LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 147:2012 „GYDYTOJAS ORTOPEDAS TRAUMATOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO
2012 m. lapkričio 29 d. Nr. V-1080
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099):
1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 147:2012 „Gydytojas ortopedas traumatologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1080
LIETUVOS MEDICINOS NORMa mn 147:2012
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši Lietuvos medicinos norma nustato gydytojo ortopedo traumatologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
II. NUORODOS
3. Ši medicinos norma parengta vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:
3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);
3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);
3.3. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);
3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 120-5512);
3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2009, Nr. 145-6425);
3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192);
3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 657 „Dėl ortopedijos traumatologijos stacionarinių vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ (Žin., 2000, Nr. 106-3381);
3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 12-430);
3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);
3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);
3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152);
3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);
3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5426);
3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-810 „Dėl Sąnarių endoprotezavimo ir išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 104-5298);
3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2009 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 13-523);
3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 54-2660).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:
Gydytojas ortopedas traumatologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo ortopedo traumatologo profesinę kvalifikaciją.
Gydytojo ortopedo traumatologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo ortopedo traumatologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti ortopedinių ligų ir traumų diagnostiką, gydymą, reabilitaciją ir profilaktiką.
Ortopedija traumatologija – medicinos sritis, nagrinėjanti žmogaus judamojo aparato ligas ir traumas.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Gydytojo ortopedo traumatologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir ortopedo traumatologo rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo ortopedo traumatologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Teisę verstis gydytojo ortopedo traumatologo praktika turi asmuo, turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo ortopedo traumatologo profesinę kvalifikaciją.
7. Gydytojas ortopedas traumatologas verčiasi gydytojo ortopedo traumatologo praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti vaikų ir / ar suaugusiųjų ortopedijos traumatologijos paslaugas.
8. Gydytojas ortopedas traumatologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais.
V. TEISĖS
10. Gydytojas ortopedas traumatologas turi teisę:
10.1. verstis gydytojo ortopedo traumatologo praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.5. gydydamas pacientus, bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais bei socialinės rūpybos specialistais ir atsižvelgti į jų rekomendacijas;
10.10. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
10.12. dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, taip pat kuriant ir diegiant naujas medicinines ir informacines technologijas;
10.13. dalyvauti mokslinių draugijų veikloje, taip pat pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose, kuriose nagrinėjami ortopedijos traumatologijos klausimai;
10.14. teikti siūlymus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybių gydytojams, sveikatos priežiūros įstaigų administracijai dėl sergančiųjų ortopedinėmis ligomis diagnostikos, gydymo, profilaktikos bei paslaugų apmokėjimo tvarkos tobulinimo;
10.15. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, įrenginiai, higieninės sąlygos, apsaugos priemonės, aparatūros priežiūra bei jos atnaujinimas), nurodytas diagnostikos ir gydymo metodikose, protokoluose ar tvarkos aprašuose;
VI. PAREIGOS
11. Gydytojas ortopedas traumatologas privalo:
11.2. pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus bei licenciją kvalifikuotai tirti ir diagnozuoti ortopedines ligas ir traumas, skirti gydymą bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;
11.5. užtikrinti, kad medicinos prietaisai būtų laikomi, instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi teisės aktų nustatyta tvarka bei vadovaujantis gamintojo su medicinos prietaisu pateikta informacija;
11.7. pacientą atsiuntusiam gydytojui raštu pranešti apie konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, rekomendacijas;
11.8. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;
11.9. nepriklausančiais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientus konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistus;
11.11. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teritoriniam visuomenės sveikatos centrui pranešti apie išaiškintas ūmias infekcines ligas, apsinuodijimus toksinėmis medžiagomis, sanitarijos epidemiologijos režimo pažeidimus, o Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai – apie nepageidaujamas vaistų sukeliamas reakcijas;
11.12. tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, teikti statistinę ir kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka bei analizuoti savo darbo rezultatus;
11.13. paaiškinti gydytojo ortopedo traumatologo praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;
VII. KOMPETENCIJA
12. Gydytojo ortopedo traumatologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja, baigęs ortopedo traumatologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją ir atsižvelgdamas į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą.
13. Gydytojas ortopedas traumatologas turi:
13.1. žinoti:
13.2. išmanyti:
13.2.2. ortopedinių ligų ir traumų etiologiją, patogenezę, simptomatiką bei diagnostiką, gydymą ir prevenciją;
13.2.3. anatomijos, biochemijos, fiziologijos, biomechanikos, patologijos, mikrobiologijos klausimus, susijusius su ortopedinėmis ligomis ir traumomis;
13.2.4. ortopedinėms ligoms gydyti skiriamų vaistų veikimą, jų šalutinį poveikį, sukeliamas komplikacijas;
13.2.5. sergančiųjų ortopedinėmis ligomis ir patyrusių traumas medicininės reabilitacijos, chirurginio gydymo, darbo terapijos, ilgalaikius stebėjimo klausimus;
13.3. gebėti dirbti komandoje su kitais specialistais (gydytoju anesteziologu-reanimatologu, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, psichologu, socialiniu darbuotoju ir kt.);
13.4. gebėti įtarti žemiau išvardytas ligas ar traumas ir siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytoją, kurio specializacija yra gydyti:
13.5. mokėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas bei traumas:
13.5.7. kitus jungiamojo ir kitų minkštųjų audinių gerybinius navikus D21.0–D21.2, D21.5–D21.6 ir D 21.9;
13.5.10. nepatikslintos srities odos abscesus (pūlinius), furunkulus (šunvotes) ir karbunkulus (piktvotes) L02.9;
13.5.69. fibroblastines ligas M72 (Dupytren‘o ligą M72.0, krumplio pagalvėles M72.1, fascitą M72.5);
13.5.90. kitas jaunatvines osteochondrozes (plaštakos osteochondrozę, Osgoud-Schlater ligą ir kt. M92);
13.5.91. kitas osteochondropatijas M93 (suaugusiųjų Kienback’o ligą M93.1, disekuojantį osteochondritą M93.2);
13.5.92. kitas kremzlių ligas (kaulų jungties sindromą, išskyrus torakalinių chirurgų gydomą Titce ligą) M94 (chondromaliaciją M94.2, chondrolizą M94.3);
13.5.182. terminius ir cheminius klubo sąnario srities ir kojos (išskyrus pėdą ir čiurną) nudegimus T24;
13.6. pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus, gebėti atlikti šioje normoje nurodytas procedūras, operacijas:
13.6.67. peties, alkūnės, riešo, plaštakos, klubo, kelio, čiurnos, ir pėdos smulkiųjų sąnarių artrodezę;
13.6.94. krūtininės ir juosmeninės dalies ir kryžkaulio priekinę fiksaciją naudojant konstrukcijas, kaulinę plastiką, fiksaciją metalo konstrukcijos intarpu;
VIII. atsakomybė