LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2006
2007 m. rugsėjo 5 d. Nr. 943
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 1458 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo projektui Nr. XP-2006 (toliau vadinama – įstatymo projektas Nr. XP-2006) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti įstatymo projektą pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
1. Atsisakyti įstatymo projekto Nr. XP-2006 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau vadinama – projektas) 3 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas gali būti savarankiška savivaldybės vykdomoji institucija, nes pavadavimas nėra atskira veikla, ji atliekama už pagrindinį veiklos atlikėją. Be to, taip reguliuojant būtų sukuriama situacija, kai viena savivaldybės vykdomoji institucija (administracijos direktoriaus pavaduotojas) būtų pavaldi kitai savivaldybės vykdomajai institucijai (savivaldybės administracijos direktoriui), nors pagal Europos vietos savivaldos chartijos (Žin., 1999, Nr. 82-2418) 3 straipsnio 2 dalį savivaldybės vykdomieji organai pavaldūs tik išrinktai (atstovaujamajai) savivaldybės institucijai. Atitinkamai tikslinti ir projekto 29 straipsnį.
2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 2 straipsnio 18 dalies nuostatą, kad viešųjų paslaugų teikimas yra savivaldybės kontroliuojamų juridinių asmenų veikla, patikslinti projekto 3 straipsnio 9 dalį – po žodžio „teikimo“ įrašyti žodį „organizavimo“. Taip pat patikslinti projekto 8 straipsnio 1 dalį – išbraukti žodį „paprastai“, ir 2 dalį, nes Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nenumatyta išimtis, kad viešojo administravimo subjekto – savivaldybės administracijos – filialas pats galėtų teikti viešąsias paslaugas; pagal šioje dalyje nustatytas viešųjų paslaugų teikimo sąlygas neaišku, kas nustatytų viešųjų paslaugų teikimo būtinumo atvejų išimtinumą ir kokį terminą apima sąvoka „laikinai“. Patikslinti projekto 5 straipsnio 2 dalį ir išbraukti projekto 9 straipsnio 3 dalį ir 32 straipsnio 2 dalies 22 punktą.
3. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 54-1942; 2002, Nr. 60-2412) numato galimybę savivaldybėms įsigyti uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime jai suteiktų daugiau kaip 50 procentų balsų, patikslinti projekto 3 straipsnio 7 dalį – nustatyti, kad savivaldybės kontroliuojamos įmonės gali būti ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei.
Siekiant išvengti projekto nuostatų interpretavimo, patikslinti 3 straipsnio 8 dalyje pateiktą savivaldybės administravimo subjekto sąvokos apibrėžimą, nes neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis įstaiga gali būti vertinama kaip savivaldybės institucijai pavaldi įstaiga.
4. Pagal projekto 3 straipsnio 10 ir 11 dalių nuostatas išimtinę savivaldybių tarybų kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai, o paprastąją – įstatymai, todėl neaišku, pagal kokius kriterijus įstatymuose nustatytą savivaldybės tarybos kompetenciją reikėtų priskirti išimtinei ar paprastajai. Be to, projekto 3 straipsnio 10 dalyje žodį „įsiterpti“ pakeisti žodžiu „kištis“.
5. Patikslinti projekto 3 straipsnio 12 dalies formuluotę „gyventojai, <...> susieti <...> savivaldos teisiniais santykiais su savivaldybės taryba ir kitais viešojo administravimo funkcijas vykdančiais savivaldybės subjektais“, nes neaiškus šio požymio, apibūdinančio savivaldybės bendruomenę, turinys. Jeigu siekiama įtvirtinti nuostatą, kad savivaldybės bendruomenę sudaro tik asmenys, galintys rinkti tos savivaldybės tarybą, nepagrįstai susiaurinama savivaldybės bendruomenės sąvoka, nes pagal Europos vietos savivaldos chartiją, projekte nustatomus vietos savivaldos principus ir savivaldybės funkcijas savivaldybė veikia visų nuolatinių tos savivaldybės gyventojų interesais.
6. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) vartojamos sąvokos „Vyriausybės sprendimai“ reikšmę, projekto 4 straipsnio 4 punkte ir atitinkamai kituose projekto straipsniuose sąvoką „Vyriausybės sprendimai“ pakeisti sąvoka „Vyriausybės nutarimai“.
7. Atsisakyti projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, kad tam tikrais atvejais valstybinės funkcijos gali būti perduotos savivaldybėms vykdyti sutarčių pagrindu, nes ji prieštarauja to paties punkto nuostatai, kad valstybinės funkcijos perduodamos įstatymais. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime (Žin., 2003, Nr. 19-828) konstatuota, kad valstybinės funkcijos savivaldybėms vykdyti turi būti perduodamos įstatymu. Taigi išbraukti projekto 5 straipsnio 4 dalį, nes toks reguliavimas, kai nustatoma galimybė savivaldybei pačiai nevykdyti savo funkcijų, neatitinka projekte nustatomų savivaldybės funkcijų (savarankiškųjų ir valstybinių (perduotų savivaldybėms) vykdymo esmės, taip pat ir pačios savivaldos esmės, nes pagal Europos vietos savivaldos chartijos 3 straipsnio 1 dalį „vietos savivalda reiškia, kad vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos pilną atsakomybę“.
8. Atsižvelgiant į 2 punkte esamą pastabą, projekto 6 straipsnio 1 dalies 10 punkte vietoj formuluotės „maitinimo paslaugų teikimas priešmokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigose“ vartoti formuluotę „maitinimo paslaugų organizavimas švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo programas“.
9. Projekte siūloma perduoti savivaldybėms vykdyti 31 valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją. Šiuo metu savivaldybės vykdo 21 valstybinę funkciją, šioms funkcijoms atlikti 2007 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatyta 465,3 mln. litų. Dauguma valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų yra smulkios funkcijos, kurių negalima visoje šalyje įgyvendinti vienodomis sąlygomis ir pagrindais. Didžiumą šioms funkcijoms atlikti skiriamų išlaidų sudaro valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestis, kitos išlaidos prekėms ir paslaugoms, kurių dydis priklauso nuo pačių savivaldybių veiklos organizavimo, vietos sąlygų, konkrečių sprendimų ir savivaldybių finansinių galimybių, nes savivaldybės pačios tvirtina darbo užmokesčio fondą, administracijų struktūras, valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičių, pagal kompetenciją nustato teikiamų paslaugų kainas ir tarifus ir kita. Taigi tam tikrai funkcijai atlikti savivaldybės skiria lėšų labai skirtingai, todėl kyla daug problemų, kai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete reikia numatyti lėšas joms įgyvendinti. Be to, kelerių pastarųjų metų patirtis rodo, kad perduodamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos konkrečioms savivaldybių valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti nepanaudojamos ir dažniausiai skiriamos kitoms savivaldybės biudžeto reikmėms.
Taigi pakeisti projekto 6 ir 7 straipsnius – didžiumą valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų priskirti savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms. Tai padidintų savivaldybių veiklos ir finansinį savarankiškumą, atsakomybę už racionalesnį lėšų naudojimą. Siūlyti valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms priskirti tik tokias funkcijas, kurių vykdymas nepriklauso nuo savivaldybių tarybų sprendimų ir kurioms vykdyti atitinkami įstatymai nustato konkretaus dydžio lėšas.
10. Savivaldybių taryboms įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia įgaliojimus nustatyti ne tik vietines rinkliavas, bet ir konkrečius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (Žin., 2005, Nr. 76-2741) 6 straipsnyje nustatytas ribas, taip pat pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ (Žin., 2002, Nr. 112-4993) 1.4 punktą joms suteikta teisė nustatyti konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (Žin., 2003, Nr. 106-4755) 3 punktą – konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą. Taigi, siekiant nuoseklumo, projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą ir 54 straipsnio 4 dalį papildyti nuostatomis dėl nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčių tarifų nustatymo ir jų galiojimo, nustatant, kad šiuos tarifus, taip pat ir vietines rinkliavas savivaldybių tarybos nustato vadovaudamosi įstatymais ir kitais teisės aktais. Išbraukti projekto 50 straipsnio 2 dalį kaip perteklinę.
11. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokyklos ūkio lėšas skiria mokyklos steigėjas savo nustatyta tvarka, o mokymo lėšos skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžio „steigimas“ įrašyti žodžius „ir teisės aktų numatytas išlaikymas“. Be to, kadangi sąvoka „biudžetinės įstaigos“ apima ir švietimo įstaigas, projekto 6 straipsnio 1 dalies 9 punkte išbraukti skliaustuose įrašytus žodžius.
Projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžių „ vaikų iki 16 metų mokymosi bendrojo lavinimo ar kitokioje švietimo sistemos mokykloje užtikrinimas“ įrašyti žodžius „vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas“.
Kadangi mokymo lėšos skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, siekiant užtikrinti efektyvų valstybės skiriamų lėšų naudojimą, tinkamą mokyklų veiklą ir bendros švietimo politikos formavimą, sujungti projekto 6 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktų nuostatas dėl bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo organizavimo ir pateikti apibendrintą formuluotę „bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas“. Papildžius projektą nuostata dėl profesinio orientavimo, asmeniui būtų suteikta karjeros planavimo, apsisprendimo, pasirinkimo, kur mokytis toliau, gebėjimų. Profesinis orientavimas – nuoseklus ir kryptingas asmens ugdymas, kad šis pagrįstai pasirinktų profesiją, bendrojo lavinimo, profesinio informavimo, konsultavimo ir kitomis formomis. Taigi šią funkciją reikia perkelti į projekto 7 straipsnį, kuris nustato valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas.
12. Patikslinti projekto 7 straipsnio 3 punktą – suderinti su Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230) 14 straipsniu ir nustatyti, kad savivaldybės organizuoja civilinę saugą (o ne dalyvauja organizuojant civilinę saugą); suderinti projekto 7 straipsnio 28 punkto ir 32 straipsnio 2 dalies 19 punkto nuostatas.
13. Patikslinti projekto 10 straipsnio formuluotę, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, ir vietoj žodžių „biudžetinės ir kitos įstaigos“ įrašyti žodžius „ir kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai“.
14. Nepritarti projekto 11 straipsnio 5 dalies ir 22 straipsnio nuostatoms, nustatančioms tarybos nario priesaiką. Neaiški šios priesaikos reikšmė ir prasmė, nes nenumatytas atsakomybės už priesaikos sulaužymą, priesaikos laikymosi kontrolės, tarybos nario mandato netekimo sulaužius priesaiką mechanizmas, taip pat neaišku, kas galėtų įvertinti priesaikos laikymosi (nesilaikymo) aplinkybes ir priimti atitinkamą sprendimą, nes pagal vietos savivaldos esmę tik nuolatiniai savivaldybės gyventojai yra subjektas, galintis vertinti jų išrinktų atstovų veiklą, ir tik savivaldybės bendruomenei (pagal projekto 12 straipsnio 2 dalį) ne rečiau kaip kartą per metus savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka savivaldybės taryba privalo viešai atsiskaityti.
15. Patikslinti projekto 13 straipsnio 7 dalies nuostatą, susijusią su ekstremalios situacijos vertinimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2, 3 dalis ir 8 straipsnio 4 punktą.
16. Išbraukti projekto 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą kaip perteklinį, nes šio straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo vykdymo apyskaitą Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47) nustatyta tvarka, o pagal minėto įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 2 punktą savivaldybės taryba, tvirtindama biudžetą, sprendime nurodo asignavimų paskirstymą biudžetinėms įstaigoms.
17. Išbraukti 16 straipsnio 2 dalies 22 punktą, nes 21 punkte nustatyta funkcija apima 22 punkte nustatytą funkciją.
18. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės mokyklos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas atviro konkurso būdu pareigoms skiriamas neterminuotai ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka; šio įstatymo 56 straipsnio 18 punkte numatyta, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota tvirtinti atviro konkurso valstybinių (išskyrus aukštąsias) ir savivaldybių mokyklų vadovų pareigoms eiti organizavimo tvarką, taigi savivaldybių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas atviro konkurso tvarka. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų priėmimo į pareigas tvarka, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2001 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 1192 (Žin., 2001, Nr. 69-2486; 2002, Nr. 68-2797), garantuoja lygias galimybes konkurse dalyvauti visiems asmenims, atitinkantiems šių įstaigų vadovams keliamus reikalavimus. Konkurso tvarka leidžia užtikrinti atrankos viešumą ir skaidrumą, todėl laimėjusio konkursą vadovo paskyrimas į pareigas – tik procedūrinis formalumas, kurį galėtų atlikti savivaldybės vykdomoji institucija – administracijos direktorius. Kadangi vadovo priėmimas teikiamas tvirtinti savivaldybės tarybai, prarandama nemažai laiko, kol rengiamas ir teikiamas sprendimo projektas, savivaldybės tarybos nariai dar kartą analizuoja jau priimtą konkurso komisijos nutarimą. Jeigu savivaldybės tarybos nariai balsų dauguma nepatvirtintų komisijos jau atrinkto kandidato į švietimo įstaigos vadovo pareigas, tai galima būtų traktuoti ne tik kaip konkursą laimėjusio asmens teisių pažeidimą ir nepasitikėjimą konkurso komisija, bet ir vadovų skyrimo politizavimą. Be to, darbo santykius reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytas kitas funkcijas, susijusias su mokyklų vadovų darbo santykiais, kai vadovus skiria savivaldybės taryba, įgyvendinti sudėtinga, nes savivaldybės taryba nėra nuolat posėdžiaujanti institucija. Atsižvelgiant į tai, patikslinti projekto 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:
„1) savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų, išskyrus vadovus, kurie įstatymų nustatyta tvarka skiriami į pareigas atviro konkurso būdu, skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;“.
Atitinkamai patikslinti ir projekto 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
„3) savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių steigėjas – savivaldybė) vadovų, išskyrus vadovus, kurie įstatymų nustatyta tvarka skiriami į pareigas atviro konkurso būdu, skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;“.
Patikslinti projekto 29 straipsnio 6 dalies 6 punktą ir išdėstyti jį taip:
„6) įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus, taip pat savivaldybės juridinių asmenų vadovus, kurie įstatymų nustatyta tvarka skiriami atviro konkurso būdu. Atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų bei savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas;“.
19. Atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio 7 dalyje nustatytą sąvoką, projekto 16 straipsnio 2 dalies 19 punkte prieš žodį „įmonių“ įrašyti žodžius „savivaldybės kontroliuojamų“; patikslinti 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą – nustatyti, kad savivaldybės tarybos sprendimu steigiamos ir uždarosios akcinės bendrovės, kad savivaldybės tarybos sprendimo reikia ir pertvarkant šiame punkte nurodytų teisinių formų juridinius asmenis; išbraukti žodžius „dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis“, nes Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nenustato asmenims tokių teisių kaip dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant juridinius asmenis.
Projekto 16 straipsnio 2 dalies 26 punkte po žodžių „kai tvarka yra nustatyta įstatymuose“ įrašyti žodžius „ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose“, nes savivaldybių, kaip viešųjų įstaigų dalininkių, turtinės ir neturtinės teisės viešosiose įstaigose įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 191 straipsnyje.
Būdama akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkė, viešosios įstaigos dalininkė ar savivaldybės įmonės savininkė, savivaldybė dalyvauja civiliniuose santykiuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.36 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai, ir kad įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas savivaldybių valdymo institucijas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (Žin., 1994, Nr. 102-2049; 2004, Nr. 4-24) 4 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad savivaldybės įmonės savininkė yra savivaldybė, o savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per savivaldybės valdymo instituciją. Kita vertus, savivaldybės, kaip akcininkės, viešosios įstaigos dalininkės ar savivaldybės įmonės savininkės, turtinės ir neturtinės teisės įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka – vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 191 straipsniu. Kad projekto nuostatos neprieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatoms, projekto 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte išbraukti žodžius „savivaldybės kontroliuojamų įmonių“, „ir viešųjų (kurių savininkas – savivaldybė)“.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse vartojamas formuluotes, kad juridinio asmens dalyvis turi teises (ir jas įgyvendina) bei pareigas (ir jas vykdo), o ne atlieka funkcijas, patikslinti projekto 16 straipsnio 3 dalies 9 punkto formuluotę.
20. Patikslinti projekto 19 straipsnio 11 dalį, nes drausminių nuobaudų skyrimą reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2569), o ne darbo įstatymai; kai kurios Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos turi būti taikomos merams ir merų pavaduotojams, nes šių santykių, pvz., darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo laiko ir poilsio, nereguliuoja kiti įstatymai. Taigi 19 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip:
21. Nepritarti projekto 19 straipsnio 12 dalies nuostatai, kad merui ir mero pavaduotojui atostogos suteikiamos taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) reikalavimus, nes Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad šis įstatymas valstybės politikams, tarp jų ir savivaldybių merams bei jų pavaduotojams, netaikomas. Kadangi mero, mero pavaduotojo ribotos trukmės kadencija nesuderinama su tam tikrų rūšių ilgalaikėmis atostogomis, patikslinti projekto 19 straipsnio 12 dalyje nustatytas merui ir mero pavaduotojui konkrečias suteikiamų Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų atostogų rūšis.
22. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnis, reguliuojantis valstybės tarnautojų laikiną perkėlimą į kitas valstybės tarnautojų pareigas, nenustato galimybės karjeros valstybės tarnautoją perkelti į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu karjeros valstybės tarnautojui gali būti pavedamos atitinkamos papildomos užduotys. Taigi patikslinti projekto 29 straipsnio 4 dalį – nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktoriui laikinai negalint eiti pareigų, atitinkamos jo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos teisės aktų nustatyta tvarka pavedamos vykdyti kitam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui.
23. Nepritarti projekto 19 straipsnio 7 dalies ir 29 straipsnio 5 dalies nuostatoms, kad merui, jo pavaduotojui ir savivaldybės administracijos direktoriui, jo pavaduotojui suteikiama papildoma garantija grįžti į savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje eitas pareigas. Taip išskiriama iš politikų ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų grupė asmenų, kuriems suteikiama teisė grįžti ne tik į valstybės tarnautojų pareigas, bet ir į savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje eitas pareigas. Toks teisinis reguliavimas, kai meras, jo pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojas atsiduria skirtingoje teisinėje padėtyje nei kiti valstybės tarnautojai ir politikai, negali būti pripažįstamas konstituciškai pagrįstu, nes sudaromos sąlygos pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Be to, sunkiai įgyvendinamas grįžimo į savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje eitas pareigas mechanizmas. Garantijos įgyvendinimą apsunkina tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (Žin., 1997, Nr. 67-1659; 2000, Nr. 18-431) 18, 19 ir 20 straipsnių, kuriuose nustatyti apribojimai pasibaigus tarnybai.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi asmenys, kurie dėl paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų. Taigi projekto 19 straipsnio 7 dalyje ir 29 straipsnio 5 dalyje nustatyti analogiškas nuostatas kaip ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Be to, pagal projekto 29 straipsnio 5 dalį išeitinės išmokos negautų tie savivaldybės administracijos direktoriai ir jų pavaduotojai, kurie, nors ir turi teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą ar grįžti į minėtas kitas eitas pareigas, tačiau nesant laisvų tokių pareigų negali šios teisės realizuoti. Taip galėtų būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principas.
Iš projekto nuostatų neaišku, kuriuo metu turėtų būti išmokama 29 straipsnio 5 dalyje numatyta išeitinė išmoka tuo atveju, jeigu vadovaujantis projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punktu atleistam iš pareigų savivaldybės administracijos direktoriui ar jo pavaduotojams pavedama eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojai.
24. Suderinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) ir projekto nuostatas, nes šiame kodekse nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose protokolus dėl šio kodekso 18812 straipsnio pažeidimų surašo savivaldybės kontrolierius, jo pavaduotojas ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos kontrolierius, o projekto 27 straipsnio 9 dalies 19 punkte nustatyta, kad šiuos protokolus surašo tik savivaldybės kontrolierius.
25. Išbraukti projekto 29 straipsnio 6 dalies 8 punkte ir 52 straipsnio 5 dalyje žodžius „kvalifikacijos kėlimą“ kaip perteklinius, nes pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas – viena iš valstybės tarnautojų mokymo rūšių.
26. Išbraukti projekto 30 straipsnio 1 dalyje žodžius „viešojo administravimo“, nes Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas neskirsto valstybės tarnautojų į viešojo administravimo valstybės tarnautojus ir kitus valstybės tarnautojus, o šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visi asmenys, einantys valstybės tarnautojo pareigas, atlieka viešojo administravimo veiklą.
27. Projekto 31 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad seniūnas – karjeros valstybės tarnautojas, į pareigas skiriamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme galėtų būti nustatytos kitokios priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygos, nei nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, tačiau tik dėl priėmimo į įstaigų vadovų pareigas. Kadangi seniūno pareigybė nepriskiriama įstaigos vadovo pareigybei, o projekte nesiūloma atitinkamai keisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, atsisakyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymui prieštaraujančių seniūno skyrimo į pareigas nuostatų, nes taip būtų sukuriama įstatymų kolizija.
Be to, projekte nenumatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatų, nustatančių kitokias nei nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme priėmimo į pareigas procedūras, įgyvendinimo mechanizmas, taigi lieka neaiški asmenų priėmimo į seniūnų pareigas procedūra (pvz., kaip galėtų būti įgyvendinama 31 straipsnio 4 dalies nuostata dėl asmens atrinkimo į seniūno pareigas, jeigu šaltyšių, balsuojančių dėl kandidatų į seniūno pareigas, balsai pasiskirstytų po lygiai; kaip būtų užtikrintas šaltyšių nešališkumas, ar konkursas būtų laikomas įvykusiu, jeigu balsuojant dalyvautų tik vienas šaltyšius).
28. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnį į valstybės tarnautojo pareigas priimamas asmuo privalo atitikti šiame straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus ir pareigų, į kurias priimamas, pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Taigi patikslinti projekto 31 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad seniūnu gali būti skiriamas asmuo, atitinkantis seniūno pareigybei keliamus reikalavimus, arba jos atsisakyti kaip perteklinės. Atsižvelgiant į seniūnų darbo specifiką, taip pat projekte numatyti pagrindinius seniūno pareigų specialiuosius reikalavimus.
29. Patikslinti projekto 32 straipsnio 1 dalį – aiškiai nustatyti, kas yra seniūnijai skiriamų savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas; jeigu asignavimų valdytojas – seniūnas, patikslinti 32 straipsnio 1 dalį, kur nustatoma, kad savivaldybės taryba tvirtina seniūnijų veiklos programas, suderinti šią dalį su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 23 straipsnio nuostata, kad programas tvirtina asignavimų valdytojai.
30. Neaišku, kuo skiriasi projekto 32 straipsnio 3 dalies 1 punkto, nustatančio, kad seniūnas atlieka seniūnijos vidaus administravimą, ir 3 punkto, nustatančio, kad seniūnas atlieka jam priskirtas personalo valdymo funkcijas, turinys, nes Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstaigos personalo valdymas yra įstaigos vidaus administravimo dalis; projekto 32 straipsnio 3 dalies 10 punktą išdėstyti taip:
31. Valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimą reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnis, Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklės bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (Žin., 2002, Nr. 60-2470; 2005, Nr. 45-1441). Pagal nurodytuosius teisės aktus karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas, karjeros valstybės tarnautoją – valstybės tarnautojų vertinimo komisija. Šie teisės aktai nenumato, kad karjeros valstybės tarnautoją ar jo tarnybinę veiklą galėtų vertinti ir kiti subjektai ar kad kiti subjektai galėtų teikti rekomendacinius sprendimus dėl atitinkamo karjeros valstybės tarnautojo vertinimo. Taigi neaiški projekto 35 straipsnio 2 dalyje numatytų šaltyšių rekomendacinių sprendimų dėl seniūnų veiklos rezultatų vertinimo paskirtis, taip pat neaiškus subjektas, kuriam šie rekomendaciniai sprendimai turėtų būti teikiami.
32. Patikslinti 37 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į projekto 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą savivaldybių funkcijų skirstymą.
33. Siekiant nustatyti, kokių rezultatų pasiekta savivaldybėms vykdant valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas, projekto 50 straipsnio 7 dalį papildyti nuostata, kad už valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymą savivaldybės atsiskaito institucijoms, vykdančioms atitinkamos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendinančioms šioje srityje valstybės politiką, jų nustatyta tvarka.
34. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2, 4, 6, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27, 30, 34, 35, 36, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 161 ir 311 straipsniais įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-97) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, keičianti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir padidinanti asmenų, turinčių teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atkurti valstybės tarnautojo statusą, grupę, įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 dienos. Šis įstatymo pakeitimas teisę į valstybės tarnautojo statuso atkūrimą nustato ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir įstaigų vadovams atitinkamai per 3 mėnesius po paskyrimo į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar įstatymų nustatytos kadencijos pabaigos. Atsižvelgiant į teisės aktų negaliojimą atgal principą, taip pat į tai, kad minėti asmenys iki nurodytosios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio nuostatos pakeitimo įsigaliojimo negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad jiems galėtų būti atkurtas valstybės tarnautojo statusas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jie gali kreiptis dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo tik tada, kai jų paskyrimo į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas laikotarpis baigiasi po 2006 m. liepos 1 dienos.
Jeigu įstatymo projekto Nr. XP-2006 2 straipsnio 3 dalyje būtų nustatyta, kad savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai, atsistatydinę ar atleisti iš pareigų bet kuriuo laikotarpiu iki 2003 m. spalio 14 d., turi teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, būtų pažeistas lygiateisiškumas kitų asmenų, kuriems teisė atkurti valstybės tarnautojo statusą numatyta tik po minėto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo.
Be to, asmuo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka gali atkurti valstybės tarnautojo statusą tuo atveju, jeigu yra laisvos atitinkamos kategorijos valstybės tarnautojo pareigos, kurių pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus asmuo atitinka, taip pat yra asmens sutikimas eiti šias pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo tokių pareigų gali neatsirasti ar asmuo gali nepageidauti atkurti valstybės tarnautojo statuso, nepagrįsta imperatyvi įstatymo projekto Nr. XP-2006 2 straipsnio 3 dalies nuostata dėl šioje dalyje nurodytų asmenų statuso atkūrimo.