LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL NUOSAVYBĖS TEISĖS Į ŽEMĘ ATSTATYMO TVARKOS MIESTUOSE IR MIESTO TIPO GYVENVIETĖSE
1994 m. balandžio 20 d. Nr. 220
Vilnius
Siekiant sureguliuoti nuosavybės teisės į žemę atstatymo procesą miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 106 „Dėl valstybinės žemėtvarkos darbų organizavimo“ Žemės ūkio ministerijai suteiktais įgaliojimais vadovauti žemės reformos, valstybinio žemės kadastro ir kitiems Lietuvos Respublikos žemės fondo valdymo darbams,
1. Patvirtinti rekomenduojamą nuosavybės teisės į žemę, esančią miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, atstatymo darbų tvarką (pridedama).
2. Miestų, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnyboms dokumentus, reikalingus nuosavybės teisės į žemę, esančią miestuose, miesto tipo gyvenvietėse bei šiems miestams ir gyvenvietėms priskirtose teritorijose, komplektuoti atskirose bylose, organizuoti nuosavybės teisės atstatymo į šią žemę darbus ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka teikti jai ataskaitas apie nuosavybės teisių atstatymą.
3. Prašyti miestų, rajonų valdybas pavesti savo darbuotojams šių valdybų žemėtvarkos tarnybų nurodytais atvejais padėti jiems spręsti klausimus, susijusius su nuosavybės teisės į žemę atstatymu, piliečių dokumentų nagrinėjimu ir naujų neatlygintinai suteikiamų žemės sklypų projektavimu.
4. Miestų, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnyboms neregistruoti miesto, rajono valstybinio žemės kadastro duomenų registre žemės sklypų, suteiktų neatlygintinai vietoj miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse turėtos žemės, jeigu miesto, rajono valdybos sprendimai dėl nuosavybės teisės į šią žemę atstatymo neatitinka įstatymų ir poįstatyminių aktų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministerijos
1994 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 220
NUOSAVYBĖS TEISĖS Į ŽEMĘ, ESANČIĄ MIESTUOSE IR MIESTO TIPO GYVENVIETĖSE, ATSTATYMO DARBŲ TVARKA
1. Nuosavybės teisės į žemę (mišką), esančią miestų tipo gyvenviečių administracinėse ribose ir šiems miestams bei miesto tipo gyvenvietėms priskirtose teritorijose, atstato miestų rajonų valdybos savo sprendimu, pagal šių miestų, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybų pateiktus pasiūlymus. Šiems pasiūlymams parengti ir neatlygintinai suteikiamos žemės sklypams nustatyti, kartografuoti bei teisiškai įregistruoti miestų, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos iš suinteresuotų piliečių, valstybinių institucijų bei miestų, rajonų valdybų darbuotojų gautus dokumentus komplektuoja kiekvienam buvusiam žemės savininkui arba pretendentui rengiamose bylose.
2. Nuosavybės teisės atstatymui miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse brėžinių, įrodančių sklypo buvimo vietą, reikia tik tuo atveju, kai dalis žemės sklypo yra miesto (gyvenvietės) administracinėse ribose ar jam priskirtos teritorijos ribose, dalis – kaimo vietovėje. Šiuo atveju kaimo apylinkės agrarinės reformos tarnyba parengia brėžinius ir jų pagrindu dvi pažymas, reikalingas atskirai rengiamoms byloms, sprendimams dėl nuosavybės teisės atstatymo priimti.
3. Nuosavybės teisės atstatymo byloje turi būti šie dokumentai:
3.1. piliečio prašymas atstatyti nuosavybės teisę į žemę (mišką), nurodant jame pageidaujamą šios teisės realizavimo būdą;
3.2. archyviniai ir kiti dokumentai, patvirtinantys buvusio savininko nuosavybės teisę į turėtą žemę, arba miesto, rajono ekspertų komisijos nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo klausimams nagrinėti pažyma ir, esant reikalui, kiti dokumentai (teismo nutartis ir kt.);
3.3. dokumentai, įrodantys pretendento atstatyti nuosavybės teisę į žemę giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku (o tais atvejais, kai nuosavybės teisė atstatoma asmenims, kuriems ši teisė perleista notariškai patvirtinta sutartimi dėl nuosavybės teisės atstatymo perleidimo – ši sutartis), ir, esant reikalui, pretendentų tarpusavio susitarimai;
3.4. miesto, rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos pažyma apie pretendento teisę į buvusio žemės savininko žemę (jos dalį), nurodant šios žemės paskirtį ir, jei žemė buvo naudojama žemės ūkio ar miškų veiklai, jos rūšiavimo duomenis;
3.5. privačia nuosavybe turėto sklypo valstybės išperkamos žemės ir miško kainos skaičiavimų lentelė, kurią parengia miesto, rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 patvirtinta Valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo metodika;
3.6. asmenims, kurie tame mieste ar miesto tipo gyvenvietėje turi teisėtai naudojamus žemės sklypus, – miesto, rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos pažyma apie tai, kad šie žemės sklypai yra įregistruoti miesto, rajono valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Esamų privačių namų valdų žemės sklypų ir kitų žemės sklypų matavimo, kartografavimo žemės kadastro žemėlapyje bei įregistravimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, Žemės ūkio ministerijos, Teisingumo ministerijos ir Statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. vasario 28 d. išaiškinime (Nr. 1113-1-149, 5- 90, 1-110-140, pritarta Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1993 m. kovo 2 d. raštu Nr. 13-3050) „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai ir sodininkų bendrijų sodų sklypų pirkimo- pardavimo sutarčių įforminimo“, Žemės ūkio ministerios 1993 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 174 patvirtintoje „Privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodikoje“ ir Žemės ūkio ministerijos 1993 m. liepos 23 d. įsakyme Nr. 577 „Dėl žemės sklypų registravimo tvarkos miesto (rajono) žemės registre“.
4. Respublikos pavaldumo miestų valdybų, žemėtvarkos tarnybos perima iš rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybų sukomplektuotas bylas nuosavybės teisės atstatymui į žemę, esančią kaimo vietovėje, tačiau nustatytąja tvarka priskirtą miestams ir miesto tipo gyvenvietėms.
5. Rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos perima iš kitų miestų, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybų sukomplektuotas bylas nuosavybės teisės atstatymui į žemę, turėtą kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, jeigu pilietis pageidauja gauti žemės sklypą neatlygintinai tame mieste ar miesto tipo gyvenvietėje, kur gyvena šiuo metu.
6. Piliečių, pageidaujančių susigrąžinti miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse turėtą žemės ūkio paskirties žemę ekvivalentine natūra, sukomplektuotas bylas miestų, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos perduoda tų rajonų apylinkių agrarinės reformos tarnyboms, kur piliečio pageidavimu numatoma šią žemę susigrąžinti.
7. Sukomplektuotas bylas miestų, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybose peržiūri šių valdybų juristai ir kiti specialistai, atsakingi už nuosavybės teisės į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą atstatymui pateiktų dokumentų teisinį įvertinimą. Gavusios teigiamas išvadas, miestų, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos rengia pasiūlymus piliečių prašymų svarstymui rajonų valdybose dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo.
8. Sukomplektuotas bylas miestų, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos įregistruoja parengdamos du sąrašus: I – asmenims, kuriems atstatant nuosavybės teisę į žemę bus suteiktas neatlygintinas jų naudojamas tame mieste ar miesto tipo gyvenvietėje žemės sklypas; II – kitiems asmenims, kuriems atstatant nuosavybės teisę į žemę ar mišką bus neatlygintinai suteikti nauji sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Kai miestų administracinėse ribose ir jiems priskirtose teritorijose naujų žemės sklypų trūksta, į sąrašus įrašomi, esant miesto, rajono tarybos sprendimui (pagal prašymų padavimo eilę), tik tie asmenys, kuriems žemės sklypai gali būti suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 55 patikslintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos 27 punkte nurodyta eilės tvarka.
Pagal įregistravimo datas sudarytus sąrašus kas ketvirtį patvirtina miestų, rajonų valdybos. Miestų, rajonų žemėtvarkos tarnybos pasiūlymai dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo rengiami tik laikantis patvirtintuose sąrašuose nustatyto pretendentų eiliškumo.
9. I grupės sąrašuose nurodytų asmenų bylas miestų, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos pakartotinai peržiūri, parengia žemės sklypų planus arba žemės kadastro žemėlapį su kartografuotomis žemės sklypų ribomis, suderina su rajono architektu galimo privatizuoti pretendento naudojamo žemės sklypo arba jo dalies ribas. Bylų peržiūrėjimo metu pripažįstama, kad piliečių nuosavybės teises į turėtąją žemę ar mišką įrodančių dokumentų pakanka, kad būtų patvirtintas žemės ir miško valdymo nuosavybės teise faktas, ir tai įforminama miesto, rajono valdybos specialistų, peržiūrėjusių arba rengusių bylas, dokumentus, posėdžio protokolu. Parengus protokolą, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, miestų, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos paruošia pasiūlymus raštu miesto, rajono valdybai dėl kiekvieno pretendento prašymo tenkinimo, kuriuose turi būti nurodyta:
9.2. piliečio, kuriam siūloma atstatyti nuosavybės teisę į žemę, vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta;
9.4. žemės sklypo, kurį siūloma suteikti neatlygintinai, plotas, jo naudojimo paskirtis, vieta ir ribos;
9.5. likęs valstybės išperkamos žemės plotas, už kurį turi būti kompensuojama įstatymų nustatyta tvarka, ir šio ploto vertė litais.
Pasiūlymus pasirašo miesto, rajono žemėtvarkos tarnybos vadovas ir juos suderina su pretendentu į žemės nuosavybės teisės atstatymą. Jeigu pretendentas atsisako suderinti, žemėtvarkos tarnybos pasiūlymuose turi būti įrašyti to atsisakymo motyvai. Šiuo atveju nuosavybės teisės į žemę atstatymo medžiaga teikiama svarstyti miesto, rajono valdybai tik išnagrinėjus pretendento nesutikimo priežastį.
10. II grupės sąrašuose nurodytų asmenų bylas miestų, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos pakartotinai peržiūri tik po to, kai miesto, rajono architektas jiems pateikia miestų kvartalų arba atskiros miesto teritorijos suplanavimo projektą, parengtą vadovaujantis Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtinta Miestų ir gyvenviečių detaliųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo instrukcija (RSN 68-92). Suplanavimo projekte turi būti nurodyta galimų įsigyti privačion nuosavybėn žemės sklypų paskirtis: individualiai gyvenamajai ar ūkinei komercinei statybai, daržams, sodams, ganykloms, želdynams, rekreacijai ir kt., taip pat nurodomi šių sklypų numeriai ir plotai. Teritorijų suplanavimo schemos turi būti suderintos su atitinkamais miesto, rajono valdybos sklypais, reguliuojančiais ir kontroliuojančiais statybų išdėstymą, architektūrinius reikalavimus, aplinkos apsaugą. Jeigu suplanuotuose sklypuose yra įsiterpusių nustatytąja tvarka kitiems asmenims suteiktų žemėnaudų, suplanavimo projektas derinamas su miesto, rajono žemėtvarkos tarnyba. Jeigu suplanuoti sklypai yra paminklosauginėje teritorijoje, projektas turi būti derinamas su kultūros paveldo inspekcija. Suderintą projektą patvirtina miesto, rajono architektas ir jame pažymi žemės sklypus, kuriuos galima neatlygintinai suteikti nuosavybėn už miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse valstybės išperkamą žemę.
11. Gavusi teritorijos suplanavimo schemą miesto, rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba, laikydamasi II sąrašo įregistruotų pretendentų eilės tvarkos, jiems pasiūlo pasirinkti šioje teritorijoje galimus neatlygintinai suteikti žemės sklypus, suderina pasirinktų žemės sklypų numerius ir parengia miesto, rajono valdybos specialistų, peržiūrėjusių arba rengusių bylos dokumentus, posėdžio protokolą. Protokole įforminamos bylų peržiūrėjimo išvados, pripažįstant, kad piliečių nuosavybės teises į turėtąją žemę ir mišką įrodančių dokumentų pakanka, kad būtų patvirtintas žemės ir miško valdymo nuosavybės teise faktas. Parengus protokolą, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, miestų, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos paruošia pasiūlymus raštu miesto, rajono valdybai dėl kiekvieno pretendento prašymo tenkinimo. Pasiūlymų turinys ir suderinimo tvarka tokia pati kaip ir I grupės sąrašuose nurodytiems pretendentams (šios tvarkos 9 punktas).
12. Kartu su pasiūlymais miesto, rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba pateikia miesto, rajono valdybos potvarkio projekto ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 (1994 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 55 redakcija) patvirtintoje tvarkoje nurodytas formas parengtus dokumentus: sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo ir pažymą apie valstybės išperkamą žemę (mišką).
13. Į miesto, rajono valdybos posėdį, kuriame svarstomi piliečių prašymai dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo, miesto, rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba raštu kviečia suinteresuotus piliečius (pretendentus arba jų įgaliotus atstovus), jeigu jie nebuvo sutikę su miesto, rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos pasiūlymu arba nori pareikšti savo pastabas. Kvietime nurodoma posėdžio vieta ir data.
14. Miesto, rajono valdyba, išnagrinėjusi piliečio prašymą ir pritarusi miesto, rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos pasiūlymui bei nusprendusi atstatyti nuosavybės teisę į žemę, priima potvarkį, kuriame išdėsto priimtą sprendimą, nustato žemės sklypo, suteikiamo neatlygintinai, perdavimo naudotis sąlygas.
15. Miesto, rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba piliečiams, kuriems priimti sprendimai atstatyti nuosavybės teisę į miestuose, miesto tipo gyvenvietėse arba šiems miestams ir gyvenvietėms nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose esančią žemę, išsiunčia sprendimų nuorašus ir nustatytąja tvarka patikslina arba parengia naujus įrašus apie privačios nuosavybės žemės sklypo registravimą miesto, rajono valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Iš jų nauji žemės sklypai (o esant reikalui – ir esami žemės sklypai) įregistruojami tik atlikus jų tikslius geodezinius matavimus žemės savininko lėšomis. Žemės sklypų nuosavybės teisę įrodančios pažymos apie šių sklypų įregistravimą išduodamos tik piliečiams pateikus sklypų registravimui duomenis bei kitus dokumentus.
16. Piliečiams, kuriems miesto, rajono valdybos sprendimu jau buvo atstatyta nuosavybės teisė ir neatlygintinai suteiktas žemės sklypas, tačiau turintiems įstatymu nustatyta tvarka teisę gauti kompensaciją už likusį žemės plotą, miestų, rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos pagal piliečių raštiškus prašymus parengia pasiūlymus, ir miestų, rajonų valdybos turi priimti potvarkius, pakeičiančius arba papildančius buvusius sprendimus.
17. Piliečiai, kuriems atstatyta nuosavybės teisė į didesnį žemės plotą, negu neatlygintinai suteiktas jų naudojamų arba naujų žemės sklypų plotas, gavę miesto, rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos išduotus dokumentus, kreipiasi dėl kompensacijos už valstybės išperkamą žemę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
ŽEMĖS TVARKYMO DEPARTAMENTO DIREKTORIUS P. ALEKNAVIČIUS
______________