LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOS TYRIMŲ LABORATORIJŲ MODERNIZAVIMO 2008–2011 M. PROGRAMOS, SKIRTOS EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMO STRATEGIJOS KONVERGENCIJOS TIKSLUI ĮGYVENDINTI
2008 m. sausio 16 d. Nr. D1-39
Vilnius
Siekdamas užtikrinti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos konvergencijos tikslui įgyvendinti Sanglaudos skatinimo veiksmų programos I prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimo bei pritaikymo turizmo plėtrai“ uždavinio „Paskatinti gamtos išteklių (visų pirma vandens išteklių bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės) išsaugojimą, sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms“ įgyvendinimą:
1. Tvirtinu Aplinkos tyrimų laboratorijų modernizavimo 2008–2011 m. programą, skirtą Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos konvergencijos tikslui įgyvendinti (toliau – Programa) (pridedama).
2. Pavedu:
2.1. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui organizuoti šio įsakymo 1 punktu patvirtintos Programos 29.1 ir 30.1 punktuose nurodytų priemonių įgyvendinimą;
2.2. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui organizuoti šio įsakymo 1 punktu patvirtintos Programos 29.2 ir 30.2 punktuose nurodytų priemonių įgyvendinimą;
2.3. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui organizuoti šio įsakymo 1 punktu patvirtintos Programos 29.3 ir 30.3 punktuose nurodytų priemonių įgyvendinimą;
2.4. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui organizuoti šio įsakymo 1 punktu patvirtintos Programos 29.4 ir 30.4 punktuose nurodytų priemonių įgyvendinimą;
2.5. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūrai, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui organizuoti šio įsakymo 1 punktu patvirtintos Programos 29.5 ir 30.5 punktuose nurodytų priemonių įgyvendinimą;
2.6. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui organizuoti šio įsakymo 1 punktu patvirtintos Programos 30.6 punkte nurodytos priemonės įgyvendinimą;
2.7. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui organizuoti šio įsakymo 1 punktu patvirtintos Programos 30.7 punkte nurodytos priemonės įgyvendinimą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. D1-39
APLINKOS TYRIMŲ LABORATORIJŲ MODERNIZAVIMO 2008–2011 M. PROGRAMA, SKIRTA EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMO STRATEGIJOS KONVERGENCIJOS TIKSLUI ĮGYVENDINTI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aplinkos tyrimų laboratorijų modernizavimo 2008–2011 m. programa, skirta Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos konvergencijos tikslui įgyvendinti (toliau – Programa), parengta suplanuoti laboratorijų patalpų ir prietaisų modernizavimo ir atnaujinimo darbus bei ekotoksikologinių tyrimų rezultatų vertinimo metodų paruošimo (sukūrimo) darbus, kuriais įgyvendinamas 2007–2013 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetas 3.1 „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“. 2007–2013 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto 3.1 „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimo bei pritaikymo turizmo plėtrai“ įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su uždaviniu: „paskatinti gamtos išteklių (visų pirma vandens išteklių bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės) išsaugojimą, sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms“.
2. Programa tiesiogiai susijusi su geresnės aplinkos būklės siekiu ir programos priemonėmis, kurios prisidės prie iškelto uždavinio „Gamtos išteklių išsaugojimas sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms“ rezultatų pasiekimo.
3. Programa parengta remiantis esamos situacijos ir problemų analize, įgyta patirtimi įgyvendinant aplinkos tyrimų laboratorijų modernizavimo priemones 2004–2006 metų laikotarpiu ES struktūrinių fondų lėšomis, įvertinus Aplinkos apsaugos agentūros ir kitų Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų pasirengimą organizuoti ir vykdyti techninės bazės stiprinimą aplinkos kokybės kontrolei ir aplinkos monitoringui vykdyti.
4. Pagrindinės aplinkos kokybės valdymo institucijų pajėgumų stiprinimo priemonės numatytos Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550 (Žin., 1996, Nr. 103-2347), ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų Valstybinės analitinės kontrolės skyrių ir kitų aplinkos tyrimus atliekančių laboratorijų modernizavimo ir veiklos tobulinimo krypčių apraše (aplinkos ministro 2005 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. D1-304), ir paskutiniame jo pakeitime (aplinkos ministro 2008 m. sausio 10 d. įsakymas Nr. D1-20).
II. ESAMOS SITUACIJOS APRAŠYMAS
5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldžios yra 9 valstybinės aplinkos tyrimų laboratorijos bei viena metrologijos laboratorija: Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos tyrimų departamento (ATD) laboratorijos Vilniuje; Jūrinių tyrimų centro (JTC) laboratorija Klaipėdoje ir 7 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) laboratorijos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus, Utenos miestuose ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Metrologijos laboratorija Vilniuje bei jos padalinys Kaune. JTC laboratorijos esami pajėgumai yra panaudojami Klaipėdos regiono reikmėms.
Šiuo metu pagal akredituotoms laboratorijoms taikomus reikalavimus yra rekonstruotos Alytaus, Kauno RAAD ir dalis AAA laboratorijų. Klaipėdos RAAD laboratorijos funkcijos nuo 2006 m. sausio 1 d. (aplinkos ministro 2005 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. D1-306 „Dėl Jūrinių tyrimų centro ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento veiklos tobulinimo“) perduotos JTC, kuris yra modernizuotas, vykdant ES struktūrinių fondų projektą „Klaipėdos regiono aplinkos tyrimų laboratorijos pasirengimas akreditavimui“, registracijos Nr. SF1-02. JTC pagal šį projektą aprūpintas nauja emisijų į orą, grunto ir paviršinio vandens mėginių paėmimo įranga. Suprojektuotas ir 2007 m. baigtas statyti priestatas, kurio patalpos atitinka akredituotoms laboratorijoms keliamus reikalavimus.
Iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų Alytaus ir Utenos RAAD laboratorijos aprūpintos mėginių paėmimo įranga, reikalinga ežerų monitoringo programai vykdyti. 2006–2007 metais įgyvendinant ES struktūrinių fondų paramos projektą Nr. BPD 2004-ERPF-1.3.0-04-05/0005, Aplinkos apsaugos sistemos laboratorijų stiprinimas“ buvo įsigyta paviršinio vandens mėginių paėmimo ir transportavimo įranga bei dalis pavojingų medžiagų analizei prietaisų AAA laboratorijoms ir kalibravimo įranga Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Metrologijos laboratorijai.
Dalis AAA ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos laboratorijų yra akredituotos pagal standarto LSTEN ISO/IEC 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai (ISO/IEC 17025:2005)“ reikalavimus.
Situacija Utenos, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės, Vilniaus RAAD, AAA Radiologijos ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Metrologijos laboratorijose yra daug prastesnė. Dauguma laboratorijų didžiąja dalimi neatitinka akreditacijai keliamų reikalavimų. Laboratorijų patalpos neatitinka reikalavimų, kai kuriais atvejais praktiškai nepritaikytos kokybiškiems laboratoriniams tyrimams atlikti. Viena iš svarbių problemų RAAD laboratorijose yra temperatūros kontrolė. Pastovi bei kontroliuojama laboratorijų patalpų temperatūra yra reikalavimų dalis akreditacijai. Temperatūra veikia tūrinius nustatymus, spektrofotometrinių prietaisų, potenciometrinių elektrodų darbą, laidumo matavimus ir t.t. Kaip žinoma, darbui analitinėse laboratorijose reikalingas švarus vanduo. Šiuo metu RAAD laboratorijose vandentiekio vanduo yra gana prastas, dėl senų parūdijusių vamzdžių jame yra nemažas kiekis tirpių druskų ir netirpių geležies junginių. Taip pat daugelis RAAD bei AAA Radiologijos laboratorijų neatitinka darbų saugos reikalavimų. Esamos traukos spintos daugumoje laboratorijų pasenusios, prarūdijusios nuo mineralinių rūgščių ir neatlieka savo funkcijų. Utenos, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės, Vilniaus RAAD, AAA Radiologijos laboratorijų ventiliaciniai ir vandens vamzdynai, elektriniai tinklai, priešgaisrinės priemonės, vandens kriauklės, sienos, grindys, lubos, laboratoriniai baldai yra pasenę ir turi būti renovuoti pagal analitinių laboratorijų aplinkai taikomus standartus.
ES struktūrinių fondų paramos projekto Nr. BPD 2004-ERDF-1.3.0-04-05/0005 įgyvendinimo metu 2007 metais parengti Utenos, Šiaulių, Vilniaus RAAD, AAA Radiologijos ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Metrologijos laboratorijų rekonstrukcijos techniniai projektai, o Panevėžio ir Marijampolės RAAD – laboratorijų statybos techniniai projektai.
Techninių projektų parengimas duoda galimybę sudaryti realų laboratorijų modernizavimo įgyvendinimo lėšų poreikio planą.
6. RAAD laboratorijos vykdo didelę upių monitoringo dalį, imdamos mėginius ir atlikdamos šių bendro užterštumo rodiklių nustatymą: vandens temperatūros, kvapo, skaidrumo, spalvos, suspenduotų medžiagų, pH, specifinio elektros laidumo, permanganatinės ir bichromatinės oksidacijos, BDS7, ištirpusio deguonies, amonio, nitritų, nitratų azoto, fosfatų fosforo, bendrojo azoto, bendrojo fosforo koncentracijos. Taip pat šios laboratorijos atlieka vandens kiekio ir tėkmės greičio bei natrio, kalio, kalcio, magnio, silikatų, hidrokarbonatų, bendro vandens kietumo, chloridų, sulfatų, paviršiaus aktyvių medžiagų, naftos produktų koncentracijos nustatymus.
Kita RAAD laboratorijoms priskirta funkcija, įgyvendinant Valstybinę aplinkos monitoringo 2006–2010 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608), yra ežerų monitoringo vykdymas. Ežerų monitoringas apima apie 50 hidrologinių, hidrocheminių, hidrobiologinių ir radiologinių parametrų, iš kurių 27 skirtingų parametrų analizę pagal programą atlieka Alytaus, Marijampolės, Utenos, Vilniaus RAAD ir AAA laboratorijos.
Taip pat RAAD laboratorijos atlieka nuotekų kontrolinius tyrimus iš pramonės įmonių, kad būtų nustatyta, ar nėra viršijamos leistinos ribinės vertės. Remiantis reikalavimais dėl vandens taršos mažinimo prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis (aplinkos ministro įsakymai 2001-12-21 Nr. 623 ir 2001-12-22 Nr. 624) sąrašas parametrų, kuriuos turi kontroliuoti ūkio subjektai savo įmonių nuotekose, apima apie 70 atskirų parametrų. Nustatyti visus šiuos parametrus ūkio subjektai savo laboratorijose yra kol kas nepajėgūs. Dauguma RAAD laboratorijų kol kas neturi visų reikalingų priemonių kokybiškam mėginių paėmimui ir analizei, nėra įdiegusios atitinkamų standartų šiems parametrams nustatyti. Atsižvelgiant į AAA agentūros funkcijas, kurios yra susijusios su valstybine laboratorine kontrole ir specifinių medžiagų analize, ir ateityje tikslinga būtų AAA ATD priskirti parametrų, kurių yra nepajėgios analizuoti RAAD laboratorijos, analizę ir kontrolę nuotekose. Tai yra tikslinga ekonomine ir analizės rezultatų kokybės užtikrinimo prasme. Taip pat toks siūlymas buvo formuluojamas Lietuvos aplinkos ministerijos ir Danijos aplinkos apsaugos agentūros DANCEE projekte: „Pagalba Lietuvai perkeliant ES reikalavimus vandens sektoriuje: naujų reikalavimų administravimo, monitoringo, atitikties kontrolės ir laboratorijų gebėjimų srityje įgyvendinimo sąnaudos“. Laboratorijų vystymosi kryptys ir jų nustatomų parametrų apimtis nurodyta aplinkos ministro 2005 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. D1-304 patvirtintame RAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyrių ir kitų aplinkos tyrimus atliekančių laboratorijų modernizavimo ir veiklos tobulinimo krypčių apraše bei jo pakeitime, patvirtintame aplinkos ministro 2008 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. D1-20.
7. Laboratorijų akreditacijos procese reikėtų atskirti du aspektus. Vienas aspektas yra laboratorinė aplinka, kitas – analitiniai metodai. Planuojant investicijas į laboratorijas būtina investuoti ne tik į laboratorinę aplinką, bet taip pat į akredituotus metodus, kuriems įgyvendinti paprastai reikalingos netgi didesnės lėšos, visų pirma, dėl gana brangiai kainuojančių mėginių paėmimo priemonių ir analitinės aparatūros.
Planuojant ateities investicijas, kaip buvo minėta anksčiau, lemiamas yra tinkamas mėginių paėmimas, nuo kurio labai didele dalimi priklauso tyrimų rezultatai.
Norint kokybiškai paimti mėginius, būtina parinkti tinkamus metodus, pvz., esamus ISO standartus bei įrenginius, kurių reikalauja šie standartai. Vertinant dabartinę situaciją galima teigti, kad kol kas tik AAA ATD esanti mėginių ėmimo grupė yra beveik visiškai pajėgi kokybiškai paimti mėginius. Vandens mėginių ėmimo srityje pagal Europos Komisijos ekspertų rekomendacijas vykdant Bendrosios vandens politikos direktyvos reikalavimus, norint įvertinti vandenų būklę prioritetinių teršalų atžvilgiu, būtina imti ne tik vandens mėginius analizei, tačiau taip pat suspenduotas medžiagas, dugno nuosėdas ir biotą. Reikėtų pažymėti, kad sudėtingiausias yra suspenduotų dalelių paėmimas, kurio metu reikia apdoroti didelį vandens kiekį lauko sąlygomis ir tam tikslui yra naudojamos papildomos instrumentinės priemonės: vandens siurbliai, didelio tūrio indai, specialūs įdėklai filtrams, filtrai, kilnojamieji srovės šaltiniai ir kt. Suspenduotoms medžiagoms paimti yra rekomenduojamas tarptautinis standartinis metodas – ISO 5667-17:2000 Water quality – Sampling – Part 17: Guidance on sampling of suspended sediments. Šiuo metu nei viena laboratorija kol kas nėra pajėgi paimti suspenduotų medžiagų mėginius pagal pirmiau paminėtą standartinį metodą. Taip pat specifinis yra biologinių parametrų: fitoplanktono, chlorofilo A, zooplanktono, makrozoobentoso, paėmimas, besiskiriantis nuo mėginių, skirtų cheminiams parametrams nustatyti, paėmimo.
Situacija RAAD laboratorijose, bendrai imant, yra daug prastesnė vandens ir su vandens aplinka susijusių mėginių ėmimo prasme. Pagrindiniai trūkumai yra tie, jog trūksta atitinkamų priemonių, pvz., vandens mėginiams paimti: echolotų, batometrų ir kt. Apibendrinant esamą situaciją būtų galima teigti, jog visų pirma priemonių stygius neleidžia užtikrinti plataus spektro ir tinkamo mėginių paėmimo lygio.
Taip pat problematiškas yra ir oro mėginių paėmimas regionų aplinkos apsaugos departamentų laboratorijose. RAAD laboratorijos yra atsakingos ir už ūkio subjektų teršiančių medžiagų kontrolę emisijose į orą. Mėginių paėmimas emisijoje į orą nėra dar tinkamas, atitinkantis akredituotų laboratorijų lygį.
8. Siekdamos įvertinti mineralinės naftos produktų kiekį vandenyje, iki šiol laboratorijos naudojo infraraudonųjų spindulių spektrometrinį metodą, prieš tai atlikusios ekstrakciją anglies tetrachloridu (CCl4). CCl4 yra ypač kenksmingas (kancerogeninis) tiek su juo dirbančių žmonių, tiek šalia esančių žmonių sveikatai. Taip pat yra patikimų duomenų, jog šis junginys ardo ozono sluoksnį. Laikantis Tarybos Direktyvos 98/24/EC „Dėl žmonių sveikatos ir saugumo nuo cheminių medžiagų sukeliamos rizikos apsaugos“ reikalavimų ir Monrealio protokolo bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB Nr. 2037/2000) „Dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų“, anglies tetrachloridas yra įtrauktas į Europoje draudžiamų gaminti ir importuoti jį į europinę rinką medžiagų sąrašą. Dėl to reikalaujama pakeisti šį metodą dujų chromatografiniu metodu – ISO 9377 naftos angliavandenilių bendro kiekio (naftos indekso) įvertinimui. Šis ISO 9377 metodas yra sudėtingesnis, pagal kurį dirbant būtina atlikti analizes dujų chromatografais, kurie yra brangesni nei anksčiau naudojami fiksuoto bangos ilgio infraraudonųjų spindulių spektrometrai naftos produktų analizei vandenyje.
Įgyvendinant Bendrąją vandens politikos direktyvą, Aplinkos ministerija turės teikti informaciją Europos Komisijai apie teršalų, kurie yra numatyti šios direktyvos rėmuose, koncentracijas. Vieni iš šių teršalų yra prioritetinės pavojingos medžiagos, kurias artimiausioje ateityje Aplinkos apsaugos agentūra privalės įtraukti į Valstybinę aplinkos monitoringo programą.
Pagal Europos Komisijos darbo grupių ir ekspertų forumų, dirbančių vandens srityje, rekomendacijas teršalų, numatytų pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą, analizė turi būti atliekama laikantis tarptautinių standartų, tokių kaip ISO arba EN. Kaip tokių teršalų pavyzdžius (be paminėtų pirmiau) būtų galima pateikti pentabromodifenilo eterius; di(2-etilheksil)ftalatą (DEHP); chlorintus dekanus, undekanus, dodekanus, tridekanus (C10-13-chloralkanai); tributilalavo organinius junginius. Šios paminėtos medžiagos analizuojamos pagal skirtingus ISO standartus: ISO WD 22032; ISO DIS 18856; ISO/AWI 23161, kuriuose taikomas dujų chromatografjjos-masių spektrometrijos (GC-MS) principas. Šiuo metu Lietuvoje nėra atitinkamos instrumentinės bazės atlikti šių medžiagų tyrimus pagal rekomenduojamus tarptautinius standartus. Šių teršalų tyrimus būtų tikslinga centralizuoti, investuojant į atitinkamą laboratorinę įrangą, atitinkančią pirmiau paminėtų standartinių metodų reikalavimus.
Paviršiniame vandenyje ir nuotekose labai svarbus parametras yra biogeninės medžiagos. Jų koncentracijos tam tikru mastu atspindi vandens taršą. Atsižvelgiant į RAAD laboratorijų dabartinę situaciją šiuo aspektu ir į tai, jog biogeninės medžiagos (amonis, nitritai, nitratai, fosfatai, bendrasis azotas, bendras fosforas) yra nustatomos vandenyje pagal valstybinę monitoringo programą, taip pat atliekama ūkio subjektų nuotekų valstybinė laboratorinė kontrolė, dėl šių medžiagų tikslinga būtų investuoti į atitinkamą spektrofotometrinę įrangą.
Aplinkos ministro įsakymuose 2001-12-21 Nr. 623 ir 2001-12-22 Nr. 624 „Dėl vandens taršos mažinimo prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis“ tarp kontroliuojamų medžiagų nuotekose yra fenoliai (bendras fenolių kiekis arba fenolinis indeksas) ir anijoniniai detergentai. Šiems teršalams nustatyti atitinkamai yra naudojami LST ISO 6439 ir LST EN 903 standartiniai metodai. Jų nustatymas paremtas spektrofotometriniu principu. Tokiu būdu pirmiau minėtos spektrofotometrinės įrangos įsigijimas būtų dar labiau pateisinamas, kadangi įgalintų praplėsti analizuojamų teršalų spektrą. Taip pat svarbus parametras yra cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), kuris atspindi bendrą cheminį vandenų užterštumą. Atsižvelgiant į dabartines RAAD laboratorijų galimybes nustatyti šį parametrą būtų tikslinga papildomai investuoti į atitinkamą įrangą. Taip pat normaliam laboratoriniam darbui užtikrinti RAAD laboratorijoms reikalingos paprastos laboratorinės priemonės, tokios kaip analitinės svarstyklės, laboratorinių indų ir mėginių džiovinimo krosnys, mėginių smulkintuvai.
Kaip buvo minėta anksčiau, RAAD laboratorijos, kontroliuodamos ūkio subjektus, atlieka emisijų į orą mėginių paėmimą bei SO2, NOX, CO tyrimus emisijose. Šiuo metu tuo tikslu naudojama įranga yra morališkai ir techniškai pasenusi.
Taip pat labai svarbi sritis, kurioje valstybinės aplinkos tyrimų laboratorijos turėtų vaidinti vis didesnį vaidmenį ateityje, yra nuotekų dumblo, naudojamo žemės ūkyje, kokybės tyrimai, siekiant apsaugoti aplinką, konkrečiai, dirvožemį, nuo teršiančių medžiagų pagal Europos Sąjungos direktyvą 86/278/EEC. Kaip žinoma, nuotekų dumblas savo sudėtyje turi azoto ir fosforo organinių junginių, dėl kurių yra naudojamas kaip trąša dirvožemiui. Be to, nuotekų dumble yra toksiškų junginių, tokių kaip sunkieji metalai, adsorbuoti organiniai halogenidai (AOX), linijiniai alkilsulfonatai (LAS), di(2-etilheksi)ftalatas (DEHP), nonilfenolis bei nonilfenolio etoksilatai, Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH), polichlorinti bifenilai (PCB). Šiuo metu dalinius nuotekų dumblo tyrimus, daugiausia dėl sunkiųjų metalų, vykdo municipalinių nuotekų valymo įmonių laboratorijos. Valstybinių aplinkos laboratorijų vaidmuo šioje srityje turėtų būti kontrolė, ar gauti reglamentuojamų parametrų rezultatai yra patikimi ir ar neviršija didžiausių leistinų koncentracijų, tam, kad būtų galima padaryti tolesnį sprendimą dėl leidimo tokį dumblą naudoti dirvožemiui tręšti. Lietuvai vykdant minėtos direktyvos (86/278/EEC) reikalavimus, visų pirma ūkio subjektų laboratorijoms, taip pat ir valstybinėms aplinkos laboratorijoms kontrolės tikslais reikės įsisavinti ir akredituoti Europos Komisijos siūlomus metodus minėtiems teršalams nustatyti. Kai kuriems teršalams, tokiems kaip AOX, nustatyti reikalingas specialus AOX analizatorius. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologijos bei hidrologijos stotyse naudojamos specifinės matavimo priemonės yra tik hidrometeorologijos tikslams. Šių matavimo priemonių patikros (kalibravimo) šalies metrologijos organizacijos neatlieka, dėl to Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje buvo įsteigta Metrologijos laboratorija, kurią 1999 m. pabaigoje akreditavo Nacionalinis akreditacijos biuras atmosferos slėgio, oro ir vandens srauto, temperatūros, santykinės oro drėgmės, atmosferos skaidrumo, debesų aukščio ir sniego tankio matavimo sritims. Hidrometeorologijos tinkle naudojamos matavimo priemonės yra pasenusios tiek fiziškai, tiek moraliai, todėl netolimoje ateityje planuojama visiškai atnaujinti meteorologinio ir hidrologinio stebėjimo tinklą, įdiegiant šiuolaikines automatizuotas matavimo sistemas, kurių patikrai atlikti būtinos naujos atmosferos slėgio, temperatūros, santykinės drėgmės, oro ir vandens srauto greičių etaloninės matavimo priemonės, atitinkama darbuotojų kvalifikacija bei kokybės vadybos sistemos priemonių įgyvendinimas.
9. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, kuri nustato Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, vienas iš reikalavimų yra, kad kiekviename upių baseino rajone vandens būklė būtų nuosekliai ir išsamiai prižiūrima pagal tikslinį rizikos vertinimą, kreipiant dėmesį į ekologinį toksiškumą vandeniui ir toksiškumą žmogui, persiduodantį per vandenį.
AAA yra įsisavinti pagrindiniai ekotoksiškumo tyrimų metodai, tačiau nėra atskirų toksiškumo testų rezultatų vertinimo metodų. Ekotoksiškumo tyrimų schemos ir vertinimo metodo sukūrimas leistų daug anksčiau imtis prevencinių priemonių vandens ir dirvožemio taršai mažinti.
10. AAA pagal nuostatus, patvirtintus aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 (Žin., 2004, Nr. 115-4310), organizuoja ir pagal kompetenciją vykdo Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 130, koordinuoja Aplinkos ministerijos sistemos laboratorijų techninį aprūpinimą, diegia šiuolaikines aplinkos tyrimų technines priemones.
RAAD pagal nuostatus vykdo teršalų išmetimo ir išleidimo nustatytų aplinkosaugos normatyvų laikymosi kontrolę, aplinkos oro, vandens, dirvožemio ir kitų aplinkos elementų užterštumo valstybinę laboratorinę kontrolę.
11. AAA veiklos prioritetai 2007–2013 m. yra šie:
11.1. organizuoti ir koordinuoti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3.1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ veiklos rūšių, skirtų aplinkos kokybės tyrimų ir kontrolės institucijų pajėgumams sukurti, įgyvendinimą;
12. Koordinuojant Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3.1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimą, AAA, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir RAAD veikla tiesiogiai susijusi su uždaviniu: „paskatinti gamtos išteklių bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimą, sudarant sąlygas efektyviajam pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms“, netiesiogiai – su uždaviniu: „skatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą, tinkamai išnaudojant gamtos išteklius, kultūros paveldą bei sukuriant palankias sąlygas aktyviam poilsiui“.
13. Valstybės biudžeto lėšos skiriamos aplinkos tyrimams, monitoringui ir laboratorinei kontrolei pagal Valstybinio aplinkos monitoringo ir upių baseinų ir Bendrosios aplinkos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimo programas. Valstybės biudžeto lėšomis aplinkos kokybės tyrimus ir monitoringą vykdo AAA, o gamtos išteklių naudojimo kontrolę – RAAD.
14. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, aplinkos monitoringas, aplinkos teršimo kontrolė ir aplinkos kokybės vertinimas yra sritys, kuriose turi būti įdiegta Europos Sąjungos patirtis. Remiantis esamos situacijos analize, reikia konstatuoti, kad laboratorijų pajėgumai minėtose srityse atskiruose Lietuvos regionuose dar nėra pakankami. Kadangi didelis vaidmuo sprendžiant šias problemas tenka aplinkotyros institucijoms, todėl būtina siekti, kad visos valstybinės aplinkos tyrimų laboratorijos bei metrologijos laboratorija atitiktų Europos Sąjungos standartus, sugebėtų pateikti operatyvią, tikslią ir patikimą informaciją apie aplinkos būklę, taip pat ir poveikį jai ypatingų ekologinių situacijų atvejais. Esamos aplinkos monitoringo problemos aplinkos oro ir paviršinio vandens srityje buvo pateiktos ir išnagrinėtos 1999 m. Phare nacionalinės programos projekte: „Aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas Lietuvoje“. Pagal šį projektą buvo modernizuotas ir sustiprintas miestų oro monitoringas. Dėl lėšų stygiaus paviršinio vandens monitoringui vykdyti buvo atnaujinta tik dalis prietaisų, o mėginių paėmimo įranga visai nebuvo atnaujinama. Be to, šis projektas neapėmė taršos šaltinių monitoringo bei su juo susijusių mėginių paėmimo bei analizės metodų problematikos.
15. Siekiant užtikrinti aplinkos tyrimų duomenų kokybę, patikimumą ir palyginamumą visose valstybinio aplinkos monitoringo programos dalyse reikia įsisavinti ir akredituoti aplinkos mėginių paėmimą ir aplinkosauginių parametrų nustatymą pagal metodus, taikomus ES ir tarptautiniu mastu. Tačiau šiuo metu monitoringą ir valstybinę emisijų kontrolę vykdantys subjektai turi šių problemų:
15.1. šiuo metu visos RAAD laboratorijos stokoja tinkamų, t. y. ES standartų reikalavimus atitinkančių, paviršinio vandens, dirvožemio, nuotekų ir emisijų į orą mėginių paėmimo priemonių;
15.2. RAAD laboratorijos neturi ES direktyvų keliamus reikalavimus atitinkančių prietaisų naftos produktams, fenoliams nustatyti (turimi prietaisai nusidėvę), o AAA – adsorbuotų organinių halogenidų (AOX), γ-spinduliuotės, sudėtingų neorganinių junginių, tributilalavo organinių ir kt. junginių koncentracijoms nustatyti;
15.3. Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Utenos, Vilniaus RAAD, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Metrologijos ir AAA Radiologijos laboratorijų patalpos nepritaikytos kokybiškiems laboratoriniams bandymams atlikti ir neatitinka reikalavimų, išdėstytų standarte LST EN ISO/IEC 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“;
16. Tokiu būdu, atsižvelgiant į esamą situaciją, yra būtina valstybines aplinkos tyrimų laboratorijas aprūpinti reikalingomis priemonėmis aplinkos mėginiams paimti, matavimo priemonių patikrą (kalibravimą) atlikti reikalingomis etaloninėmis matavimo priemonėmis ir atitinkama analitine laboratorine įranga, kurių reikalauja atitinkami europiniai ir tarptautiniai standartiniai metodai. Taip pat siekiant užtikrinti tinkamą tyrimų lygį, būtina rekonstruoti aplinkos apsaugos regionų departamentų laboratorijas pagal tarptautinius ir ES standartus. Būtina siekti, kad reglamentuojamų parametrų analizes atliekančios valstybinės aplinkos tyrimų laboratorijos atitiktų reikalavimus, išdėstytus standarte LST EN ISO/IEC 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“. Šie reikalavimai yra labai griežti ir yra taikomi laboratorijoms tarptautiniu mastu, tarp jų ir aplinkos tyrimų srityje dirbančioms laboratorijoms, siekiančioms pademonstruoti laboratorijoje veikiančią kokybės sistemą, techninę kompetenciją ir galimybę gauti techniškai pagrįstus rezultatus. Siekiant įgyvendinti ES bendrosios oro kokybės įvertinimo ir valdymo direktyvos (96/62/ES) ir jos dukterinių direktyvų (1999/30/EC, 2000/69/EC, 2002/3/EC) reikalavimus, labai svarbu, kad automatizuotų meteorologinių stočių bei juose atliekamų stebėjimų duomenys būtų tiesiogiai perduodami į Aplinkos apsaugos agentūrą ir panaudojami oro kokybei modeliuoti bei prognozuoti.
III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
17. Svarbiausias Programos tikslas:
modernizuoti aplinkos tyrimų laboratorijas siekiant, kad jos atitiktų akredituotoms laboratorijoms keliamus reikalavimus ir galėtų teikti operatyvius ir teisiškai pagrįstus tyrimų rezultatus.
18. Programos tikslui pasiekti numatyti šie uždaviniai:
18.2. aprūpinti laboratorijas ES normatyvus atitinkančia mėginių paėmimo, saugojimo ir paruošimo įranga ir matavimo prietaisais;
IV. LAUKIAMI REZULTATAI
19. Įgyvendinus šioje Programoje numatytas priemones, Aplinkos apsaugos sistemos laboratorijos atitiks akredituotoms laboratorijoms keliamus reikalavimus ir galės teikti operatyvinius ir teisiškai pagrįstus tyrimų rezultatus, kurie bus palyginami ES mastu ir bus naudojami aplinkos kokybei vertinti bei valdyti.
20. Įgyvendinus šioje Programoje numatytus uždavinius, bus:
20.1. rekonstruotos Šiaulių, Utenos, Vilniaus RAAD, AAA Radiologijos ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Metrologijos laboratorijos pagal akredituotoms laboratorijoms keliamus reikalavimus;
20.2. pastatytos Panevėžio ir Marijampolės RAAD laboratorijos pagal akredituotoms laboratorijoms keliamus reikalavimus;
20.3. Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Marijampolės, Vilniaus, Alytaus ir Kauno RAAD laboratorijos aprūpintos mėginių paėmimo, saugojimo, paruošimo įranga ir matavimo prietaisais, AAA laboratorijos – matavimo prietaisais, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Metrologijos laboratorija – kalibravimo įranga;
20.4. parengta nuotekų, paviršinio vandens, dugno nuosėdų, dirvožemio ir valymo įrenginių dumblo ekotoksiškumo tyrimo schema bei atskirų ekotoksiškumo testų rezultatų vertinimo metodas, t. y. parengtas Lietuvos aplinkosaugos normatyvinis dokumentas LAND, kuriame aprašytas ekotoksiškumo testų rezultatų vertinimo metodas;
20.5. sukurta ekotoksiškumo normų nuotekoms, paviršiniam vandeniui, dugno nuosėdoms, dirvožemiui ir valymo įrenginių dumblui taikymo sistema, t. y. parengtas Lietuvos aplinkosaugos normatyvinio dokumento LAND projektas, kuriame nustatytos ekotoksiškumo normos nuotekoms, paviršiniam vandeniui, dirvožemiui ir valymo įrenginių dumblui ir jų taikymo tvarka, bei parengti dabar galiojančių teisės aktų, apibrėžiančių taršos normavimą, pakeitimų projektai;
21. Įvykdžius programą, būtų pagerinta laboratorinė aplinka ir instrumentinė bazė, užtikrinta matavimo rezultatų sietis su šalies bei tarptautiniais pamatiniais etalonais ir gaunamų rezultatų patikimumas. Pirmiau išvardytų prioritetų įgyvendinimas labai pagerintų atitinkamų tyrimų kokybę, praplėstų analizuojamų parametrų spektrą ir sudarytų visas objektyvias sąlygas laboratorijoms įgyti akreditaciją pagal tarptautinius standartus. Tyrimų kokybė, atitinkanti akredituotoms laboratorijoms keliamus reikalavimus tarptautiniu mastu, įgalintų objektyviai atspindėti aplinkos būklę ir esant reikalui, kai teršiančių parametrų kiekis viršija aplinkosauginius normatyvus, imtis visų aplinkos taršos mažinimo ir prevencijos priemonių. Išplėsta laboratorinė instrumentinė bazė leistų operatyviau ir efektyviau reaguoti į ypatingas ekologines situacijas, taip pat tyrimai akredituotose laboratorijose įgalintų objektyviau atspindėti aplinkai padarytą žalą ekologinių avarijų atvejais. Taip pat pagal šią programą vykdomi projektai užtikrintų efektyvų valstybinės laboratorinės kontrolės mechanizmą, prisidėtų prie šių Lietuvos aplinkos strategijos ir veiksmų programos tikslų:
21.1. vandenų apsaugos srityje:
• paviršinio vandens teršimo miestų ir gyvenviečių nuotekomis mažinimo,
• vandens teršimo pramonės ir žemės ūkio gamybinių objektų nuotekomis mažinimo,
• vandens telkinių išsklaidytos taršos mažinimo,
• teršimo paviršinėmis (lietaus) nuotekomis mažinimo,
• upių baseinų valdymo užtikrinimo;
21.2. oro apsaugos srityje:
• išmetamų į orą teršalų: NOX, SO2, CO, iš stacionarių šaltinių mažinimo,
• išmetamų į orą lakių organinių junginių iš stacionarių šaltinių mažinimo,
• ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimo ir emisijų mažinimo,
• teršimo kietosiomis dalelėmis mažinimo,
• oro kokybės modeliavimo;
22. Šios programos leistų nuosekliai įgyvendinti Pavojingų medžiagų (76/464/EEC) ir Bendrąją vandens politikos (2000/60/EEC) direktyvas ir Lietuvos aplinkos strategijos ir veiksmų programos tikslus vandenų apsaugos srityje, nes bus sudarytos visos prielaidos atlikti kokybišką paviršinio ir požeminio vandens monitoringą, laboratorinę nuotekų kontrolę dėl teršiančių medžiagų, pagal tarptautinius standartus. Ūkio subjektų laboratorinė nuotekų kontrolė leistų sumažinti arba visiškai užkirsti kelią teršalams patekti į paviršinį vandenį. Tokiu būdu gerėtų vidinių ir pakrančių vandenų kokybė, kas savo ruožtu pagerintų gyvenimo sąlygas vandens gyvūnijai. Kaip pavyzdys gali būti gėlavandenės žuvys, kurias reglamentuoja gėlavandenių žuvų direktyva (78/659/EEC). Jos tikslas – apsaugoti ir pagerinti tuos tekančius ir stovinčius gėluosius vandenis, kuriuose gyvena arba, sumažinus ar panaikinus taršą, galėtų gyventi žuvys, priklausančios tam tikroms grupėms. Direktyva 78/659/EEC reikalauja, kad upėse ir ežeruose būtų vykdomas fizinių ir cheminių parametrų, kurie potencialiai pavojingi žuvims, monitoringas.
Paviršinių vandenų monitoringas ir laboratorinė nuotekų kontrolė leistų įgyvendinti Nitratų direktyvos reikalavimus. Direktyvoje 91/676/EEC kalbama apie vandenų apsaugą nuo taršos nitratais iš žemės ūkio objektų, mažinant ir užkertant kelią vandens taršai iš žemės ūkio šaltinių, pvz., cheminių trąšų arba galvijų mėšlo. Tai daroma siekiant išsaugoti geriamo vandens atsargas ir apsaugoti gėluosius bei jūrų vandenis nuo eutrofikacijos. Paviršinio, požeminio ir jūros vandens teršimo mažinimas, kaip buvo minėta pirmiau, yra Lietuvos aplinkos strategijos ir veiksmų programos tikslai vandens srityje.
23. Paviršinio vandens monitoringas bei nuotekų laboratorinė kontrolė akredituotose laboratorijose leistų gauti patikimesnius duomenis apie teršiančių medžiagų kiekį, patenkantį iš sausumos šaltinių į Baltijos jūrą. Tokiu būdu Lietuva sistemingai prisidėtų prie Helsinkio konvencijos – HELCOM įgyvendinimo. Jūros vandens teršimo mažinimas, kaip buvo minėta anksčiau, yra vienas iš Lietuvos aplinkos strategijos ir veiksmų programos tikslų vandens srityje. Laboratorinė analizė akredituotose laboratorijose leistų sparčiau įgyvendinti Stokholmo konvencijos reikalavimus dėl patvarių organinių teršalų išplitimo Lietuvoje. Laboratorinė analizė leistų inventorizuoti užterštas vietas bei teršalus, reglamentuojamus pagal šią konvenciją ir imtis visų priemonių, kad tokios vietos būtų sutvarkomos, neleidžiant esamiems teršalams išplisti aplinkoje. Šios konvencijos įgyvendinimas glaudžiai siejasi su BPD „Aplinkos kokybės gerinimo ir žalos aplinkai prevencijos“ viena iš prioritetinių veiklų „Praeities taršos ir jos teritorijų nustatymas ir išvalymas“. Būtent laboratorinė analizė, naudojant pažangesnes laboratorines priemones ir taikant standartizuotus bei akredituotus metodus, įgalintų efektyviau ir tiksliau tokias vietas identifikuoti.
24. Visiškas perėjimas prie naftos angliavandenilių kiekio nustatymo chromatografiniu metodu leistų išvengti toksiško anglies tetrachlorido naudojimo laboratorinėje analizėje, kas savo ruožtu leistų sumažinti ozono sluoksnio ardymo riziką, ir tokiu būdu būtų prisidedama prie Monrealio protokolo bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB Nr. 2037/2000) „Dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų“ reikalavimų įgyvendinimo. Taip pat tai prisidėtų prie Lietuvos aplinkos strategijos ir veiksmų programos tikslų įgyvendinimo oro srityje.
25. Laboratorinė nuotekų dumblo kontrolė visų pirma leistų apsaugoti dirvožemį nuo teršiančių medžiagų. Dumblas, kuriame reglamentuojamų teršalų koncentracijos pagal laboratorinės analizės duomenis viršys normatyvus, nebus naudojamas žemės ūkyje atsižvelgiant į direktyvos 86/278/EEC reikalavimus, ir tokiu būdu bus sudaryta prevencija dirvožemio apsaugai. Taip pat tokiu būdu būtų apsaugotas ir gruntinis vanduo nuo galimo teršimo reglamentuojamais teršalais, dėl to nebūtų rizikos, jog gali suprastėti geriamo vandens kokybė.
Nuotekų dumblas, kuriame reglamentuojamų teršalų koncentracija viršija normatyvus, yra neleistinas naudoti žemės ūkyje dirvožemiui tręšti. Toks dumblas vežamas ir priduodamas į sąvartyną prieš tai atlikus teršalų išplovimo testą („leaching test“) ir įsitikinus, kad koncentracijos neviršija leistinų normatyvų pagal atliekų laidojimo direktyvą (1999/31/EEC). Priešingu atveju toks dumblas turi būti sudeginamas. Reziumuojant galima teigti, kad užtikrinus efektyvią valstybinę laboratorinę kontrolę mažėtų aplinkos tarša dėl nuotekų dumblo naudojimo, būtų užtikrintas tinkamas nuotekų dumblo laidojimas, taip pat būtų stimulas municipaliniams nuotekų valymo įrenginiams kokybiškiau išvalyti nuotekas ir nuotekų dumblą, siekiant laikytis europinių reikalavimų. Tokiu būdu taip pat būtų įgyvendinti Lietuvos aplinkos strategijos ir veiksmų programos tikslai dirvožemio srityje.
26. Griežtesnė valstybinė laboratorinė kontrolė įgalintų laikytis sieros dioksido, azoto oksidų ir anglies monoksido išmetimo į aplinkos orą normų. Šių teršalų išmetimą į orą reglamentuoja direktyva 2001/80/EC. Tokiu būdu būtų prisidedama prie Lietuvos aplinkos strategijos ir veiksmų programos tikslų oro srityje įgyvendinimo.
V. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
27. Programoje 2008–2011 m. numatytoms veiklos rūšims (žr. VI skyrių) įgyvendinti bus efektyviai panaudojamos tiek valstybės biudžeto, tiek ES struktūrinių fondų lėšos, t. y. numatytos veiklos rūšys, dalimis finansuojamos iš valstybės biudžeto (15%) ir ES struktūrinių fondų (75%).
VI. VEIKSMŲ PLANAS 2008–2011 M.
29. 2008–2011 m. pagal Programos pirmąjį uždavinį – Modernizuoti aplinkos tyrimų laboratorijų patalpas (18.1 p.) – numatyta įgyvendinti šias priemones:
29.5. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Metrologijos, Aplinkos apsaugos agentūros Radiologijos ir Vilniaus RAAD laboratorijų rekonstrukcija.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, AAAA ir Vilniaus RAAD laboratorijų projektų vykdymo organizavimas yra ekonomiškai tikslingas sujungiant į vieną, nes patalpos yra viename pastate.
30. Programos antram uždaviniui pasiekti, t. y. aprūpinti aplinkos tyrimų laboratorijas ES normatyvus atitinkančia mėginių paėmimo, saugojimo, paruošimo įranga ir matavimo prietaisais (18.2 p.), numatyta įgyvendinti šias priemones:
30.1. mėginių paėmimo, saugojimo, paruošimo įrangos ir matavimo prietaisų pirkimas Šiaulių RAAD laboratorijai;
30.2. mėginių paėmimo, saugojimo, paruošimo įrangos ir matavimo prietaisų pirkimas Panevėžio RAAD laboratorijai;
30.3. mėginių paėmimo, saugojimo, paruošimo įrangos ir matavimo prietaisų pirkimas Utenos RAAD laboratorijai;
30.4. mėginių paėmimo, saugojimo, paruošimo įrangos ir matavimo prietaisų pirkimas Marijampolės RAAD laboratorijai;
30.5. kalibravimo prietaisų Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Metrologijos laboratorijai, matavimo prietaisų AAA laboratorijoms ir mėginių paėmimo, saugojimo, paruošimo įrangos bei matavimo prietaisų Vilniaus RAAD laboratorijai pirkimas;
30.6. mėginių paėmimo, saugojimo ir paruošimo įrangos ir matavimo prietaisų pirkimas Kauno RAAD laboratorijai;
30.7. mėginių paėmimo, saugojimo ir paruošimo įrangos ir matavimo prietaisų pirkimas Alytaus RAAD laboratorijai;
31. Programos trečiam uždaviniui pasiekti, t. y. sukurti ekotoksiškumo tyrimo ir vertinimo bei normavimo aplinkos objektams sistemą, numatyta įgyvendinti šią priemonę:
nuotekų, paviršinio vandens, dugno nuosėdų, dirvožemio ir valymo įrenginių dumblo ekotoksiškumo tyrimo schemos ir gautų rezultatų vertinimo metodo sukūrimas bei ekotoksiškumo normavimo kriterijų ir jų taikymo, atsižvelgiant į dabartinį teršalų normavimą, sistemos sukūrimas.
Aplinkos tyrimų laboratorijų modernizavimo
2008–2011 m. programos, skirtos Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos konvergencijos tikslui įgyvendinti,
priedas
PRIEMONĖS, SKIRTOS PROGRAMOS UŽDAVINIAMS ĮGYVENDINTI
| Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) |
Įgyvendinimo metai |
Atsakingas vykdytojas |
|||
| rekonstrukcijai ar statybai bei techninei priežiūrai ir statinio projekto vykdymo priežiūrai |
mėginių paėmimo, saugojimo, paruošimo įrangai ir matavimo prietaisams |
Bendra suma |
|||||
| 1. Modernizuoti aplinkos tyrimų laboratorijas |
1.1. Šiaulių RAAD laboratorijos rekonstrukcija |
1800 |
600 |
2 400 |
2008–2009 |
Šiaulių RAAD |
|
| 1.2. Panevėžio RAAD laboratorijos statyba |
5 620 |
580 |
6 200 |
2008–2009 |
Panevėžio RAAD |
||
| 1.3. Utenos RAAD laboratorijos rekonstrukcija |
2 930 |
430 |
3 360 |
2008–2009 |
Utenos RAAD |
||
| 1.4. Marijampolės RAAD laboratorijos statyba |
6 000 |
430 |
6 430 |
2008–2009 |
Marijampolės RAAD |
||
| 1.5. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Metrologijos, AAA Radiologijos ir Vilniaus RAAD laboratorijų rekonstrukcija |
6 600 |
2 950 |
9 550 |
2008–2009 |
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos; partneriai – AAA ir Vilniaus RAAD |
||
| 2. Aprūpinti aplinkos tyrimų laboratorijas ES normatyvus atitinkančia mėginių paėmimo, saugojimo, paruošimo įranga ir matavimo prietaisais |
2.1. Mėginių paėmimo, saugojimo, paruošimo įrangos ir matavimo prietaisų pirkimas Kauno RAAD laboratorijai |
|
580 |
580 |
2008–2009 |
Kauno RAAD |
|
| 2.2. Mėginių paėmimo, saugojimo, paruošimo įrangos ir matavimo prietaisų pirkimas Alytaus RAAD laboratorijai |
|
480 |
480 |
2008–2009 |
Alytaus RAAD |
||
| 3. Sukurti ekotoksiškumo tyrimo ir vertinimo bei normavimo sistemą |
3.1. Nuotėkų, paviršinio vandens, dugno nuosėdų, dirvožemio ir valymo įrenginių dumblo ekotoksiškumo tyrimo schemos ir gautų rezultatų vertinimo metodo sukūrimas bei ekotoksiškumo normavimo kriterijų ir jų taikymo, atsižvelgiant į dabartinį teršalų normavimą, sistemos sukūrimas |
|
|
1 000 |
2008–2010 |
AAA |
|
| 4. Ekotoksikologinių tyrimų laboratorijos modernizavimas |
4.1. Laboratorijos rekostrukcijos techninis projektas ir rekonstrukcija |
1 200 |
|
1 200 |
2008–2011 |
AAA |
|
| 4.2. Prietaisų pirkimas laboratorijai |
|
800 |
800 |
|
|
||
| Iš viso 32 000 (tūkst. litų) |
|
||||||