LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKOS ORO UŽTERŠTUMO ARSENU, KADMIU, GYVSIDABRIU, NIKELIU IR POLICIKLINIAIS AROMATINIAIS ANGLIAVANDENILIAIS VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2006 m. birželio 12 d. Nr. D1-289

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 5 straipsnio 3 dalimi ir įgyvendindamas 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore reikalavimus,

1. Tvirtinu Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais vertinimo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas) (pridedama).

2. Nustatau, kad Tvarkos aprašas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

3. Pavedu Aplinkos apsaugos agentūrai:

3.1. iki 2006 m. gruodžio 31 d. atlikti aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu išankstinį vertinimą;

3.2. iki 2007 m. sausio 15 d. pagal išankstinio vertinimo rezultatus bei Tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus parengti ir pateikti Aplinkos ministerijai zonų ir aglomeracijų aplinkos oro užterštumui arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu vertinti ir valdyti sąrašo projektą;

3.3. iki 2007 m. vasario 15 d. pateikti Europos Komisijai informaciją apie išankstiniam aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu vertinimui naudotus metodus;

3.4. iki 2007 m. vasario 15 d. parengti Aplinkos oro kokybės vertinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 517 (Žin., 2003, Nr. 103-4618), pakeitimo projektą, papildant nuostatomis, susijusiomis su Tvarkos apraše nurodytų reikalavimų įgyvendinimu;

3.5. nuo 2007 m. vasario 15 d. parinkti aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais vertinimo metodus ir organizuoti vertinimą pagal Tvarkos aprašo III skyriaus reikalavimus;

3.6. kasmet ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. pateikti Europos Komisijai Tvarkos aprašo 20 punkte nurodytą informaciją už praeitus kalendorinius metus. Pirmąjį kartą informacija turi būti pateikta 2008 metais už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 15 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.;

3.7. pagal Tvarkos aprašo V skyriaus reikalavimus rengti informaciją apie aplinkos oro užterštumą arsenu, kadmiu, gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais ir teikti ją visuomenei.

4. Pavedu Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams kasmet ne vėliau kaip iki balandžio 30 d. pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai Tvarkos aprašo 21 punkte nurodytą informaciją už praeitus kalendorinius metus. 2008 metais informacija turi būti pateikiama už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 15 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.

 

 

L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS                                                 ARŪNAS KUNDROTAS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. D1-289

 

APLINKOS ORO UŽTERŠTUMO ARSENU, KADMIU, GYVSIDABRIU, NIKELIU IR POLICIKLINIAIS AROMATINIAIS ANGLIAVANDENILIAIS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato reikalavimus arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių (toliau – Teršalų) koncentracijų aplinkos ore ir jų iškritų vertinimui ir zonų bei aglomeracijų nustatymui, taip pat Europos Komisijai privalomos teikti informacijos apie Teršalų koncentraciją aplinkos ore bei jų iškritas bei visuomenei privalomos teikti informacijos apie aplinkos oro užterštumą Teršalais apimtį.

2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

2.1. suminės arba bendrosios iškritos – tai bendra teršalų masė, pernešama iš atmosferos į paviršių (pvz., dirvožemį, augmeniją, vandenį, pastatus ir pan.) tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laikotarpį;

2.2. viršutinė vertinimo riba – tai aplinkos oro užteršumo lygis, žemiau kurio pagal šį Tvarkos aprašą aplinkos oro kokybę leidžiama vertinti taikant matavimo ir modeliavimo metodų derinį;

2.3. žemutinė vertinimo riba – tai aplinkos oro užteršumo lygis, žemiau kurio pagal šį Tvarkos aprašą aplinkos oro kokybę leidžiama vertinti taikant vien tik modeliavimo arba objektyvaus vertinimo metodus;

2.4. fiksuoti matavimai – tai matavimai, atliekami nustatytose vietose nuolat arba periodiškai imant ėminius;

2.5. KD10 – tai kietosios dalelės, kurių 50% pereina pro joms pralaidžią 10 mium. aerodinaminio skersmens angą, kaip nurodyta standarte EN 12341;

2.6. policikliniai aromatiniai angliavandeniliai – tai organiniai junginiai bent iš dviejų kondensuotų aromatinių žiedų, sudarytų tik iš anglies ir vandenilio;

2.7. suminis dujinis gyvsidabris – tai elementinio gyvsidabrio (Hg°) garai ir reaktyvusis dujinis gyvsidabris, t. y. vandenyje tirpūs gyvsidabrio junginiai, turintys pakankamai didelį garų slėgį, kad galėtų būti dujinėje fazėje;

2.8. kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 98-2813) ir Aplinkos oro kokybės vertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 (Žin., 2001, Nr. 106-3828), vartojamas sąvokas;

2.9. terminai arsenas, kadmis, nikelis, benzo(a)pirenas turi būti suprantami kaip bendras kiekvieno iš šių elementų ir/ar jų junginių kiekis KD10 frakcijoje.

 

II. REIKALAVIMAI ZONOMS IR AGLOMERACIJOMS

 

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 7 ir 8 straipsnių nuostatomis, pagal išankstinio aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu vertinimo rezultatus nustatomos zonos ir aglomeracijos:

3.1. kuriose užterštumo vienu ar daugiau šių teršalų lygis yra lygus ar žemesnis už Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinas vertes, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-153/V-246 (Žin., 2006, Nr. 41-1486);

3.2. kuriose užterštumo vienu ar daugiau šių teršalų lygis viršija siektinas vertes.

4. Išankstinis vertinimas atliekamas panaudojant turimus arseno, kadmio, nikelio ir benzo(a)pireno skaičiavimo ar matavimo rezultatus. Jeigu duomenų apie atskirus teršalus nepakanka, turi būti atlikti papildomi skaičiavimai ar matavimai.

5. 3.1 punkte nurodytose zonose ir aglomeracijose pagal darnaus vystymosi principus turi būti siekiama išlaikyti esamą aplinkos oro kokybę ir toliau ją gerinti, o 3.2 punkte nurodytose zonose ir aglomeracijose turi būti išskiriamos teritorijos, kuriose viršijamos siektinos vertės ir jose nustatomi viršijimą sąlygojantys taršos šaltiniai.

6. 3 punkte nurodytų zonų ir aglomeracijų sąrašas ar jų ribos peržiūrimos ne rečiau kaip kas penkeri metai pagal Tvarkos aprašo 1 priedo II skyriaus reikalavimus. Tais atvejais, kai įvertintas aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ar benzo(a)pirenu lygis yra mažesnis už žemutinę vertinimo ribą arba viršija siektinas vertes, zonų ir aglomeracijų sąrašas ar jų ribos peržiūrimos kitais kalendoriniais metais.

7. 3 punkte nurodytų zonų ir aglomeracijų išskirtose, kaip nurodyta 5 punkte, teritorijose turi būti imamasi nereikalaujančių neproporcingų išlaidų priemonių aplinkos oro taršai iš taršos šaltinių mažinti. Įrenginių, kuriems taikomi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829), 12 punkto reikalavimai, sąlygojama aplinkos oro tarša turi būti mažinama taikant geriausius prieinamus gamybos būdus.

 

III. REIKALAVIMAI APLINKOS ORO UŽTERŠTUMO ARSENU, KADMIU, GYVSIDABRIU, NIKELIU IR POLICIKLINIAIS AROMATINIAIS ANGLIAVANDENILIAIS VERTINIMUI

 

8. Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais lygis (koncentracija aplinkos ore ir jų iškritos) turi būti vertinamas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

9. Aplinkos oro užterštumo vertinimo metodai turi būti parenkami atsižvelgiant į siektinų verčių viršutinės ar žemutinės vertinimo ribų viršijimus, nustatytus pagal Tvarkos aprašo 1 priedo II skyriaus reikalavimus.

10. Arseno, kadmio, nikelio ir benzo(a)pireno koncentracijos aplinkos ore viršutinės ir žemutinės vertinimo ribos pateiktos Tvarkos aprašo 1 priedo I skyriuje.

11. Zonose bei aglomeracijose, kuriose užterštumo 10 punkte nurodytais teršalais lygis viršija viršutinę vertinimo ribą, ir zonose bei aglomeracijose, kuriose minėtų teršalų lygis yra tarp viršutinės ir žemutinės vertinimo ribos, jų koncentracija aplinkos ore turi būti matuojama. Siekiat gauti papildomus duomenis aplinkos oro kokybei įvertinti, matavimų duomenys gali būti papildomi duomenimis, gautais naudojant modeliavimo metodus.

12. Matavimai aplinkos oro užterštumo lygiui nustatyti turi būti atliekami matavimo stotyse nuolatinio matavimo arba epizodinio ėminių ėmimo būdu. Reikalavimai teršalų koncentracijai aplinkos ore vertinti pateikti Tvarkos aprašo 3 priedo I skyriuje, o reikalavimai oro kokybės modeliams – 3 priedo JT skyriuje.

13. Jeigu aplinkos oro užterštumo lygis zonose ir aglomeracijose yra lygus ar žemesnis nei žemutinė vertinimo riba, vertinant aplinkos oro užterštumo lygį leidžiama naudoti vien modeliavimo arba objektyvaus vertinimo metodus.

14. Ėminių ėmimo vietų, kuriose atliekami arseno, kadmio, nikelio ir benzo(a)pireno koncentracijos aplinkos ore matavimai, nustatymo kriterijai nurodyti Tvarkos aprašo 2 priedo I ir II skyriuose. Mažiausias ėminių ėmimo vietų, kuriose atliekami fiksuoti kiekvieno teršalo koncentracijos aplinkos ore matavimai, skaičius nurodytas Tvarkos aprašo 2 priedo IV skyriuje.

15. Benzo(a)pireno koncentracijai aplinkos ore įvertinti turi būti atliekami kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių matavimai. Į matuojamus junginius turi įeiti bent: benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(j)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3-c, d)pirenas ir dibenz(a, h)antracenas. Šių junginių monitoringo vietos turi būti įrengiamos kartu su benzo(a)pireno ėminių ėmimo vietomis ir parenkamos pagal 2 priedo I, II ir III skyrių reikalavimus.

16. Nepriklausomai nuo arseno, kadmio, nikelio ir benzo(a)pireno koncentracijos aplinkos ore lygių, 100 000 km2 teritorijoje turi būti įsteigta bent viena foninė ėminių ėmimo vieta arseno, kadmio, nikelio, suminio dujinio gyvsidabrio, benzo(a)pireno bei kitų 15 punkte nurodytų policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos aplinkos ore orientaciniam matavimui ir arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio, benzo(a)pireno bei kitų 15 punkte nurodytų policiklinių aromatinių angliavandenilių suminių iškritų matavimui. Šių teršalų monitoringas turi būti koordinuojamas su Europos teršalų monitoringo ir vertinimo monitoringo strategija ir matavimo programa (EMEP). Ėminių ėmimo vietų, kuriose atliekami šiame punkte nurodytų teršalų koncentracijos aplinkos ore ir jų iškritų matavimai, nustatymo kriterijai nurodyti Tvarkos aprašo 3 priedo I, II ir III skyriuose.

17. Kai poveikio ekosistemoms vertinimas atliekamas naudojant regioninius modelius, gali būti panaudojami bioindikatoriai.

18. Zonose ar aglomeracijose, kuriose duomenys gaunami ne tik iš fiksuotų matavimų stočių, bet papildomi duomenimis ir iš kitų šaltinių – teršalų apskaitos ataskaitų, orientacinių matavimo metodų ar oro kokybės modeliavimo, fiksuotų matavimų stočių skaičius bei jų išdėstymas parenkamas pagal Tvarkos aprašo 2 priedo I skyriaus ir 3 priedo I skyriaus reikalavimus.

19. Pamatiniai Teršalų aplinkos ore ėminių ėmimo ir tyrimo metodai nurodyti Tvarkos aprašo 4 priedo I, II ir III skyriuose. Pamatiniai Teršalų iškritų ėminių ėmimo ir tyrimo metodai nurodyti Tvarkos aprašo 4 priedo IV skyriuje. Tvarkos aprašo 4 priedo V skyriuje nurodyti pamatiniai oro kokybės modeliavimo metodai.

 

IV. EUROPOS KOMISIJAI PRIVALOMA TEIKTI INFORMACIJA

 

20. Europos Komisijai Tvarkos aprašą patvirtinančiame įsakyme nustatytais terminais turi būti pateikiama:

20.1. informacija apie zonas ir aglomeracijas, kuriose viršijamos siektinos vertės, kurią sudaro:

20.1.1. zonų ir aglomeracijų sąrašas;

20.1.2. informacija apie jų teritorijas, kuriose viršijamos siektinos vertės;

20.1.3. teršalų koncentracijos aplinkos ore vertės;

20.1.4. siektinų verčių viršijimo priežastys, įskaitant informaciją apie viršijimą sąlygojusius taršos šaltinius;

20.1.5. informacija apie viršijimo paveiktus gyventojus;

20.2. visi duomenys apie aplinkos oro užterštumo lygio vertinimą pagal Tvarkos aprašo III skyriaus reikalavimus;

20.3. informacija apie priemones, kurių buvo imtasi pagal Tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus;

21. 20.3 punkte nurodytai informacijai parengti reikalinga turėti duomenis apie įrenginius, kuriems taikomi Tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimai ir kurie veiklos metu naudoja arseną, kadmį, gyvsidabrį, nikelį ir policiklinius aromatinius angliavandenilius, kuriuos sudaro:

21.1. įrenginių sąrašas;

21.2. informacija apie įrenginių veiklos sąlygojamai aplinkos oro taršai mažinti taikomus geriausius prieinamus gamybos būdus;

21.3. informacija apie įrenginiuose, dėl kurių veiklos viršijamos siektinos vertės, taikomas aplinkos oro taršos mažinimo priemones ir priemonių planus.

 

V. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

 

22. Rengiama informacija apie aplinkos oro kokybę Lietuvos Respublikoje turi apimti informaciją apie aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, gyvsidabriu, nikeliu, benzo(a)pirenu bei kitais Tvarkos aprašo 15 punkte nurodytais policikliniais aromatiniais angliavandeniliais lygį.

23. Informacijoje turi būti nurodoma bet kuris arseno, kadmio, nikelio ir benzo(a)pireno siektinų verčių metinis viršijimas, viršijimo priežastys, teritorijos, kuriose viršijimas nustatytas, turi būti pateikiamas trumpas siektinos vertės įvertinimas bei atitinkama informacija apie poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.

24. 22 ir 23 punktuose nurodyta informacija turi būti laisvai prieinama visuomenei. Ji turi būti patalpinta šį Tvarkos aprašą patvirtinančiu įsakymu nustatytos institucijos tinklapyje ir gali būti platinama kitomis visuomenei prieinamomis masinės informacijos priemonėmis.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

25. Asmenys, pažeidę šio Tvarkos aprašo reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

______________

 

 

Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu,

gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais

aromatiniais angliavandeniliais vertinimo

tvarkos aprašo 1 priedas

 

REIKALAVIMAI ARSENO, KADMIO, NIKELIO IR BENZO(A)PIRENO KONCENTRACIJŲ VERTINIMUI ZONOS ARBA AGLOMERACIJOS APLINKOS ORE

 

I. VIRŠUTINĖ IR ŽEMUTINĖ VERTINIMO RIBOS

 

1. Taikomos šios viršutinė ir žemutinė vertinimo ribos:

 

 

Arsenas (As)

Kadmis (Cd)

Nikelis (Ni)

Benzo(a)pirenas B(a)P

Siektinos vertės viršutinė vertinimo riba procentais

60%

(3,6 ng/m3)

60%

(3 ng/m3)

70%

(14 ng/m3)

60%

(0,6 ng/m3)

Siektinos vertės žemutinė vertinimo riba procentais

40%

(2,4 ng/m3)

40%

(2 ng/m3)

50%

(10 ng/m3)

40%

(0,4 ng/m3)

 

II. VIRŠUTINĖS IR ŽEMUTINĖS VERTINIMO RIBŲ VIRŠIJIMO NUSTATYMAS

 

2. Viršutinės ir žemutinės vertinimo ribos viršijimas nustatomas remiantis ankstesnių penkerių metų koncentracija, jei yra pakankamai duomenų. Vertinimo riba laikoma viršyta, jeigu ji per pastaruosius penkerius metus buvo viršyta mažiausiai trejus kalendorinius metus.

3. Norint nustatyti viršutinės ir žemutinės vertinimo ribų viršijimą, kai turima mažiau kaip penkerių metų duomenys, galima naudoti trumpalaikių matavimų per vienerių metų laikotarpį duomenis, gautus tose vietovėse, kurias galima laikyti tipinėmis labiausiai užterštomis, ir duomenis, gautus iš teršalų inventoriaus aprašų, bei taikant modeliavimo metodus.

______________

 

 

Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu,

gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais

aromatiniais angliavandeniliais vertinimo

tvarkos aprašo 2 priedas

 

ĖMINIŲ ĖMIMO VIETŲ, SKIRTŲ KONCENTRACIJAI APLINKOS ORE IR IŠKRITŲ MATAVIMUI, IŠDĖSTYMAS IR MAŽIAUSIAS SKAIČIUS

 

I. IŠDĖSTYMAS MAKROSKALĖJE

 

1. Ėminių ėmimo vietos parenkamos taip, kad:

1.1. teiktų duomenis apie zonose ir aglomeracijose esančias teritorijas, kuriose tikėtina, kad gyventojai būtų tiesiogiai arba netiesiogiai veikiami didžiausios koncentracijos vidutiniškai per kalendorinius metus;

1.2. teiktų duomenis apie lygius kitose zonų arba aglomeracijų teritorijose, kurios yra laikomos tipinėmis pagal poveikį visiems gyventojams;

1.3. teiktų duomenis apie iškritų lygį, atspindintį netiesioginį poveikį gyventojams per maisto grandinę.

2. Ėminių ėmimo vietos išdėstomos taip, kad butų išvengta šalia jų esančios labai mažos mikroaplinkos matavimo. Rekomenduojama įrengti ėminių ėmimo vietą taip, kad ją supančios teritorijos, kurioje bus matuojama oro kokybė, plotas būtų ne mažesnis kaip 200 m2 intensyvaus eismo vietose, ne mažesnis kaip 250 m x 250 m pramoninėse vietovėse, jei įmanoma, ir ne mažesnis kaip keli kvadratiniai kilometrai miestų foninėse vietovėse.

3. Jeigu matavimų tikslas – įvertinti foninius lygius, tokiu atveju ėminių ėmimo vieta neturi būti veikiama šalia esančių, t. y. arčiau nei keli kilometrai, aglomeracijų arba pramoninių vietovių.

4. Jeigu vertinama pramoninio šaltinio įtaka, bent viena ėminių ėmimo vieta įrengiama pavėjui nuo šaltinio, esančio artimiausiame gyvenamajame rajone. Jeigu foninė koncentracija nėra žinoma, papildoma ėminių ėmimo vieta įrengiama vyraujančios vėjo krypties teritorijoje. Taikant Tvarkos aprašo 6 punkto reikalavimus, ėminių ėmimo vietos turi būti išdėstytos taip, kad būtų galima kontroliuoti geriausių prieinamų gamybos būdų taikymą.

5. Jei įmanoma, ėminių ėmimo vietos turi būti išdėstytos panašiose vietose, nesančiose artimiausioje kaimynystėje. Tam tikrais atvejais jos turi būti įrengiamos kartu su KD10 ėminių ėmimo vietomis.

 

II. IŠDĖSTYMAS MIKROSKALĖJE

 

6. Jei įmanoma, turi būti laikomasi šių gairių:

6.1. neturi būti jokių užtvarų oro srautui patekti į ėminių ėmiklio įsiurbiamąją angą (dažniausiai laikomą kelių metrų atstumu nuo pastatų, balkonų, medžių ir kitų kliūčių, bei mažiausiai 0,5 m atstumu nuo arčiausio pastato, kai ėminiai imami oro kokybei įvertinti šalia eile išrikiuotų pastatų);

6.2. ėminio ėmiklio įsiurbiamoji anga paprastai turi būti įrengta 1,5 m (kvėpavimo zona) – 4 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Kai kuriomis aplinkybėmis (pvz., jei aplinkos oro kokybės matavimo stotis skirta didelei teritorijai stebėti) ji gali būti aukščiau (iki 8 m);

6.3. ėminio ėmiklio įsiurbiamoji anga neturi būti prie pat taršos šaltinių, kad į ją nepatektų vien teršalai, dar nesusimaišę su aplinkos oru;

6.4. ėmiklio išmetamoji anga turi būti laikoma taip, kad išleidžiamas oras vėl nepatektų į įsiurbiamąją angą;

6.5. ėminių ėmimo vietos transporto įtakai stebėti turi būti įrengtos bent 25 m atstumu nuo svarbiausių transporto mazgų pakraščio ir bent 4 m atstumu nuo artimiausios eismo juostos vidurio; įsiurbiamosios angos turi būti išdėstytos taip, kad apibūdintų aplinkos oro kokybę šalia eile išrikiuotų pastatų;

6.6. matuojant iškritas kaimiškosiose foninėse teritorijose, kiek tai įmanoma ir jeigu tai nenumatyta Tvarkos aprašo prieduose, turėtų būti laikomasi EMEP rekomendacijų ir kriterijų.

7. Rekomenduojama atsižvelgti ir į šiuos veiksnius:

7.1. trukdančius šaltinius;

7.2. saugumą;

7.3. priėjimą;

7.4. galimybę naudotis elektros energija ir telefono ryšiu;

7.5. vietovės matomumą jos aplinkos atžvilgiu;

7.6. visuomenės ir darbuotojų, imančių ėminius, saugumą;

7.7. galimybę įrengti toje pat vietoje skirtingų teršalų ėminių ėmimo vietas;

7.8. planavimo reikalavimus.

 

III. DOKUMENTAI IR ĖMINIŲ ĖMIMO VIETŲ PARINKIMO PERŽIŪRA

 

8. Klasifikavimo etape ėminių ėmimo vietų parinkimas turi būti pagrįstas dokumentais, pvz., supančios teritorijos topografinėmis nuotraukomis ir detaliuoju planu. Vietos turi būti reguliariai peržiūrimos, pakartotinai pateikiant dokumentus, kad būtų galima įsitikinti, jog parinkimo kriterijai tebegalioja.

 

IV. ĖMINIŲ ĖMIMO VIETŲ, SKIRTŲ FIKSUOTIEMS ARSENO, KADMIO, NIKELIO IR BENZO(A)PIRENO KONCENTRACIJOS APLINKOS ORE MATAVIMAMS, SKAIČIAUS NUSTATYMO KRITERIJAI

 

9. Mažiausias ėminių ėmimo vietų skaičius, reikalingas fiksuotiems matavimams nustatytose vietose atlikti, siekiant įvertinti, ar teršalų koncentracija neviršija siektinų verčių zonose ir aglomeracijose, kuriose fiksuoti matavimai yra vienintelis informacijos šaltinis:

9.1. Pasklidiesiems taršos šaltiniams

 

Aglomeracijos arba zonos gyventojų skaičius (tūkstančiais)

Jeigu didžiausia koncentracija viršija viršutinę vertinimo ribą (1)

Jeigu didžiausia koncentracija yra tarp viršutinės ir apatinės vertinimo ribos

As, Cd, Ni

B(a)P

As, Cd, Ni

B(a)P

0 – 749

1

1

1

1

750 – 1999

2

2

1

1

2000 – 3749

2

3

1

1

3750 – 4749

3

4

2

2

4750 – 5999

4

5

2

2

≥ 6000

5

5

2

2

 

(1) įtraukti bent vieną miesto foninę stotį, o bezo(a)pirenui taip pat vieną intensyvaus eismo vietose esančią stotį, jeigu tai nepadidins ėminių ėmimo vietų skaičiaus.

 

9.2. Sutelktiesiems taršos šaltiniams:

9.3. vertinant taršą vietovėse, esančiose netoli sutelktųjų taršos šaltinių, fiksuotiems matavimams skirtos ėminių ėmimo vietos turi būti parenkamos atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų tankį, galimą aplinkos oro taršos pasiskirstymo pobūdį bei poveikį gyventojams;

9.4. ėminių ėmimo vietos turi būti išdėstytos taip, kad būtų galima kontroliuoti įrenginių geriausių prieinamų gamybos būdų taikymą reglamentuojamą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829).

______________

 

Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu,

gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais

aromatiniais angliavandeniliais vertinimo

tvarkos aprašo 3 priedas

 

DUOMENŲ KOKYBĖS IR ORO KOKYBĖS MODELIŲ REIKALAVIMAI

 

I. DUOMENŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

1. Taikomi šie duomenų kokybės reikalavimai

 

 

B(a)P

As, Cd, Ni

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, išskyrus B(a)P

Suminės iškritos

– Neapibrėžtis:

 

 

 

 

Fiksuoti ir orientaciniai matavimai

50%

40%

50%

70%

Modeliavimas

60%

60%

60%

60%

– Būtiniausių matavimo duomenų surinkimas

90%

90%

90%

90%

– Minimali matavimų trukmė:

 

 

 

 

Fiksuoti matavimai

33%

50%

–

–

Orientaciniai matavimai (*)

14%

14%

14%

33%

(*) Orientaciniai matavimai – matavimai, kurie atliekami nereguliariai, tačiau atitinka kitus duomenų kokybės reikalavimus.

 

2. Koncentracijai aplinkos ore vertinti naudojama matavimo metodų neapibrėžtis (išreikšta 95% pasikliautinojo lygio) bus įvertinta taikant Europos standartizacijos komiteto Matavimo neapibrėžties reiškinių vadovo (ENV 13005-1999) principus, ISO 5725: 1994 metodą ir Europos standartizacijos komiteto ataskaitoje dėl oro kokybės „Požiūris į neapibrėžties vertinimą, naudojant aplinkos oro pamatinius matavimo metodus“ (CR 14377:2002E) pateiktas gaires. Pateikiama atskirų matavimų neapibrėžties vidutinės procentinės dalys pagal tipinį mėginių ėmimo laiką esant 95% pasikliautinajam intervalui. Matavimų neapibrėžtis turi būti suprantama kaip neapibrėžtis, taikytina atitinkamam siektinos vertės diapazonui. Fiksuoti ir orientaciniai matavimai turi būti vienodai paskirstyti metų laikotarpiu, kad būtų išvengta rezultatų iškraipymo.

3. Reikalavimai mažiausiam duomenų surinkimui ir matavimų trukmei neapima duomenų praradimo dėl prietaisų reguliaraus kalibravimo ar įprastos priežiūros. Benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių ėminius būtina imti visą parą. Per mėnesį surinkti ėminiai gali būti analizuojami bendrai kaip vienas sudėtinis ėminys, pasirūpinus, kad šis metodas užtikrintų, jog ėminiai tikrai atitinka tą laikotarpį. Dėl benzo(b)fluoranteno, benzo(j)fluoranteno ir benzo(k)fluoranteno panašumo gali būti sudėtinga atskirti juos analizės metu, todėl galima nurodyti jų suminį kiekį. Ėminius arseno, kadmio ir nikelio koncentracijos nustatymui rekomenduojama imti visą parą. Ėminių ėmimas turi būti vienodai paskirstytas darbo dienomis ir metų laikotarpiu. Matuojant iškritų lygį ėminius rekomenduojama imti kas mėnesį arba kas savaitę ištisus metus.

4. Ėminiams imti galima naudoti tik skystąjį metodą vietoj sudėtinio ėminių ėmimo metodo, jeigu įrodoma, kad skirtumas tarp šių metodų – 10%. Iškritų lygis paprastai turėtų būti pateikiamas miug/m2 per dieną.

5. Minimali matavimų trukmė gali būti mažesnė, nei nurodyta lentelėje, tačiau ne mažesnė nei 14% fiksuotiems matavimams ir 6% orientaciniams matavimams, jei įrodoma, kad laikomasi vidutiniškai 95% išplėstos neapibrėžties metams, apskaičiuotos pagal duomenų kokybės reikalavimus, nurodytus šio priedo 1 punkto lentelėje, ir standartą ISO 11222: 2002 „Laiko vidurkio neapibrėžties, skirtos oro kokybės matavimams, nustatymas“.

 

II. REIKALAVIMAI ORO KOKYBĖS MODELIAMS

 

6. Vertinimui naudojant oro kokybės modelius, pateikiamos nuorodos į modelių aprašymus ir informacija apie neapibrėžtį. Modeliavimo neapibrėžtis nustatoma kaip didžiausias išmatuotų ir apskaičiuotų koncentracijos lygių nuokrypis, gautas per visus metus, neatsižvelgiant į įvykių chronologiją.

 

III. REIKALAVIMAI OBJEKTYVAUS VERTINIMO METODAMS

 

7. Jeigu naudojami objektyvaus vertinimo metodai, jų neapibrėžtis neturi viršyti 100%.

 

IV. STANDARTIZAVIMAS

 

8. Teršalų, analizuojamų KD10 frakcijoje, ėminių tūris nurodomas prie aplinkos sąlygų.

 

______________

 

 

Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu,

gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais

aromatiniais angliavandeniliais vertinimo

tvarkos aprašo 4 priedas

 

PAMATINIAI KONCENTRACIJOS APLINKOS ORE IR IŠKRITŲ VERTINIMO METODAI

 

I. PAMATINIAI ARSENO, KADMIO IR NIKELIO APLINKOS ORE ĖMINIŲ ĖMIMO IR TYRIMO METODAI

 

1. Pamatinis arseno, kadmio ir nikelio koncentracijos aplinkos ore matavimo metodas kaip standartas šiuo metu yra rengiamas Europos standartizacijos komiteto. Pagal šį metodą KD10 ėminiai bus imami rankiniu būdu pagal EN 12341, paruošiami ir tiriami atominės adsorbcijos spektrometrijos arba ICP MS metodais. Jeigu nėra Europos standartizacijos komiteto standarto, galima naudoti nacionalinius arba ISO standartus.

2. Gali būti taikomi bet kurie kiti metodai, kuriuos taikant gaunami rezultatai yra lygiaverčiai rezultatams, gaunamiems taikant pamatinį metodą.

 

II. PAMATINIAI POLICIKLINIŲ AROMATINIŲ ANGLIAVANDENILIŲ APLINKOS ORE ĖMINIŲ ĖMIMO IR TYRIMO METODAI

 

3. Pamatinis benzo(a)pireno koncentracijos aplinkos ore matavimo metodas kaip standartas šiuo metu yra rengiamas Europos standartizacijos komiteto. Pagal šį metodą KD10 ėminiai bus imami rankiniu būdu pagal EN 12341. Jeigu nėra Europos standartizacijos komiteto standarto Tvarkos aprašo 15 punkte nurodytiems benzo(a)pireno arba kitiems policikliniams aromatiniams angliavandeniliams matuoti, gali būti naudojami nacionaliniai arba ISO standartai.

4. Gali būti taikomi bet kurie kiti metodai, kuriuos taikant gaunami rezultatai yra lygiaverčiai rezultatams, gaunamiems taikant pamatinį metodą.

 

III. PAMATINIAI APLINKOS ORE ESANČIO GYVSIDABRIO ĖMINIŲ ĖMIMO IR TYRIMO METODAI

 

5. Pamatinis suminio dujinio gyvsidabrio koncentracijos aplinkos ore matavimo metodas – automatizuotas metodas, paremtas atominės absorbcijos spektrometrija arba atominės fluorescencijos spektrometrija. Jeigu nėra Europos standartizacijos komiteto standarto, gali būti naudojami nacionaliniai arba ISO standartai.

6. Gali būti taikomi bet kurie kiti metodai, kuriuos taikant gaunami rezultatai yra lygiaverčiai rezultatams, gaunamiems taikant pamatinį metodą.

 

IV. PAMATINIAI ARSENO, KADMIO, GYVSIDABRIO, NIKELIO IR POLICIKLINIŲ AROMATINIŲ ANGLIAVANDENILIŲ IŠKRITŲ ĖMINIŲ ĖMIMO IR TYRIMO METODAI

 

7. Pamatinis arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių iškritų ėminių ėmimo metodas paremtas standartinių matmenų cilindrinių iškritų matuoklių ekspozicija. Jeigu nėra Europos standartizacijos komiteto standarto, gali būti naudojami nacionaliniai standartai.

 

V. PAMATINIAI ORO KOKYBĖS MODELIAVIMO METODAI

 

8. Šiuo metu pamatiniai oro kokybės modeliavimo metodai neparengti.