LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VEISLININKYSTĖS TIKSLINĖS PROGRAMOS
2000 m. balandžio 3 d. Nr. 109
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 213 „Dėl Kaimo rėmimo fondo sudarymo“ (Žin., 1997, Nr. 23 545) ir 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 332 patvirtintais Kaimo rėmimo fondo sudarymo ir naudojimo nuostatais,
PATVIRTINTA
žemės ūkio ministro
2000 04 03 įsakymu Nr. 109
VEISLININKYSTĖS TIKSLINĖ PROGRAMA
I skyrius. Bendrosios nuostatos
I skirsnis. Programos tikslai
1. Šios programos tikslai yra:
1.1. skatinti gyvulių augintojus dalyvauti veislinių bulių išauginimo ir įvertinimo pagal palikuonis ir kitose selekcijos programose;
1.2. didinti karvių pieningumą, pieno baltymingumą, išlaikyti esamą pieno riebumą, taip pat išsaugoti ir gerinti galvijų mėsines savybes, didinti galvijų genetinį potencialą, plėsti rinktinių karvių bandas, pirkti didžiausios veislinės vertės buliukus spermai kaupti;
1.3. kaupti galvijų produktyvumo bei kilmės duomenis Kaimo verslo plėtros ir informacijos centre ir suvienodinti produktyviųjų ir veislinių gyvulių savybių vertinimo, kilmės knygų vedimo sistemą su ES šalyse taikoma sistema;
1.5. sukurti specializuotos veislininkystės apskaitos indeksines kompleksinio įvertinimo programas panaudojant vieningą kompiuterių tinklą;
1.6. gerinti veisiamų kiaulių genetinį potencialą, mėsines savybes, kurti didelio produktyvumo bandas;
1.7. skatinti auginti didelės veislinės vertės eržilus, sportinius žirgus ir gerinti jų veislines savybes;
II skirsnis. Finansavimo kryptys
2. Pagal šią programą vykdoma:
2.5. kitų gyvulių veislininkystės darbų ir paslaugų visiškas apmokėjimas arba dalinis finansavimas (subsidijavimas);
II skyrius. Finansavimas pagal veislininkystės kryptis
III skirsnis. bendrosios nuostatos
3. Šios programos priemonėms finansuoti Žemės ūkio ministerijoje kasmet sudaroma išlaidų sąmata, kurią tvirtina žemės ūkio ministras. Lėšos veislininkystės programai vykdyti, panaudotos nuo 2000 m. sausio 1 d. iki šio įsakymo įsigaliojimo, kompensuojamos žemės ūkio ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 329 9 priede patvirtinta tvarka.
4. Žemės ūkio ministerija, gavusi lėšas iš Finansų ministerijos Veislininkystės programos priemonėms finansuoti, vadovaudamasi sąmata, jas perveda Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba), kuri šiomis lėšomis disponuoja, tvarko buhalterinę apskaitą, kontroliuoja programos lėšų tikslinį panaudojimą ir už tai atsako. Tarnyba perveda lėšas konkretiems vykdytojams pagal 3 punkte nurodytas finansavimo kryptis ir atitinkamus dokumentus. Ketvirčiui pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos, Tarnyba teikia Žemės ūkio ministerijai ketvirtines šios programos lėšų panaudojimo ataskaitas.
IV skirsnis. Gyvulių produktyvumo kontrolės dalinis finansavimas
5. Už gyvulių produktyvumo kontrolę valstybės įmonei „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ pagal viešosios įstaigos Kaimo verslo plėtros ir informacijos centro, o Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai pagal informacinės sistemos LIKIS pateiktus duomenis už kiekvieną mėnesį kontroliuotą gyvulį mokama:
5.1. fizinių asmenų laikomose gyvulių bandose, kai karvė kontroliuojama A4 metodu – 3,8 Lt, At metodu – 2,3 Lt, už paršavedę, kuilį – 5,0 Lt, veislinį kiaulių prieauglį nuo 5 mėn. amžiaus – 1,5 Lt, ėriavedę – 2,0 Lt, ožkavedę – 4 Lt;
6. Valstybės įmonės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ rajonų padalinių vadovams rekomenduojama mokėti 430 Lt mėnesinį atlyginimą, o už kiekvieną kontroliuojamą karvę fizinių asmenų bandose – 0,15 Lt, juridinių asmenų – 0,05 Lt.
7. Valstybės įmonė „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ ir Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis gali sudaryti sutartis su fiziniais asmenimis, kurių karvių, kiaulių, avių, ožkų produktyvumas kontroliuojamas, kitoms išlaidoms padengti.
8. Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai, kontroliuojančiai kiaulių produktyvumą juridinių asmenų bandose, tarnybinių patalpų, transporto nuomos, komunalinėms, ryšių paslaugų dalinėms išlaidoms kompensuoti iš Kaimo rėmimo fondo skirti po 2 litus per metus už kiekvieną kontroliuotą kuilį, paršavedę ir veislinį kiaulių prieauglį nuo 5 mėn. amžiaus skaičių einamųjų metų sausio 1d.
9. Fizinių asmenų gyvulių bandose, kuriose laikoma iki 10 karvių, produktyvumo kontrolė vykdoma At metodu, o bandose, kur laikoma 10 ir daugiau karvių arba rinktinės karvės ir tikrinami buliai pagal palikuonių produktyvumą-A4 metodu. Juridinių asmenų bandose produktyvumo kontrolė vykdoma A4 metodu.
10. Jei fizinis asmuo nuosavybės teise turi mažiau nei 3 karves, jų produktyvumo kontrolė finansuojama pačių savininkų, išskyrus Lietuvos vietines šėmas ir baltnugares karves.
11. Valstybės įmonė „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties vadovai sudaro gyvulių produktyvumo kontrolės sutartis su juridiniais bei fiziniais asmenimis.
12. Tarnyba metų pradžioje patvirtina gyvulių produktyvumo kontrolės finansavimo sąmatą, pagal kurią pervedamos lėšos VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ ir Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai.
V skirsnis. Gyvulių produktyvumo įvertinimo išlaidų dalinis finansavimas
14. Už gyvulių produktyvumo įvertinimo išlaidas apmokama:
14.1. įmonėms, laikančioms kontroliniam penėjimui auginamus buliukus – 1100 Lt už buliuką, veislei auginamus buliukus – 1300 Lt už buliuką, už tikrinamojo buliaus laikymą regiono veislininkystės įmonėms – 1000 Lt per metus;
14.2. gyvulio savininkui už tikrinamojo buliaus dukterį, kai ji baigia pirmą laktaciją ir laktacijos duomenys įjungiami į buliaus įvertinimą – 150 Lt;
14.3. Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai už kiekvieną įvertintą veislynuose ir ūkiuose- kandidatuose į veislynus laikomą paršavedę, kuilį, veislinį prieauglį nuo 5 mėn. amžiaus, apskaitytą informacinėje sistemoje LIKIS einamųjų metų sausio 1d., – 4,0 Lt;
14.4. Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai už kiekvieną kiaulių kontrolinio penėjimo stotyje metų eigoje pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes įvertintą kuilį – 350 Lt, už paršavedę – 250 Lt;
14.5. pagal žemės ūkio ministro 2000 01 10 įsakymu patvirtintą sąrašą veislynams už įvertintą pagal vislumą ir produktyvumą ėriavedę, ožkavedę – 100 Lt; už avių, ožkų veislinį prieauglį nuo 6 mėn. amžiaus – 50 Lt, už veislinį aviną ir ožį- 150 Lt;
14.6. žirgų laikytojams (išskyrus AB „Žagarės žirgynas, Joniškio r., SP UAB „Marijampolės žirgynas“ Marijampolės r., SP AB „Nemuno žirgynas“Šilutės r., SP UAB „Vilniaus žirgynas“Vilniaus r., SP UAB „Sartų žirgynas“ Zarasų r.) turintiems veislynus, veislines bandas, už įvertintą ir į veisimo planą įtrauktą Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų, trakėnų, hanoverių, arabų, anglų grynakraujų jojamųjų arba ristūnų veislės eržilą, jei su juo kasmet sukergiama ne mažiau kaip 5 tos pačios veislės ir į veisimo planą įtrauktos kumelės, – 1000 Lt, už su juo sukergtas įvertintas ir į veisimo planą įtrauktas kumeles – 800 Lt;
15. Fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę gauti finansinę paramą už laikomus vertinamus veislinius gyvulius, metų pradžioje pateikia metinę lėšų poreikio paraišką Tarnybai, o kalendoriniam ketvirčiui pasibaigus – iki kito mėnesio 15 dienos pažymą apie gyvulių produktyvumo įvertinimą per ketvirtį. Tarnyba perveda lėšas vykdytojams pagal 5 punkte nurodytas finansavimo kryptis ir atitinkamus dokumentus.
VI skirsnis. Spermos, sunaudotos gyvulių sėklinimui, įSIGIJIMO išlaidų dalinis apmokėjimas
16. Už gyvulių sėklinimui sunaudotą spermą fiziniams ir juridiniams asmenims apmokama:
16.1. kontroliuojamų pieninių veislių bandų karvių ir telyčių pirmam ir antram sėklinimui po vieną spermos dozę;
17. Karvių ir telyčių sėklinimas numatomas Veislių gerinimo asociacijų paruoštuose ir su rajonų valstybiniais veislininkystės inspektoriais ir gyvulių augintojais suderintuose bei Tarnybos viršininko patvirtintuose reproduktorių parinkimo sėklinimui planuose.
19. Pagrindinė kompensuojamos bulių spermos dozės kainos dalis (be pridėtinės vertės mokesčio) yra: naujai vertinamų ir teigiamai įvertintų bulių – 5 Lt, aprobuotų mėsinių – 6 Lt.
20. Prie pagrindinės bulių spermos dozės kainos dalies taikomas veislinės vertės priedas už buliaus dukterų kiekvieną pieno baltymų ir riebalų kilogramą, viršijantį dukterų – bendraamžių pieno baltymų ir riebalų suminį kiekį – 0,2 Lt. Lietuvoje įvertintiems buliams taikomas koeficientas 1,1.
21. Kontroliuojamų bandų karvių ir telyčių sėklinimui apmokama žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintame bulių, kurių sperma dotuojama, sąraše nurodytų bulių spermos 60 proc. kainos, bet ne daugiau kaip 6 Lt už dozę. Į šį sąrašą įtraukiami Lietuvoje įvertinti ir pagal kvotas atvežti iš užsienio buliai, taip pat atvežta iš užsienio sperma, kurių dukterų pieno riebalų ir baltymų suma viršija bendraamžių produktyvumą ne mažiau kaip 5 kg.
22. Kompensuojama naujai vertinamo buliaus 1000 spermos dozių, panaudotų sėklinimui kontroliuojamuose bandose, taip pat rinktinių karvių bei karvių – donorių sėklinimui, kaina.
24. Dotacijos už kuilius reproduktorius skiriamos, kai spermos gamybos įmonės, turinčios Žemės ūkio ministerijos išduotas licencijas kiaulių sėklinimui atlikti, pristato Tarnybai vardinį kuilių sąrašą, nurodydamos su kiekvienu kuiliu apsėklintų paršavedžių skaičių. Duomenys apie paršavedžių sėklinimą turi būti patvirtinti atitinkamų rajonų valstybinių veislininkystės inspektorių.
25. Dotacijos skiriamos Lietuvoje išaugintiems ir pagal kvotas įvežtiems iš užsienio kuiliams, laikomiems kuilių spermos gamybos centruose, kurių veislinę vertę aprobuoja komisija ir kurie gavo bendrą ne mažesnį kaip 70 balų įvertinimą.
26. Daliniam kuilių reproduktorių laikymo ir jų spermos, naudojamos kiaulių sėklinimui, gamybos išlaidoms padengti skiriamos metinės dotacijos:
26.1. už kiekvieną kuilį, laikomą einamųjų metų sausio 1 d., – 300 Lt; ir už kiekvieną paršavedžių sėklinimui sunaudotą spermos dozę -2 Lt;
27. Įmonės, užsiimančios gyvulių sėklinimo veikla ir sudariusios sutartis su spermos tiekėjais, turi pateikti gyvulių, kurių sėklinimui sperma dotuojama, sėklinimo darbų atlikimo pažymą du kartus per mėnesį rajono valstybiniam veislininkystės inspektoriui, o pastarasis, patikrinęs duomenis, iki kito mėnesio 10 d. – spermą tiekiančioms įmonėms, kurios iki to mėnesio 15 d. pateikia apmokėjimui atliktų sėklinimo darbų pažymų suvestinę tarnybai.
28. Lėšas, gautas iš Žemės ūkio ministerijos, už iš dalies apmokamą spermą Tarnyba perveda spermą pardavusioms įmonėms pagal 28 punkte nurodytą sėklinimo darbų atlikimo pažymų suvestinę.
29. Fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems leidimus (licencijas) teikti gyvulių sėklinimo paslaugas, bet nesudariusiems sutarčių su atitinkamo rajono veislininkystės inspektoriumi dėl reproduktorių, įtrauktų į parinkimo sėklinimui planą, spermos panaudojimo, taip pat sudariusiems minėtas sutartis, bet nesilaikantiems suderinto su bandos savininku reproduktorių parinkimo sėklinimui plano, spermos vertės dalis nekompensuojama.
VII skirsnis. Gyvulių pirkimo veislininkystės tikslams išlaidų dalinis kompensavimas
30. Už gyvulius, pirktus veislininkystės tikslams, iš dalies apmokama:
30.1. spermą kaupiančioms ir turinčioms teisę ja prekiauti įmonėms, veislinių buliukų auginimo bei buliukų kontrolinio penėjimo ūkiams ir Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai (be pridėtinės vertės mokesčio) pagal jų pirkimo dokumentų suvestinę pažymą:
30.1.1. už veislinį bulių, jeigu jį nuperka įmonės, užsiimančios spermos gamyba, bei veislinį buliuką, jeigu jį nuperka eleverai, – 60 proc. jo pirkimo kainos;
VIII skirsnis. Kitų gyvulių veislininkystės darbų visiškas arba dalinis apmokėjimas (subsidijavimas)
32. Kitiems veislininkystės darbams ir paslaugoms apmokėti ministerijoje patvirtinama išlaidų sąmata.
33. Tarnyba sudaro sutartis su juridiniais asmenimis dėl veislinių gyvulių imunogeninių, citogeninių ir DNR tyrimų, BLAD geno, kitų paveldimų ligų įvertinimo, kiaulių streso tyrimų, veislinių buliukų, kuilių ir paršavedžių tikrinimo pagal palikuonių kontrolinio auginimo, penėjimosi ir mėsines savybes, veislinių kiaulių prieauglio atrankai pagal jų raumeningumą matuojant ultragarso „Piglog – 105“ arba kitu leistinu aparatu, gyvulių veislininkystės duomenų apdorojimo, veislinių gyvulių produktyvumo kontrolės vykdymo, pieno sudėties ir kokybės analizės, veislinių gyvulių ir paukščių genofondo išsaugojimo, Lietuvos juodgalvių avių genofondo išsaugojimo bazės stiprinimo, bet ne daugiau kaip už 148 tūkst. Lt vienam ūkio subjektui, spermos kokybės tyrimų, kilmės knygų vedimo pagal ES teisės aktų reikalavimus, gyvulių įvertinimo BLUP ir kitais metodais, veislininkystės norminių dokumentų rengimo pagal ES teisės aktų reikalavimus, spermos kriokonservavimo ir naudojimo technologijos tobulinimo, įrangos gamybos bei įsigijimo užsienyje, kumelių sėklinimo technologijos įdiegimo, kompiuterinės kiaulių veislininkystės duomenų informacinės sistemos LIKIS, kontrolinio penėjimo ir auginimo bei skerdenų kompleksinio įvertinimo programos kūrimo ir įrangos įsigijimo.
34. Už azotą, sunaudotą spermos genofondo saugojimui, kompensuojama iki 100 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 500 Lt (be PVM) už toną azoto (neįskaitant transportavimo išlaidų).
35. Lietuvos veislinių gyvulių, jų spermos ir paukščių genofondo saugojimo apimtis nustato žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta komisija.
IX skirsnis. Zoninių arklininkystės grupių išlaikymo išlaidų dalinis finansavimas
37. Žirgynams, vykdantiems eržilų depo funkcijas, už veislinių kumelių (eržilų motinų) išauginimą ir laikomą eržilą -1500 Lt, kumelę – 1000 Lt per metus.
39. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos metų pradžioje patvirtina sąmatas žirgynams, vykdantiems eržilų depo funkcijas.
X skirsnis. Gyvulininkystės ir arklininkystės priemonių visiškas arba dalinis finansavimas
41. Apmokama:
41.1. pagal patvirtintą sąmatą arklių pajėgumų išbandymų varžybos, veislinių gyvulių parodų organizavimas bei bazės išlaikymas ir stiprinimas, valstybinių veislinių gyvulių kilmės knygų bei pažymėjimų, informacinių leidinių, lankstinukų leidyba ir kitos reklaminės išlaidos;