LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL DARBO JĖGOS MIGRACIJOS ŠALIES VIDUJE SKATINIMO 2008-2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. liepos 9 d. Nr. 725
Vilnius
Įgyvendindama Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 416 (Žin., 2007, Nr. 49-1897), 2.2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Rekomenduoti savivaldybėms ir akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dalyvauti įgyvendinant Darbo jėgos migracijos šalies viduje skatinimo 2008–2010 metų programą.
3. Pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai koordinuoti nurodytosios programos įgyvendinimą ir kasmet iki kovo 1 d. nustatytąja tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ataskaitą, kaip vykdomos joje numatytos priemonės.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 725
DARBO JĖGOS MIGRACIJOS ŠALIES VIDUJE SKATINIMO 2008–2010 metų PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darbo jėgos migracijos šalies viduje skatinimo 2008–2010 metų programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – sudaryti sąlygas, skatinančias darbo jėgos migraciją šalies viduje (toliau vadinama – gyventojų teritorinis mobilumas), kad darbo pasiūla labiau atitiktų paklausą, o darbdaviai galėtų geriau apsirūpinti tinkamais darbuotojais.
II. APLINKOS ANALIZĖ
3. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu Darbo ir socialinių tyrimų instituto 2007 metais atlikto tyrimo „Vidinio teritorinio darbo jėgos mobilumo įvertinimas bei jo skatinimo galimybės“ (toliau vadinama – mobilumo tyrimas), Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padėties darbo rinkoje vertinimo ataskaitų duomenimis apie darbo pasiūlą ir paklausą, atlikta gyventojų teritorinio mobilumo aplinkos analizė.
4. Lietuvoje šiuo metu, kai mažas nedarbas, o darbo jėgos paklausa neatitinka pasiūlos, vis labiau ryškėja kai kurių teritorijos administracinių vienetų skirtumai: tiek ekonominio potencialo ir jo naudojimo masto, tiek kokybinės ir kiekybinės darbo išteklių ir darbo rinkos poreikių atitikties. Darbuotojų stygius – jau ne tik darbdavių ar regionų, bet ir valstybės problema. Šias problemas itin padėtų spręsti gyventojų teritorinis mobilumas – viena iš efektyvesnių priemonių darbo pasiūlai ir paklausai derinti, taip išlaikyti darbo rinkos pusiausvyrą.
5. Viena ryškiausių šiuolaikinės darbo rinkos tendencijų ta, kad darbo vieta tampa vis mažiau susijusi su gyvenamąja vieta. Nėra griežtos teritorinės darbo rinkos, kai vietos gyventojai dirba tik jų gyvenamojoje teritorijoje veikiančiose įmonėse ar įstaigose, o teritorinės darbo biržos aptarnauja tik konkrečios teritorijos gyventojus ir įmones. Gyventojai ieško darbo ir dirba nepaisydami apskričių ir savivaldybių ribų. Tačiau Lietuvoje, kurios gyventojų ekonominė migracija – viena didžiausių Europos Sąjungoje, gyventojų teritorinis mobilumas mažas.
6. Blogėjanti demografinė būklė, didelė darbingo amžiaus asmenų ekonominė emigracija, esant sparčiam Lietuvos ūkio augimui, lėmė, kad šalyje ima stigti darbo jėgos. Kai tam tikrų profesijų darbuotojų trūksta vienose teritorijose, kitose teritorijose jų per daug, dalis laisvų darbo vietų galėtų būti užpildoma, jeigu būtų didesnis gyventojų teritorinis mobilumas.
7. Kartu su darbo jėgos stygiumi išryškėjo dideli darbo pasiūlos ir paklausos teritoriniai ir struktūriniai skirtumai. Tam tikrose teritorijose laisvų darbo vietų daugiau negu ieškančiųjų darbo, tačiau drauge – darbo vietų kai kurių profesijų darbuotojams perteklius. Teritoriniai nedarbo, taip pat darbo pasiūlos ir paklausos skirtumai rodo, kad nevisiškai pasinaudojama visomis galimybėmis rasti reikiamų darbuotojų.
Penkių apskričių (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus) centruose 2007 metais laisvų darbo vietų užregistruota daugiau nei galinčiųjų jas užimti. Kai kuriose savivaldybėse – priešinga situacija. Pavyzdžiui, Raseinių rajono savivaldybėje (Kauno apskritis) darbo pasiūla viršijo paklausą 1,9 karto, Skuodo ir Šilutės rajono savivaldybėse (Klaipėdos apskritis) – atitinkamai 2 kartus ir 2,4 karto, Kelmės rajono savivaldybėje (Šiaulių apskritis) – 3 kartus, o Šalčininkų rajono savivaldybėje (Vilniaus apskritis) – 2,1 karto.
8. Tai matyti analizuojant darbo pasiūlos ir paklausos atitiktį tam tikrose ekonominės veiklos srityse. Kvalifikuotų žemės ūkio srities specialistų perteklius 2007 metais registruotas visose savivaldybėse, išskyrus Klaipėdos miesto savivaldybę, pramonės – taip pat visose, išskyrus Kauno, Alytaus, Šiaulių ir Klaipėdos miestų, Jonavos rajono savivaldybes. Jaučiamas kvalifikuotų paslaugų srities darbuotojų stygius, išskyrus Marijampolės, Tauragės ir Utenos apskritis, labiausiai jų trūksta didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) ir kurortuose (Druskininkuose, Palangoje ir Neringoje). Kvalifikuotų statybų specialistų stinga visose apskrityse, išskyrus Marijampolės, Tauragės ir Utenos apskritis. Darbo paklausa smarkiai viršija pasiūlą visų didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) darbo rinkose. Kai kuriose savivaldybėse darbo pasiūlos ir paklausos santykis skirtingas. Pavyzdžiui, Kauno apskrities Kauno miesto ir rajono savivaldybėse statybininkų darbo paklausa 2,1 karto viršija pasiūlą, o Raseinių rajono savivaldybėje priešingai – pasiūla 1,4 karto viršija paklausą, Vilniaus apskrities Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse darbo paklausa 2,5 karto viršija pasiūlą, o Šalčininkų rajono savivaldybėje darbo pasiūla 2,6 karto viršija paklausą.
9. Pastaraisiais metais ypač didėjant statybų mastui, miestų urbanizaciją veikia gyventojų teritorinis mobilumas. Darbo jėga daugiausia juda į labiausiai ekonomiškai išsivysčiusias Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritis, nes šiuose regionuose darbo vietų daugiausia, o darbuotojų paklausa nuolat didėja. Darbo rinkos požiūriu šią tendenciją būtų galima vertinti teigiamai, jeigu gyventojų teritorinis mobilumas tik mažintų nedarbą. Tačiau gyventojų teritorinis mobilumas neretai sukelia naujų problemų, ypač toliau nuo apskričių centrų ar didesnių miestų esančiose teritorijose, iš kurių darbo jėga išvyksta, nes tada ima stigti kai kurių specialistų, o tai mažina šių teritorijų plėtros galimybes. Jose ypač trūksta įvairias socialines paslaugas teikiančių specialistų. Be to, čia itin sunku rasti darbą bedarbiams, kurių įdarbinti darbdaviai nelinkę: asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, ilgalaikiams bedarbiams ir kitiems darbo rinkoje papildomai remiamiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme.
10. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sunku rasti įmonei darbuotojų, – mažas gyventojų teritorinis mobilumas. Mobilumo tyrimo duomenimis, tokios nuomonės 36 procentai respondentų. Daugumos darbdavių nuomone, lėšų stoka labiausiai trukdo pavėžėti darbuotojus į darbą ir po darbo į namus. Sunkiausia įdarbinti bedarbius, kai jų gyvenamojoje vietovėje nėra jų gebėjimus atitinkančio darbo. Atlyginimas, kurio darbo rinkoje jie gali tikėtis, dažniausiai per menkas kelionės į darbą išlaidoms padengti, jeigu jie dirbtų ne gyvenamojoje vietovėje.
11. Mobilumo tyrimo darbdavių apklausos duomenys rodo, kad viešojo transporto važiavimo grafikai neskatina gyventojų teritorinio mobilumo. Ypač nepatogūs jie tėvams, auginantiems vaikus ir dirbantiems kitame mieste. Dažnos transporto spūstys taip pat riboja darbuotojų mobilumą. Savivaldybės ir viešojo transporto įmonės, spręsdamos transporto problemas, per mažai atsižvelgia į tai, kad gyventojams reikia laiku atvykti į darbą ir kuo greičiau po darbo grįžti namo.
12. Kelių transporto priemonių būklė šalyje neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Kelių transportas nepakankamai pritaikytas darbo rinkos poreikiams, be to, pasenęs ir taršus. Kelių transporto įmonės, teikiančios keleivių vežimo paslaugas, turi apie 3000 autobusų ir troleibusų, net 75 procentai jų – daugiau kaip 10 metų senumo. Kiek gyventojų kelių transportu kasdien važiuos į darbą, pirmiausia priklauso nuo jo būklės ir patogumo. Gausėja asmeninių automobilių, tačiau tai neišsprendžia transporto problemų, nes didėja keliuose spūstys, dėl to ilgėja kelionės į darbą ir grįžimo namo trukmė, sunkiau plėtoti keleivinio transporto infrastruktūrą.
13. Gyventojų teritorinį mobilumą didintų važiuoti į darbą pritaikytas geležinkelių transportas. Geležinkeliai, jungiantys svarbiausius Lietuvos miestus ir jų priemiesčius, palengvintų kasdienes keliones į darbą. Tačiau susidėvėjusi geležinkelių transporto infrastruktūra, pasenę geležinkelių riedmenys, kasmet mažėjantis vežamų keleivių skaičius ir patiriami dideli nuostoliai dėl nepelningų keleivių vežimo paslaugų kliudo toliau plėtoti šį transportą, taigi ir didinti teritorinį gyventojų mobilumą.
Geležinkelių transportas pranašesnis už kelių transportą, nes gali sutrumpinti kelionės trukmę. Kai kalbama apie reguliarias keliones į darbą ir namo, svarbiausi veiksniai – kelionės trukmė, tinkami važiavimo grafikai, kaina ir patogumas.
14. Gyventojų teritorinį mobilumą riboja ne tik brangūs keleivinio transporto bilietai (palyginti su gyventojų vidutiniu darbo užmokesčiu), bet ir didėjančios asmeninio transporto išlaidos, degalų ir priežiūros paslaugų kainos. Transporto išlaidos vienam namų ūkio nariui vien tik per 2004–2006 metus padidėjo net 1,6 karto (nuo 8,6 iki 10,3 procento visų vartojimo išlaidų). Tai rodo, kad transporto išlaidos dėl brangstančių degalų didėjo gerokai sparčiau nei kitos namų ūkių išlaidos. Transporto išlaidos pagal svarbą – trečioje vartojimo pajamų struktūros vietoje (po maisto produktų pirkimo ir būsto išlaikymo išlaidų) ir viršija gyvybiškai svarbias drabužių ir avalynės įsigijimo išlaidas (jos siekė 8,8 procento).
15. Tyrimų duomenys rodo, kad pagrindinės kliūtys didinti gyventojų teritorinį mobilumą yra šios:
15.2. techniškai pasenusios keleivinio transporto priemonės, dėl transporto spūsčių sunkėjančios eismo sąlygos, brangstantys važiavimo keleiviniu transportu bilietai, nepatogūs viešojo transporto važiavimo grafikai, ilga kelionės į darbą trukmė;
15.3. socialinių paslaugų stoka kaimuose, miesteliuose ir toliau nuo apskričių centrų esančiose vietovėse;
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
16. Šios programos tikslas – skatinti šalies gyventojų teritorinį mobilumą, kad didėtų jų užimtumas, darbo pasiūla labiau atitiktų paklausą, o darbdaviai galėtų geriau apsirūpinti tinkamais darbuotojais.
IV. NUMATOMI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
18. Numatomi šie programos įgyvendinimo rezultatai:
18.1. sukurtos teisinės sąlygos skatinti gyventojų teritorinį mobilumą ir rengti teritorines užimtumo rėmimo programas;
V. Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai
19. Šios programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai:
19.2. parengtos gyventojų teritorinio mobilumo skatinimo ir teritorinės užimtumo rėmimo programos (2010 metais – 2 teritorinio mobilumo skatinimo ir 3 teritorinės užimtumo rėmimo programos);
19.3. 6 procentais daugiau ieškančių darbo asmenų iš kitų (ne gyvenamųjų) teritorijų, užpildančių laisvas darbo vietas;
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
21. Šios programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už jų įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, Užimtumo fondo, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų teisėtai įgytų lėšų.
22. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka šios programos įgyvendinimo stebėseną. Institucijos, atsakingos už šios programos įgyvendinimo priemonių vykdymą, kasmet iki vasario 1 d. pateikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie jų įgyvendinimą.
Darbo jėgos migracijos šalies viduje skatinimo 2008–2010 metų programos
priedas
DARBO JĖGOS MIGRACIJOS ŠALIES VIDUJE SKATINIMO 2008–2010 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Vykdymo terminas |
Vykdytojai |
Preliminarus lėšų poreikis (mln. litų) |
Lėšų šaltinis |
||
| 2008 metais |
2009 metais |
2010 metais |
|||||
| 1. Sudaryti sąlygas skatinti gyventojų teritorinį mobilumą ir įgyvendinti reikiamas priemones |
1.1. Parengti Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriame būtų nustatytas kelionės į darbą išlaidų kompensavimo mechanizmas, projektą |
2008 metų IV ketvirtis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
– |
– |
– |
|
| 1.2. Parengti ir patvirtinti rekomendacijas, kaip rengti gyventojų teritorinio mobilumo skatinimo ir užimtumo rėmimo programas, ir vadovaujantis jomis rengti ir įgyvendinti šias programas |
2009 metų III ketvirtis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybės |
– |
– |
1 |
Užimtumo fondas |
|
| 1.3. Atlikti apsirūpinimo būstu, transporto, įvairių socialinių, psichologinių, ekonominių veiksnių poveikio gyventojų teritoriniam mobilumui tyrimą ir pagal jo rekomendacijas parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti priemonių, skirtų gyventojų teritoriniam mobilumui didinti, plano projektą |
2010 metų IV ketvirtis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija |
– |
– |
0,045 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas |
|
| 1.4. Teikti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje informaciją apie gyventojų teritorinio mobilumo skatinimo priemones |
2009–2010 metai |
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
– |
0,03 |
– |
Užimtumo fondas |
|
| 1.5. Parengti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. A1-231 „Dėl Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų rengimo, atrankos ir įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 88-3479) pakeitimą – numatyti, kad prioritetas teikiamas ir parama skiriama projektams, pagal kuriuos kuriamos darbo vietos darbo rinkoje papildomai remiamiems asmenims įdarbinti socialinių paslaugų sektoriuje, įgyvendinti šiuos projektus |
2009–2010 metai |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
– |
0,5 |
0,5 |
Užimtumo fondas |
|
| 2. Modernizuoti viešojo transporto sistemą |
2.1. Atnaujinti viešojo keleivinio kelių transporto priemones |
2008–2010 metai |
Susisiekimo ministerija |
– |
– |
– |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, Europos Sąjungos struktūriniai fondai (Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo Sanglaudos skatinimo veiksmų programa) |
| 2.2. Atnaujinti keleivinio geležinkelių transporto priemones |
2008–2010 metai |
Susisiekimo ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ |
– |
– |
– |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, Europos Sąjungos struktūriniai fondai (Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo Ekonomikos augimo veiksmų programa) |
|
______________