STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS

 

 

 

Į S A K Y M A S

 

DĖL ŽEMĖS ŪKIO ĮMONIŲ, BENDROVIŲ DARBO APMOKĖJIMO METINĖS STATISTINĖS ATASKAITOS PATVIRTINIMO

 

 

 

2003 m. sausio 8 d. Nr. 4

 

Vilnius

 

 

 

Siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin.,1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) nuostatas bei nustatyti samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio dydį ir pokyčius šalies ūkyje pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis ir vadovaudamasis įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi:

 

1. Tvirtinu pridedamą metinio periodiškumo žemės ūkio įmonių, bendrovių darbo apmokėjimo statistinę ataskaitą DA–04 ir paaiškinimus jai pildyti.

 

2. Laikau netekusiu galios Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 5 „Dėl žemės ūkio įmonių, bendrovių darbo apmokėjimo statistinės ataskaitos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 9-255).

 

 

 

 

 

GENERALINIS DIREKTORIUS                                                                   ALGIRDAS ŠEMETA

______________

 

 

Forma patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2003 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 4

 

_______________________________________________________________

(Įmonės pavadinimas)

 

Statistikos departamento prie LRV

teritorinei statistikos įstaigai

 

ŽEMĖS ŪKIO ĮMONIŲ, BENDROVIŲ DARBO APMOKĖJIMO □□□□ M. ATASKAITA

DA – 04 METINĖ

 

______________ Nr. ______

                                                                                (Užpildymo data)

 

Įmonės kodas registre

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įmonės pavadinimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Adresas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pagrindinės veiklos kodas (EVRK)

 

 

 

 

 

 

 

Statistikos departamentas garantuoja duomenų konfidencialumą

 

Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ataskaitos forma skelbiama interneto svetainėje http://www.std.lt

 

Vietovės kodas

 

 

 

 

 

Nuosavybės formos kodas

 

 

 

 

 

Įmonės rūšies kodas

 

 

 

 

 

 

Įmonės kapitalo dalis, priklausanti valstybei ar savivaldybei, % ___________.

 

I. Darbuotojų skaičius ir darbo laikas

 

 

 

 

 

 

Vidutinis darbuotojų skaičius (dirbančių pagrindinėje darbovietėje)

 

iš jų dirbančių ne visą darbo dieną arba savaitę (mažiau negu 1 etatu)

 

Vidutinis darbuotojų, finansuojamų iš biudžetų ir valstybės pinigų fondų, skaičius

 

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius (dirbančių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje)

 

Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius

 

iš jų faktiškai dirbtų žmogaus valandų skaičius

 

Nustatyta darbo savaitės trukmė, val.

 

Vidutinė nustatyta darbo mėnesio trukmė, val.

 

iš valstybės

 

iš savivaldybių

 

 

 

5 darbo dienų

 

6 darbo dienų

 

 

 

užpildykite tik vieną skiltį!

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

II. Darbuotojų darbo apmokėjimas

 

 

 

 

 

 

Bruto darbo užmokesčio lėšos visiems darbuotojams (nurodytiems I skyriaus 5 skl.)

 

iš jų

 

Bruto darbo užmokesčio lėšos ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantiems darbuotojams (nurodytiems I skyriaus 2 skl.)

 

Bruto darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, dirbantiems ne pagrindinėje darbovietėje (įskaitytiems į I skyriaus 5 skl.)

 

Bruto darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, finansuojamiems iš biudžetų ir valstybės pinigų fondų

 

Bruto materialinių pašalpų suma iš įmonės, bendrovės lėšų

 

sudariusiems autorines sutartis, delspinigiai

 

išeitinės išmokos ir kompensacijos (pasibaigus darbo santykiams)

 

premijos (reguliarios ir vienkartinės)

 

iš jų premijos iš pelno

 

iš valstybės

 

iš savivaldybių

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Jei duomenų nukrypimas, palyginti su ikiataskaitiniu laikotarpiu, yra didesnis, prašome nurodyti priežastis ________

___________________________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________________________

 

Įmonės vadovas ______________________________________________________________________________

                                                                           (parašas)                                                            (vardas pavardė)

 

___________________________________________________________________________________________

(Ataskaitą sudariusio asmens vardas ir pavardė)                       (Telefonas)                   (Faksas)                        (El. paštas)

______________

 

PATVIRTINTA

Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės generalinio

direktoriaus 2003 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 4

 

INFORMACIJA DĖL METINIO DARBO APMOKĖJIMO TYRIMO

(ataskaita DA – 04 metinė)

 

 

 

TEISINIS PAGRINDAS

Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299).

 

TYRIMO RŪŠIS, TIKSLAS IR APIMTIS

 

Tai – ištisinis tyrimas. Žemės ūkio įmonių, bendrovių darbo apmokėjimo ataskaitą pildo visų nuosavybės formų įmonės, bendrovės, išskyrus individualias (personalines) įmones, užsiimančios žemės ūkio produkcijos gamyba ir (arba) aptarnaujančios žemės ūkį.

Tyrimo tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio dydį ir pokyčius šalies ūkyje pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis. Tyrimo rezultatai reikalingi ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams.

Tiriamasis laikotarpis – ataskaitiniai kalendoriniai metai.

 

DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA

Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis.

Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.

 

DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS

Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis.

Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymo nustatyta tvarka.

 

STATISTIKOS DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS

Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis.

Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

 

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557).

Statistikos duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistikos duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt.

Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt.

Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.


PAAIŠKINIMAI ŽEMĖS ŪKIO ĮMONIŲ, BENDROVIŲ DARBO APMOKĖJIMO ATASKAITAI DA–04 metinė PILDYTI

 

ĮMONĖS KAPITALO DALIS, PRIKLAUSANTI VALSTYBEI AR SAVIVALDYBEI

Valstybei gali atstovauti valstybės bei savivaldybių institucijos. Šioje skiltyje nurodoma valstybei ir savivaldybių institucijoms priklausanti įmonės, įstaigos ar organizacijos kapitalo dalis, procentais. Valstybės (savivaldybės) kapitalas yra valstybės neakcionuotas, savivaldybės neakcionuotas, akcinis valstybės, akcinis savivaldybės kapitalas.

 

I. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS IR DARBO LAIKAS

 

Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį (Žin., 2002, Nr. 64-2569), turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, sudaręs darbo sutartį su darbdaviu ir gaunantis darbo užmokestį neatsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, dirbtų valandų skaičių (visa darbo diena ar ne visa darbo diena), sutarties trukmę (terminuota, laikina, sezoninė ar neterminuota), neatsižvelgiant į tai, ar jam ši darbovietė pagrindinė ar ne pagrindinė (dirba pirmaeilį ar antraeilį darbą).

Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, asmenys, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti kol jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; asmenys, sudarę autorines sutartis, įsigiję patentą (verslo liudijimą); mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. Be to, neįskaitomi vadovai, apmokami tik iš pelno.

 

1 skiltis VIDUTINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Įskaitomi pagrindinėje darbovietėje (pirmaeilį darbą) dirbantys darbuotojai, sudarę darbo sutartis, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę ir rūšį.

Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi ne tik visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, bet ir darbuotojai, dirbantys trumpesnį darbo laiką (pvz., dirbantys mažiau negu vienu etatu), taip pat sirgę, atleisti iš darbo arba priimti į darbą ne nuo metų pradžios ir pan.

 

Pirmaeiliu darbu laikomas su darbo santykiais susijęs darbas, už kurį darbuotojo pasirinkimu gautoms pajamoms taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis.

 

Minėtas vidutinis darbuotojų skaičius taikomas gyventojų užimtumui apibūdinti.

 

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šioje eilutėje nurodomas pagrindinės darbovietės darbuotojų – fizinių asmenų, o ne etatų skaičius. Pvz., jeigu įmonėje 3 darbuotojai turi po 0.5 etato ir 2 darbuotojai po 0.75 etato, tai reikėtų nurodyti 5 darbuotojus.

 

Vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas dviem būdais:

1. Įmonėse, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas sudedant ataskaitinių metų kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą padalijant iš tų metų kalendorinių dienų skaičiaus. Švenčių ir poilsio dienoms nurodomas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonės, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5–6 dienos, likusioms nustatytos darbo savaitės dienoms pakartoja paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių.

2. Įmonių, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį pagal tokią formulę:

;

kur:

 

 

 – vidutinis darbuotojų skaičius

 

Dgro – ikiataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius

 

Ds – ataskaitinių metų sausio 31 d. darbuotojų skaičius

 

Dv – ataskaitinių metų vasario 28 d. arba 29 d. darbuotojų skaičius

 

M

 

Dl – ataskaitinių metų lapkričio 30 d. darbuotojų skaičius

 

Dgr1 – ataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius

 

Darbuotojai, nedirbę dėl prastovų ar išėję nemokamų atostogų, įskaitomi į vidutinį darbuotojų skaičių, todėl jų skaičius turėtų būti nurodomas kiekvieną kalendorinę dieną.

 

Jei paskutinė mėnesio diena yra poilsio ar švenčių diena, imamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonėse, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5–6 dienos, paskutine darbo diena yra laikoma faktiškai dirbta diena ir imamas jos darbuotojų skaičius.

 

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad skaičiuojant vidutinį darbuotojų skaičių, dalijama iš 12 ir tuo atveju, jei įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų.

 

Įmonė, įstaiga ar organizacija, atsižvelgdama į tai, kokia jų darbuotojų kaita, pasirenka vieną iš šių vidurkių skaičiavimo būdų.

 

2 skiltis VIDUTINIS NE VISĄ DARBO DIENĄ AR SAVAITĘ DIRBANČIŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Darbuotojui, susitarus su darbdaviu, gali būti nustatoma ne visa darbo diena arba ne visa darbo savaitė. Ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai – tai asmenys savo noru dirbę ne visą darbo laiką (mažiau nei 1 etatu, t. y. pusę dienos, tris ketvirtadalius ir pan.) negu įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo laiko trukmė.

Šioje skiltyje nurodomas darbuotojų – fizinių asmenų, dirbančių pagrindinėje darbovietėje (pirmaeilį darbą) ne visą darbo dieną arba savaitę, skaičius.

Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92) ir vėlesni jo pakeitimai.

Vidutinis ne visą darbo dieną ar savaitę dirbančių darbuotojų skaičius skaičiuojamas pagal pirmiau nurodytą vidutinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo metodiką.

Jei darbuotojai dirba įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatytą sutrumpintą darbo laiką, bet jiems mokamas darbo užmokestis už visą darbo laiką, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

 

3, 4 skiltys VIDUTINIS DARBUOTOJŲ, FINANSUOJAMŲ IŠ BIUDŽETŲ IR VALSTYBĖS PINIGŲ FONDŲ, SKAIČIUS

 

Šias skiltis pildo biudžetinės įstaigos ir organizacijos, taip pat įmonės, gaunančios darbo užmokesčio lėšas iš valstybės arba savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų.

Nurodomas pagrindinėje darbovietėje (pirmaeilį darbą) dirbančių darbuotojų, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę, skaičius.

 

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiose skiltyse nurodomas darbuotojų, finansuojamų iš nacionalinio biudžeto (valstybės ir savivaldybių), valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir iš valstybės pinigų fondų, skaičius.

Darbuotojai, finansuojami iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei sveikatos draudimo fondo biudžeto, priskiriami prie darbuotojų, finansuojamų iš valstybės biudžeto.

Darbuotojai, finansuojami iš valstybės pinigų fondų (pvz., privatizavimo fondo ir kt.), atsižvelgiant į finansavimo šaltinį, priskiriami prie finansuojamų iš valstybės ar savivaldybės biudžetų darbuotojų.

 

5 skiltis VIDUTINIS SĄLYGINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Tai visą mėnesį visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičiaus bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičiaus, perskaičiuoto į dirbančių visą mėnesį visą darbo dieną, suma.

Šis rodiklis taikomas darbuotojų vidutiniam darbo užmokesčiui nustatyti. Į vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių įskaitomi visi pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje (pirmaeilį ir antraeilį) darbą dirbantys darbuotojai, sudarę darbo sutartis.

Bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių sudaro dviejų rodiklių suma:

• vidutinis visą mėnesį visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičius;

• ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičius, perskaičiuotas į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną.

 

Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, kurie dirba įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 55–1064; 2000, Nr. 95–2968) 40 straipsniu, normali darbuotojų, tarp jų pamaininių darbuotojų, darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį).

Jei darbuotojai įstatymų nustatyta tvarka dirba sutrumpintą darbo laiką, bet jiems mokamas darbo užmokestis už visą darbo laiką, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad dėl ligos, įdarbinimo, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių ne visą mėnesį ar ne visą darbo dieną arba savaitę dirbę darbuotojai, perskaičiuojami į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną.

 

Darbuotojai, dirbantys ne visą mėnesį – tai asmenys dėl ligų, priėmimo į darbą, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių dirbę ne visą mėnesį.

Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys savo noru dirbę ne visą darbo laiką (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.) negu įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo laiko trukmė.

Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, perskaičiuojami dvejopai, atsižvelgiant į tai, kokia darbo laiko apskaita taikoma įmonėje (normali ar suminė).

 

1. Normali darbo laiko apskaita – tai įstatymų nustatyta darbo laiko trukmė per savaitę, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsniu, negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį).

Įmonėse, kuriose taikoma normali darbo laiko apskaita, ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbę darbuotojai į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną perskaičiuojami tokiu būdu:

• susumuojamos tokių darbuotojų apmokėtos darbo valandos per mėnesį;

• gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos darbo dienos trukmės ir gaunamas sąlyginis žmonių darbo dienų skaičius;

• gautas sąlyginis žmonių darbo dienų skaičius dalijamas iš įmonėje nustatyto ataskaitinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.

 

2.Įmonėse, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, perskaičiuojama tokiu būdu:

• susumuojamos darbuotojų, dirbusių ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną ar savaitę, apmokėtos valandos skaičius per mėnesį;

• gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos mėnesio darbo laiko normos.

 

Biudžetinėse įstaigose ir organizacijose, kuriose taikoma įstatymo nustatyta 40 valandų darbo savaitė, ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai, išdirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, atsižvelgiant į tai, kokią etato dalį jie dirba. Darbuotojai, dirbantys 0.25, 0.50 ar 0.75 etatu ir ataskaitinį mėnesį dirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną paprastu būdu, tai yra sudedant etatų dalis.

Pvz., du darbuotojai dirba 0.25, keturi – 0.50 ir du – 0.75 etatu.

 

Skaičiuojama taip: 2 x 0.25 + 4 x 0.50 + 2 x 0.75 = 4

 

Taigi perskaičiuotas į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną darbuotojų skaičius lygus 4.

Jei darbuotojas dėl ligos, įdarbinimo ar kitų priežasčių dirbo ne visas mėnesio dienas, tada perskaičiuojama atsižvelgiant į apmokėtas darbo valandas per mėnesį. Visų pirma darbuotojų turimos etatų dalys išreiškiamos valandomis.

0.25 etato = 2 valandos

0.50 etato = 4 valandos

0.75 etato = 6 valandos

 

Kai etato dalys išreiškiamos valandomis, susumuojamas tokių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius per mėnesį. Gauta suma dalijama iš darbo dienos trukmės (8 val.) ir iš darbo dienų skaičiaus per mėnesį.

 

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ataskaitiniais metais apskaičiuojamas sudedant kiekvieno ataskaitinių metų mėnesio bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių ir gautą sumą padalijus iš 12.

 

Skaičiuodami vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių atkreipkite dėmesį į tai, kad:

• dalijama iš 12 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų,

• neperskaičiuojami darbuotojai, dirbę visą mėnesį visą darbo dieną daugiau negu vienu etatu.

 

6 skiltis FAKTIŠKAI APMOKĖTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS

Faktiškai apmokėtas darbo laikas – tai darbuotojų normalios darbo trukmės ir viršvalandžių suma, taip pat nedirbtas, bet darbdavio įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka apmokėtas laikas, pvz., pirmosios dvi kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, jas reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 111-3574); darbdavio apmokėtos prastovos; atostogų laikas ir pan. Į faktiškai apmokėtą laiką neįskaitomos kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Ataskaitos 6 skiltyje nurodomas darbuotojų, įskaitytų į ataskaitos 5 skiltį, faktiškai apmokėtų valandų skaičius per metus.

 

7 skiltis FAKTIŠKAI DIRBTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS

Faktiškai dirbtas laikas – tai darbuotojų normalios darbo trukmės ir viršvalandžių suma.

Normali darbo laiko trukmė – įstatymo nustatyta darbo trukmė (per savaitę, per mėnesį).

Viršvalandžiai – laikas, kai dirbamas darbas viršija nustatytą darbo laiko trukmę ir už kurį mokama pagal padidintus tarifus (ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos)).

Į faktiškai dirbtą laiką įskaitoma: laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui; atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai; paruošiami ir valomi instrumentai; rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos; prastovų laikas, praleistas darbo vietoje dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo arba kolektyvinę sutartį numatoma už tą laiką sumokėti; trumpos pertraukos darbo vietoje, pvz., arbatos ar kavos pertraukėlės.

Į faktiškai dirbtą laiką neįskaitoma: apmokėtas, bet faktiškai nedirbtas laikas, pvz., atostogos, ligos dienos; pertrauka pailsėti ir pavalgyti; laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal ir pan..

Minėtoje skiltyje nurodoma visų darbuotojų (nurodytų 5 skiltyje), kuriems apskaičiuotas darbo užmokestis, faktiškai dirbtų valandų suma per metus. Nedirbtos, bet apmokėtos valandos čia neįskaitomos.

 

8, 9 skiltys NUSTATYTA DARBO SAVAITĖS TRUKMĖ

Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsniu, darbo dienų skaičius per savaitę, darbo dienos (pamainos) pradžia, pabaiga, pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos darbo metu nustatomos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, darbo (pamainų) grafikuose, o jie tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Jei įmonėje kolektyvinė sutartis nesudaroma, darbo grafiką tvirtina darbdavys.

Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis.

Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena.

Normali darbuotojų darbo trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 str.). Darbo dienos (pamainos) trukmė įmonėje nustatoma pagal darbo dienų (pamainų) skaičių per savaitę.

Kai kurių kategorijų darbuotojams nustatomas sutrumpintas darbo laikas (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41 str.).

Esant šešių dienų darbo savaitei, darbo laikas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitės darbo laiko norma – 40 valandų.

Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

Atsižvelgiant į tai, kokia Jūsų įmonėje daugumos darbuotojų darbo savaitės trukmė dienomis (5 ar 6 dienos), atitinkamai nurodoma darbo savaitės trukmę valandomis.

Užpildykite tik vieną skiltį – 8 arba 9. Jeigu įmonės dėl finansinių ar kitų priežasčių dirba sutrumpintą darbo savaitę (3 ar 4 darbo dienas), ataskaitos 8 ar 9 skiltyje parodoma ne faktiškai dirbta savaitės trukmė, o kolektyvinėje sutartyje nustatyta savaitės darbo trukmė.

 

10 skiltis VIDUTINĖ NUSTATYTA DARBO MĖNESIO TRUKMĖ

Šią skiltį užpildo tos įmonės, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, taip pat atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę, galima įvesti suminę darbo laiko apskaitą, bet darbo laiko trukmė per ataskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus.

Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą).

Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota įstatymų nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.

Darbus, sąlygas, kurioms esant gali būti įvesta suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse tvarką nustato Vyriausybė.

 

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad tos įmonės, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita, 8–9 skilčių nepildo.

DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMAS

 

1 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS

Tai visiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, sudariusiems autorines sutartis per metus apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius).

Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga); priemokos (už darbą poilsio ir švenčių dienomis ir nakties metu; už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę atlikimą ir kt.); priedai(už kvalifikacinę klasę ar kategoriją, už laipsnį, tarnybos stažą ir pan.); premijos (vienkartinės ir reguliarios); vienkartinės išmokos; užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas, kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, papildomas atostogų dienas ir pan.); tantjemos; autorinis atlyginimas; valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui; delspinigiai už laiku neišmokėtą darbo užmokestį; išeitinės išmokos, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; pasibaigus darbo santykiamsir kt.

Į darbo užmokesčio lėšų sumą neįskaitoma: dividendai, materialinės pašalpos, dotacijos darbuotojų maitinimui, kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.), negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai, pašalpos laikinojo nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, komandiruočių išlaidos (dienpinigiai, gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos ir pan.), kitos panašios išmokos.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis vienam samdomajam darbuotojui per mėnesį, statistiniams tikslams apskaičiuojamas tokiu būdu. Iš bruto darbo užmokesčio lėšų sumos atimamos asmenų, sudariusių autorines sutartis darbo užmokesčio sumos, taip pat delspinigių, išeitinių išmokų, piniginių kompensacijų, piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas sumos bei įmonės direktorių valdybos ar bendrovės valdybos narių (kuriems ši darbovietė nėra pagrindinė) darbo užmokesčio sumos. Gauta suma dalijama iš vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus (nurodyto ataskaitos I skyriaus 5 skl.) ir iš 12.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad į darbo užmokesčio lėšas įskaitomos lėšos už pirmąsias
2 laikinojo nedarbingumo kalendorines dienas, kurias moka darbdavys iš savo lėšų. Čia neįskaitomos laikinojo nedarbingumo pašalpos, mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

 

2 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS ASMENIMS, SUDARIUSIEMS AUTORINES SUTARTIS, DELSPINIGIAI

Šioje skiltyje nurodoma darbuotojams, sudariusiems autorines sutartis, apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma per metus. Čia taip pat įskaitomos per metus apskaičiuotos delspinigių sumos.

Visi įmonėje, bendrovėje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis. Darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal autorines sutartis, nurodomas ataskaitos II skyriaus 2 skiltyje.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad į šią skiltį taip pat įskaitomos įmonės direktorių valdybos ar bendrovės valdybos narių, kuriems ši darbovietė nėra pagrindinė, darbo užmokesčio sumos.

 

3 skiltis IŠEITINĖS PAŠALPOS IR KOMPENSACIJOS

Tai darbdavio atleistiems darbuotojams išmokamos piniginės išmokos: išeitinės išmokos ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Išeitinės išmokos mokamos remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ar pagal kolektyvinėje sutartyje nustatytas darbo santykių nutraukimo sąlygas.

Pininginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminą.

4 skiltis PREMIJOS

Nurodoma vienkartinių ir reguliarių premijų, apskaičiuotų ataskaitiniais metais, suma

Į šią skiltį įskaitomos tik už ikiataskaitinių metų metinius darbo rezultatus apskaičiuotos metinės premijos. Ankstesnių metų priskaitymai čia neįskaitomi.

 

5 skiltis PREMIJOS IŠ PELNO

Iš visos apskaičiuotos premijų sumos, nurodytos 4 skiltyje, išskiriamos premijos iš pelno, apskaičiuotos per ataskaitinius metus. Šį rodiklį nurodo pelno siekiančios įmonės. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos premijų iš pelno neturi, todėl šios skilties nepildo.

 

6 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS NE VISĄ DARBO DIENĄ AR SAVAITĘ DIRBUSIEMS DARBUOTOJAMS

Tai darbuotojams, dirbantiems pagrindinėje darbovietėje (pirmaeilį darbą) ne visą darbo dieną ar savaitę (nurodytiems ataskaitos I skyriaus 2 skl.) apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma per metus.

 

7 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, DIRBUSIEMS NE PAGRINDINĖJE DARBOVIETĖJE

Šioje skiltyje nurodoma darbuotojų, dirbančių ne pagrindinėje darbovietėje (antraeilį darbą), kurie įskaityti į I skyriaus 5 skl., bruto darbo užmokesčio lėšų suma.

 

8 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, FINANSUOJAMIEMS IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO

Čia nurodoma darbuotojams, finansuojamiems iš valstybės biudžeto (nurodytiems I skyriaus
3 skl.), apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma. Jei iš valstybės biudžeto finansuojami visi darbuotojai, tai ataskaitos I skyriaus 1 ir 3 skiltyse darbuotojų skaičius sutampa. Tuomet turi sutapti ir II skyriaus 1 ir 8 skiltyse nurodyta darbo užmokesčio lėšų suma (jeigu nėra priskaitymų asmenims, sudariusiems autorines sutartis, įsigijusiems patentą bei neišmokėtos delspinigių, išeitinių išmokų ir kompensacijų, pasibaigus darbo santykiams, sumos).

Jei biudžetinėje įstaigoje yra darbuotojų, finansuojamų iš ūkiskaitiniu būdu uždirbtų lėšų, tai darbuotojų skaičius I skyriaus 1 skiltyje yra didesnis už 3 skiltyje nurodytą darbuotojų skaičių. Analogiška kontrolė būdinga ir ataskaitos II skyriui.

 

9 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, FINANSUOJAMIEMS IŠ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ

Čia nurodomos apskaičiuotos darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, finansuojamiems iš savivaldybių biudžetų (nurodytiems I skyriaus 4 skl.).

Jei biudžetinėje įstaigoje yra darbuotojų, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, tai darbuotojų skaičius ir jiems apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma turėtų būti nurodoma atitinkamose ataskaitos skiltyse (I skyriaus 3 ir 4 skl. bei II skyriaus 8 ir 9 skl.).

 

10 skiltis BRUTO MATERIALINIŲ PAŠALPŲ SUMA IŠ ĮMONĖS, BENDROVĖS LĖŠŲ

Materialinė parama – darbuotojams mokamos piniginės išmokos, tiesiogiai nesusijusios su darbo santykiais. Tai sutuoktuvių, laidojimo pašalpos ir kitos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka darbdavio mokamos išmokos.

Šioje skiltyje nurodoma apskaičiuota apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų materialinių pašalpų suma visiems darbuotojams, mokama iš įmonės, bendrovės lėšų per ataskaitinius metus.

Materialinės pašalpos į ataskaitos II skyriaus 1 skiltį neįskaitomos.

 

Žemės ūkio ir aplinkosaugos statistikos skyrius

Telefonas pasiteirauti: (8~5) 236 49 61

______________