SUTARTIS DĖL ŽVEJYBOS SANTYKIŲ TARP LIETUVOS RESPUBLIKOS ir EUROPOS BENDRIJOS
žemiau vadinama „Lietuva“, ir
EUROPOS BENDRIJA,
žemiau vadinama „Bendrija“,
žemiau vadinamos „Šalys“,
ATSIŽVELGIANT į glaudžius santykius tarp Bendrijos ir Lietuvos, kuriuos ypač paskatino Europos Sutartis tarp Bendrijos ir Lietuvos, ir Sutartis dėl žvejybos santykių tarp Bendrijos ir Lietuvos, kuri buvo pasirašyta 1993 m. gruodžio 17 d. Briuselyje, ir esant bendram siekiui plėtoti šiuos santykius;
KADANGI Švedijos Karalystė ir Suomijos Respublika įstojo į Bendriją 1995 m. sausio 1 d.;
KADANGI Sutartis dėl žvejybos santykių, pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės su Švedijos Karalystės Vyriausybe 1993 m. lapkričio 25 d. ir su Suomijos Respublikos Vyriausybe 1993 m. birželio 7 d., dabar tvarko Bendrija;
ATSIŽVELGIANT į bendrą norą šias Sutartis dėl žvejybos sąlygų pakeisti nauja sutartimi tarp Lietuvos ir Bendrijos, kaip buvo nuspręsta 1995 m. sausio 1 d.;
ATSIŽVELGIANT į bendrą Šalių norą užtikrinti žuvies atsargų išsaugojimą ir racionalų tvarkymą vandenyse, besiribojančiuose su Šalių pakrantėmis;
ATSIŽVELGIANT į 1982 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl Jūrų Teisės nuostatas;
TVIRTINANT, kad pajūrio valstybių jurisdikcijos sričių, kurios apima žuvies išteklius, plėtimas, taip pat naudojimasis suvereniomis teisėmis šiose srityse, turint tikslą ištirti, naudoti, išsaugoti ir tvarkyti šiuos išteklius, turi būti vykdomi pagal tarptautinės teisės principus;
ATSIŽVELGIANT į tai, kad Lietuva patvirtino savo žvejybos jurisdikciją vandenyse, kuriuose Lietuva naudojasi suvereniomis teisėmis tirti, naudoti, saugoti ir tvarkyti šių vandenų resursus, ir kad Bendrija sutiko, kad Bendrijos šalių žvejybos zonų (toliau vadinama – Bendrijos jurisdikcijai priklausantys žvejybos plotai) ribos turi būti išplėstos iki 200 jūrmylių ir žvejyba šiose zonose turi būti vykdoma pagal Bendrijos bendrą žvejybos politiką;
ATSIŽVELGIANT į tai, kad Baltijos jūros žvejybos išteklių dalį sudaro bendros atsargos arba glaudžiai susijusios atsargos, kurias naudoja abiejų Šalių žvejai, ir kad efektyviai išsaugoti ir racionaliai tvarkyti šias atsargas galima tik vystant bendradarbiavimą tarp Šalių ir atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, ypač Tarptautinėje Baltijos jūros žvejybos Komisijoje;
ATSIŽVELGIANT į rezultatus, gautus Jungtinių Tautų Konferencijoje dėl plačiai išplitusių atsargų ir aktyviai migruojančių žuvų atsargų, ir Kodekso dėl atsakingos žvejybos;
SIEKIANT tęsti bendradarbiavimą atitinkamų tarptautinių žvejybos organizacijų rėmuose siekiant bendromis pastangomis išsaugoti, racionaliai naudoti ir tvarkyti visus svarbius žvejybos išteklius;
ATSIŽVELGIANT į aukščiau minėtą bendradarbiavimą dėl žvejybos išteklių išsaugojimo, valdymo, naudojimo ir žvejojimo, taip pat mokslinių tyrimų svarbą saugant, racionaliai naudojant ir tvarkant žvejybos išteklius ir siekiant toliau vystyti bendradarbiavimą šioje srityje;
ATSIŽVELGIANT į abiejų Šalių norą žvejoti Baltijos jūroje kitos Šalies kompetencijai priklausančiame plote;
PASIRYŽUSIOS pagerinti bendradarbiavimą ir vystymą žvejybos sektoriuje, skatinant bendras įmones ir steigiant laikinus bendrus projektus tarp žvejybos įmonių;
ĮSITIKINUSIOS, kad šis naujas bendradarbiavimo žvejybos sektoriuje būdas paskatins Lietuvos laivyno atnaujinimą ir perorientavimą bei Bendrijos laivyno restruktūrizaciją;
SIEKDAMOS numatyti taisykles ir nuostatus, kurie sukurs pagrindą abipusiems ryšiams žvejybos pramonėje ir numatys kryptį, kuria jų bendradarbiavimas turi vystytis;
SUSITARĖ:
1 straipsnis
Šalys bendradarbiaus siekdamos išsaugoti ir racionaliai tvarkyti žuvų atsargas, esančias abiejų Šalių jurisdikcijai priklausančiuose žvejybos plotuose, taip pat besiribojančiuose plotuose. Šalys sieks tiesiogiai ar per atitinkamas regionines institucijas susitarti su trečiosiomis Šalimis dėl priemonių žuvų atsargų išsaugojimui ir racionaliam naudojimui, tarp jų – dėl bendro leidžiamo sužvejoti kiekio nustatymo ir jo paskirstymo.
2 straipsnis
3 straipsnis
1. Kiekvienais metais atitinkamiems plotams Baltijos jūroje, kurie priklauso tos šalies žvejybos jurisdikcijai, abi Šalys turi atitinkamai numatyti ir keisti pagal nenumatytas aplinkybes:
(a) bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį iš pavienių atsargų ir atsargų grupių, atsižvelgiant į objektyviausią mokslinę konsultaciją, į atskirų atsargų savitarpio priklausomybę, į atitinkamų tarptautinių organizacijų veiklą ir kitus svarbius faktorius;
(b) leidžiamo sugauti kiekio kvotų paskyrimą kitos Šalies žvejybiniams laivams, po atitinkamų konsultacijų ir atsižvelgiant į siekimą sudaryti abipusiai patenkinamą balansą jų žvejybos tarpusavio santykiuose;
(c) sprendimą dėl abipusių galimybių suderinimo ruošiant bendrų išteklių jungtinio valdymo schemas.
2. Abi Šalys turi numatyti kitas tokias priemones, kurias jos mano esant reikalingomis išsaugojant ar atstatant žuvų išteklius iki tokio lygio, kuris galėtų užtikrinti didžiausią pastovų produkcijos kiekį. Bet kuri tokia priemonė ar sąlyga, priimta po kasmetinių žvejybos galimybių nustatymo, turi atsižvelgti į būtinybę nesumažinti žvejybos galimybių, kurios yra duotos kitos Šalies žvejybos laivams.
4 straipsnis
Lietuva turi teisę suteikti papildomų galimybių žvejoti jos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose plotuose; Bendrija savo ruožtu suteiks finansinę pagalbą, kurią Lietuva turės panaudoti vystant žvejybos technologijas, tarp jų vandens telkinių ūkį, žuvų išteklių išsaugojimą, tyrimų ir mokymų tikslams taip, kad nepakenktų Bendrijos tikslams.
5 straipsnis
1. Šalys rems laikinųjų bendrų projektų steigimą ir bendrų įmonių veiklą žuvininkystės sektoriuje tarp Bendrijos ir Lietuvos įmonių.
2. Lietuva skatins palankaus ir pastovaus klimato sukūrimą ir išlaikymą, tai padės tokių laikinųjų bendrų projektų ir bendrų įmonių steigimuisi ir funkcionavimui.
Tuo tikslu ypatingas dėmesys bus skiriamas priemonėms investicijų skatinimui ir apsaugai, kurios užtikrins nediskriminacines, teisingas ir bešališkas sąlygas visoms Bendrijos įmonėms, dalyvaujančioms tokiuose laikinuosiuose bendruose projektuose ir bendrose įmonėse. Tai apima ir galimybes naudoti jūros žvejybos resursus.
3. Šalys susitarė konsultuotis dėl pačių tinkamiausių būdų skatinti laikinųjų bendrų projektų ir bendrų įmonių steigimą žvejybos sektoriuje tarp Bendrijos ir Lietuvos žvejybos laivų savininkų siekiant bendrai naudoti žvejybos resursus, esančius žvejybos plotuose, kurie priklauso Lietuvos jurisdikcijai, remiantis schema, pagal kurią Bendrija turi suteikti finansinę paramą, o Lietuva turi suteikti sąlygas žvejojimo galimybėms, kurių šios Sutarties 3 ir 4 straipsniai nenumato.
6 straipsnis
Abi Šalys turi teisę reikalauti, kad vienos Šalies žvejybos laivams žvejoti plotuose, kurie priklauso kitos Šalies žvejybos jurisdikcijai, būtų leista tik su licencija. Limitai, kuriais remiantis tokios licencijos turi būti išduotos, turi būti nustatyti konsultacijose tarp Šalių. Vienos Šalies atsakingos valdžios institucijos turi, kaip priimta, laiku perduoti kitai Šaliai pavadinimą, registracijos numerį ir kitus svarbius duomenis apie žvejybos laivus, kuriems leidžiama žvejoti plotuose, esančiuose kitos Šalies žvejybos jurisdikcijoje. Kita Šalis savo ruožtu turi pagal nustatytus limitus išduoti tokią licenciją.
7 straipsnis
1. Abi Šalys turi pagal jų pačių įstatymus, taisykles ir administracines nuostatas imtis reikalingų priemonių, kurios užtikrintų jų žvejybos laivų laikymąsi kitos Šalies įstatymų numatytų resursų išsaugojimo priemonių ir kitų taisyklių ir nuostatų dėl žvejybos resursų naudojimo plotuose, kurie priklauso kitos Šalies žvejybos jurisdikcijai.
2. Abi Šalys turi teisę, atsižvelgiant į plotą, priklausantį vienos Šalies žvejybos jurisdikcijai, ir pagal tarptautinę teisę, imtis tokių priemonių, kurios gali būti reikalingos užtikrinant kitos Šalies žvejybos laivų laikymąsi resursų išsaugojimo priemonių ir kitų taisyklių bei nuostatų, kurias numato kitos Šalies teisės aktai ir priemonės.
3. Viena Šalis turi iš anksto ir atitinkamu būdu informuoti kitą Šalį apie tokius nuostatus ir priemones, reguliuojančius žvejybą, taip pat apie bet kokius šių nuostatų ir priemonių pakeitimus.
8 straipsnis
Viena Šalis turi sutikti su jos žvejybos laivų apžiūra, kurią atlieka kitos Šalies atitinkamos institucijos, kurios atsakingos už žvejybos operacijas plotuose, kurie priklauso kitos Šalies žvejybos jurisdikcijai. Abi Šalys turi atlikti tokias inspekcijas siekdamos stebėti, kaip laikomasi teisės aktų ir priemonių, numatytų 7 straipsnyje.
9 straipsnis
Vienos Šalies atsakingos institucijos kitos Šalies žvejybos laivų sulaikymo ar arešto atveju turi nedelsdamos diplomatiniais kanalais informuoti tos Šalies atsakingas institucijas, kokių bus imtasi tolesnių veiksmų.
Abiejų Šalių atsakingos institucijos turi stengtis greitai paleisti laivus ir įgulas, kurie buvo sulaikyti ar areštuoti už resursų išsaugojimo priemonių ir kitų žvejybos taisyklių pažeidimą, už laivo savininko ar jo įgalioto atstovo pateiktą prideramą užstatą ar kitą garantiją, kuri nustatoma pagal atitinkamus įstatymus.
10 straipsnis
11 straipsnis
1. Šalys bendradarbiaus atliekant mokslinius tyrimus, reikalingus išsaugoti ir optimaliai panaudoti žvejybos resursus, esančius plotuose, kurie priklauso jų žvejybos jurisdikcijai, renkant pavyzdžius ir teikiant biostatistinius duomenis, tarp jų statistiką apie sugaunamą kiekį, įdėtas pastangas, naudojamą įrangą, naujų potencialių rūšių ir žvejybos plotų tyrimus ir jų bendrą eksploataciją ateityje.
2. Šalys sieks skatinti bendradarbiavimą tyrimų srityje ir tarp žvejybos sektoriuje dirbančių tyrinėtojų ir ekspertų, tarp jų pasikeitimą tokiais tyrinėtojais ir ekspertais; jos taip pat bendradarbiaus siekdamos pagerinti Lietuvos tyrimų įrangą ir mokslininkų parengimą. Toks bendradarbiavimas turi vykti abipusiškai naudingai parengtų programų rėmuose.
12 straipsnis
1. Šalys bendradarbiaus tiesiogiai ar per atitinkamas tarptautines organizacijas, taip pat mokslinių tyrimų forma siekiant išsaugoti, optimaliai naudoti ir tinkamai tvarkyti žvejybos išteklius, esančius už Šalių ir trečiųjų šalių plotų išorinių ribų, kad ir kur jų žvejybos laivai užsiimtų žvejyba. Šalys turi konsultuoti viena kitą dėl abipusiai svarbių klausimų, kuriuos gali svarstyti tarptautinės organizacijos.
13 straipsnis
1. Siekdamos išsaugoti anadrominių žuvų rūšis, Šalys patvirtina savo laikymąsi atitinkamų 1982 metų Jungtinių Tautų Konvencijos dėl Jūros teisės principų ir nuostatų, ypač – 66 straipsnio.
14 straipsnis
1. Šalys susitaria konsultuoti viena kitą klausimais, iškylančiais dėl šios Sutarties vykdymo ir tinkamo įgyvendinimo.
15 straipsnis
16 straipsnis
17 straipsnis
18 straipsnis
Ši sutartis įsigalios nuo tos dienos, kai Šalys pareikš viena kitai, kad visos procedūros, reikalingos šiam tikslui, yra įvykdytos.
Nuo tos datos ši Sutartis panaikins Sutartis dėl žvejybos santykių tarp Bendrijos ir Lietuvos, kuri buvo pasirašyta 1993 m. gruodžio 17 d., tarp Suomijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri buvo pasirašyta 1993 m. birželio 7 d., ir tarp Švedijos Karalystės Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri buvo pasirašyta 1993 m. lapkričio 25 d.
19 straipsnis
Ši Sutartis turi galioti pradinį šešerių metų periodą nuo jos įsigaliojimo datos. Jeigu nė viena iš Šalių nenutrauks šios Sutarties galiojimo, informuodama apie tai iš anksto – mažiausiai devynis mėnesius iki šio termino pasibaigimo, ji galios toliau trejų metų periodus, nebent bus padarytas panašus pranešimas apie Sutarties nutraukimą mažiausiai devyni mėnesiai iš anksto iki baigsis kiekvienas vėlesnis periodas.
20 straipsnis
Ši Sutartis sudaryta danų, olandų, anglų, suomių, prancūzų, vokiečių, graikų, italų, portugalų, ispanų, švedų ir lietuvių kalbomis, kiekvienas iš šių tekstų lygiaverčiai autentiškas.
Sudaryta Briuselyje tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt šeštais metais gruodžio dvidešimtą dieną.
Lietuvos Respublikos vardu |
Europos Bendrijos vardu |
______________
I PROTOKOLAS
Protokolas išdėsto Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos Sutarties dėl žvejybos santykių sąlygas, susijusias su laikinaisiais bendrais projektais ir bendromis įmonėmis.
1 straipsnis
(a) Laikinasis bendras projektas: bet koks susivienijimas, pagrįstas ribotos trukmės sutartimi tarp Bendrijos laivo savininko ir Lietuvos fizinių ar juridinių asmenų, ketinančių bendrai žvejoti ir eksploatuoti Lietuvos žvejybos kvotas laivais, plaukiojančiais su Europos Bendrijos šalies-narės vėliava, bei dalintis jungtinės ekonominės veiklos sąnaudomis, pelnu ar nuostoliais ir prioritetinių tiekimų Bendrijos rinkai tikslu;
(b) Bendra įmonė: pagal Lietuvos įstatymus bet kuri kompanija, kurią sudaro vienas ar daugiau Bendrijos savininkų bei vienas ar daugiau partnerių Lietuvoje, ketinančių žvejoti ir eksploatuoti Lietuvos žvejybos kvotas laivais, plaukiojančiais su Lietuvos vėliava, prioritetinių tiekimų Bendrijos rinkai tikslu;
(c) Bendrijos laivas: laivas, plaukiojantis su Europos Bendrijos šalies-narės vėliava ir įregistruotas Bendrijoje;
2 straipsnis
1. Šalys sukurs tinkamas sąlygas Lietuvoje kurti verslo įmones, kurios naudosis kapitalu, atkeliaujančiu iš vienos ar daugiau Europos Bendrijos šalių, ir steigti Lietuvos ir Bendrijos laivų savininkų bendras įmones ir laikinuosius bendrus projektus žvejybos sektoriuje, tuo siekiant bendrai eksploatuoti Lietuvos žvejybos išteklius pagal šiame Protokole nustatytas sąlygas.
3. Laikydama įmones sudėtine Bendrijos laivyno reformos politikos dalimi, Bendrija padės lengviau įtraukti Bendrijos laivus į įmones, įsteigtas ar steigtinas Lietuvoje. Tuo tikslu bei kaip sudėtinei Lietuvos žvejybos pramonės techninio atnaujinimo daliai, Lietuva perduos žvejybos licencijas ir išduos atitinkamas naujas licencijas pagal šią sutartį.
3 straipsnis
1. Šalys atrinks projektus, skirtus 2 straipsnyje numatytiems laikiniesiems bendriems projektams ir bendroms įmonėms. Tuo tikslu bus įkurtas jungtinis komitetas, skirtas:
- įvertinti šalių laikinųjų bendrų projektų ir bendrų įmonių steigimui pateiktus projektus, kuriuos numato Protokolo 2 straipsnis, ir pagal II Priede nustatytus kriterijus;
- tikrinti tinkamą projektų valdymą ir prižiūrėti tikslingą finansinės paramos naudojimą projektams remiantis šio Protokolo 5 straipsniu;
- peržiūrėti veiklą Lietuvos vandenyse esančių Bendrijos laivų, priklausančių laikiniesiems bendriems projektams, iki kontrakto pabaigos.
4 straipsnis
1. Skatinant 2 straipsnyje minimų laikinųjų bendrų projektų steigimą, Šalių atrinktus projektus bus galima finansiškai remti pagal III Priede numatytas sąlygas.
5 straipsnis
1. Skatinant laikinųjų bendrų projektų steigimą, apibrėžtą 2 straipsnyje, Šalių išrinktus projektus bus galima finansiškai remti pagal IV Priede nustatytas sąlygas.
2. Siekdama skatinti bendrų įmonių steigimą ir plėtrą, Bendrija skirs finansinę paramą naujai įsteigtoms įmonėms Lietuvoje; o ši parama sudarys penkiolika (15) procentų nuo sumos, mokamos Bendrijos savininkui. Šią finansinę pagalbą apyvartinėmis lėšomis sumokės Bendrija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos departamentui, kuris nustatys jos panaudojimo ir valdymo sąlygas. Lietuva praneš jungtiniam komitetui apie šių fondų panaudojimą.
7 straipsnis
8 straipsnis
9 straipsnis
10 straipsnis
1. Šio Protokolo nuostatos įsigalios nuo tos dienos, kai Šalys praneš viena kitai apie procedūrų, reikalingų šiam tikslui, įvykdymą.
11 straipsnis
Šis Protokolas sudarytas dviem egzemplioriais danų, olandų, anglų, suomių, prancūzų, vokiečių, graikų, italų, portugalų, ispanų, švedų ir lietuvių kalbomis, kiekvienas iš šių tekstų lygiavertiškai autentiškas.
Sudaryta Briuselyje tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt šeštais metais gruodžio dvidešimtą dieną.
Lietuvos Respublikos vardu |
Europos Bendrijos vardu |
______________
bendrŲ VERSLO ĮMONIŲ Žvejybos galimybės
Remiantis Sutarties 5 straipsniu ir šio Protokolo 2 straipsnio 2 paragrafu, Lietuva skatins ir stengsis išsaugoti palankias ir stabilias bendrų projektų ir bendrų įmonių steigimo ir veiklos sąlygas.
Tuo tikslu Lietuva užtikrins nediskriminacinį, sąžiningą ir lygiavertį tokių bendrų projektų ir bendrų įmonių traktavimą. Ji suteiks Bendrijos laivams su kitų valstybių vėliavomis galimybę naudotis Lietuvos žvejybos resursais ir perduos iš Lietuvos laivų, skirtų metalo laužui, atitinkamas kvotas ir licencijas.
______________
Projekto atrankos metodai ir kriterijai
1. Šalys keisis informacija apie projektus, pateiktus laikiniesiems bendriems projektams ir bendroms įmonėms formuoti, pagal šio Protokolo 2 straipsnį, ir gausiančius Bendrijos finansinę paramą.
2. Projektai bus pateikti Bendrijai per suinteresuotos šalies-narės ar šalių-narių kompetentingas įstaigas.
3. Bendrija pateiks jungtiniam komitetui tinkamų finansinei paramai projektų sąrašą, kaip numato šio Protokolo 4 ir 5 straipsniai. Jungtinis komitetas įvertins projektus, daugiausia remdamasis tokiais kriterijais:
III PRIEDAS
Pagalbos laikiniesiems bendriems projektams skalė
Laivo kategorija, pagal bruto registruotą tonažą (GRT) |
Maksimali suma (ECU/per dieną) |
|
|
0 < 25 |
4.52/GRT + 20 |
25 < 50 |
4.30/GRT + 25 |
50 < 70 |
3.50/GRT + 65 |
70 < 100 |
3.12/GRT + 88 |
100 < 200 |
2.74/GRT + 120 |
200 < 300 |
2.36/GRT + 177 |
300 < 500 |
2.05/GRT + 254 |
500 < 1000 |
1.76/GRT + 372 |
1000 < 1500 |
1.50/GRT + 565 |
1500 < 2000 |
1.34/GRT + 764 |
2000 < 2500 |
1.23/GRT + 956 |
2500 ar daugiau |
1.15/GRT + 1137 |
Europos Bendrijos šalys-narės suteiks 25 % nuo aukščiau minėtos sumos projektams, susijusiems su atitinkamos šalies-narės vėliava plaukiojančiais laivais.
IV PRIEDAS
Pagalbos bendroms įmonėms skalė
Laivo tipas, pagal bendrą registruotą tonažą (GRT) |
Maksimali priemokos suma 15 metų amžiaus laivui (ECU) |
|
|
0 < 25 |
6,215/GRT |
25 < 50 |
5,085/GRT + 28,250 |
50 < 100 |
4,520/GRT + 56,500 |
100 < 400 |
2,260/GRT + 282,500 |
400 ir daugiau |
1,130/GRT + 734,500 |
- laivams, dar neplaukiojusiems 15 metų: jei laivas plaukiojo mažiau nei 15 metų, aukščiau lentelėje nurodyta skalė auga 1,5% per metus, tačiau išskaitymas pro rata temporis (pagal trukmės kursą) bus atliekamas už bet kokią laivo pagalbinę statybą ir/ar atnaujinimą per 10 metų iki bendros įmonės steigimo; tuo tarpu 5 ar mažiau metų amžiaus laivams jokios finansinės pagalbos nebus;
- laivams, senesniems nei 15 metų: aukščiau lentelėje nurodyta skalė mažės 1,5% per metus po 15 metų.
Europos Bendrijos šalys-narės suteiks 25% nuo aukščiau minėtos sumos projektams dėl atitinkamos šalies-narės laivų perregistravimo Lietuvos Respublikoje.
A. Atrinkti projektai
Pasibaigus projekto atrankos procedūrai, numatytai šio Protokolo II Priede, Lietuvos kompetentingai įstaigai Bendrija pateiks sąrašą Bendrijos laivų, atrinktų įtraukti į laikinąjį bendrą projektą ar bendras įmones žvejybinei veiklai.
B. Licencijos
Lietuvos kompetentinga įstaiga nedelsdama perduos ir išduos žvejybos licenciją. Esant laikiniesiems bendriems projektams, žvejybos licencijos bus išduotos ir galios tiek, kiek veiks laikinasis bendras projektas. Žvejyba vyks pagal Lietuvos kompetentingos įstaigos nustatytas kvotas.
C. Laivų pakeitimas
Bendrijos laivą, dirbantį laikinajam bendram projektui, galima pakeisti kitu vienodo pajėgumo ir techninių rodiklių Bendrijos laivu tik teisingai nurodžius keitimo priežastis ir sutikus abiems Šalims.
D. Ekipiruotė
Laivai, dirbantys laikiniesiems bendriems projektams privalo atitikti visas Lietuvos Respublikos ekipiruotės taisykles ir nuostatus; taisyklės ir nuostatai bus bešališkai taikomi tiek Lietuvos, tiek Bendrijos laivams.
E. Deklaracija apie sužvejotą laimikį
1. Visi Bendrijos laivai deklaruos Lietuvos kompetentingai įstaigai sužvejotą laimikį pagal Lietuvos žvejybos nuostatus.
F. Bendrų įmonių trukmė
Laikinieji bendri projektai galios ne ilgiau kaip 1 metus. Šio galiojimo laiko jokiu būdu negalima pratęsti baigus galioti šiam Protokolui.
G. Techniniai stebėtojai
Lietuvos kompetentingai įstaigai pageidaujant, Bendrijos laivai, žvejojantys pagal šį Protokolą, leis minėtosios kompetentingosios įstaigos skirtam techniniam stebėtojui įlipti į laivą savo užduotims atlikti. Stebėtojas bus aprūpintas visomis jo darbui atlikti reikalingomis priemonėmis.
Jo buvimo laive sąlygos bus lygiai tokios pat kaip ir kitų laivo pareigūnų. Stebėtojo darbo atlygį ir socialinio saugumo įnašus sumokės Lietuvos kompetentinga įstaiga. Jo buvimo laive išlaidas padengs laivo savininkas.
H. Įgulos samdymas
1. Bendrijos laivai, dirbantys laikiniesiems bendriems projektams, pasamdys bent [trisdešimt procentų (30 %) ] Lietuvos įgulos narių. Tokios įgulos nariai privalo išmanyti savo darbą, kad galėtų jį atlikti.
2. Pakeitusių vėliavas laivų, dirbančių bendroms įmonėms, kapitonai ir įgula turi būti Lietuvos piliečiai.