LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1992 M. SPALIO 30 D. NUTARIMO NR. 815 DALINIO PAKEITIMO

1993 m. gegužės 20 d. Nr. 352

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 815 „Dėl Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių popierių biržos laikinųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 34-1045; 1993, Nr. 3-64):

1.1. įrašyti 4.1 punkte vietoj žodžių „iki 1993 m. kovo 31 d.“ žodžius „iki 1993 m. liepos 1 d.“ ir papildyti šį punktą šiuo sakiniu:

„Duomenis apie Vertybinių popierių komisijoje įregistruotus vertybinius popierius šios įmonės ir bankai per 10 dienų turi pateikti Centriniam depozitoriumui bendrajai vertybinių popierių sąskaitai atidaryti“;

1.2. įrašyti 4.2 ir 4.3 punktuose vietoj žodžių „veikla, susijusi su vertybinių popierių viešąja apyvarta“ žodžius „tarpininkavimo veikla, susijusi su vertybinių popierių viešąja apyvarta“;

1.3. papildyti nurodytąjį nutarimą šiais 4.5, 4.6, 5, 6 ir 7 punktais:

„4.5. vertybinių popierių biržos 2 metus nuo šio nutarimo įsigaliojimo gali būti steigiamos tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu;

4.6. Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių popierių biržos laikinųjų nuostatų 134 punktas įsigalioja nuo 1993 m. rugsėjo 1 dienos.

5. Suteikti teisę Finansų ministerijai, Lietuvos bankui ir Nacionalinei vertybinių popierių biržai vykdyti Centrinio depozitoriumo steigėjų funkcijas. Centrinio depozitoriumo steigimosi laikotarpiu jo funkcijos pavedamos vykdyti vienam iš steigėjų – Nacionalinei vertybinių popierių biržai.

6. Pavesti Vertybinių popierių komisijai kartu su Nacionaline vertybinių popierių birža iki 1993 m. birželio 15 d. parengti ir patvirtinti vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisykles. Įmonės ir bankai, tvarkantys akcininkų registracijos knygas, nuo 1993 m. birželio 15 d. turi pertvarkyti šias knygas pagal vertybinių popierių sąskaitų knygoms keliamus reikalavimus vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisyklėse nustatyta tvarka bei laiku. Iki akcininkų registracijos knygos bus pertvarkytos pagal šiuos reikalavimus, nuosavybės teisė į vardines akcijas yra įrodoma įrašais akcininkų registracijos knygose ir akcininkams išduotais laikinaisiais akcininkų pažymėjimais (akcijų pasirašymo sutartimis, jeigu laikinasis akcininko pažymėjimas nėra išduotas).

7. Rekomenduoti įmonėms ir bankams, išleidusiems į viešąją apyvartą vertybinius popierius:

7.1. panaikinti įstatuose numatytus vertybinių popierių perleidimo apribojimus;

7.2. negaminti ir neleisti į apyvartą materialios formos vertybinių popierių (akcijų, obligacijų)“;

1.4. nurodytuoju nutarimu patvirtintuose Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių popierių biržos laikinuosiuose nuostatuose:

1.4.1. išdėstyti 3.3 punkto trečiąją pastraipą taip:

„Viešajai apyvartai skirti vertybiniai popieriai pažymimi įrašais sąskaitose, kurias atidaro emitentas arba kitas įgaliotas subjektas vertybinių popierių savininkų vardu. Šie vertybiniai popieriai gali būti tiek pareikštiniai, tiek vardiniai. Vertybinis popierius pažymimas įrašu tik vienoje emitento arba kito įgalioto subjekto vertybinių popierių sąskaitoje. Šie įrašai vertybinių popierių sąskaitose tiesiogiai įrodo nuosavybės teisę į jais pažymėtus vertybinius popierius“;

1.4.2. papildyti 13.12 punkto antrąją pastraipą šiuo sakiniu:

„Komisija turi teisę nustatyti prospektui ir kitus reikalavimus, jeigu tai yra būtina informacijos atskleidimo principui įgyvendinti“;

1.4.3. išdėstyti 21.1 punktą taip:

„21.1. vardinius vertybinius popierius emitentas platina savo jėgomis arba sudarydamas sutartis su viešosios apyvartos tarpininkais. Pareikštiniai vertybiniai popieriai platinami tik per sutartimi įgaliotus viešosios apyvartos tarpininkus“;

1.4.4. įrašyti 22 punkte po žodžių „Jeigu emitentas“ žodžius „arba jo įgaliotas viešosios apyvartos tarpininkas“;

1.4.5. išdėstyti 23 punktą taip:

„23. Antrinė vertybinių popierių viešoji apyvarta gali vykti tik vertybinių popierių biržoje, juos perkant ir parduodant per viešosios apyvartos tarpininkus, išskyrus tuos atvejus, kai:

23.1. vardinius vertybinius popierius perleidžia vieni kitiems fiziniai asmenys, neturintys įmonės statuso;

23.2. emitento, dėl kurio išleistų vardinių vertybinių popierių sudaromas sandoris, įstatinis kapitalas yra ne didesnis kaip 25 mln. talonų.

23.1 punkte nurodytu atveju antrinė vertybinių popierių apyvarta gali vykti tiesiogiai, vienam asmeniui (vertybinių popierių savininkui) perleidžiant vertybinius popierius kitam asmeniui. 23.2 punkte nurodytu atveju vertybiniai popieriai gali būti perleidžiami tiesiogiai, taip pat padedant viešosios apyvartos tarpininkams, veikiantiems už vertybinių popierių biržos ribų, jeigu šie popieriai nėra įtraukti į biržos prekybos sąrašus. Tiesioginio vertybinių popierių perleidimo ir prekybos jais ne biržoje tvarką nustato komisija.

Visi sandoriai, sudaryti antrinės vertybinių popierių apyvartos metu nesilaikant 23 punkte nurodytų reikalavimų, yra niekiniai nuo jų sudarymo momento“;

1.4.6. išdėstyti 24 punktą taip:

„24. Tarpininkauti vykdant viešąją vertybinių popierių apyvartą gali tik finansinio maklerio įmonė ar specializuotas komercinio banko filialas (skyrius), šių nuostatų nustatyta tvarka gavę leidimą verstis šia veikla. Specializuotas komercinio banko filialas (skyrius) negali pirkti ar kitaip įsigyti banko nuosavybėn įmonių išleistų akcijų. Specializuotam komercinio banko filialui (skyriui) taikoma ta pati leidimų išdavimo tvarka kaip ir finansinio maklerio įmonei.

Įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti bankai pirminės viešosios apyvartos metu gali būti tarpininkais be komisijos leidimo“;

1.4.7. išdėstyti 37 punktą taip:

„37. Vienas asmuo gali būti tik vienos finansinio maklerio įmonės savininku (akcininku). Finansinio maklerio įmonė negali turėti jokių dukterinių įmonių ir filialų, taip pat būti kitų finansinio maklerio įmonių savininku (akcininku)“;

1.4.8. įrašyti 39 punkte vietoj žodžių „didesnę kainą esant pavedimui parduoti vertybinius popierius arba mažesnę kainą esant pavedimui juos pirkti“ žodžius „didesnę kainą esant pavedimui pirkti vertybinius popierius arba mažesnę kainą esant pavedimui juos parduoti“;

1.4.9. papildyti nurodytuosius laikinuosius nuostatus šiuo 56.3 punktu:

„56.3. biržos steigimo ir veiklos ekonominis pagrindimas neatitinka komisijos keliamų reikalavimų“;

1.4.10. papildyti nurodytuosius laikinuosius nuostatus šiuo 63.5 punktu:

„63.5. steigiamos biržos faktinė būklė neatitinka jos veiklos ekonominio pagrindimo nuostatų“;

1.4.11. išbraukti 95 punkto antrajame sakinyje žodžius „ar jos valdymo organų“;

1.4.12. papildyti nurodytuosius laikinuosius nuostatus skyriumi „Vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos principai“ ir išdėstyti jį taip:

„Vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos principai

124. Visi į viešąją apyvartą išleisti vertybiniai popieriai apskaitomi specialiose vertybinių popierių sąskaitų knygose, vertybinių popierių savininkams atidarant asmenines vertybinių popierių sąskaitas.

125. Vardinių vertybinių popierių sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti emitentai, išleidžiantys į apyvartą vertybinius popierius, arba viešosios apyvartos tarpininkai (finansinio maklerio įmonės arba bankai), turintys emitento arba investitoriaus įgaliojimus. Įrašai vardinių vertybinių popierių sąskaitose, kurias atidaro viešosios apyvartos tarpininkai pagal investitorių įgaliojimus, turi būti kartojami emitento arba jo įgalioto viešosios apyvartos tarpininko tvarkomose vertybinių popierių sąskaitų knygose. Toks kartojamas įrašas nėra tiesioginis nuosavybės teisės įrodymas.

126. Pareikštinių vertybinių popierių sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti tik viešosios apyvartos tarpininkai (finansinio maklerio įmonės arba bankai), turintys emitento arba investitoriaus įgaliojimus.

127. Kiekvienoje vertybinių popierių sąskaitoje, atidarytoje vertybinių popierių savininko vardu, turi būti nurodyta:

127.1. vertybinių popierių sąskaitą atidariusios įmonės arba banko (toliau vadinama – vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojai) pavadinimas ir adresas;

127.2. vertybinių popierių sąskaitos numeris;

127.3. sąskaitoje apskaitytų vertybinių popierių skaičius;

127.4. vertybinių popierių klasė, rūšis ir išleidimo į apyvartą data;

127.5. vertybinių popierių emitento pavadinimas ir adresas;

127.6. vertybinių popierių nominali vertė;

127.7. vertybinių popierių savininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas) ir adresas;

127.8. apribojimai, taikomi vertybinių popierių suteikiamų teisių perleidimui;

127.9. vertybinių popierių sąskaitos atidarymo vieta ir laikas.

128. Vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojai sąskaitos savininko pageidavimu privalo jam pateikti visą informaciją apie sąskaitos būklę ir bet kokio pobūdžio sandorius, įvykdytus su sąskaitoje esančiais vertybiniais popieriais. Pasibaigus kalendoriniams metams, vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojai per 15 dienų kiekvienam sąskaitos savininkui privalo išduoti vertybinių popierių sąskaitos išrašą apie sąskaitos būklę paskutinės praėjusiųjų metų dienos pabaigoje. Vertybinių popierių sąskaitų išrašai, taip pat kiti dokumentai, išduoti įrašų vertybinių popierių sąskaitose pagrindu, nelaikomi vertybiniais popieriais ir negali būti viešosios apyvartos objektais.

129. Vertybiniai popieriai apskaitomi sąskaitose pagal dvigubo buhalterinio įrašo principą. Vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojai turi tvarkyti suvestinį operacijų žurnalą, kuriame chronologine tvarka nurodomi visi sandoriai, sudaryti su atitinkamose sąskaitose apskaitomais vertybiniais popieriais. Kiekvienos emisijos vertybiniai popieriai apskaitomi atskiruose suvestinio operacijų žurnalo skyriuose arba atskirame žurnale.

130. Bendrąją vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitą vykdo specializuota ne pelno įmonė – Centrinis depozitoriumas.

131. Centrinis depozitoriumas atlieka šias pagrindines funkcijas:

131.1. rengia ir, suderinęs su komisija, tvirtina vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisykles bei instrukcijas, kurios yra privalomos visiems vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojams;

131.2. atidaro bendrąsias sąskaitas vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojams ir tvarko jas;

131.3. užtikrina, kad sudarant sandorius dėl vertybinių popierių šie popieriai būtų laiku perregistruoti iš vienos bendrosios sąskaitos į kitą;

131.4. kontroliuoja, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos vertybinių popierių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių vertybinių popierių skaičių;

131.5. teikia paslaugas, susijusias su vertybinių popierių sąskaitų aptarnavimu, emitentams ir viešosios apyvartos tarpininkams;

131.6. išduoda vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojams išrašus apie jų bendrosios sąskaitos būklę.

132. Kiekvienas emitentas, išleidžiantis į viešąją apyvartą vertybinius popierius, įregistravęs juos komisijoje, per 10 dienų turi pateikti Centriniam depozitoriumui duomenis apie emisiją, kurių reikia bendrajai vertybinių popierių sąskaitai atidaryti.

133. Bendrąsias vertybinių popierių sąskaitas Centriniame depozitoriume privalo atsidaryti visi vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojai. Šių sąskaitų atidarymo ir vedimo tvarką nustato Centrinis depozitoriumas, suderinęs su komisija.

134. Vykdyti operacijas su vertybiniais popieriais, kurie nėra apskaityti Centrinio depozitoriumo bendrojoje vertybinių popierių sąskaitoje, draudžiama. Visi sandoriai, sudaryti nesilaikant šio punkto reikalavimų, yra niekiniai nuo jų sudarymo momento“.

2. Šio nutarimo 1.4.5 punktas įsigalioja nuo oficialiai paskelbtos pirmosios prekybos dienos Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

FINANSŲ MINISTRAS                                                                              EDUARDAS VILKELIS