LIETUVOS BANKO VALDYBOS
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 133 „Dėl Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
2010 m. gruodžio 23 d. Nr. 03-174
Vilnius
1. Pakeisti Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bendrąsias nuostatas, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 109-4486), ir išdėstyti jas nauja redakcija (pridedamos).
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2007 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 133
(Lietuvos banko valdybos
2010 m. gruodžio 23 d.
nutarimo Nr. 03-174 redakcija)
TESTAVIMO NEPALANKIAUSIOMIS SĄLYGOMIS BENDROSIOS NUOSTATOS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bendrosios nuostatos (toliau – nuostatos) reglamentuoja testavimo nepalankiausiomis sąlygomis vykdymo tvarką.
2. Nuostatos parengtos atsižvelgus į Europos bankų priežiūros institucijų komiteto (angl. Committee of European Banking Supervisors – CEBS) išleistas 2010 m. rugpjūčio 26 d. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gaires (angl. Guidelines on Stress Testing), 2009 m. gruodžio 9 d. Likvidumo atsargų ir išgyvenimo laikotarpių gaires (angl. Guidelines on Liquidity Buffers & Survival Periods).
3. Nuostatos taikomos visiems Lietuvos banko licenciją turintiems bankams ir Lietuvos centrinei kredito unijai (toliau – bankai).
4. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis (angl. stress-testing) – tai rizikos valdymo priemonė (technika), naudojama vertinant galimą įtaką banko finansinei būklei, įvykus tam tikram (apibrėžtam) įvykiui (įvykiams) ir (ar) pakitus (esant nepastoviai) finansinei ar ekonominei aplinkai.
5. Pagrindinis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tikslas – nustatyti, ar banko ir banko finansinės grupės kapitalo pakanka galimiems nuostoliams, kurie gali atsirasti dėl banko finansinės būklės pablogėjimo, padengti.
II. VIDAUS KAPITALO PAKANKAMUMO VERTINIMO PROCESO IR TESTAVIMO nepalankiausiomis sąlygomis SĄVEIKA
7. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis (toliau – testavimas) yra banko Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (angl. Internal Capital Adequacy Assessment Process, toliau – ICAAP) sudėtinė dalis.
8. Testavimas turi atitikti banko ICAAP, t. y. turi būti rengiamas ir vykdomas vadovaujantis veiklos proporcingumo principu, t. y. atsižvelgiant į banko veiklos mastą ir pobūdį, prisiimamą riziką ir atliekamas operacijas. Atlikdami testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, bankai vadovaujasi ir kokybiniais, ir kiekybiniais rodikliais.
9. Bankas turi naudoti testavimą kaip priemonę, leidžiančią numatyti ir įvertinti galimų įvykių poveikį bankui ateityje, t. y. testavimas turi būti susietas su banko veiklos strateginiu planavimu, apimti ICAAP numatytą kapitalo ir rizikos struktūros planavimą.
10. Testavimas, kaip ICAAP sudėtinė dalis, taip pat naudojamas kaip banko rizikos valdymo diagnostinė priemonė, kuri turi padėti banko vadovybei suprasti ir įvertinti su banko veikla susijusią riziką, užtikrinti tinkamą jos valdymo procesą banke ir padėti parengti banko veiksmų tęstinumo planus krizės ar kitų nenumatytų įvykių atveju.
11. Testavimas turėtų padėti bankui įvertinti šiuos veiklos aspektus:
11.2. ar banko kapitalas ir jo paskirstymas užtikrina pakankamą rizikos padengimą galimų įvykių atveju;
11.3. banko veiklos strateginiuose planuose nustatytų tikslų įgyvendinimą ir su jais susijusios rizikos valdymo procesus;
11.4. ir bendrus banko veiklos aspektus ir rizikos rūšis, su kuriomis bankas susiduria savo veikloje, ir atskiras pozicijas, kurias reikia įvertinti;
11.6. konkrečias (banko nuožiūra) pozicijas ir joms darančius įtaką rizikos veiksnius su vėlesniu testavimo rezultatų apibendrinimu (angl. bottom-up stress test);
12. Testavimas turi apimti visas vykstant ICAAP nustatytas reikšmingas rizikos rūšis ir kitas pažeidžiamas veiklos sritis.
13. Atlikęs į testavimą įtraukiamų rizikos rūšių ir veiklos sričių įvertinimą, bankas turi nusistatyti ir aiškiai įvardinti konkrečius rizikos faktorius, kurių pokyčiai gali neigiamai paveikti banko veiklą ir kurie iš jų bus naudojami atliekant testavimą.
III. TESTAVIMO BŪDAI
15. Testavimo būdą pasirenka pats bankas. Atlikdamas testavimą, bankas taiko scenarijaus analizę (angl. scenario analysis), jautrumo testą (angl. sensitivity analysis) ir atvirkštinį testavimą (angl. reverse stress testing).
15.1. Scenarijaus analizė apima vienu metu vykstančių keleto rizikos faktorių pokyčių įvertinimą ir atspindi įvykius, kurie, banko požiūriu, galimi ateityje. Scenarijaus analizė gali būti grindžiama praeities (istoriniais) įvykiais, kurie darė reikšmingą poveikį rinkai (istorinis scenarijus), arba tikėtinais (spėjamais) įvykiais, kurie gali įvykti rinkoje ateityje (hipotetinis scenarijus). Pirmenybė teikiama hipotetiniam scenarijui.
15.2. Jautrumo testas apima atskiro (izoliuoto) rizikos faktoriaus arba artimai susijusių, pasižyminčių aukštu koreliacijos laipsniu rizikos faktorių iš anksto pasirinktus arba nustatytus pokyčius. Šis testas suteikia informaciją apie bankui reikšmingas rizikos rūšis ir padeda nustatyti rizikos rūšių koncentraciją.
15.3. Atvirkštinio testavimo metu nustatomas reikšmingas neigiamas rezultatas, vėliau nustatomos tą rezultatą lemiančios priežastys ir įvykiai. Tai yra rizikos valdymo priemonė, kuri padeda nustatyti įvairias galimas įvykių ir rizikos koncentracijos kombinacijas, paprastai neįtrauktos į scenarijų analizės ir (arba) jautrumo testą. Pagrindinis testavimo tikslas – įveikti su nepalankiais įvykiais ir rizikos koncentracija susijusių padarinių plitimą ir galimai atsiradusį netikro saugumo jausmą, atlikus scenarijaus analizę ir (arba) jautrumo testą. Atvirkštinis testavimas grindžiamas daugiau kokybiniais, negu kiekybiniais rodikliais.
IV. TESTAVIMO ORGANIZAVIMAS BANKE
17. Už testavimo organizavimą ir atlikimą banke yra atsakingi banko valdymo organai. Banko valdymo organai nustato testavimo dažnumą ir mastus banke, tvirtina scenarijus ir jų prielaidas, svarsto testavimo rezultatus, nustato priemones ir laikotarpį testavimo metu nustatytiems trūkumams pašalinti, priima sprendimus dėl veiksmų plano banko veiklos tęstinumui užtikrinti. Banke turi būti užtikrintas valdymo organų informavimo apie testavimo rezultatus mechanizmas.
18. Testavimo atlikimo banke tvarka turi būti aprašyta banko vidaus dokumentuose, kurie turi būti patvirtinti banko valdymo organų. Šiuose dokumentuose apimami mažiausiai šie aspektai:
19. Banko valdymo organai užtikrina, kad būtų skiriama pakankamai išteklių, reikalingų atlikti išsamų testavimą, taip pat yra atsakingi už atsakomybės paskirstymą šioje srityje.
20. Testavimas atliekamas pagal konkrečius (banko nuožiūra) banko portfelius ir konkrečias (banko nuožiūra) rizikos rūšis, taip pat bendru banko veiklos mastu.
21. Atlikdami konkrečių (banko nuožiūra) banko portfelių ir konkrečių (banko nuožiūra) rizikos rūšių testavimą, banko atsakingų padalinių darbuotojai ypač daug dėmesio skiria rizikos koncentracijos nustatymo klausimams, kartu ir galimoms rizikos rūšių koreliacijos pokyčiams.
22. Testavimas bendru banko veiklos mastu apima tik reikšmingas banko rizikos rūšis ir rizikos koncentraciją viso banko mastu, ypač daug dėmesio skiriant koncentracijos rizikos kitų rizikos rūšių viduje (angl. intra-risk concentrations) ir koncentracijos rizikos tarp skirtingų rizikos rūšių (angl. inter-risk concentrations) nustatymui.
23. Šalinant testavimo metu nustatytus trūkumus, banko valdymo organai turi atkreipti dėmesį ir įvertinti šias banko veiklos sritis:
23.1. rizikos ribojimo (kredito, rinkos, koncentracijos rizikos ir kt.) peržiūrą, jeigu šios ribos nepakankamai konservatyvios ir neužtikrina tinkamo rizikos ribojimo;
23.2. rizikos mažinimo priemonių peržiūrą ir pakeitimą, jeigu šios priemonės neveiksmingos ir neužtikrina norimo rizikos mažinimo laipsnio;
23.3. banko turimų pozicijų koncentracijos rizikos sumažinimą ir pozicijų diversifikacijos laipsnio peržiūrą, jeigu šios pozicijos yra gana jautrios galimiems neigiamiems įvykiams;
23.5. ICAAP peržiūrą, jeigu rizikai padengti kapitalo nepakanka ir (ar) jis netinkamai apskaičiuotas ir paskirstytas;
23.6. veiklos tęstinumo planų peržiūrą ir koregavimą, atsižvelgiant į naujus testavimo metu paaiškėjusius duomenis;
24. Testavimo atlikimo tvarka turi būti peržiūrima periodiškai, ne rečiau kaip vieną kartą per metus, jeigu banko valdymo organai nenustato dažniau, ir, jeigu būtina, atnaujinama, papildoma ar kitaip koreguojama.
25. Peržiūrėdamas testavimo tvarką, bankas turi atkreipti dėmesį į šias pagrindines sritis ir įvertinti jų aktualumą testavimo procesui:
25.1. ar testavimo procesas apima visas reikšmingas banko prisiimtas rizikos rūšis ir pažeidžiamas veiklos sritis, ar nebūtina į testavimą įtraukti naujų veiklos procesų;
25.3. ar tinkama valdymo organų informavimo sistema rengiantis testavimui, testavimo metu ir jam pasibaigus;
26. Banke reguliariai turi būti vertinamas testavimo veiksmingumas ir griežtumas (angl. severity), pasitelkiant kokybinį ir kiekybinį vertinimą, ypač daug dėmesio skiriant besikeičiantiems išorės aplinkos įvykiams. Vertinamos šios sritys:
27. Banko informacinės technologijos turi užtikrinti kokybišką ir patikimą duomenų apdorojimo ir informacijos pateikimo banko valdymo organams procesą, ypač tai svarbu bankams, kurie turi teisę naudoti pažangius kapitalo pakankamumo skaičiavimo metodus.
28. Banko valdymo organai gali pavesti atlikti testavimą banko struktūriniam padaliniui (arba padaliniams), tačiau turi būti nustatytas skaidrus ir aiškus atsakomybės ir funkcijų pasidalijimas.
V. minimalūs TESTAVIMO REIKALAVIMAI
30. Testavimo dažnumui keliami minimalūs reikalavimai:
30.1. Testavimo dažnumas turi priklausyti nuo to, su kokiomis rizikos rūšimis susiduria bankas savo veikloje ir koks testavimo būdas yra taikomas. Testavimas gali būti atliekamas taip dažnai, kaip, banko nuomone, to reikia, tačiau bendras banko ir banko finansinės grupės testavimas (toliau – bendras banko testavimas) turi būti atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Rinkdamasis testavimo dažnumą, bankas turi atsižvelgti į:
30.1.2. rizikos faktorių, kurie naudojami atliekant testavimą, prigimtį ir ypač į jų jautrumą (nepastovumą);
30.1.3. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis atlikimo techninius aspektus: reikia atsižvelgti į tai, kad, kuo labiau yra kompleksiškas testavimas (t. y. apimantis daugelį rizikos faktorių), tuo didesnis duomenų kiekis jį atliekant yra naudojamas, todėl sudėtingi scenarijai, ypač tie, kurie remiasi hipotetiniais duomenimis ir prielaidomis, turėtų būti taikomi tik užtikrinus duomenų kokybę;
31. Testavimo scenarijams keliami minimalūs reikalavimai:
31.1. Bankas, atlikdamas testavimą naudojant scenarijaus analizę ir (arba) jautrumo testą, turi sudaryti skirtingus scenarijus, kurie mažiausiai apima:
31.2. Scenarijai sudaromi taip, kad banko rizikos valdymo sistema būtų nuosekli ir logiškai vientisa.
31.3. Ypač daug dėmesio bankas turi skirti makroekonominių scenarijų sudarymui. Makroekonominiai scenarijai – scenarijai, apimantys įvairius su pinigų politika, finansinio sektoriaus plėtra, biržos prekių kainomis, politiniais aspektais, stichinėmis nelaimėmis susijusius veiksnius, t. y. veiksnius, vykstančius arba galinčius įvykti, nesvarbu kokia banko veikla, tačiau galinčius turėti įtakos banko veiklai ir finansinei būklei. Tuo tikslu bankas turi nustatyti, kokie specifiniai ekonominiai, ūkio sektoriaus duomenys arba makroekonominiai rodikliai (pvz., palūkanų normos, BVP, nedarbas, nekilnojamojo turto kainos) gali turėti įtakos jo veiklai ir kokie bus naudojami atliekant testavimą.
31.4. Makroekonominiai scenarijai turi būti nuoseklūs, t. y. suformuluoti taip, kad apjungtų visus reikšmingus išorės veiksnius į vieną visumą ir būtų įmanoma makroekonominius kintamuosius transformuoti į vidaus rizikos parametrus tokius, kaip, pavyzdžiui, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė, nuostolis, kai neįvykdomi įsipareigojimai. Šios procedūros pagrindžiamos kiekybiniais ir kokybiniais aspektais. Kiekybiniai modeliai taikomi, kai scenarijuje naudojami duomenys yra pakankamai išsamūs, kokybiniai – kai duomenys neišsamūs.
31.5. Atsižvelgiant į makroekonominių scenarijų sudėtingumą, jų prielaidos turi būti pakankamai konservatyvios.
32. Testavimui valdant kapitalą keliami minimalūs reikalavimai:
32.1. Kadangi testavimas yra sudėtinė ICAAP dalis, bankui rekomenduojama įvertinti, kaip jį ir jo finansinę grupę paveiktų ūkio nuosmukis. Bankas turi atskleisti, kaip (kokiomis priemonėmis) numato šį etapą išgyventi, kaip numato plėtoti savo veiklą ir valdyti kapitalą, siekdamas vykdyti veiklos riziką ribojančius normatyvus. Pateikiamos banko prognozės 3–5 metams, ypatingą dėmesį skiriant kapitalo pakankamumo rodikliui.
33. Testavimo laikotarpiui keliami minimalūs reikalavimai:
33.1. Atlikdamas testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, bankas nusistato testavimo laikotarpį, kuris priklauso nuo testuojamų pozicijų pobūdžio (pvz., vertinant rinkos riziką, likvidumo riziką taikomi trumpi laikotarpiai, o kredito rizikai – ilgesni). Nustatydamas testavimo laikotarpį, bankas taip pat turėtų vadovautis savo galimybėmis (laiko atžvilgiu) restruktūrizuoti ar diversifikuoti testuojamas pozicijas. Minimalus testavimo laikotarpis yra dveji metai.
VI. BENDRASIS BANKO TESTAVIMAS IR ATSKIRŲ RIZIKOS RŪŠIŲ TESTAVIMO PAGRINDINIAI PRINCIPAI
34. Atliekant bendrąjį banko testavimą, turi būti įtraukiamos šios rizikos rūšys:
35. Bendrasis banko testavimas atliekamas įvertinant visas pagrindines rizikos rūšis. Sudarant scenarijų ar testą, nustatomos prielaidos, kaip galėtų kisti rizikos augimo veiksniai (rizikos faktoriai) ir modeliuojamos kelios galimos skirtingo griežtumo situacijos (scenarijai), įskaitant ir scenarijus, kurie rodo didelį ekonominį nuosmukį.
36. Atliekant testavimą, rekomenduojama naudoti standartinį, labiausiai tikėtiną ir blogiausią scenarijus. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas blogiausiam scenarijui. Šis scenarijus turi būti siejamas su krize ar šoku, kurio poveikis galėtų labai reikšmingai sutrikdyti banko veiklą. Standartinis scenarijus turėtų remtis pasirenkamo kintamo dydžio šoku, kuris būtų taikomas visoms testuojamoms rizikos rūšims. Labiausiai tikėtinas scenarijus nustatomas analizuojant ilgojo laikotarpio (5–10 metų) banko veiklos įvykius.
37. Atsižvelgiant į banko veiklos mastą ir pobūdį, rekomenduojami tokie bendrojo banko testavimo būdai:
37.1. Parengiami atskiri kiekvienos rizikos rūšies testavimo scenarijai ir, baigus testuoti visas rizikos rūšis, apibendrinami rezultatai.
38. Testuodamas atskiras rizikos rūšis, bankas turi įvertinti ir į testavimo scenarijus (laikydamasis veiklos proporcingumo principo) įtraukti 38.1–38.5 punktuose nustatytus aspektus.
38.1. Su kredito rizika susiję aspektai:
38.1.1. Testuojant kredito riziką, bankui rekomenduojama vertinti konsoliduotą savo skolininkų kredito riziką, t. y. visi individualūs banko skolininko įsipareigojimai bankui būtų traktuojami kaip viena visuma.
38.1.2. Vertindamas konsoliduotą skolininkų kredito riziką, bankas gali ją sumažinti banko įsipareigojimų skolininkui suma, tačiau turi įvertinti būsimų pinigų srautų suderinamumą pagal laiką.
38.1.3. Bankui rekomenduojama nusistatyti testuojamą konsoliduotos kliento kredito rizikos lygį, t. y. apibrėžti įsipareigojimų bankui sumą, kurią viršijęs klientas tampa testavimo proceso objektu. Pageidautina, kad būtų testuojama daugiau kaip 70 procentų banko paskolų.
38.1.4. Atliekant testavimą, bankui rekomenduojama klientų mokumą vertinti neatsižvelgiant į kredito riziką mažinančias priemones (užstatą, garantijas ir pan.).
38.1.5. Testuodamas bankas turi stengtis įvertinti paskolų portfelio koncentracijos riziką, t. y. įvertinti tarpusavyje susijusių klientų kredito riziką.
38.1.6. Rekomenduojama įvertinti ne tik bendrą kredito rizikos poveikį, bet ir kredito rizikos poveikį atskiriems paskolų portfelio segmentams. Tuo tikslu bankas turi segmentuoti paskolų portfelį, atsižvelgdamas į jo sudėtį: pagal ekonominės veiklos rūšis, pagal riziką įvertintas pozicijas ir kt., nes kiekvienam segmentui būdingi skirtingi rizikos faktoriai.
38.1.7. Testuojant kredito riziką, bankui rekomenduojama įvertinti galimą ekonominį nuosmukį tiek šalies ekonomikoje bendrai, tiek atskiruose ekonominiuose sektoriuose (pvz., gyvenamojo būsto kainų kritimas) ir atitinkamai koreguoti skolininkų mokumo prielaidas bei kredito riziką mažinančių priemonių vertę.
38.1.8. Testuodamas kredito riziką, bankas turi įvertinti kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos skolininko mokumui (palūkanų normų augimas, valiutos kurso pokyčiai ir kt.).
38.2. Su rinkos rizika susiję aspektai:
38.2.1. Testuodamas rinkos riziką, bankas turi testuoti tiek banko prekybos, tiek ir bankinę knygas.
38.2.2. Rinkos rizika testuojama pagal kiekvieną jos sudedamąją dalį atskirai (pvz., palūkanų normos rizika, užsienio valiutos kurso rizika ir kt.) arba testuojamos kelios rizikos rūšys iš karto.
38.2.3. Testuojant palūkanų normos riziką, rekomenduojama išskirti palūkanų normos svyravimams jautriausias finansines priemones.
38.2.4. Testuojant ilgojo laikotarpio palūkanų normos pokyčio poveikį, bankinėje ir prekybos knygose rekomenduojama naudoti spragos analizę.
38.2.5. Testuodami palūkanų normos riziką, bankai turėtų įvertinti palūkanų normos pokyčio įtaką banko grynosioms palūkanų pajamoms ir ekonominei vertei.
38.2.6. Testuojant palūkanų normos riziką rekomenduojama įvertinti įvairius palūkanų normos kreivės pokyčius: lygiagretų palūkanų normos kreivės poslinkį, palūkanų normos kreivės pasvirimo (nuolydžio) kampo didėjimą ir mažėjimą.
38.2.7. Testuojant užsienio valiutos kursų riziką, rekomenduojama segmentuoti užsienio valiutas pagal galimą kurso pokyčio laipsnį, kurį galima įvertinti remiantis istoriniais duomenimis.
38.2.8. Rinkos rizikos testavimas turi atskleisti prekybinės knygos reikšmingą pozicijų jautrumą įvairioms neigiamoms situacijoms rinkose, taip pat parodyti, ar banko pasirinkta prekybinės veiklos politika yra saugi, ar tinkamai veikia banko naudojamos prekybinių sandorių apsidraudimo priemonės ir per kiek laiko bankas sugebės jomis pasinaudoti įvykus rinkos šokui.
38.2.9. Bankai, rinkos rizikai vertinti naudojantys rizikos vertės (VaR) modelius, be kitų Lietuvos banko teisės aktuose šiems modeliams nustatytų reikalavimų, turi pasirinktu dažnumu stebėti modelių veiklos patikimumą ir testuoti modelį naudodami įvairius faktorius, pavyzdžiui:
38.2.9.1. nelikvidžių pozicijų atsiradimas arba kainų nesuderinamumas, dėl kurių tikėtini nuostoliai;
38.3. Su operacine rizika susiję aspektai:
38.3.1. Testuodamas operacinę riziką, bankas turi išskirti veiklos sritis, kuriose jis tikisi patirti nuostolių, pavyzdžiui: mažmeninė bankininkystė, įmonių bankininkystė, turto valdymas, mokėjimai ir atsiskaitymai ir kt.
38.3.2. Operacinės rizikos testavimo scenarijaus prielaidos gali apimti tokius pagrindinius veiksnius:
38.4. Su likvidumo rizika susiję aspektai:
38.4.1. Likvidumo rizikos testavimas turi apimti banko likvidumą einamuoju, labai trumpu (apimančiu ne trumpesnį kaip vienos savaitės išgyvenimo laikotarpį), trumpuoju (apimančiu ne trumpesnį kaip vieno mėnesio išgyvenimo laikotarpį), vidutiniuoju (apimančiu laikotarpį iki vienerių metų) ir ilguoju (apimančiu ilgesnį kaip vieneri metai laikotarpį) laikotarpiais, atsižvelgiant į Likvidumo normatyvo skaičiavimo taisykles ir likvidumo atsargos bei atsvaros pajėgumo nustatymo bendrąsias nuostatas, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2004 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 1 (Žin., 2004, Nr. 22-696; 2010, Nr. 63-3141). Testuojant likvidumo riziką, turi būti išskirti vidiniai, t. y. banko generuojami pinigų srautai, ir išoriniai, rodantys banko gebėjimą skolintis rinkoje arba iš globojančio banko.
38.4.2. Testuojant banko likvidumą trumpuoju laikotarpiu (jame išskiriant ir labai trumpą laikotarpį), įvertinama likvidumo atsarga, t. y. turimas likvidusis turtas, kurio pakanka papildomam likvidžiojo turto poreikiui, atsiradusiam banko nustatytu išgyvenimo laikotarpiu nepalankiomis sąlygomis labiausiai tikėtino scenarijaus atveju, padengti. Šiam tikslui taikomi trijų rūšių nepalankių sąlygų scenarijai:
38.4.3. Išskirtinai nepalankių sąlygų scenarijus – scenarijus, kai naudojamos prielaidos apima pagrindinius veiksnius, susijusius su banko vidaus pokyčiais, pavyzdžiui, tikimybė, kad nebus pratęstas įmonių neužtikrintas didmeninis finansavimas; indėlininkų pasitraukimas ir indėlių atsiėmimas; banko patikimumo reitingo sumažėjimas; spartus nemokių skolininkų skaičiaus augimas; kredito linijų, suteiktų bankui, sumažėjimas.
38.4.4. Rinkos, skirtas konkrečiai rinkai, scenarijus – scenarijus, kai naudojamos prielaidos apima pagrindinius veiksnius, susijusius su rinkoje vykstančiais pokyčiais, pavyzdžiui, tarpbankinės rinkos likvidumo sumažėjimas, tam tikro turto likvidumo vertės sumažėjimas, finansavimo rinkos sąlygų suprastėjimas, stambių indėlininkų pasitraukimas iš šalies, krizės kitų valstybių finansų rinkose, užsienio arba nacionalinės valiutos nuvertėjimas.
38.4.5. Taikant scenarijų derinį reikia atsižvelgti ne tik į abiejų scenarijų prielaidas, bet ir į šių prielaidų tarpusavio sąveiką.
38.4.6. Likvidumo rizikos testavimo nepalankių sąlygų scenarijai turi atitikti kitus viso banko testavimus nepalankiausiomis sąlygomis siekiant užtikrinti, kad visa rizikos valdymo sistema būtų nuosekli ir logiškai vientisa.
38.5. Su koncentracijos rizika susiję aspektai:
38.5.1. Testuodamas koncentracijos riziką, bankas turi testuoti ir koncentracijos riziką kitų rizikos rūšių viduje, ir koncentracijos riziką tarp skirtingų rizikos rūšių pagal balansines ir nebalansines pozicijas bankinėje ir prekybos knygose, atsižvelgdamas į Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatas, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149 (Žin., 2008, Nr. 127-4888).
38.5.2. Koncentracijos rizikos testavimo metu modeliuojamos situacijos neįprastomis, bet tikėtinomis sąlygomis, įskaitant ir makroekonominius scenarijus, nustatant rizikos rūšių ir joms darančių įtaką veiksnių koreliaciją ir šios koreliacijos įtaką bankui nepalankiomis sąlygomis. Be to, nustatoma pozicijų, kurių rizikingumas, taip pat ir tų pozicijų koncentracija gali paaiškėti tik nepalankiomis sąlygomis, sąveika, net jeigu šių nepalankių sąlygų tikimybė yra labai maža.
38.5.3. Atvirkštinis testavimas ypač rekomenduojamas koncentracijos rizikos testavimo būdas, leidžiantis išanalizuoti neįprastas skirtingų rizikos rūšių tarpusavio ir vidaus koreliacijas nustatant nepalankius, bet tikėtinus įvykius, lemiančius šios koncentracijos atsiradimą.
VII. TESTAVIMO REZULTATŲ ĮVERTINIMAS IR VEIKSMŲ PLANO PARENGIMAS
39. Bendrojo banko testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai turi parodyti:
39.2. koks testuojant banką ir banko grupę naudotas griežčiausias scenarijus, kurio metu imituoti rimti galimi banko veiklos sutrikimai;
39.3. ar banko ir banko grupės kapitalo pakanka nuostoliams padengti, jeigu pasitvirtintų įvairaus griežtumo scenarijuose (ir ypač blogiausiame scenarijuje) numatyti įvykiai;
40. Įvertinęs testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir nustačius bankui nepriimtiną rizikos tikimybę, padalinys, atsakingas už bendrą banko ir banko grupės rizikos valdymą, turi parengti (koreguoti) veiklos tęstinumo planą ir nurodyti veiksmus, kurių imsis bankas susiklosčius kiekviename scenarijuje sumodeliuotai situacijai.
41. Banko valdymo organai ir atitinkamų struktūrinių padalinių (kurių veikla susijusi su rizika, vertinama atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis) vadovai turi būti informuoti apie testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, nurodant numatomą kiekvieno scenarijaus tikimybę.
42. Banko valdymo organai turi:
42.2. įsitikinti, kad turimo kapitalo pakaks blogiausio scenarijaus nuostoliams padengti ir banko veiklos stabilumui užtikrinti;
42.3. jeigu standartinio ar labiausiai tikėtino scenarijaus rezultatai rodo neproporcingai didelį rizikos augimą tam tikrose veiklos srityse, būtina imtis atitinkamų veiksmų tai rizikai sumažinti (peržiūrėti tam tikrą skolinimo ir prekybos politiką, sumažinti nustatytus limitus, labiau diversifikuoti banko veiklą);
42.4. užtikrinti, kad atitinkamų struktūrinių padalinių, kurių veikla susijusi su tos rizikos augimu, vadovai būtų informuoti apie valdymo organų sprendimus ir nedelsiant imtųsi veiksmų jiems įgyvendinti;
42.5. patvirtinti veiklos tęstinumo planą, nurodant priemones, kurių imsis bankas susiklosčius scenarijuje sumodeliuotai situacijai. Šiame plane turi būti numatyta:
42.7. alternatyvūs lėšų gavimo šaltiniai tam atvejui, jeigu neužtektų turimų kapitalo arba dėl piniginių srautų nesubalansuotumo susidarytų likvidaus turto stygius;
42.8. procedūros, užtikrinančios glaudų atsakingų padalinių veiksmų koordinavimą ir nenutrūkstamus informacinius srautus, kurie sudarytų galimybę tiksliai informuoti valdymo organus apie susidariusią padėtį ir nedelsiant priimti sprendimus;
42.9. aiškus atsakingų padalinių ir darbuotojų atsakomybės pasidalijimas priimant sprendimus ekstremaliomis aplinkybėmis;
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
43. Pasibaigus finansiniams metams, kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis bankai Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui pateikia informaciją apie bendrojo banko testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus:
44. Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso metu Lietuvos bankas turi teisę pareikalauti, kad bankas visiškai arba iš dalies atnaujintų vėliausiai atlikto testavimo rezultatus, jeigu:
44.1. bankas, atlikdamas testavimą, neįtraukė, Lietuvos banko nuomone, svarbių pozicijų ir neįvertino visų faktorių, galinčių turėti įtakos banko veiklai ir finansinei būklei;