Sprendimas Nr. 1/98 Dėl Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarties, pasirašytos 1993 metų rugsėjo 13 dieną, A Protokolo pakeitimo^*

Jungtinis komitetas,

atsižvelgdamas į Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutartį, pasirašytą 1993 metų rugsėjo 13 dieną, ir Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarties A protokolo pakeitimus, pasirašytus 1997 metų vasario 6 dieną Jungtinio Komiteto Sprendimu Nr. 1/97;

atsižvelgdamas į Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarties (toliau tekste – Sutartis) 24 straipsnį;

atsižvelgdamas, kad „prekių kilmės“ apibrėžimas turi būti pakeistas, užtikrinant išplėstos kumuliacijos tinkamą veikimą, leidžiantį panaudoti medžiagų, turinčių Estijos, Latvijos, Lietuvos, Slovakijos, Europos Bendrijos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Turkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Slovėnijos, Islandijos, Norvegijos ir Šveicarijos (įskaitant Lichtenšteiną) kilmę;

kadangi, norint palengvinti prekybą ir supaprastinti administracines procedūras, pageidautina iš dalies pakeisti 4, 12 ir 15 straipsnių formuluotes;

kadangi, atsižvelgiant į perdirbimo technologijų pakitimus ir kai kurių žaliavų trūkumą, turi būti padarytos kai kurios pataisos sąraše, nurodančiame apdirbimo ir perdirbimo reikalavimus, kuriuos turi atitikti neturinčios kilmės medžiagos kilmės statusui įgyti,

nusprendė:

1 straipsnis

A Protokolas dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeičiamas taip:

1. 1 straipsnio (i) punktas pakeičiamas taip:

(i) „pridėtoji vertė“ reiškia ex-works kainą, atmetus kiekvienos panaudotos medžiagos, kilusios kitose šalyse, nurodytose 4 straipsnyje, muitinę vertę, arba, jeigu muitinė vertė nežinoma ar negali būti nustatyta, pirmąją patvirtinamą kainą, sumokėjus už prekes Šalyje“.

2. 3 straipsnis yra panaikinamas.

3. 4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Kilmės kumuliacija

1. Nepažeidžiant 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Šalyje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Europos Bendrija, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)¹ ar Turkija, pagal protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie Sutarčių tarp Šalies ir kiekvienos iš minėtų šalių, nuostatas, su sąlyga, kad Šalyje atliktas apdorojimas ar perdirbimas neapsiriboja vien tik šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos.

2. Jeigu Šalyje atliktas apdorojimas ar perdirbimas apsiriboja vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, gauta prekė laikoma kilusi Šalyje tik tuo atveju, jeigu čia gauta pridėtoji vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies, kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos Šalyje prekės vertės.

3. Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje, kurios nėra apdorojamos ar perdirbamos Šalyje, eksportavus į vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę.

4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, gavusioms kilmės statusą, taikant kilmės taisykles, identiškas nurodytoms šiame Protokole.“

4. 12 straipsnis pakeičiamas taip:

„Teritoriškumo principas

1. Šalyse visada laikomasi II skyriuje apibrėžtų sąlygų kilmės statusui įgyti, išskyrus 4 straipsnio bei šio straipsnio 3 dalyje apibrėžtas nuostatas.

2. Išskyrus 4 straipsnyje numatytas sąlygas, tais atvejais, kai Šalies kilmę turinčios prekės, eksportuotos iš Šalies į trečiąją šalį, grąžinamos atgal, jos turi būti laikomos neturinčiomis kilmės, jei muitinės pareigūnams nebuvo įrodyta, kad:

(a) grąžinamos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos; ir

(b) jų atžvilgiu nebuvo atlikta jokia perdirbimo operacija, išskyrus būtiną jų kokybei išsaugoti toje šalyje arba eksporto metu.

3. Iš Šalies eksportuotų medžiagų apdorojimas ar perdirbimas ne Šalies teritorijoje ir vėlesnis jų reimportas neturi įtakos kilmės statuso įgijimui pagal II skyriuje apibrėžtas sąlygas, jeigu:

(a) minėtos medžiagos yra pilnai gautos Šalyje arba jos buvo pakankamai apdorotos ar perdirbtos, neapsiribojant vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, prieš jas eksportuojant; ir

(b) jei muitinės pareigūnams įrodoma, kad:

(i) reimportuotos prekės buvo gautos apdorojant ar perdirbant eksportuotas medžiagas; ir

(ii) bendra pridėtoji vertė, gauta ne Šalies teritorijoje, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija 10% ex-works galutinio produkto, kurio atžvilgiu reikalaujama pagrįsti kilmės statusą, kainos.

4. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas II skyriuje apibrėžtos sąlygos kilmės statusui įgyti netaikomos apdorojimui ar perdirbimui, atliktam už Šalių ribų. Tačiau kai pagal II Priedo sąrašą yra taikoma taisyklė, apibrėžianti maksimalią vertę visoms kilmės neturinčioms sudėtinėms medžiagoms, nustatant galutinio produkto kilmės statusą, bendra kilmės neturinčių sudėtinių medžiagų vertė atitinkamoje sutarties Šalies teritorijoje kartu su bendra pridėtąja verte, įgyta už Šalies ribų, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija nustatyto procentinio dydžio.

5. Taikant šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, „bendra pridėtoji vertė“ reiškia visas ne Šalies teritorijoje turėtas išlaidas, įskaitant į prekės sudėtį įtrauktų medžiagų vertę.

6. 3 ir 4 dalies nuostatos netaikomos prekėms, kurios neatitinka II Priedo sąraše apibrėžtų sąlygų arba kurios laikomos pakankamai apdorotos ar perdirbtos tiktai tada, jei taikomos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendros vertės.

7. 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos prekėms, klasifikuojamoms 50-63 Harmonizuotosios sistemos skirsniuose.

8. Bet koks apdorojimas ar perdirbimas, kuriam taikomos šio straipsnio nuostatos ir kuris atliekamas ne Šalių teritorijoje, atliekamas pagal laikino išvežimo perdirbti arba panašius susitarimus.“

5. 15 straipsnis papildomas tokiu punktu:

„6. Neprieštaraujant 1 punktui, Šalys gali vykdyti susitarimus dėl muito mokesčių grąžinimo arba atleidimo nuo muito mokesčių ar rinkliavų, turinčių lygiavertį poveikį, taikomus kilmę turinčių prekių gamyboje naudojamoms medžiagoms, laikantis šių reikalavimų:

(a) prekėms, klasifikuojamoms Harmonizuotosios prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 25-49 ir 64-97 skirsniuose, taikomas 5 procentų muito mokestis arba mažesnis mokestis, galiojantis Šalyje;

(b) prekėms, klasifikuojamoms Harmonizuotosios prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 50-63 skirsniuose, taikomas 10 procentų muito mokestis arba mažesnis mokestis, galiojantis Šalyje.

Šios dalies nuostatos taikomos iki 2000 metų gruodžio 31 dienos ir bendru susitarimu gali būti peržiūrėtos.“

6. 26 straipsnyje nuoroda „C2/CP3“ pakeičiama nuoroda „CN22/CN23“.

7. I priedo 5.2 pastaboje tarp „dirbtiniai siūlai (filamentai)“ ir „sintetiniai polipropileno pluoštai“ įterpiama „laidūs srovei siūlai“.

8. I priede išbraukiamas 5.2 pastabos paskutinis pavyzdys (kilimas su kuokšteliais iš dirbtinių.... įvykdyta svorio dalies sąlyga).

9. II Priede tarp HS 2202 ir 2208 pozicijų įterpiama:

2„207	Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija,	Gamyba, kurioje:
	išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80% tūrio;
	denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kokio	- visos panaudotos medžiagos klasifikuojamos
	stiprumo spiritai	kitose pozicijose negu 2202 arba 2208„

10. II priede 57 skirsnio pozicija pakeičiama taip:

„57 skirsnis	Kilimai ir kitos tekstilinės grindų dangos:
	- Iš kamšytinio veltinio	Gamyba iš¹:
		natūralių pluoštų
		arba
		- cheminių medžiagų arba tekstilinės masės.
		Tačiau:
		- polipropileno siūlai, klasifikuojami 5402 pozicijoje,
		- polipropileno pluoštai, klasifikuojami 5503 ar 5506 pozicijose,
		- grįžtės iš polipropileno siūlo, klasifikuojamos 5501 pozicijoje,
		kurių atskiro siūlo arba pluošto storis visais atvejais yra mažiau kaip
		9 deciteksai, gali būti panaudotos, jei jų vertė neviršija 40% prekės
		ex-works kainos,
		- džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas.
	- Iš kito veltinio	Gamyba iš1:
		natūralių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip neparuoštų
		verpimui, arba
		- cheminių medžiagų arba tekstilinės masės.
	- Kiti	Gamyba iš 1:
		- kokoso arba džiuto pluoštų verpalų (a),
		- sintetinio arba dirbtinio pluošto verpalų,
		- natūralių pluoštų, arba
		- dirbtinių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip
		neparuoštų verpimui.
		Tačiau džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas. „

11. II priedo HS 7006 pozicija keičiama:

„7006	Stiklas, klasifikuojamas 7003, 7004 arba
	7006 pozicijose, išlenktas, apdorotomis
	briaunomis, graviruotas, pragręžtas, emaliuotas
	arba kitu būdu apdorotas, bet neįrėmintas ar
	neaptaisytas kitomis medžiagomis:
	- stiklo pagrindas, padengtas dialektrine plona	Gamyba iš nepadengto stiklo pagrindo, klasifikuojamo
	plėvele, puslaidininkio rūšis atitinka	7006 pozicijoje
	SEMII standartus ²
	- kiti	Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 7001 pozicijoje„

12. II priedo HS 7601 pozicija keičiama:

„7601	Neapdorotas aliuminis	Gamyba, kurioje:
		- visos panaudotos medžiagos klasifikuojamos kitoje pozicijoje
		negu prekė; ir
		- visų panaudotų medžiagų vertė neviršija 50% prekės ex-works kainos
		arba
		Gamyba terminiu arba elektrolitiniu būdu iš nelydyto aliuminio arba
		aliuminio atliekų ir laužo„

2 straipsnis

Šis Sprendimas įsigalioja pirmąją antrojo mėnesio dieną po to, kai Šalys diplomatiniais kanalais praneša Depozitarui, kad jų vidinės teisinės procedūros šio Sprendimo įsigaliojimui įvykdytos.

Estijos Respublika ir Latvijos Respublika šį Sprendimą laikinai taiko nuo 1999 metų sausio 1 dienos.

Šio Sprendimo Depozitaras yra Estijos Respublika, veikianti kaip Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarties, pasirašytos 1993 metų rugsėjo 13 dieną, Depozitaras.

TAI PALIUDYDAMI, žemiau pasirašę ir tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Sprendimą.

SUDARYTA Vilniuje šių tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt aštuntųjų metų gruodžio 22 d. vienu egzemplioriumi anglų, estų, latvių ir lietuvių kalbomis, visiems tekstams turint vienodą teisinę galią. Nesutarimų dėl tekstų interpretavimo atveju remiamasi angliškuoju tekstu.

Estijos Respublikos	Latvijos Respublikos	Lietuvos Respublikos
vardu	vardu	vardu

______________

¹ Lichtenšteino Kunigaikštystė yra sudariusi muitų sąjungą su Šveicarija ir yra Susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės Susitariančioji šalis.

¹ Dėl specialiųjų sąlygų gaminiams, pagamintiems iš tekstilės medžiagų mišinio, žiūrėkite 5 Įvadinę pastabą.

(a) Džiuto panaudojimas yra legalizuotas nuo 2000 07 01.

² SEMII – Puslaidininkių įrengimų ir medžiagų jungtinis institutas.