą.
5.6. Pedagogų teisės
5.6.3. Pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas, neprieštaraujančias pedagoginei etikai ir bendriesiems pedagogikos ir psichologijos reikalavimams.
5.6.4. Tobulinti kvalfikaciją Lietuvoje ir už jos ribų. Kas penkeri metai gauti 2 mėnesių mokamas atostogas savo kvalifikacijai kelti.
5.6.5. Teikti siūlymus dėl švietimo reformos dokumentų (mokymo planų, programų ir kitų mokymo priemonių) tobulinimo.
5.6.7. Jungtis į profesines sąjungas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus, viusomenines asociacijas, organizacijas, judėjimus.
5.6.9. Dalyvauti mokyklos savivaldoje. Reikšti savo nuomonę dėl mokyklos darbo organizavimo tvarkos. Prireikus kreiptis į aukštesnes instancijas.
5.6.10. Dirbti pedagoginio darbo diskretiškumą laiduojančiomis sąlgomis. Stebėti ir vertinti pedagogo darbą turi teisę mokyklos vadovai, mokyklos psichologas, Valstybinės mokyklų inspekcijos ir Atestacinės komisijos nuostatuose numatyti asmenys. Kiti asmenys stebėti pedagogo darbą gali tik gavę jo sutikimą.
5.7. Pedagogų pareigos
5.7.2. Rengti gyvenimui atviroje demokratinėje visuomenėje, ugdyti sąmoningą Lietuvos Valstybės pilietį.
5.7.7. Tolydžio kaupti dalykines, pedagogines, psichologines, sveikatos žinias, plėsti kultūrinį akiratį, tobulinti kvalifikaciją.
5.8. Pedagogų atsakomybė.
5.8.1. Mokytojai, auklėtojai ir kiti pedagogai atsako už dorinių mokinio nuostatų ugdymą, dalykinį mokinių parengimą, protinio ir fizinio krūvio reguliavimą, sveikos gyvensenos ir higienos įgūdžių formavimą.
5.8.2. Mokyklos pedagogai atsako už vaikų sveikatą ir gyvybę pamokų, popamokinės veiklos ir mokyklos renginių metu.
5.9. Kiti mokyklos darbuotojai
5.9.1. KLASĖS AUKLĖTOJAS ugdo mokinius nuo V iki IX (XII) klasės. Jis atstovauja klasės interesams mokykloje. Susipažįsta su mokinių sveikata, polinkiais, poreikiais, interesais. Reguliuoja mokinių darbo ir poilsio režimą, informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) apie vaiko mokymąsi ir elgesį mokykloje, kartu su šeima ugdo vaikų ir paauglių vertybines nuostatas, pilietiškumą, kuria ir saugo klasės gyvenimo demokratiškumą. Prižiūri, kaip klasės auklėtiniai laikosi mokinio taisyklių, mokyklos taisyklių, tvarko klasės žurnalą, mokinių asmens bylas.
Klasės auklėtojo teises, pareigas ir atsakomybę nusako pedagogų teisės, pareigos ir atsakomybė.
5.9.2. Mokyklos MEDICINOS darbuotojas teikia mokiniams medicinos pagalbą, tikrina sveikatą, teikia metodinę pagalbą mokyklos vadovybei, klasių auklėtojams ir savivaldos organams, rūpinasi saugios ir sveikos darbo bei poilsio atmosferos sudarymu mokykloje.
Mokyklos medicinos darbuotojas vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymais.
5.9.3. Psichologinę konsultaciją pedagogams, mokiniams ir jų tėvams teikia PSICHOLOGAS, turintis aukštąjį psichologinį išsilavinimą. Jis dirba psichodiagnostinį darbą su vaikais: nustato vaiko pasirengimo mokymuisi lygį, diagnozuoja blogo mokymosi, asocialaus elgesio priežastis, nustato tarpasmeninių santykių sutrikimus. Psichologas konsultuoja mokinius, turinčius mokymosi, elgesio, motyvacinių problemų, emocinių sutrikimų, bendravimo trūkumų.
Mokyklos psichologas lankosi pamokose ir dalyvauja popamokinėje veikloje, susipažįsta su mokinių asmens bylomis.
Mokyklos psichologo teises, pareigas, darbo turinį ir pavaldumą nustato Respublikinio psichologinės tarnybos centro ir Mokyklos psichologo nuostatai.
5.9.4. Mokyklos DEFEKTOLOGAS LOGOPEDAS diagnozuoja mokinių šnekamosios ir rašomosios kalbos sutrikimų laipsnį, sudaro individualios korekcinės pagalbos programas, vykdo logopedines pratybas, konsultuoja mokytojus, tėvus.
Defektologas logopedas bendradarbiauja su Vystymosi sutrikimų diagnostikos tarnyba. Savo darbe vadovaujasi Logopedinių punktų prie vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų nuostatais.
5.9.5. Mokyklos BIBLIOTEKININKAS komplektuoja programinę, dalykinę, užklasinio skaitymo, metodinę, pedagoginę, bibliografinę informacinę literatūrą bei vadovėlius, prenumeruoja užsienio ir Respublikos leidinius, tvarko knygų fondą, sudaro katalogus, supažindina su naujausia literatūra. Bibliotekininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už bibliotekos knygų, periodinių leidinių ir turto apsaugą bei priežiūrą. Savo darbe vadovaujasi Mokyklos bibliotekos nuostatais.
6. LIETUVOS VIDURINĖS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS VALDYMAS
6.1. Vidurinei bendrojo lavinimo mokyklai vadovauja direktorius. Direktorių skiria rajono (miesto) kultūros ir švietimo (švietimo) skyriaus vedėjas, Kultūros ir švietimo ministerijai pritarus. Direktoriumi skiriamas asmuo iš geriausių mokytojų, švietimo organizatorių, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų (išimties tvarka ir mažesnį) pedagoginio darbo stažą.
Mokyklos DIREKTORIUS:
6.1.2. Telkia pedagogus valstybinės švietimo politikos uždaviniams įgyvendinti ir atsako už pedagogų kolektyvo darbo rezultatus.
6.1.3. Vadovaudamasis Respublikoje veikiančiais darbo įstatymais, priima ir atleidžia iš darbo pedagoginį, administracinį ir aptarnaujantį personalą.
6.1.4. Vieną iš klasėje dirbančių mokytojų skiria klasės auklėtoju. I-IV klasių auklėtojas – pats mokytojas.
6.1.7. Vizituoja pamokas, dalyvauja popamokiniuose renginiuose, vertina pedagogų praktinio darbo rezultatus.
6.1.8. Skatina pedagogus atestuotis, siekti aukštesnės kategorijos, tvirtina atestuojamųjų charakteristikas, atstovauja mokyklai atestacinėje komisijoje.
6.1.9. Palaiko ryšius su mokinių tėvais, mokyklos rėmėjais, visuomene, supažindina juos su mokyklos veiklą reglamentuojančiais dokumentais, bendradarbiauja su savivaldos institucijomis, referuoja apie švietimo reformos vyksmą, ugdymo rezultatus, aptaria perspektyvines mokyklos veiklos programas.
6.1.10. Sudaro reikiamas darbo sąlygas Kultūros ir švietimo ministerijos, rajono (miesto) kultūros ir švietimo (švietimo) skyrių pareigūnams stebėti mokyklos ir jos darbuotojų veiklą Valstybinės mokyklų inspekcijos nuostatuose įteisinta tvarka.
6.2. Direktoriaus pavaduotojus priima ir atleidžia iš darbo mokyklos direktorius, suderinęs raštu su rajono (miesto) kultūros ir švietimo (švietimo) skyriaus vedėju.
6.2.1. Direktoriaus pavaduotojas UGDYMO REIKALAMS telkia pedagogus mokyklos reformos įgyvendinimui, rengia ugdymo programą, vadovėlių, mokymo priemonių, naujų ugdymo metodų ir formų aptarimus. Nuolat stebi ir analizuoja mokinių ugdymą, prižiūri valstybinių programų vykdymą, nustato, ar žinios atitinka valstybinius standartus. Skatina pedagogus savarankiškam profesiniam tobulėjimui, dalykiniam bendradarbiavimui, atestavimui. Rengia visų pedagogų atestacines charakteristikas, teikia jas pedagogų tarybai svarstyti ir mokyklos direktoriui tvirtinti.
Direktoriaus pavaduotojas ugdymo reikalams tiesiogiai atsako už jam pavestus darbo barus ir apie rezultatus atsiskaito mokyklos direktoriui.
6.2.2. Direktoriaus pavaduotojas ADMINISTRACIJOS IR ŪKIO REIKALAMS atsako už mokyklos patalpų paruošimą naujiems mokslo metams, mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsaugą, sanitarijos ir higienos reikalavimų vykdymą, švarą ir tvarką mokyklos patalpose, aptarnaujančio personalo darbo organizavimą, priešgaisrinę apsaugą, saugumo technikos taisyklių laikymąsi.
7. LIETUVOS VIDURINĖS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS SAVIVALDA
7.1. Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos savivalda – esminė mokyklos gyvenimo demokratiškumo sąlyga.
7.2. Atsižvelgus į mokyklos tradicijas, pedagogų, mokinių ir jų tėvų pageidavimus, mokykloje kuriamos įvairios savivaldos institucijos: mokyklos taryba, mokinių taryba, tėvų komitetas ir kt.
7.3. Savivaldos institucijos savo darbe vadovaujasi su mokyklos direktoriumi suderintais, kultūros ir švietimo (švietimo) skyriaus vedėjo patvirtintais veiklos nuostatais.
Mokyklos direktoriaus patvirtinti savivaldos institucijų nutarimai yra privalomi visam mokyklos darbuotojų ir mokinių kolektyvui.
7.4. Privaloma, nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija – PEDAGOGŲ TARYBA.
7.4.1. Pedagogų taryba sudaroma visose bendrojo lavinimo mokyklose, jei jose yra daugiau nei 3 mokytojai. Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi tuo metu mokykloje dirbantys mokytojai, auklėtojai, mokyklos medicinos darbuotojas, psichologas, defektologas logopedas, bibliotekininkas.
7.4.3. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą, taip pat prasidedant ir baigiantis mokslo metams. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų mokyklos savivaldos organų atstovai. Esant reikalui, gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis. Pedagogų tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių.
7.4.4. Pedagogų tarybos nutarimai priimami balsų dauguma. Pedagogų tarybos nutarimus gali pakeisti tik aukštesnės švietimo institucijos. Kai yra nesutarimų tarp direktoriaus ir pedagogų tarybos narių daugumos, konfliktą sprendžia rajono (miesto) valdybos kultūros ir švietimo (švietimo) skyrius.
7.4.5. Pedagogų taryba telkia mokyklos kolektyvą ugdymo tobulinimui, vertina pedagogų praktinį darbą, svarsto pedagoginės etikos klausimus, sprendžia mokinių sveikatos problemas
7.4.6. Pedagogų taryba parenka Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos aprobuotų mokymo planų, programų, vadovėlių variantus, priima nutarimus dėl mokinių kėlimo į aukštesniąją klasę, leidžia laikyti mokiniams pagrindinės mokyklos baigimo ir abitūros egzaminus, svarsto mokslo baigimo pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo, mokinių apdovanojimo aukso ir sidabro medaliais bei šalinimo iš mokyklos klausimus.
7.4.7. Pedagogų taryba aptaria švietimo pertvarkos klausimus, tolesnės jos raidos galimybes, numato konkrečius ugdymo reformos būdus mokykloje.
7.4.8. Pedagogų taryba itin gabius ir pasirengusius I-VIII klasių mokinius, tėvams sutikus, gali perkelti į aukštesniąją klasę mokslo metais arba, patikrinus žinias, leisti mokiniams „peršokti“ vieną klasę mokslo metams pasibaigus.
7.4.9. Pedagogų taryba kartu su tėvais, medikais, psichologais, mokyklos taryba, tėvų komitetu svarsto mokinių sveikatos būklės, sveikos gyvensenos, poilsio ir mitybos klausimus.
7.4.10. Pedagogų taryba nepažangiems antramečiams, sulaukusiems 14 m., gali siūlyti kitą mokymosi, o sulaukusiems 16 m. – kitą mokymosi ir veiklos formą. Kai kuriais atvejais 14 m. sulaukusiems nepažangiems mokiniams gali siūlyti mokytis amato pagal atskirą darbinio ir bendrojo lavinimo dalykų mokymo planą arba pereiti mokytis į pirmojo lygio profesines mokyklas.
7.5. MOKYKLOS TARYBA atstovauja mokyklos bendruomenei, tėvams ir visuomenei.
Mokyklos taryba gali būti sudaryta iš 35 proc. pedagogų, 30 proc. tėvų, 25 proc. mokinių, 10 proc. visuomenės atstovų. Mokykla turi teisę sudaryti ir kitokio santykio mokyklos tarybą.
7.5.2. Mokyklos taryba teikia pasiūlymus dėl mokyklos kultūrinės veiklos programų tobulinimo, diferencijuoto mokymo profilių parinkimo.
7.5.3. Mokyklos taryba, vadovaudamasi darbo įstatymais, inicijuoja darbo sutarties su asmenimis, netinkamais užimamoms pareigoms, nutraukimą, kartu su pedagogų taryba priima sprendimą dėl mokinio šalinimo iš mokyklos.
7.5.4. Mokyklos taryba organizuoja nebiudžetinių lėšų kaupimą į mokyklos arba savivaldos institucijos sąskaitą, planuoja ir kontroliuoja jų paskirstymą, tikrina mokyklos ūkinę – finansinę veiklą.
7.5.5. Mokyklos taryba talkina mokyklai organizuojant mokytojų ir kitų darbuotojų bei mokinių poilsį, popamokinę veiklą.
7.6. MOKINIŲ TARYBA yra mokinių savivaldos institucija.
7.6.1. Mokinių taryba atstovauja mokinių interesams mokykloje: reiškia savo pageidavimus mokyklos direktoriui ir pedagogų tarybai parenkant diferencijuoto mokymo profilius, sudarant mokyklos kultūrinės veiklos programas, įvedant naujus fakultatyvus, būrelius, kursus, studijas, nustatant mokyklos darbo tvarką, rengiant mokyklos veiklos nuostatus, mokyklos taisykles ir kt.
7.6.2. Mokinių taryba inicijuoja ir organizuoja: mokyklos kultūrinius renginius, šventes, ekskursijas, kontaktus su kitų mokyklų mokiniais, talkas mokyklos ir visuomenės labui.
7.7. Mokinių TĖVŲ KOMITETAS palaiko pedagogų kolektyvo ryšius su mokinių tėvais, domisi mokinių ugdymo klausimais, talkina pedagogams organizuojant popamokinę veiklą, rūpinasi mokinių maitinimu, sveikata, normalių darbo ir mokymosi sąlygų sudarymu mokykloje.
8. LIETUVOS VIDURINĖS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS ŪKINĖ-FINANSINĖ VEIKLA
8.2. Pagrindiniai bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetai. Kiti finansavimo šaltiniai – Lietuvos švietimo fondas, miestų ir rajonų švietimo fondai ir pačių mokyklų nebiudžetinės lėšos.
8.3. Mokykla savarankiškai tvirtina etatus ir pagal patvirtintas schemas nustato pagrindinius darbuotojų atlygius. Mokyklos vadovybės ir veikiančios savivaldos institucijos nutarimu visų kategorijų darbuotojams gali būti mokamos premijos ir priedai nustatyta tvarka už darbo kokybę, už profesijų sugretinimą.
8.4. Mokykla gali turėti savo nebiudžetines lėšas.
Nebiudžetinės lėšos gali būti formuojamos iš mokyklos vykdomos komercinės – ūkinės veiklos, teikiamų mokamų paslaugų, patalpų ir inventoriaus nuomos (Vyriausybės nustatyta tvarka), valstybinių įstaigų, visuomeninių organizacijų, susivienijimų, mokinių tėvų savanoriškų įnašų.
9. LIETUVOS VIDURINĖS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS TARPTAUTINIAI RYŠIAI
9.1. Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos turi teisę savarankiškai bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių mokymo įstaigomis.