LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL BALTOJO GANDRO (CICONIA CICONIA) APSAUGOS PLANO PATVIRTINIMO

2013 m. liepos 3 d. Nr. D1-497

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200) 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2010 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-463 „Dėl saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos“ (Žin., 2010, Nr. 66-3299), 3 ir 13 punktais,

t v i r t i n u Baltojo gandro (Ciconia ciconia) apsaugos planą (pridedama).

Aplinkos ministras                                                        Valentinas Mazuronis

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro

2013 m. liepos 3 d.

įsakymu Nr. D1-497

BALTOJO GANDRO (CICONIA CICONIA)

APSAUGOS PLANAS

Rengėjai:

dr. Jurgita Sorokaitė

dr. Mindaugas Dagys

Daiva Vaitkuvienė

2013 m.

I. BALTOJO gandro, jo populiacijos, buveinės aprašymas

Baltojo gandro apibūdinimas

1. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) priklauso paukščių (Aves) klasei, gandrinių paukščių (Ciconiiformes) būriui, gandrinių (Ciconiidae) šeimai.

Baltojo gandro buveinės aprašymas

2. Baltasis gandras – agrolandšafto paukštis, laikomas ekologiškos, žmonėms gyventi sveikos aplinkos ir tausojančio žemės ūkio indikatoriumi. Lietuvoje jo perėjimo buveinių ištirtumas yra pakankamai išsamus, nes duomenys rinkti nuo 1958 m. iš visos šalies teritorijos. Mitybos buveinių ištirtumas neišsamus, nes tiksliniai tyrimai Lietuvoje neatlikti. Kaimyninėse šalyse (Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje) taip pat labiausiai ištirtos perėjimo buveinės, o mitybos buveinių ištirtumo lygis mažas. Baltajam gandrui veistis tinka beveik visa šalies teritorija, išskyrus didelius miškų masyvus ir didžiuosius šalies miestus. Šio paukščio buveinei būdingas atviras agrarinis kraštovaizdis ir tankus hidrografinis tinklas, lizdavietės aptinkamos stambiuose medžiuose šalia sodybų, pakelėse ir laukuose, gyvenvietėse ir didesnių miestų pakraščiuose, dažnai ant specialiai iškeltų platformų.

1994 m. Lietuvoje pirmą kartą įvertintas gandrų pasiskirstymas pagrindiniuose kraštovaizdžio elementuose. Išskirtos trys pagrindinės grupės: miškas (miškas, pamiškė, krūmynai, pelkėta vietovė), agrolandšaftas (pieva, ganykla, pakelės) ir tiesioginė žmogaus kaimynystė (vienkiemiai, fermos, gyvenvietės, miesteliai ir miestai). Ankstesnių metų tyrimų duomenimis, tiesioginėje žmogaus kaimynystėje rasti 69 proc. gandralizdžių, agrolandšafte – 24 proc.,  natūralioje gamtinėje aplinkoje – tik 6 proc. 2009–2010 m. baltųjų gandrų apskaitos duomenimis, lizdai dažniausiai kraunami ant stulpų – 61 proc. (49 proc. ant elektros oro linijų atramų, 11 proc. ant specialių stulpų, tik 1 proc. ant ryšių stulpų), medžiuose – 21 proc., ant vandens bokštų – 9 proc., ant pastatų – 9 proc., o 1 proc. – kitose vietose.

Lizdai dažniausiai sukraunami ąžuoluose, liepose ir uosiuose, nemažai – beržuose, klevuose, tuopose ir gluosniuose. Iš visų medžiuose rastų lizdų net 90 proc. buvo lapuočiuose, o spygliuočiuose – tik 10 proc. (po lygiai pušyse ir eglėse). Remiantis Šveicarijoje atliktais mitybos buveinių tyrimais, dažniausiai  naudojamos pievos ir ganyklos, kurios dengia apie 1/3 viso paviršiaus 1 km spinduliu aplink lizdą. Ariami plotai mažiau mėgiami. Šlapžemės naudojamos visada, jei yra prieinamos. Perėjimo sezonu potencialių maitinimosi vietų kokybė kinta atsižvelgiant į augalų augimą ir žemės ūkio veiklos kitimą. Baltieji gandrai vengia laukų, išskyrus šlapžemes, kuriuose augalai aukštesni kaip 10 cm. Esant galimybei, jie renkasi atsitiktinius mitybos plotus, atsiradusius dėl žemės ūkio darbų.

Baltojo gandro paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje

3. Lietuvos Respublikos teritorijoje baltasis gandras paplitęs didžiausiu tankumu savo areale – vidutiniškai 0,3 perinčios poros/km². Dažniausiai baltieji gandrai lizdus krauna iki 1 km atstumu vienas nuo kito. Kai kur jie peri nedidelėmis kolonijomis. Šalyje yra tik kelios kolonijos, kur nedideliame plote gyvena po keliolika porų. Lokalus perinčių porų tankumas priklauso ne nuo rajono, bet nuo vietos kraštovaizdžio sąlygų. Baltųjų gandrų inventorizacija visoje šalies teritorijoje atlikta 6 kartus, rūšies ištirtumas yra geras. Tačiau gausos pokyčių analizei atskirų metų duomenys netinkami, nes registruoti skirtingi parametrai. Ryškiausias perinčios baltųjų gandrų populiacijos sumažėjimas Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, stebėtas 1984 m. Nors rūšis Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, visą laiką buvo gausi, nuo 1994–1995 m. stebimas populiacijos augimas, nes kolūkinės žemės ūkio sistemos sunykimas, daugelyje vietų numelioruotų plotų užmirkimas sukūrė palankias mitybos sąlygas. 2009–2010 m. lizdų apskaitos duomenimis, šalyje perėjo 19 000–19 500 baltųjų gandrų porų. Dar apie 1 700 lizdų pavieniai paukščiai arba jų poros buvo užėmę, bet neperėjo. Pastaraisiais metais vėl intensyvėjantis žemės ūkis, greitas ekonominis augimas gali lemti atgalinį procesą, todėl, nors ir gausi, ši rūšis reikalauja dėmesio ir apsaugos jau dabar.

1 lentelė.

Baltojo gandro populiacijos gausos įvertinimas 1958–2010 m.

Metai	Užimti lizdai	Suaugę individai	Porų skaičius	Šaltinis
1958	8 811	13 142	–	Mūsų gamta, 1974, Nr. 12
1968	6 933	13 110	–	Mūsų gamta, 1974, Nr. 12
1974	6 464	13 115	–	Mūsų gamta, 1974, Nr. 12
1984	–	–	4126	Mūsų gamta, 1985, Nr. 8
1994–1995	9 400	18 754	–	Ciconia, 1995, Nr. 1(3)
2009–2010	20 700	–	19 000	LIFE+ projekto „Baltojo gandro (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ duomenys

(pav.)

1 pav.  Baltojo gandro paplitimas Lietuvoje 2009–2010 m.

_____________________

** TIC pastaba. Pav. žr.

Žin., 2013, Nr. 72-3616, 51 psl. **

Baltojo gandro paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas, pokyčiai Europoje ir visame areale

4. Baltojo gandro arealas nėra vientisas. Vakarinėje dalyje jis eina į šiaurę iki Jutlandijos pusiasalio, Suomių įlankos, į rytus iki Ukrainos, Užkaukazės, į pietus – iki Irako, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros, Šiaurės Afrikos. Kita arealo dalis yra Vidurinėje Azijoje. Nedidelė perinti populiacija (apie 10 porų) susiformavusi Pietų Afrikos Respublikoje.

Lietuva yra šiaurės vakarinėje rūšies arealo dalyje. Europoje randama daugiau kaip 75 proc. visos perinčios populiacijos (daugiau nei 180 000 porų). Daugiausia baltųjų gandrų porų Lenkijoje (44 000–46 000), Ukrainoje (26 200–32 400), Ispanijoje (16 600). Pietvakarių Azijoje populiacija didžiausia Turkijoje (15 000–35 000). Anksčiau miškų kirtimas, pievų ir šlapžemių plėtimas, naudojant jas gyvulių auginimui ir žemdirbystei, lėmė rūšies gausėjimą visoje Europoje, tačiau vėliau vis intensyvėjantis antropogeninis poveikis aplinkai – buveinių keitimas ir naikinimas, susijęs su labai intensyviu žemės ūkiu daugelyje Europos šalių – lėmė spartų populiacijos mažėjimą Vakarų Europoje, o kai kuriose šalyse ir visišką išnykimą. Ypač smarkus baltųjų gandrų populiacijos sumažėjimas pastebėtas 1970–1990 m. Danijoje 1998–2001 m. aptiktos tik 1–3 poros, Švedijoje 1999–2000 m. – 3 poros, Belgijoje 1995–2000 m. – 45–46 poros. Nors 1990–2000 m. populiacija didėjo, tačiau dar nepasiekė ankstesnio lygio, todėl laikoma sumažėjusia. 1984 m. užfiksuotas žemiausias pasaulinės baltųjų gandrų populiacijos lygis per visą apskaitos laiką – ne daugiau kaip 135 000 perinčių porų. Vakarų populiacija per 1974–1984 m. laikotarpį sumažėjo 20 proc.,  rytų – 10 proc. Tam įtakos turėjo intensyvus antropogeninis poveikis aplinkai – buveinių keitimas ir naikinimas, pirmiausia susijęs su intensyviu žemės ūkiu daugelyje Europos šalių. 1984–1995 m. užfiksuotas pasaulinės populiacijos padidėjimas 23 proc. Populiacija išaugo beveik visose šalyse ir regionuose, išskyrus Daniją, Serbiją, Bulgariją, Albaniją ir Turkiją. Vyko spartus vakarų populiacijos atsistatymas – ji padidėjo net 75 proc.,  rytų, buvusi gana gausi, – 15 proc. 1994–2005 m. pasaulinė populiacija išaugo 39 proc. Vakarų populiacija padidėjo 89 proc., o rytų – 28 proc. Tik keturiose šalyse – Turkijoje, Uzbekistane, Danijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje – populiacija sumažėjo. Latvijoje, Čekijoje ir Vengrijoje ji išliko stabili. Rytų populiacija labiausiai išaugo ties rytine perėjimo arealo riba Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Baltojo gandro veisimosi biologija

5. Baltojo gandro veisimosi buveinės dydis priklauso nuo vietos sąlygų. Rūšis peri atvirose vietose, dažnai netoli vandens telkinių, lizdus krauna stambiuose medžiuose šalia sodybų, pakelėse ir laukuose, gyvenvietėse ir didesnių miestų pakraščiuose, dažnai užima specialiai įrengtas platformas. Paukščiai vengia perėti medžiuose, kur priskristi prie lizdo sunku. Ant pastatų stogų lizdai kraunami ne žemiau kaip 5–7 m aukštyje su retomis išimtimis. Pastaraisiais dešimtmečiais baltojo gandro lizdų vietų išsidėstymas kito. Daugėjo atvejų, kai lizdai buvo kraunami ant elektros oro linijų atramų, kur saugiau ir užtikrinamas sėkmingesnis veisimasis. Tačiau susidūrimai su elektros laidais daugelyje regionų tapo dažna baltųjų gandrų žuvimo ar susižalojimo priežastimi. Lizdo pagrindas yra gana didelės šakos. Ant jų paukščiai krauna velėną, šieno gumulus ir kitas medžiagas. Lizdas statomas nuolat, net kiaušinių perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu. Per kelerius metus sukraunamas didelis statinys, kurio aukštis gali viršyti 2 m, plotis – 1–1,5 m,  svoris – 1,5 t. Pagal lizdo dydį galima apytiksliai spręsti, kiek laiko paukščiai jame peri. Baltasis gandras kasmet padeda vieną dėtį, kurioje būna 3–5 kiaušiniai.

Lietuvoje rasta didžiausia dėtis – 7 kiaušiniai. Dėties dydis priklauso nuo paukščių amžiaus: didžiausia ji būna 6–7 gyvenimo metais. Peri abu poros nariai, tačiau naktimis kiaušinius visada šildo patelė. Perėti gandrai pradeda padėję vieną ar du kiaušinius, peri 31–34 dienas. Pirmieji jaunikliai išsirita gegužės antroje pusėje. Jauniklių dydis rodo jų amžių ir išsiritimo eiliškumą. Trūkstant maisto, žūva mažiausias ir silpniausias jauniklis. Jauniklius maitina abu tėvai. Po 53–55 dienų jie palieka lizdą, tačiau dar apie dvi savaites yra globojami ir maitinami. Lizdus jaunikliai palieka liepos antroje pusėje, o vėlesnių vadų ten laikosi dar ir rugpjūčio mėnesį.

Baltojo gandro mityba, žiemojimas, migracija

6. Baltasis gandras maitinasi vandens telkinių pakraščiuose: šalia upelių, kanalų, sekliuose tvenkiniuose ir balose, pievose ir ganyklose, pakelėse, pamiškėse, arimuose. Minta vabzdžiais, kitais bestuburiais, varliagyviais, ropliais, kartais žuvytėmis, ant žemės perinčių paukščių jaunikliais, graužikais. Sausringais metais maisto racioną gali sudaryti beveik vien vabzdžiai ir graužikai, drėgnesniais metais – šlapžemių gyvūnai. Maistą baltasis gandras renka netoli perėjimo vietų, tačiau kai kada jo skrenda iki 3–5 km. Esant didelei maisto koncentracijai konkrečiose teritorijose, paukštis gali nuskristi ir gana didelius atstumus. Remiantis Šveicarijoje atliktais tyrimais, vidutinis maitintis nuskristas atstumas perėjimo sezonu buvo 380 m,  didžiausias – 4 500 m. 88 proc. atvejų paukštis maitinosi 1 km spinduliu aplink lizdą. Buvo keli atvejai, kai nuskristas atstumas siekė 16 km nuo lizdo.

Pastaraisiais metais baltieji gandrai vis dažniau matomi besimaitinantys šiukšlynuose – tiek migraciniuose keliuose, tiek žiemavietėse. Taip dažniausiai maitinasi ne perintys, o klajojantys paukščiai.

Migracija iš veisimosi vietų Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, prasideda rugpjūčio mėnesį. Migruoti vienu metu ima tiek patinai, tiek patelės. Baltasis gandras, kaip ir kiti sklandantys paukščiai, vengia ilgo skrydžio per jūrą. Dėl šios priežasties Europoje išsiskyrė du migraciniai keliai – vakarinis ir rytinis. Migracijos „takoskyra“ eina nuo šiaurinės Vokietijos iki Šveicarijos ir pagal pasirenkamą migracinį kelią dalija europinę populiaciją į vakarinę ir rytinę. Vakarinis migracinis kelias tęsiasi per Iberijos pusiasalį ir Gibraltaro sąsiaurį, aplenkdamas Viduržemio jūrą iš vakarinės pusės, į vakarinę Sahelio regiono dalį,  rytinis – per Bosforo sąsiaurį, aplenkdamas Viduržemio jūrą iš rytinės pusės, į rytinę Sahelio dalį ir Pietų Afriką. Vakarų populiacijos migrantai dažnai pasilieka žiemoti Iberijos pusiasalyje; svarbi rytinės populiacijos individų sustojimo vieta yra Sudanas ir Čadas. Sudane baltieji gandrai trumpiau ar ilgiau ilsisi,  kai kurie žiemoja. Migracinio kelio ilgis – 2 000–10 500 km. Gandrai skrenda didesniais nei 500 individų, apie 500 m pločio būriais 1 000–2 500 m aukštyje 45 km/h greičiu.

Apie Lietuvoje perinčių baltųjų gandrų migraciją informacijos suteikia žiedavimas. Pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet sužieduojama apie 50–280 individų. Tik 1984 m. buvo sužieduota 416 jauniklių.

Remiantis žiedavimo duomenimis ir literatūra, Lietuvoje perinčių baltųjų gandrų rugpjūčio mėnesį gausiai aptinkama vakarinėse Baltarusijos ir Ukrainos srityse, rytinėje Bulgarijos dalyje, pavienių – net Šiaurės Afrikoje. Jie migruoja dieną, o naktį ilsisi. Iki Bulgarijos paukščiai skrenda aplenkdami Karpatų kalnus, o pasiekę Bulgariją,  kuriam laikui apsistoja pailsėti. Iš Bulgarijos per Bosforo sąsiaurį jie pasiekia Mažąją Aziją ir toliau, pietryčių kryptimi, lekia iki Viduržemio jūros, Iskenderūno įlankos, kur pasuka į pietus ir Viduržemio jūros rytine pakrante, per Sinajaus pusiasalį, Sueco įlankos rajone perskridę Raudonąją jūrą, patenka į Afriką. Toliau baltieji gandrai traukia Nilo slėniu iki didžiųjų Afrikos ežerų, o didžioji dalis – iki pat pietinio Afrikos pakraščio. Spalio mėnesį Afrikoje būna jau absoliuti Lietuvos gandrų dauguma, kai kurie pasiekia ir įprastines žiemojimo vietas. Žiemoja nuo Ugandos ir Kenijos iki pat pietinio rytinės Afrikos pakraščio. Pranešimų apie rastus Lietuvoje žieduotus baltuosius gandrus gauta iš daugelio jų migraciniame kelyje esančių šalių: Baltarusijos, Ukrainos, Bulgarijos, Sirijos, Jordanijos, Saudo Arabijos, Sudano, Zimbabvės, Botsvanos, Pietų Afrikos Respublikos.

Migracijos keliuose ir žiemavietėse baltiesiems gandrams kyla įvairių grėsmių: medžioklė, pesticidai (Afrikoje naudojami kovojant su skėriais), šlapžemių sausinimas, intensyvus žemės ūkis, pastaraisiais metais suintensyvėjęs maitinimasis šiukšlynuose, kritulių kiekis žiemavietėse, turintis ypač didelę įtaką pirmamečių paukščių išgyvenimui, dažnos žūtys atsitrenkus į elektros oro linijas. Visa tai daro neigiamą poveikį populiacijai. Pirmamečių paukščių išgyvenimas pirmaisiais metais siekia tik 33 proc., ypač daug jų atsitrenkia į elektros oro linijų laidus – iki 25 proc. Suaugusių paukščių žūva 6 proc. Po pirmo perėjimo išgyvena apie 71 proc. baltųjų gandrų,  po antro ir vėlesnių perėjimų – apie 82 proc.

Baltojo gandro nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas

7. Baltasis gandras saugomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų ir bendrijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200). Bazinis žalos įkainis už sunaikintą kiaušinį, jauniklį, suaugusį paukštį, lizdą patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 87-4616). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635) baltojo gandro apsaugai įsteigta viena saugoma teritorija. Ši teritorija įsteigta baltųjų gandrų migracinių srautų susiliejimo vietos apsaugai. Nors Lietuvoje šiuo metu neišskirta teritorijų perinčių baltųjų gandrų apsaugai, tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171), yra numatyti apribojimai ir rekomendacijos veiklai tokiose teritorijose, jei jos būtų įsteigtos. Baltasis gandras saugomas tarptautiniu lygiu. Ši rūšis įrašyta į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą (OL 2010 L 20, p. 7), taip pat į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos II priedą (Žin., 1996, Nr. 91-2126), Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos II priedą (Žin., 2001, Nr. 50-1742), Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo II priedą (Žin., 2004, Nr. 125-4510).

II. BALTOJO gandro, jo populiacijos būklės ir buveinės įvertinimas

Radaviečių apsaugos būklė

8. Šiuo metu šalyje išskirta viena teritorija baltųjų gandrų migracinių srautų susiliejimo vietos apsaugai (Senrusnės ir Sennemunės ežerai, LTSLUB002). Radaviečių apsaugos būklė yra gera, nors rūšies perimviečių apsaugai Lietuvoje neišskirta nė viena teritorija. Atsižvelgiant į tai, kad ši rūšis saugoma remiantis Saugomų gyvūnų, augalų, grybų ir bendrijų įstatymu, mūsų šalyje yra numatytos baudos už lizdo, suaugusio paukščio, jauniklio ar kiaušinio sunaikinimą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 87-4616)). Taip pat numatytos apsaugos priemonės, kurios būtų taikomos įsteigus rūšies perinčios populiacijos apsaugai svarbias teritorijas arba jau esamose saugomose teritorijose paskelbus šią rūšį tiksline. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171) 2 priedo „Paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimai“ 36 punktu, baltųjų gandrų apsaugai svarbiose teritorijose:

36.1. draudžiama keisti hidrologinį režimą, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

36.2. skatinama:

36.2.1. ekologiškai ūkininkauti;

36.2.2. įrengti naujus nedidelius vandens telkinius ir atkurti sunaikintus;

36.2.3. genėti lizdinius medžius;

36.2.4. įrengti lizdams sukti tinkamas vietas, iškelti platformas lizdams;

36.2.5. nenaudoti pesticidų.

Šiuo metu suaugusių paukščių, jauniklių ar lizdų sunaikinimo grėsmė mūsų šalyje nedidelė. Pasitaiko pavienių neigiamo poveikio atskiroms radavietėms ar paukščiams atvejų, tačiau tai nekelia realios grėsmės dabartinei populiacijos būklei. Populiacijos būklė priklauso ir nuo mitybos buveinių kokybės. Baltojo gandro mitybos buveinių kokybė priklauso nuo įvairių, dažnai tarpusavyje susijusių veiksnių: hidrologinio režimo, grobio gausumo ir rūšinės įvairovės pokyčių, grobio cheminės taršos. Intensyvėjantis žemės ūkis, hidrologinio režimo pokyčiai gali neigiamai paveikti rūšies populiaciją.

Populiacijos dydis ir pasiskirstymas

9. 2009–2010 m. baltųjų gandrų lizdų apskaitos duomenimis, Lietuvoje buvo daugiau kaip 20 000 užimtų lizdų, kuriuose perėjo apie 19 000–19 500 porų, sudarančių 8–10 proc. pasaulinės populiacijos. Tankis yra 0,3 perinčios poros/km², t. y. didžiausias visame areale. Didžiausias baltųjų gandrų lizdų tankis nustatytas:

• vakarų Lietuvoje: Šilalės rajono, Pagėgių, Skuodo rajono, Tauragės rajono, Šilutės rajono, Kretingos rajono, Kelmės rajono savivaldybėse;

• pietvakarių Lietuvoje: Vilkaviškio rajono, Alytaus miesto ir Alytaus rajono, Kalvarijos, Prienų rajono, Šakių rajono, Lazdijų rajono savivaldybėse;

• šiaurės rytų Lietuvoje: Utenos rajono, Rokiškio rajono, Molėtų rajono savivaldybėse.

Mažiausias baltųjų gandrų lizdų tankis nustatytas:

• centrinėje Lietuvoje: Jonavos rajono, Kauno miesto ir Kauno rajono, Pasvalio rajono, Elektrėnų, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybėse;

• miškinguose pietryčių ir rytų Lietuvos rajonuose – Varėnos rajono, Švenčionių rajono, Druskininkų, Šalčininkų rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse.

Nė vieno baltojo gandro lizdo neaptikta Neringos savivaldybėje.

Grėsmės ir ribojantys veiksniai

10. Grėsmės, svarba ir aprašymas pateikiami  2 lentelėje.

2 lentelė.

Grėsmių baltajam gandrui apibendrinimas

Grėsmė	Svarba*	Aprašymas
Lizdų sunaikinimas	Didelė	1. Ant elektros oro linijų atramų sukrauti lizdai dažnai nutraukia elektros laidus. Paukščių išmatos, patekusios ant elektros laidų aplink lizdą, sukelia koroziją. Elektros oro linijas eksploatuojančios bendrovės tokius lizdus privalo pašalinti, kad užtikrintų saugų elektros energijos tiekimą ir sumažinti jos nuostolius. 2. Tiesiai ant stogų dangos sukrauti lizdai kelia pavojų pastatams ir žmonėms, todėl gali būti pašalinti. Panaši problema yra lizdai ant kaminų. Šiuo atveju jie paprastai sunaikinami, nes trukdo kūrenti.
Maitinimosi sąlygų blogėjimas	Didelė	Keičiantis ūkininkavimo pobūdžiui (intensyvėjant žemės ūkiui), gandrų mitybos sąlygos blogėja dėl mažėjančios mitybos objektų gausos ir rūšinės įvairovės. Žemės ūkio chemizacija sukelia paukščių žūtį jiems apsinuodijus maistu, sumažėja dauginimosi sėkmingumas, atsiranda genetinių pokyčių. Neigiamą įtaką daro nedidelių šlapynių sausinimas ir hidrologinio režimo pokyčiai.
Lizdų užaugimas	Vidutinė / didelė	Gandrai palieka  lizdą, jei jis apauga šakomis ar medžio atžalomis, kurios apsunkina pakilimą ar nusileidimą.
Paukščių atsitrenkimas į elektros laidus	Vidutinė / didelė	Besimokantys skraidyti jaunikliai ir suaugę gandrai dažnai susižaloja arba yra mirtinai nutrenkiami elektros srovės, kai atsitrenkia į elektros laidus.
Didėjantis pas žmones patenkančių, globos reikalaujančių paukščių skaičius	Vidutinė	Susižeidę paukščiai, kuriems būtina skubi kvalifikuota pagalba, dažnai patenka pas žmones, kurie tokios pagalbos suteikti negali ir nežino į ką kreiptis. Šiuo metu laukinių gyvūnų globai šalyje skiriamas nemažas dėmesys, tačiau jos mastą tikslinga didinti siekiant užtikrinti reikiamą pagalbą vis didėjančiam į žmonių globą patenkančių baltųjų gandrų skaičiui.
Mokslinių tyrimų trūkumas	Vidutinė	Mokslinių tyrimų apie rūšies mitybines buveines, mitybos objektus ir jos įtaką kitų gyvūnų populiacijoms Lietuvoje neatlikta. Ši informacija būtina vertinant galimą neigiamą intensyvėjančio žemės ūkio poveikį baltųjų gandrų populiacijai, numatant priemones tokiam poveikiui sumažinti ir informuojant visuomenę apie saugomą rūšį ir jos poveikį aplinkai.
Lizdo pagrindo sunykimas	Maža	1. Nuo nenaudojamų elektros oro linijų atramų (stulpų) su lizdais atjungus elektros laidus, stulpai tampa mažiau stabilūs ir pavojingai pasvyra ar visai išvirsta. 2. Ant pastatų stogų be specialių platformų esantys lizdai skatina stogo konstrukcijų ir dangos irimą. Ilgainiui stogo konstrukcijos gali neišlaikyti lizdo ir įgriūti. 3. Dalis lizdų, sukrautų medžiuose, sunyksta lūžus šakoms ar nuvirtus medžiui (dėl svorio, nudžiūvus medžiui ar kitų priežasčių).
Savaiminis lizdo sunykimas	Maža	1. Ant įvairių pagrindų esančios platformos ilgainiui suyra ar sulūžta nuo lizdo svorio. Dėl šios priežasties jis dažnai nukrenta. 2. Labai aukšti lizdai kelia grėsmę tiek perintiems paukščiams, tiek žmonėms. Pasviręs aukštas lizdas gali nuvirsti arba nukristi dėl labai didelio svorio neatlaikius pagrindui. Taip žūtų paukščių dėtis ar vada, gali nukentėti žmonės ir būti apgadintas jų turtas.
Organizaciniai, finansiniai aspektai, susiję su lizdais ant nenaudojamų elektros oro linijų atramų	Maža	Elektros tiekimo bendrovėms išardant elektros oro perdavimo linijas ir palikus atramas su baltųjų gandrų lizdais, kyla daug problemų, ypač dėl tokių atramų nuosavybės ir jų priežiūros. Nesant elektros linijos, nėra ir jos apsaugos zonų ir servitutų, todėl atramų priežiūra problematiška. Būtinas teisinis reglamentavimas, nustatantis, ką reikia daryti tokiais atvejais, kam turi priklausyti atramos su likusiais lizdais, kas atsakingas už jų ir atramų priežiūrą (pavyzdžiui, iškritus lizdui ar paukščiams jį apleidus).
Nepakankamas visuomenės informavimas apie gandrų poveikį jų gyvenamajai aplinkai	Nežinoma	Nepakankamas visuomenės informavimas apie baltųjų gandrų poveikį aplinkai sukuria nepagrįstų prielaidų apie šių paukščių daromą žalą kiškiams, pievose perintiems paukščiams, kitiems gyvūnams. Taip formuojamas neigiamas visuomenės požiūris į baltąjį gandrą, nors konkrečių šios rūšies mitybos ir įtakos kitų gyvūnų populiacijoms tyrimų Lietuvoje neatlikta.
Plėšrūnai	Nežinoma	Baltojo gandro jaunikliams ir kiaušiniams, ypač jei lizdas yra medyje, neigiamą poveikį gali daryti plėšrūnai (pavyzdžiui, kiaunės, varniniai paukščiai). Tačiau Lietuvoje neatlikti potencialių plėšrūnų poveikio baltiesiems gandrams tyrimai, todėl poveikio mastas ir reikšmingumas nežinomi.

Inventorizacijos ir moksliniai tyrimai

11. Naujausi baltojo gandro tyrimai apibendrinti 3 lentelėje. Išsamiausi duomenys sukaupti apie perėjimo buveinių savybes, lizdavietes, iš dalies apie veisimosi sėkmingumą. Nedaug atlikta tyrimų apie ilgalaikį lizdų apsaugos priemonių taikymo efektyvumą. Paukščių buveinių pasirinkimas, ekologiniai poreikiai, gausumas ir pasiskirstymas kinta atsižvelgiant į natūralias ir antropogenines priežastis, ypač į tai, kad rūšis gyvena antropogeniniame kraštovaizdyje, todėl patikimiausi ir aktualiausi yra paskutinių metų tyrimų rezultatai. Lietuvoje visai netirtos baltojo gandro mitybinės buveinės, jų dydis, kokybė, mitybos objektai. Be to, nėra tyrimų apie rūšies reikšmę ir poveikį jos gyvenamajai aplinkai. Ši informacija aktuali vertinant galimą neigiamą intensyvėjančio žemės ūkio poveikį baltųjų gandrų populiacijai, numatant tokio poveikio mažinimo priemones, informuojant visuomenę apie saugomą rūšį ir jos poveikį aplinkai. Šiuo metu aktualiausi yra mitybos buveinių pasirinkimo tyrimai naudojant šiuolaikinius telemetrijos metodus, mitybos raciono tyrimai, taikant žuvusių paukščių skrandžio turinio analizę, atliekant besimaitinančių ir lizduose jauniklius maitinančių paukščių stebėseną.

3 lentelė.

Baltojo gandro inventorizacijos ir moksliniai tyrimai, teritorijos, naudoti metodai

Data, trukmė	Tyrinėta teritorija	Naudotos metodikos
1994–1995	Lietuva	Lizdų inventorizacija anketinės apklausos būdu (atliko Lietuvos ornitologų draugija).
1996–1997	Aukštaitijos nacionalinis parkas	Bakalauro darbas. Baltieji gandrai Aukštaitijos nacionaliniame parke ir jų gausumas 1996 ir 1997 metais (V. Brūzga).
2005	Kėdainių rajonas	Magistro darbas. Baltojo gandro statusas ir veisimosi buveinės pasirinkimo ypatumai Kėdainių rajone (A. Diliūnaitė).
2007	Rambyno regioninis parkas	Rekomendacijos baltųjų gandrų apsaugai Rambyno regioniniame parke (parengė VU Ekologijos institutas).
2009–2010	Lietuva	Lizdų inventorizacija naudojant lizdų paieškos ir tikrinimo metodą (atliko Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas  vykdydamas LIFE+ projektą „Baltojo gandro (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“). Šios inventorizacijos duomenys šiuo metu yra tiksliausi ir patikimiausi duomenys apie baltųjų gandrų populiaciją Lietuvoje.
2010	Kelmės rajonas	Bakalauro darbas. Baltojo gandro lizdų pasiskirstymo ypatumai ir perėjimo sėkmingumas Kelmės rajone 2010 metais (D. Varkalienė).

Tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas

12. Iki šiol Lietuvoje neparengtas nė vienas gamtotvarkos planas, kuriame būtų numatytos priemonės, gerinančios baltojo gandro apsaugos būklę, nes šalyje neišskirta nė viena saugoma teritorija šios rūšies populiacijos apsaugai. Rambyno regioniniame parke, remiantis parengtomis „Rekomendacijomis baltųjų gandrų apsaugai Rambyno regioniniame parke“, 2007–2008 m. vykdant projektą „Baltųjų gandrų apsauga Rambyno regioniniame parke ugdant gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą ir telkiant kaimo bendruomenes“, buvo įgyvendintos baltųjų gandrų apsaugos priemonės. Siekiant užtikrinti optimalias perėjimo sąlygas ir ilgalaikę apsaugą, Rambyno regioniniame parke taikytos šios apsaugos priemonės: 1) tiesiai ant pastatų stogų dangos sukrautų lizdų pakėlimas ant specialių medinių platformų, 2) ant elektros oro linijų atramų sukrautų lizdų pakėlimas ant specialių metalinių platformų, 3) ant kaminų sukrautų lizdų pakėlimas ant specialių platformų, 4) seniai naudojamų, pernelyg aukštų lizdų pažeminimas, 5) apleistų, nenaudojamų lizdų atnaujinimas. Taip pat buvo numatytas ir įgyvendintas lankytojų srauto reguliavimas Bitėnų gandrų kolonijoje, vietos ūkininkų informavimas ir ekologinio ūkininkavimo skatinimas. Visos numatytos priemonės įgyvendintos sėkmingai ir pasiteisino baltųjų gandrų apsaugos požiūriu.

III. Apsaugos plano tikslai, uždaviniai ir priemonės

Tikslas – užtikrinti esamos baltojo gandro populiacijos būklės Lietuvoje išsaugojimą.
Uždaviniai	Priemonės
1. Lizdų ant elektros oro linijų atramų apsaugos gerinimas ir paukščių atsitrenkimo į elektros laidus rizikos mažinimas	1.1. Platformų įrengimas ant elektros oro linijų atramų vietoj tiesiai ant laidų sukrautų lizdų, dalį lizdo  medžiagos perkeliant  ant  platformų. 1.2. Elektros laidų apsaugos priemonių naudojimas po įrengtomis platformomis ant elektros oro linijų atramų.
2. Lizdų medžiuose apsaugos pagerinimas	2.1. Lizdus  apaugančių šakų  genėjimas. 2.2. Lizdinių platformų sutvirtinimas.
3. Labai aukštų lizdų priežiūra	3.1. Lizdų pažeminimas, neperėjimo laikotarpiu tinkamai suformuojant jų viršų ir pašalinant dalį lizdo  medžiagos.
4. Lizdų ant pastatų stogų, kaminų apsaugos pagerinimas	4.1. Esamų lizdo  platformų sutvirtinimas. 4.2. Naujų lizdinių platformų įrengimas vietoje blogos būklės lizdų, sukrautų ne ant lizdinių platformų.
5. Mitybos objektų, mitybos buveinių ir grėsmių jų būklei įvertinimas ir prevencija	5.1. Mokslinių tyrimų, skirtų nustatyti mitybos objektus, jų gausą ir baltųjų gandrų poveikį šiems objektams, atlikimas. 5.2. Mitybos buveinių plotą ir kokybę bloginančių veiksnių nustatymas. 5.3. Aplinką tausojančio ūkininkavimo skatinimas (ypač didžiausiu perinčių porų tankiu pasižyminčiuose rajonuose), ūkininkų švietimas gamtosaugos klausimais.
6. Pas žmones patekusių baltųjų gandrų globos efektyvumo padidinimas	6.1. Globos  padidinimas užtikrinant operatyvų reagavimą į visus atvejus. 6.2. Išsamus  visuomenės informavimas, ką daryti ir į ką kreiptis radus iškritusius / išmestus ar susižeidusius baltuosius gandrus.
7. Lizdų priežiūros ant nenaudojamų elektros oro linijų atramų užtikrinimas	7.1. Ardant  antžemines elektros perdavimo linijas ir paliekant atramą su ant jos esančiu lizdu, turi būti teisiškai išspręsti tokių atramų ir ant jų esančių lizdų priežiūros klausimai – stulpų nuosavybės, priežiūros finansavimo, stulpų ardymo lizdui iškritus ar gandrams jį apleidus.
8. Visuomenės švietimas	8.1. Informacijos apie baltųjų gandrų populiacijos būklę, jų ekologiją, lizdų priežiūrą ir kitus rūšies apsaugos aspektus viešinimas  spaudoje, internete, kitose visuomenės informavimo priemonėse. 8.2. Internetinės baltųjų gandrų lizdų duomenų bazės priežiūra ir atnaujinimas, jos populiarinimas, visuomenės skatinimas ja naudotis. 8.3. Filmo apie baltuosius gandrus transliavimas televizijos eteryje, jo kopijų platinimas.
9. Populiacijos stebėsena	9.1. Esminius populiacijos būklės parametrus (gausumą, veisimosi sėkmingumą, produktyvumą) kartą per 10 metų fiksuojančios stebėsenos sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas.

_________________