LIETUVOS RESPUBLIKOS
NACIONALINĖS TEISMŲ ADMINISTRACIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2008 m. liepos 15 d. Nr. X-1715
Vilnius
(Žin., 2002, Nr. 31-1130; 2004, Nr. 60-2119)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
NACIONALINĖS TEISMŲ ADMINISTRACIJOS
ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Nacionalinė teismų administracija
1. Nacionalinė teismų administracija yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – pagal kompetenciją užtikrinti teismų ir teismų savivaldos institucijų administracinę ir organizacinę veiklą.
2. Nacionalinė teismų administracija yra juridinis asmuo, turintis sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
4. Nacionalinė teismų administracija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Teismų įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, kitais teisės aktais bei savo nuostatais.
5. Nacionalinė teismų administracija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto.
2 straipsnis. Nacionalinės teismų administracijos funkcijos
Nacionalinė teismų administracija, įgyvendindama Teismų įstatyme nustatytus uždavinius, atlieka šias funkcijas:
1) rengia medžiagą Visuotiniam teisėjų susirinkimui, Teisėjų tarybos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo posėdžiams;
2) techniškai aptarnauja teismų savivaldos institucijas, Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją, Atrankos komisiją, Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją, Teisėjų tarybos sudarytas darbo grupes;
3) renka informaciją, kaip vykdomi teismų savivaldos institucijų sprendimai, ją pateikia Teisėjų tarybai, o jos nurodymu – Visuotiniam teisėjų susirinkimui;
4) pagal kompetenciją rengia teismų savivaldos institucijų teisės aktų, sprendimų, nutarimų ir kitų dokumentų projektus, Teisėjų tarybos pavedimu tvirtina su teismų savivaldos institucijų organizacine veikla susijusius teisės aktus;
5) atlieka teismų ir teismų savivaldos institucijų kasmetinius veiklos apibendrinimus ir pateikia juos Teisėjų tarybai;
6) organizuoja ir užtikrina, kad teismai reikiamu inventoriumi ir paslaugomis būtų centralizuotai aprūpinami;
11) tvarko teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, ir teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazes;
12) tvarko asmenų, pageidaujančių laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, duomenų bazę ir jų asmens bylas, organizuoja pretendentų į teisėjus egzamino laikymą;
13) renka informaciją apie teismų administracinę veiklą ir teismų organizacinį darbą, teikia apibendrinimus Teisėjų tarybai;
14) atlieka teismų administracinės ir organizacinės veiklos tyrimus, analizes, apibendrinimus, išskyrus teisingumo vykdymą, teikia pasiūlymus dėl teismų administracinės veiklos ir organizacinio darbo tobulinimo;
16) analizuoja ir apibendrina materialinės ir procesinės teisės pažeidimų, lemiančių teismo sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pakeitimą bei panaikinimą, pagrindus ir tendencijas, apibendrinimus teikia Teisėjų tarybai ir Teisingumo ministerijai;
18) renka, analizuoja ir apibendrina teismų poreikius dėl valstybės biudžeto programų sąmatų projektų ir teikia informaciją dėl jų Teisėjų tarybai;
19) renka, analizuoja ir apibendrina valstybės investicijų teismams poreikius, teikia informaciją Teisėjų tarybai dėl teismų siūlomų investicijų projektų (investicijų programų);
20) sudaro Nacionalinės teismų administracijos strateginius veiklos planus, vykdomų valstybės biudžeto programų projektus, programų sąmatų projektus ir investicijų projektus (investicijų programas);
22) sudaro ir tvarko su Nacionalinės teismų administracijos veikla susijusias duomenų bazes, valdo su teismų informacinėmis sistemomis susijusias investicijas, įgyvendina šių investicijų projektus, organizuoja informacinių sistemų kūrimą ir diegimą teismuose, administruoja teismų informacines sistemas ir jas tobulina;
25) informuoja visuomenę apie teismų savivaldos institucijų ir Nacionalinės teismų administracijos veiklą;
27) Teisėjų tarybos pavedimu pagal savo kompetenciją atstovauja teismų interesais Teisėjų tarybai valstybės valdžios ir kitose institucijose;
28) bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis, taip pat su kitų valstybių bei tarptautinėmis institucijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais;
29) nagrinėja Nacionalinės teismų administracijos kompetencijai priskirtinus asmenų pareiškimus, skundus ir pasiūlymus ir imasi priemonių išspręsti juose keliamus klausimus;
30) įstatymų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir disponuoja Nacionalinei teismų administracijai patikėjimo teise perduotą valstybės turtą;
3 straipsnis. Nacionalinės teismų administracijos teisės
1. Nacionalinė teismų administracija turi teisę:
1) gauti iš teismų savivaldos institucijų, teismų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei organizacijų informaciją Nacionalinės teismų administracijos kompetencijai priskirtais klausimais;
2) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktų projektams rengti ar kitiems Nacionalinės teismų administracijos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus;
4 straipsnis. Nacionalinės teismų administracijos struktūra ir darbo organizavimas
1. Nacionalinei teismų administracijai vadovauja direktorius. Jis yra atskaitingas Teisėjų tarybai. Direktorius gali turėti pavaduotojų.
2. Nacionalinės teismų administracijos nuostatus, aprobavus Teisėjų tarybai, tvirtina steigėjas. Nacionalinės teismų administracijos struktūrą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, vadovaudamasis įstatymų nustatyta tvarka ir suderinęs su steigėju, tvirtina Nacionalinės teismų administracijos direktorius.
3. Nacionalinės teismų administracijos direktorių konkurso būdu 5 metų kadencijai į pareigas priima steigėjo funkcijas vykdančios institucijos vadovas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
4. Nacionalinės teismų administracijos direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą ir 5 metų vadovaujamo darbo stažą.
5. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų įgaliojimus nustato Nacionalinės teismų administracijos nuostatai.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2008 m. rugsėjo 1 d.
2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalys įsigalioja 2009 m. vasario 1 d.
3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas Nacionalinės teismų administracijos direktorius eina pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, pabaigos. Pasibaigus jo kadencijai, naujas Nacionalinės teismų administracijos direktorius priimamas į pareigas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.