VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS VIRŠININKAS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS VIRŠININKAS 2006 M. BALANDŽIO 28 D. ĮSAKYMO NR. 2B-143 „DĖL DVIRAČIŲ IR TRIRAČIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ TAM TIKRŲ SUDĖTINIŲ DALIŲ IR JŲ CHARAKTERISTIKŲ TIPO PATVIRTINIMO TAISYKLIŲ“ PAKEITIMO
2006 m. lapkričio 30 d. Nr. 2B-352
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo“ (Žin., 2001, Nr. 7-194; 2004, Nr. 143-5231) 3.1 punktu bei įgyvendindamas 2006 m. kovo 3 d. Komisijos direktyvą 2006/27/EB, siekiant prisitaikyti prie techninės pažangos, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 93/14/EEB dėl dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių stabdymo ir 93/34/EEB dėl įstatymais numatyto dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių ženklinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 95/1/EB dėl dviračių ar triračių motorinių transporto priemonių didžiausio konstrukcinio greičio, didžiausio sukimo momento ir variklio didžiausios naudingosios galios ir 97/24/EB dėl tam tikrų dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių sudėtinių dalių ir charakteristikų (OL 2006 L 66, p. 7–15),
pakeičiu Dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tam tikrų sudėtinių dalių ir jų charakteristikų tipo patvirtinimo taisykles, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2B-143 (Žin., 2006, Nr. 52-1919) (toliau – Taisyklės):
1. Išdėstau 2 punktą taip:
„2. Taisyklės parengtos įgyvendinant 1997 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/24/EB dėl tam tikrų dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių sudėtinių dalių ir charakteristikų (OL 1997 L 226, p. 1–454) (toliau – direktyva 97/24/EB), 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/24/EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, panaikinančią Tarybos direktyvą 92/61/EEB (OL 2002 L 124, p. 1–44) (toliau – direktyva 2002/24/EB), 2005 m. balandžio 22 d. Komisijos direktyvą 2005/30/EB, derinančią su technikos pažanga, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/24/EB ir 2002/24/EB dėl dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo (OL 2005 L 106, p. 17–31) (toliau – direktyva 2005/30/EB), ir 2006 m. kovo 3 d. Komisijos direktyvą 2006/27/EB, siekiant prisitaikyti prie techninės pažangos, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 93/14/EEB dėl dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių stabdymo ir 93/34/EEB dėl įstatymais numatyto dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių ženklinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 95/1/EB dėl dviračių ar triračių motorinių transporto priemonių didžiausio konstrukcinio greičio, didžiausio sukimo momento ir variklio didžiausios naudingosios galios ir 97/24/EB dėl tam tikrų dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių sudėtinių dalių ir charakteristikų (toliau – direktyva 2006/27/EB).“.
2. Išdėstau 3.20–3.23 punktus taip:
„3.20. sėdynė – vientisa arba atskira transporto priemonės konstrukcijos dalis, kurioje gali sėdėti suaugęs asmuo; tai gali būti ir atskira sėdynė, ir keliavietės sėdynės dalis, kurios užtenka atsisėsti;
3.22. specialūs įrankiai – raktai, kuriais gali naudotis tik transporto priemonės gamintojo įgaliotieji atstovai;
3. Papildau Taisykles šiais 3.24–3.27 punktais:
„3.24. transporto priemonė su kėbulu – transporto priemonė, kurioje keleiviui skirta vieta turi arba gali turėti ne mažiau kaip keturias šias konstrukcijos dalis: priekinį langą, grindis, stogą, šonines ir galines sienas arba duris;
3.25. transporto priemonės sudėtinės dalys – transporto priemonės detalės, surinkimo vienetai, mazgai, mechanizmai, agregatai, sistemos ir kita papildoma įranga, kuri montuojama transporto priemonėje;
3.26. transporto priemonės tipas pagal variklio skleidžiamą oro taršą – transporto priemonės, kurios nesiskiria:
3.26.1. inercijos ekvivalentu, nustatytu pagal standartinę masę, kaip nurodyta Direktyvos 92/24/EB 5 skyriaus I arba II priedų 1 priedėlio 5.2 punkte (priklausomai nuo transporto priemonės tipo);
4. Išdėstau 4.1 punktą taip:
„4.1. informacinis dokumentas (dėl transporto priemonių skleidžiamos oro taršos, atitinkantis Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus 5 priedą su jame pridėta originaliosios įrangos katalizinio konverterio (jei yra) schema ir matmenimis; dėl dviračių mopedų ar motociklų neteisėto perdarymo, atitinkantis Direktyvos 97/24/EB 7 skyriaus 1 priedėlį; dėl transporto priemonių leistino garso lygio ir dujų išmetimo sistemos, atitinkantis Direktyvos 97/24/EB 9 skyriaus II priedo 1A ir 2A priedėlius, III priedo 1A ir 2A priedėlius bei IV priedo 1A ir 2A priedėlius; dėl transporto priemonės keičiamo katalizinio konverterio, atitinkantis šių Taisyklių 3 priedą; dėl transporto priemonių stabdžių sistemos, atitinkantis Direktyvos 93/14/EEB priedo 3 priedėlį; dėl transporto priemonių ženklinimo, atitinkantis Direktyvos 93/34/EEB priedo 2 priedėlį; dėl transporto priemonių didžiausio konstrukcinio greičio, atitinkantis Direktyvos 95/1/EB I priedo 2 priedėlį; dėl transporto priemonių išsikišusių dalių, atitinkantis Direktyvos 97/24/EB 3 skyriaus III priedo 1 priedėlį; dėl transporto priemonių ir keturračių motociklų saugos diržų tvirtinimo įtaisų ir saugos diržų, atitinkantis Direktyvos 97/24/EB 11 skyriaus V priedo 1 priedėlį ir VI priedo 1 ir 3 priedėlius);“.
5. Išdėstau 7 punktą taip:
„7. Techninė tarnyba (laboratorijai), atlikusi transporto priemonės sudėtinių dalių ir jų charakteristikų EB tipo patvirtinimo bandymus (dėl transporto priemonių skleidžiamos oro taršos pagal šių Taisyklių 4 priedo reikalavimus; dėl dviračių mopedų ar motociklų neteisėto perdarymo pagal šių Taisyklių 1 priedo reikalavimus; dėl transporto priemonių leistino garso lygio (pagal šių Taisyklių 5 priedo reikalavimus) ir dujų išmetimo sistemos pagal Direktyvos 97/24/EB 9 skyriaus I, II, III ir IV priedų reikalavimus (originaliosioms garso ir dujų išmetimo sistemoms) bei pagal šių Taisyklių 6 priedo reikalavimus (neoriginaliosioms garso ir dujų išmetimo sistemoms); dėl transporto priemonės keičiamo katalizinio konverterio pagal šių Taisyklių 7 priedo reikalavimus; dėl transporto priemonių stabdžių sistemos pagal šių Taisyklių 12 priedo reikalavimus; dėl transporto priemonių ženklinimo pagal šių Taisyklių 13 priedo reikalavimus; dėl transporto priemonių didžiausio konstrukcinio greičio pagal šių Taisyklių 14 priedo reikalavimus; dėl transporto priemonių išsikišusių dalių pagal šių Taisyklių 15 priedo reikalavimus; dėl transporto priemonių ir keturračių motociklų saugos diržų tvirtinimo įtaisų ir saugos diržų pagal šių Taisyklių 16 priedo reikalavimus), nustato, ar pateiktos transporto priemonės tam tikros sudėtinės dalys ir jų charakteristikos atitinka šių Taisyklių reikalavimus, ir išduoda parengtą bandymo protokolą.“.
6. Išdėstau 8 punktą taip:
„8. Inspekcija, gavusi paraišką ir techninės tarnybos (laboratorijos) parengtą bandymo protokolą, jei transporto priemonės tam tikros sudėtinės dalys ir jų charakteristikos atitinka šių Taisyklių reikalavimus, kiekvienai transporto priemonės tam tikrai sudėtinei daliai ir jos charakteristikai suteikia EB tipo patvirtinimą, jo numerį ir išduoda EB tipo patvirtinimo sertifikatą (dėl transporto priemonių skleidžiamos oro taršos, atitinkantį šių Taisyklių 2 priedą; dėl dviračių mopedų ar motociklų neteisėto perdarymo, atitinkantį Direktyvos 97/24/EB 7 skyriaus 2 priedėlį; dėl transporto priemonių leistino garso lygio ir dujų išmetimo sistemos, atitinkantį Direktyvos 97/24/EB 9 skyriaus II priedo 1B ir 2B priedėlius, III priedo 1B ir 2B priedėlius bei IV priedo 1B ir 2B priedėlius; dėl transporto priemonės keičiamo katalizinio konverterio, atitinkantį šių Taisyklių 8 priedą; dėl transporto priemonių stabdžių sistemos, atitinkantį Direktyvos 93/14/EEB priedo 4 priedėlį; dėl transporto priemonių ženklinimo, atitinkantį Direktyvos 93/34/EEB priedo 3 priedėlį; dėl transporto priemonių didžiausio konstrukcinio greičio, atitinkantį Direktyvos 95/1/EB I priedo 3 priedėlį; dėl transporto priemonių išsikišusių dalių, atitinkantį Direktyvos 97/24/EB 3 skyriaus III priedo 2 priedėlį; dėl transporto priemonių ir keturračių motociklų saugos diržų tvirtinimo įtaisų ir saugos diržų, atitinkantį Direktyvos 97/24/EB 11 skyriaus V priedo 2 priedėlį ir VI priedo 2 ir 4 priedėlius). Inspekcija to paties EB tipo patvirtinimo numerio nesuteikia kito tipo transporto priemonės sudėtinės dalies tipui.“.
7. Išdėstau 10 punktą taip:
„10. Visi originalūs kataliziniai konverteriai, originalūs keičiami kataliziniai konverteriai ir originalūs duslintuvai turi turėti šiuos atpažinimo ženklus: „e“ žymenį, po kurio nurodoma tipo patvirtinimą suteikusi šalis, transporto priemonės gamintojo pavadinimą arba prekės ženklą, transporto priemonės markę ir atpažinimo numerį. Žymuo turi būti įskaitomas, nenutrinamas ir matomas (jeigu įmanoma) tokioje padėtyje, kurioje originaliosios įrangos katalizinis konverteris, originaliosios įrangos keičiamas katalizinis konverteris ar originalus duslintuvas pritvirtintas.
Originalūs keičiami kataliziniai konverteriai turi būti ženklinami, kaip numatyta šių Taisyklių 9 priede.“.
8. Išdėstau 14 punktą taip:
„14. Jei, pasikeitus pagal šias Taisykles patvirtintiems transporto priemonės tam tikros sudėtinės dalies ir jos charakteristikos reikalavimams, keičiasi informacinio paketo duomenys, atliekami papildomi bandymai arba patikrinimai. Bandymai atliekami, kai keičiasi transporto priemonės tam tikros sudėtinės dalies ir jos charakteristikos konstrukcija. Kitais atvejais bandymų atlikti nereikia, užtenka atlikti patikrinimą. Naujas pakeistas EB tipo patvirtinimo sertifikatas išduodamas tik atlikus papildomus bandymus arba patikrinimus, jei papildomų bandymų rezultatai atitinka (dėl transporto priemonių skleidžiamos oro taršos pagal šių Taisyklių 4 priedo; dėl dviračių mopedų ar motociklų neteisėto perdarymo pagal šių Taisyklių 1 priedo; dėl transporto priemonių leistino garso lygio (pagal šių Taisyklių 5 priedo) ir dujų išmetimo sistemos pagal Direktyvos 97/24/EB 9 skyriaus I, II, III ir IV priedų (originaliosioms garso ir dujų išmetimo sistemoms); dėl transporto priemonių stabdžių sistemos, atitinkantis Direktyvos 93/14/EEB priedo 1 priedėlį; dėl transporto priemonių ženklinimo, atitinkantis Direktyvos 93/34/EEB priedo 1 priedėlį; dėl transporto priemonių didžiausio konstrukcinio greičio, atitinkantis Direktyvos 95/1/EB II priedo 1 priedėlį; dėl transporto priemonių išsikišusių dalių, atitinkantis Direktyvos 97/24/EB 3 skyriaus I ir II priedus; dėl transporto priemonių ir keturračių motociklų saugos diržų tvirtinimo įtaisų ir saugos diržų, atitinkantis Direktyvos 97/24/EB 11 skyriaus I priedą) reikalavimus, o patikrinimų rezultatai atitinka pateiktą informaciją informaciniame pakete.“.
9. Išdėstau 17 punktą taip:
10. Papildau Taisykles šiais 23 ir 24 punktais:
„23. Jei transporto priemonės tam tikros sudėtinės dalys ir jų charakteristikos atitinka šių Taisyklių arba kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių teisės aktų, įgyvendinančių Direktyvų 93/14/EEB, 93/34/EEB, 95//1/EB ir 97/24/EB pakeitimus, padarytus Direktyva 2006/27/EB, reikalavimus, nuo 2007 m. sausio 1 d. suteikiamas EB tipo patvirtinimas bei leidžiama šias transporto priemones registruoti, parduoti ar pradėti eksploatuoti.
24. Jei transporto priemonės tam tikros sudėtinės dalys ir jų charakteristikos neatitinka šių Taisyklių arba kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių teisės aktų, įgyvendinančių Direktyvų 93/14/EEB, 93/34/EEB, 95//1/EB ir 97/24/EB pakeitimus, padarytus Direktyva 2006/27/EB, reikalavimų, nuo 2007 m. liepos 1 d. nesuteikiamas EB tipo patvirtinimas.“.
12. Išdėstau šių Taisyklių 2 priedo 4a punktą taip:
4a.1. Originalios įrangos katalizinis konverteris bandomas pagal Dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tam tikrų sudėtinių dalių ir jų charakteristikų tipo patvirtinimo taisyklių reikalavimus.
4a.1.1. Originalios įrangos katalizinio konverterio modelis ir tipas nurodytas Direktyvos 97/24/EB 5 skyriaus V priedo 3.2.12.2.1 punkte.
4a.2. Originalus keičiamas katalizinis konverteris bandomas pagal Dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tam tikrų sudėtinių dalių ir jų charakteristikų tipo patvirtinimo taisyklių reikalavimus.
„Dviračių ar triračių motorinių transporto
priemonių tam tikrų sudėtinių dalių ir jų
charakteristikų tipo patvirtinimo taisyklių
12 priedas
STABDŽIŲ PATIKRA IR STABDŽIŲ SISTEMOS VEIKIMO CHARAKTERISTIKOS
I. STABDŽIŲ PATIKRA
1. Nustatant stabdžių sistemos veikimą atsižvelgiama į stabdymo kelią ir (arba) vidutinį pagreitį. Stabdžių sistemos veikimas tikrinamas išmatavus stabdymo kelią jį siejant su pradiniu transporto priemonės greičiu ir (arba) išmatavus vidutinį lėtėjimo pagreitį bandymo metu. Stabdžių sistemoje ar stabdžių sudėtinėse dalyse (antdėklai, trinkelės) neturi būti medžiagų iš asbesto.
2. Stabdymo kelias – tai atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas įjungia stabdžių valdiklį, iki to momento, kai transporto priemonė sustoja. Pradinis transporto priemonės greitis (v1) – tai greitis, kuriuo transporto priemonė važiuoja, kai vairuotojas įjungia stabdžių valdiklį. Pradinis greitis sudaro ne mažiau negu 98 proc. atitinkamam bandymui nustatyto važiavimo greičio. Vidutinis lėtėjimo greitis (dm) apskaičiuojamas kaip vidutinis pagreitis, atsižvelgiant į intervale nuo vb iki ve nuvažiuotą atstumą, pagal šią formulę:
dm = vb2 x ve2 / 25,92 x (se – sb) m/s2,
kai:
dm = vidutinis lėtėjimo pagreitis;
v1 = kaip nurodyta 2 punkte;
vb = transporto priemonės greitis 0,8 v1 km/val.;
ve = transporto priemonės greitis 0,1 v1 km/val.;
sb = tarp v1 ir vb nuvažiuotas atstumas metrais;
se = tarp v1 ir ve nuvažiuotas atstumas metrais.
Greitis ir atstumas nustatomi prietaisais, kurių rodmenų tikslumas yra ± 1 proc., jeigu taikomas atitinkamam bandymui nustatytas greitis. dm gali būti apskaičiuotas kitais būdais nei matuojant greitį ir atstumą, tokiu atveju dm tikslumas yra ± 3 proc.
3. Suteikiant transporto priemonės EB tipo patvirtinimą, stabdymo charakteristikos turi būti nustatytos atliekant bandymus kelyje laikantis šių sąlygų:
3.1. Transporto priemonės būklė, atsižvelgiant į jos masę, turi būti tokia, kokia yra nustatyta kiekvieno tipo bandymui atlikti. Ši masė tiksliai nurodoma bandymo ataskaitoje.
3.2. Bandymas turi būti atliekamas kiekvieno tipo bandymo metu nustatytu greičiu ir nustatytu būdu. Jeigu didžiausias transporto priemonės greitis už nustatytą bandymo greitį yra mažesnis, toks bandymas turi būti atliekamas pagal numatytas tam tikras specialias sąlygas.
3.3. Nustatytos veikimo charakteristikos turi būti užtikrintos neužblokuojant rato(-ų), transporto priemonei nenukrypstant nuo jos važiavimo krypties ir be jokios neįprastos vibracijos.
4. Darbinio stabdžio bandymai turi būti atliekami laikantis šių sąlygų:
4.1. Prieš bandymo arba kiekvienos bandymų sekos pradžią padangos turi būti šaltos, o jų slėgis turi atitikti stovinčios transporto priemonės ratus veikiančią nustatytą tikrąją apkrovą.
4.2. Jeigu transporto priemonė turi būti išbandyta pakrauta, ji turi būti pakrauta taip, kad krovinys pasiskirstytų pagal gamintojo nurodymus.
4.3. Atliekant visų 0 tipų bandymus, stabdžiai turi būti šalti. Laikoma, kad stabdys šaltas, jeigu disko arba būgno išorėje išmatuota temperatūra mažesnė kaip 100 °C.
4.4. Vairuotojas turi sėdėti ant sėdynės, įprastoje vairavimo padėtyje, ir per visą bandymą savo padėties neturi keisti.
4.5. Bandymo plotas turi būti lygus, sausas ir jo sukibimas su ratu turi atitikti nustatytus reikalavimus.
5. 0 tipo bandymas eksploatavimo charakteristikoms nustatyti turi būti atliekamas laikantis šių sąlygų:
5.1. Mažiausios eksploatacinių charakteristikų dydžių ribos turi būti nurodytos kiekvienai transporto priemonių kategorijai. Jei transporto priemonė atitinka nustatyto stabdymo kelio ir nustatyto vidutinio lėtėjimo greičio reikalavimus, tokių kategorijų transporto priemonėms nebūtina matuoti abiejų parametrų.
5.2. Kai transporto priemonė važiuoja su išjungta pavara, bandymas turi būti atliekamas jai važiuojant nustatytu greičiu. Jei tai yra transporto priemonė, kurioje 2 darbinius stabdžius galima taikyti atskirai, stabdžių sistemos turi būti išbandytos atskirai. Kiekvienos kategorijos transporto priemonės stabdžių sistemos veikimo charakteristikos turi atitikti minimalius nustatytus reikalavimus.
5.3. Jei tai yra mechaninę arba automatinę pavarų dėžę, kurią galima atjungti ranka, turinti transporto priemonė, bandymas turi būti atliekamas pavarų dėžę atjungus ir (arba) variklį atjungus sankaba ar kitu būdu.
5.4. Jei tai yra kitų tipų automatinę pavarų dėžę turinti transporto priemonė, bandymas turi būti atliekamas įprastomis eksploatavimo sąlygomis.
5.5. Kai motociklas (su priekaba arba be jos) ar triratis motociklas važiuoja įjungta pavara, bandymas turi būti atliekamas, kai transporto priemonė nepakrauta ir ji važiuoja skirtingais greičiais: mažiausiu – 30 proc. didžiausio transporto priemonės greičio ir didžiausiu – 80 proc. didžiausio transporto priemonės greičio arba 160 km/val. (taikomas mažesnis dydis).
Didžiausi faktišku veikimo charakteristikų dydžiai turi būti išmatuojami ir kartu su duomenimis apie transporto priemonės veiklą įrašomi bandymo ataskaitoje. Jeigu du darbinius stabdžius galima įjungti atskirai, abu nepakrautos transporto priemonės stabdžiai turi būti bandomi iš eilės vienu metu.
5.6. Kai transporto priemonė važiuoja išjungta pavara ir šlapiais stabdžiais (taikant šio priedo 6.1 punkte nurodytą sąlygą), bandymas turi būti atliekamas su mopedais ir motociklais (tačiau ne su triračiais motociklais). Tokie patys 0 tipo bandymo metodai taikomi, kai transporto priemonė važiuoja išjungta pavara, išskyrus šio priedo 6 punkte aprašytas bandymo šlapiais stabdžiais sąlygas.
6. Bandymas šlapiais stabdžiais turi būti atliekamas laikantis šių sąlygų:
6.1. Jei tai yra vandeniui nelaidūs stabdžiai (įprasti būgniniai arba visiškai vandeniui nelaidūs stabdžiai, į kuriuos normaliomis eksploatavimo sąlygomis vanduo neprasiskverbia), transporto priemonėmis 0 tipo bandymų atlikti nebūtina.
6.2. Bandymas šlapiais stabdžiais turi būti atliekamas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir su sausais stabdžiais. Stabdžių sistema neturi būti reguliuojama arba kaip nors pakeičiama, išskyrus įrangą, kuri sumontuojama tam, kad stabdžius būtų galima sušlapinti.
6.3. Bandymo įranga kiekvieną stabdį, kai tik jis įjungiamas, turi nuolatos sušlapinti vandeniu, kurio srauto debitas yra 15 l/val. Du vieno rato diskiniai stabdžiai laikomi dviem stabdžiais.
6.4. Jei tai yra vandeniu apliejami arba vandeniu iš dalies apliejami diskiniai stabdžiai, nustatytas vandens kiekis į besisukantį diską turi būti nukreiptas taip, kad disko paviršiuje arba paviršiuose, prie kurio(-ių) liečiasi stabdžių trinkelė arba trinkelės, vanduo pasiskirstytų tolygiai.
6.5. Jei tai yra vandeniui visiškai laidūs stabdžiai, vanduo į disko paviršių(-ius), atsižvelgiant į stabdžių trinkelę(-es), nukreipiamas 45° kampu.
6.6. Jei tai yra vandeniui iš dalies nelaidūs stabdžiai, vanduo į disko paviršių(-ius), atsižvelgiant į stabdžio dangtelį arba pertvarėlę, nukreipiamas su 45° kampu.
6.7. Vanduo nenutrūkstama srove į disko(-ų) paviršių(-ius) tam(tiems) paviršiui(-iams) statmena kryptimi turi būti nukreiptas iš purkštuko, kuris nustatytas taip, kad būtų tarp vidinio tolimiausio tos disko dalies, prie kurios prisispaudžia stabdžių trinkelė (-ės) (šio priedo 1 paveikslas), taško ir 2/3 atstumu nuo kraštinio šios dalies esančio taško.
6.8. Jei tai yra vandeniui nelaidūs stabdžiai ir jeigu šio priedo 6.1 punkto nuostatos netaikomos, vanduo iš šio priedo 6.5 ir 6.7 punktuose aprašyto taško bei tuose punktuose aprašytu būdu turi būti nukreiptas į abi stabdžių dangtelio arba pertvarėlės puses. Jeigu purkštuko vieta su ventiliavimo arba apžiūros angų vietomis sutampa, vanduo turi būti nukreiptas į šią angą 45° kampu.
6.9. Jeigu 6.3 punkte nurodytomis sąlygomis ir 6.4–6.7 punktuose nurodytoje vietoje vandens tiekti neįmanoma dėl to, kad ten pritvirtintos kažkokios sudėtinės transporto priemonės dalys, vanduo turi būti tiekiamas tokiame taške, kuriame vandenį nenutrūkstamai galima tiekti jį nukreipus didesniu negu 45° kampu.
6.10. Jei tai yra būgniniai stabdžiai ir jeigu 6.1 punkto reikalavimai netaikomi, nustatytas vandens kiekis iš purkštukų, kurie nustatomi taip, kad būtų 2/3 to atstumo, kuris yra tarp išorinio besisukančio būgno apskritimo ir rato stebulės, turi būti vienodai tiekiamas iš abiejų stabdžio pusių (t. y. tarp nejudamos galinės plokštės ir besisukančio būgno).
6.11. Pagal 6.10 punkto reikalavimus ir atsižvelgiant į reikalavimą kad 15° kampu nuo nejudamos galinės plokštės ventiliavimo arba apžiūros angų nebūtų jokio purkštuko ar kad purkštukas su tomis angomis nesutaptų, būgninių stabdžių bandymo įranga turi būti išdėstyta taip, jog būtų užtikrintas optimalus nepertraukiamas vandens tiekimas.
6.12. Siekiant užtikrinti, kad stabdys(-džiai) būtų sušlapinamas(-i) pagal nustatytus reikalavimus, nedelsiant prieš bandymų pradžią transporto priemonė turi važiuoti:
7.1 tipo bandymas įšilusių stabdžių antdėklų veiksmingumo pokyčiui nustatyti turi būti atliekamas laikantis šių sąlygų:
7.1. Visų motociklų (su priekaba arba be jos) ir triračių motociklų darbiniai stabdžiai pagal toliau nustatytus reikalavimus, kai transporto priemonė pakrauta, turi būti išbandyti motociklus ir triračius motociklus iš eilės keletą kartą sustabdant. Jei tai yra kompleksines stabdžių sistemas turinčios transporto priemonės, su darbiniais tų sistemų stabdžiais pakanka atlikti I tipo bandymą, susidedantį iš šių etapų:
7.1.3. Užbaigus šio priedo 7.1.2 punkte nurodytą bandymą, kiek galima greičiau ir bet kokiu atveju per minutę nuo jo pabaigos, tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo taikomos atliekant šio priedo 7.1.1 punkte nurodytą bandymą, ypač siekiant, kad valdiklio valdymo jėga kuo tiksliau atitiktų vidutinį dydį, kuris neviršytų tame bandyme taikytos tikrosios jėgos dydžio vidurkio, atliekamas vienas 0 tipo bandymas.
7.2. Bandomos transporto priemonės stabdžiai turi būti sausi ir neįkaitę. Tariama, kad stabdžiai nėra įkaitę, jeigu disko ar būgno išorėje išmatuota temperatūra mažesnė negu 100 °C;
7.3. Pradinis bandymo greitis turi būti:
7.3.1. išbandant priekinį(-ius) stabdį(-džius) – 70 proc. didžiausio transporto priemonės greičio arba 100 km/val. greitis (taikomas mažesnis greitis);
7.3.2. išbandant galinį(-ius) stabdį(-džius) – 70 proc. didžiausio transporto priemonės greičio arba 80 km/val. (taikomas mažesnis greitis);
7.4. Atstumas nuo vietos, kurioje įjungiamas stabdys, iki kitos stabdžio įjungimo vietos turi būti 1000 metrų.
7.5. Pavarų dėžė ir (arba) sankaba bandymo metu turi būti naudojamos taip:
7.5.1. Jei tai yra mechaninę pavarų dėžę arba automatinę pavarų dėžę, kurią galima atjungti ranka, turinti transporto priemonė, stabdymo metu turi būti įjungta pradinį bandymo greitį atitinkanti aukščiausia pavara. Kai transporto priemonės greitis sumažėja iki 50 proc. pradinio bandymo greičio, pavara turi būti išjungta.
7.6. Po kiekvieno sustojimo transporto priemonei nedelsiant turi būti suteiktas didžiausias greitėjimo pagreitis, kad jos greitis pasidarytų lygus pradiniam bandymo greičiui, ir tas greitis išlaikomas iki kito stabdymo pradžios. Jeigu reikia, prieš pradedant transporto priemonei suteikti greitėjimo pagreitį, bandymo kelyje ją galima apsukti.
7.7. Transporto priemonę stabdant pirmą kartą jėga, kuria veikiamas valdiklis, sureguliuojama taip, kad vidutinis lėtėjimo pagreitis būtų 3 m/s2 arba didžiausias lėtėjimo pagreitis, kurį galima užtikrinti taikant stabdį (taikomas mažesnis pagreitis). Ši jėga pagal šio priedo 7.1.2 punkto reikalavimus, bandymą pakartotinai atliekant 10 kartų, turi išlikti pastovi.
8. I tipo bandymo pabaigoje tomis pačiomis sąlygomis (ypač siekiant, kad valdiklio valdymo jėga būtų kuo pastovesnė ir neviršytų vidutinės tikrosios taikytos jėgos vidurkio), kurios buvo taikytos atliekant 0 tipo bandymą, kai transporto priemonė važiuoja išjungta pavara (temperatūros sąlygos gali būti kitokios), turi būti išmatuotos liekamosios darbinio stabdžio stabdymo savybės laikantis šių sąlygų:
8.1. Liekamosios stabdymo savybės, jeigu jos apibūdinamos kaip lėtėjimo pagreitis, turi būti tokios, kad užtikrinamas lėtėjimo pagreitis būtų ne mažesnis kaip 60 proc. 0 tipo bandymo metu nustatyto lėtėjimo pagreičio.
8.2. Liekamosios stabdymo savybės, jeigu jos apibūdinamos kaip stabdymo kelias, turi būti tokios, kad užtikrinamas stabdymo kelias nebūtų didesnis už apskaičiuotąjį, pagal šią formulę:
S2 ≤ 1,67 S1 – 0,67 aV,
kai:
S1 = 0 tipo bandymo metu nustatytas stabdymo kelias;
S2 = bandymo liekamųjų stabdymo savybių nustatymo metu užregistruotas stabdymo kelias;
a = 0,1;
V = pradinis greitis stabdymo pradžioje, kaip apibrėžta šio priedo 9.1 arba 10.1 punktuose.
II. STABDŽIŲ SISTEMOS VEIKIMO CHARAKTERISTIKOS
9. Tik priekinės arba galinės ašies ratą ar ratus stabdančias stabdžių sistemas turinčių transporto priemonių veikimo charakteristikos nustatomos laikantis šių sąlygų:
9.1. Transporto priemonių greitis bandymo metu turi būti 40 km/val. (mopedams) arba 60 km/val. (motociklams su priekaba arba be jos bei triračiams motociklams).
9.2. Atliekant pakrautos transporto priemonės (motociklai su priekaba arba be jos) I tipo bandymą, norint nustatyti liekamąsias stabdymo savybes, turi būti užregistruojamos nustatytos veikimo charakteristikos, t. y. stabdymo kelias, vidutinis sukurtas lėtėjimo pagreitis bei naudota valdiklio valdymo jėga.
9.3. Stabdant pakrautas transporto priemones tik priekinės ašies stabdžiais, turi būti gaunami šie dydžiai:
| Transporto priemonė |
Stabdymo kelias (S) (metrais) |
Atitinkamas vidutinis sukurtas lėtėjimo pagreitis (m/s2) |
| Dviračiai mopedai |
S ≤ 0,1 V + V2/90 |
3,4 (1) |
| Triračiai mopedai |
S ≤ 0,1 V + V2/70 |
2,7 (2) |
| Dviračiai motociklai |
S ≤ 0,1 V + V2/115 |
4,4 (2) |
| Motociklai su priekaba |
S ≤ 0,1 V + V2/95 |
3,6 |
(1) Jei tai yra mopedai, kurių didžiausias greitis 25 km/val. arba mažesnis ir kurių ratlankio plotis 45 mm ar mažesnis (kodas 1,75), tas dydis yra 2,8 arba S ≤ 0,1 + V2/73. Jeigu to dydžio, atsižvelgiant į ribotą sukibimą, kiekviena stabdžių sistema užtikrinti negali, atliekant bandymą su pakrauta transporto priemone, kai tuo pat metu įjungiami abu stabdžiai, turi būti taikomas 4,0 m/s2 dydis.
(2) Jeigu tų dydžių viena stabdžių sistema, atsižvelgiant į ribotą sukibimą, užtikrinti negali, atliekant bandymą su pakrauta transporto priemone, kai stabdžiai įjungiami vienas po kito, taikomi šie dydžiai: triračiams mopedams – 4,4 m/s2; dviračiams motociklams – 5,8 m/s2.
9.4. Stabdant pakrautas transporto priemones tik galinės ašies stabdžiais, turi būti gaunami šie dydžiai:
| Transporto priemonė |
Stabdymo kelias (S) (metrais) |
Atitinkamas vidutinis sukurtas lėtėjimo pagreitis (m/s2) |
| Dviračiai mopedai |
S ≤ 0,1 V + V2/70 |
2,7 |
| Triračiai mopedai |
S ≤ 0,1 V + V2/70 |
2,7 (1) |
| Dviračiai motociklai |
S ≤ 0,1 V + V2/75 |
2,9 (1) |
| Motociklai su priekaba |
S ≤ 0,1 V + V2/95 |
3,6 |
(1) Jeigu tų dydžių viena stabdžių sistema, atsižvelgiant į ribotą sukibimą, užtikrinti negali, atliekant bandymą su pakrauta transporto priemone, kai stabdžiai įjungiami vienas po kito, taikomi šie dydžiai: triračiams mopedams – 4,4 m/s2; dviračiams motociklams – 5,8 m/s2.
9.5. Kai transporto priemonė yra nepakrauta ir ja važiuoja tik vairuotojas, daryti bandymo nebūtina, jeigu iš atliktų apskaičiavimų paaiškėja, kad stabdomiems ratams tenka tokia masė, jog stabdant kiekvienos atskiros ašies stabdžiais, įmanoma užtikrinti, kad vidutinis lėtėjimo pagreitis būtų bent 2,5 m/s2 arba stabdymo kelias S ≤ 0,1 V + V2 / 65.
10. Į vieną visumą sujungtos stabdžių sistemas turinčių transporto priemonių veikimo charakteristikos nustatomos laikantis šių sąlygų:
10.1. Transporto priemonių greitis bandymo metu turi būti 40 km/val. (mopedams) arba 60 km/val. (motociklams su priekaba arba be jos bei triračiams motociklams).
10.2. Atliekant motociklų (su priekaba arba be jos) ir triračių motociklų I tipo liekamųjų stabdymo savybių nustatymo bandymą su motociklais (su priekaba arba be jos) ir triračiais motociklais, turi būti užregistruojamos nustatytos veikimo charakteristikos, t. y. stabdymo kelias, vidutinis sukurtas lėtėjimo pagreitis bei naudota valdiklio valdymo jėga.
10.4. Stabdant tik į vieną visumą sujungta stabdžių sistema turinčias transporto priemones, turi būti gaunami šie dydžiai:
| Transporto priemonė |
Stabdymo kelias (S) (metrais) |
Atitinkamas vidutinis sukurtas lėtėjimo pagreitis (m/s2) |
| Mopedai |
S ≤ 0,1 V + V2/115 |
4,4 |
| Dviračiai motociklai |
S ≤ 0,1 V + V2/132 |
5,1 |
| Motociklai su priekaba |
S ≤ 0,1 V + V2/140 |
5,4 |
| Triračiai motociklai |
S ≤ 0,1 V + V2/130 |
5,0 |
11. Stabdant stovėjimo stabdžiu, neatsižvelgiant į tai, ar su vienu iš kitų stabdžių jis sujungtas į vieną visumą ar ne, turi būti užtikrinama, kad 18 proc. įkalnėje arba nuokalnėje stovinti pakrauta transporto priemonė išliktų nejudanti.
12. Darbinio stabdžio valdikliams valdyti turi būti taikomos šios jėgos: rankiniam valdikliui ≤ 200 N; kojiniam valdikliui ≤ 350 N (mopedams ir motociklams su priekaba arba be jos); kojiniam valdikliui ≤ 500 N (triračiams motociklams).
Stovėjimo stabdžio valdikliui valdyti (jeigu yra toks) turi būti taikomos šios jėgos: jei tai rankinis valdiklis ≤ 400 N; jei tai kojinis valdiklis ≤500 N.
Jei tai yra rankinio stabdžio svirtis, laikoma, kad ranka veikiamas taškas yra 50 mm atstumu nuo išorinio svirties taško.
13. Šlapių stabdžių veikimo užtikrinimo charakteristikos nustatomos laikantis šių sąlygų:
13.1. Vidutinis lėtėjimo pagreitis, kuris turi būti užtikrintas stabdant šlapiu(-iais) stabdžiu(-iais) po 0,5–1,0 sekundės nuo stabdžio įjungimo pradžios, turi būti bent 60 proc. (jei tai yra mopedai, kurių didžiausias greitis 25 km/val. arba mažesnis, tas dydis 40 proc.) to lėtėjimo pagreičio, kuris per tą patį laiką ir valdiklį veikiant tokia pačia jėga buvo nustatytas stabdant sausu(-ais) stabdžiu(-iais).
13.2. Jėga valdikliui valdyti, kuri turi būti veikiama kuo staigiau, turi būti lygiavertė tai jėgai, kuri būtina siekiant, kad vidutinis lėtėjimo pagreitis būtų 2,5 m/s2, kai stabdoma sausais stabdžiais.
13.3. Jokiu šlapio(-ių) stabdžio(-ių) 0 tipo bandymo metu lėtėjimo pagreitis neturi viršyti 120 proc. lėtėjimo pagreičio, kuris buvo nustatytas bandymą atliekant su sausu(-ais) stabdžiais.
1 paveikslas. Vandens tiekimas diskiniams stabdžiams
2 paveikslas. Vandens tiekimas ratlankį suspaudžiantiems stabdžiams
Pastaba. Parodytas priekinis ratlankį suspaudžiamasis stabdys.Tokia pati konstrukcija sumontuota ir galiniame ratlankyje.
______________
Dviračių ar triračių motorinių transporto
priemonių tam tikrų sudėtinių dalių ir jų
charakteristikų tipo patvirtinimo
13 priedas
DVIRAČIŲ IR TRIRAČIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI
I. GAMYKLINĖS LENTELĖS REIKALAVIMAI
1. Visos transporto priemonės turi turėti paženklintą gamyklinę lentelę. Gamyklinę lentelę transporto priemonėje tvirtina gamintojas arba jo įgaliotas atstovas.
2. Gamyklinė lentelė, kurios pavyzdys pateiktas šio priedo paveiksle, turi būti gerai pritvirtinta ir lengvai prieinamoje vietoje. Gamyklinė lentelė tvirtinama prie tos dalies, kurios transporto priemonės eksploatacijos metu paprastai keisti nereikia.
4. Gamyklinėje lentelėje turi būti šie duomenys:
4.2. tipo patvirtinimo žymuo, kaip nurodyta 1992 m. birželio 30 d. Tarybos direktyvos 92/61/EEB dėl dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo (OL 1992 L 225, p. 72–100) 8 straipsnyje;
II. TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO NUMERIO REIKALAVIMAI
6. Transporto priemonės identifikavimo numeris sudarytas iš struktūrizuoto ženklų derinio, kurį transporto priemonei suteikia gamintojas. Šiuo deriniu siekiama 30 metų užtikrinti galimybę vienareikšmiškai identifikuoti transporto priemonę, naudojant vien tik gamintojo informaciją (t. y. be jokios būtinybės ieškoti bet kurios kitos informacijos). Transporto priemonės identifikavimo numeris turi atitikti šiuos reikalavimus:
6.1. Transporto priemonės identifikavimo numeris turi būti iškaltas arba įspaustas gamyklinėje lentelėje taip, kad jis nenusitrintų ir nepasikeistų, ir užrašytas ant važiuoklės arba rėmo lengvai prieinamoje vietoje dešinėje transporto priemonės pusėje.
6.2. Transporto priemonės identifikavimo numeris turi būti sudarytas iš trijų dalių:
6.2.1. Pirmoji dalis yra transporto priemonės gamintojui suteiktas kodas, kuris leidžia tą gamintoją identifikuoti. Kodą sudaro trys žymos (raidės arba skaičiai), kuriuos suteikia šalies, kurioje gamintojas turi registruotą adresą kompetentinga institucija pagal tarptautinės agentūros, veikiančios Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) leidimu, praktiką. Pirmasis žymuo nurodo geografinę zoną antrasis – toje geografinėje zonoje esančią šalį, o trečiasis – konkretų gamintoją. Jei gamintojas pagamina mažiau kaip 500 transporto priemonių per metus, trečia žyma visada turi būti pažymėta 9. Konkrečiam gamintojui identifikuoti kompetentinga institucija suteikia trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį trečiosios kodo dalies ženklą.
6.2.2. Antroji dalis sudaryta iš šešių ženklų (raidės arba skaičiai), kurie apibūdina bendras transporto priemonės charakteristikas (tipas, variantas ir, jei tai mopedas, versija). Kiekviena charakteristika gali būti pažymėta keliais ženklais. Jei gamintojas nepanaudoja vieno arba daugiau tų ženklų, tuščiose vietose jis pasirinktinai įrašo raides arba skaičius.
6.3. Visais atvejais, kai tai yra įmanoma, transporto priemonės identifikavimo numeris turi tilpti į vieną eilutę. Išimties tvarka ir dėl techninių priežasčių jis gali užimti dvi eilutes. Tokiais atvejais tarp trijų dalių neturi būti tarpų. Kiekvienos eilutės pradžia ir pabaiga turi būti pažymėta simboliu, kuris nėra nei arabiškas skaitmuo, nei didžioji lotyniška raidė ir kurio negalima supainioti su kokiu nors iš šių ženklų. Išimtis gali būti taikoma tada, kai gamyklinėje lentelėje šis numeris pateikiamas vienoje eilutėje. Taip pat leidžiama įterpti minėtą simbolį į eilutę tarp trijų kodo dalių (šio priedo 6.2.1 punktas). Tarp ženklų neturi būti tarpų.
III. ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI
7. Visiems šiame priede nurodytiems ženklinimams naudojamos lotyniškos raidės arba arabiški skaitmenys. Jei gamintojo pavadinimui, transporto priemonės identifikavimo numeriui ir šio priedo II skyriuje nurodytai informacijai žymėti naudojamos lotyniškos raidės, tuomet reikia naudoti didžiąsias lotyniškas raides.
8. Transporto priemonės identifikavimo numeryje draudžiama naudoti raides I, O ir Q, taip pat brūkšnelius, žvaigždutes ir kitus specialius ženklus.
9. Minimalus raidžių ir skaičių aukštis turi būti 4 mm, jei ženklai rašomi tiesiai ant važiuoklės arba rėmo, ar kitose transporto priemonės lygiavertėse dalyse, arba 3 mm, jei ženklai rašomi į gamyklinę lentelę.
Paveikslas
Šiame gamyklinės lentelės pavyzdyje nurodyta, kad transporto priemonės gamintojas yra „Stella Fabbrica Motocicli“ ir kad tipo patvirtinimas suteiktas Italijoje (e3), Nr. 5364. Transporto priemonės identifikavimo numeris (3GSKLM3AC8B120000) nurodo šią informaciją:
2. antroji dalis (KLM3AC):
3. trečioji dalis (8B120000):
3.1. 8B12 – transporto priemonės identifikavimas ir kitų dviejų identifikavimo numerio dalių derinys;
Dviračių ar triračių motorinių transporto
priemonių tam tikrų sudėtinių dalių ir jų
charakteristikų tipo patvirtinimo taisyklių
14 priedas
TRANSPORTO PRIEMONIŲ DIDŽIAUSIO KONSTRUKCINIO GREIČIO MATAVIMO REIKALAVIMAI
1. Transporto priemonės didžiausias konstrukcinis greitis matuojamas laikantis šiame priede nustatytų reikalavimų.
2. Transporto priemonė turi būti švari ir turi veikti tik tie priedai, kurie yra reikalingi, kad transporto priemonė galėtų būti išbandyta.
3. Kuro tiekimas ir uždegimo nustatymas, judamąsias dalis tepančių tepalų klampis ir padangų slėgis turi būti tokie, kokių reikalauja gamintojas.
4. Variklis, transmisija ir padangos turi būti tinkamai eksploatuojamos, laikantis gamintojo reikalavimų.
5. Prieš atliekant bandymą visos transporto priemonės dalys turi būti termiškai stabilios būsenos, normalios darbinės temperatūros.
8. Jei tai transporto priemonė be kabinos, vairuotojo masė turi būti 75 kg ± 5 kg, ūgis 1,75 m ± 0,05 m, mopedams šie leistinieji nuokrypiai sumažinami atitinkamai iki ± 2 kg ir ± 0,02 m.
8.2. Vairuotojas turi sėdėti vairuotojo sėdynėje, jo kojos turi būti ant pedalų ar ant pėdų atramos, o rankos ištiestos. Jei transporto priemonė pasiekia didesnį kaip 120 km/val. greitį motociklininkui sėdint, motociklininkas turi būti aprengtas taip ir sėdėti tokioje padėtyje, kaip rekomendavo gamintojas. Tačiau tokia padėtis turi leisti vairuotojui valdyti transporto priemonę ir nesikeisti per visą bandymo laiką. Šios padėties aprašymas arba vairuotojo padėties fotografijos turi būti pateiktos bandymo ataskaitoje.
9. Jei tai transporto priemonė su kabina, vairuotojo masė turi būti 75 kg ± 5 kg, mopedams šis leistinasis nuokrypis sumažinamas iki ± 2 kg.
10. Bandymas turi būti atliekamas kelyje:
10.1. kuris leistų didžiausiu greičiu važiuoti matuojamą atstumą, kaip numatyta šio priedo 11 punkte; greitėjimo kelias prieš matuojamą atstumą turi būti tokio pat tipo (paviršius ir išilginis profilis) ir pakankamai ilgas, kad transporto priemonė galėtų pasiekti didžiausią greitį;
11. Galimos matuojamo atstumo konfigūracijos yra pavaizduotos šio priedo 1, 2 ir 3 paveiksluose.
1 paveikslas. 1 tipo bandymas
2 paveikslas. 2 tipo bandymas
3 paveikslas. 3 tipo bandymas
Du matuojami atstumai L turi būti vienodo ilgio ir lygiagretūs. Jei abu matuojami atstumai yra kreivinės formos, išcentrinės jėgos veikimą turi kompensuoti posūkių profilis.
Vietoj dviejų matuojamų atstumų L, matuojamas atstumas gali atitikti žiedinio bandymų tako ilgį. Šiuo atveju mažiausias posūkių spindulys turi būti 200 m ir išcentrinės jėgos veikimą turi kompensuoti posūkių profilis.
12. Matuojamas atstumas L turi būti parinktas pagal tai, koks yra bandymo laiką t matuoti naudojamos įrangos ir metodų tikslumas, ir taip, kad tikrojo greičio dydis galėtų būti grafiškai pažymėtas ± 1 proc. tikslumu. Jei matavimo įranga yra rankinio valdymo tipo, matuojamas atstumas L turi būti ne mažesnis kaip 500 m. Jei buvo pasirinkta matuoti atstumą L pagal 2 tipo bandymą, tai norint išmatuoti laiką t, būtina naudoti elektroninę matavimo įrangą.
13. Atliekant bandymą turi būti įvykdytos šios sąlygos: atmosferos slėgis – 97 ± 10 kPa, oro temperatūra – nuo 278 K iki 308 K, santykinis drėgnumas – nuo 30 proc. iki 90 proc., vidutinis vėjo greitis, matuojamas 1 m virš žemės paviršiaus, < 3 m/s, leidžiami gūsiai < 5 m/s.
14. Bandymo metu naudojama pavara turi būti tokia, kad transporto priemonė horizontaliame kelyje galėtų pasiekti didžiausią greitį. Droselio sklendė visą laiką turi būti visiškai atidaryta, o kuro riebinimo įtaisai turi neveikti.
15. Jei tai transporto priemonė be kabinos, vairuotojai turi vairuoti būdami šio priedo 8.2 punkte nurodytoje padėtyje.
16. Transporto priemonė prie matuojamo atstumo L turi privažiuoti pastoviu greičiu. Atliekant 1 ir 2 tipo bandymus, reikia važiuoti iš eilės abiem kryptimis.
17. Bandymas viena kryptimi gali būti priimtinas atliekant 2 tipo bandymą, jei dėl trasos savybių neįmanoma pasiekti didžiausio transporto priemonės greičio abiem kryptimis. Šiuo atveju bandomasis važiavimas turi būti pakartotas penkis kartus paeiliui be pertraukos, o vėjo greičio išilginė dedamoji turi būti ne didesnė kaip 1 m/s.
18. Atliekant 3 tipo bandymą, abiem atstumais L turi būti važiuojama iš eilės viena kryptimi be pertraukos.
19. Jei matuojamas atstumas sutampa su visu trasos atstumu, viena kryptimi trasa reikia važiuoti bent du kartus. Kraštinių išmatuoto laiko dydžių skirtumas turi būti ne didesnis kaip 3 proc.
21. Bendras bandymo laikas t, per kurį nuvažiuojama matuojamą atstumą L abiem kryptimis, turi būti išmatuotas 0,7 proc. tikslumu.
22. Vidutinis greitis V (km/val.) bandymo metu yra nustatomas tokiu būdu:
22.1. Atliekant 1 ir 2 tipo bandymus, 
,
kai:
L = matuojamas atstumas (m);
t = bandymo laikas (s), per kurį buvo nuvažiuotas atstumas, lygus matuojamam atstumui — L (m).
22.2. Atliekant 2 tipo bandymą, važiuojant viena kryptimi, V = Va,
kai:
Va = greitis, išmatuotas kiekvienam bandymui (km/val.), 
;
t = laikas (s), per kurį buvo nuvažiuotas atstumas, lygus matuojamam atstumui – L (m).
22.3. Atliekant 3 tipo bandymą, matuojant abu atstumus L (m), ,
kai:
L = matuojamas atstumas (m);
t = bendras laikas (s), reikalingas nuvažiuoti atstumą, lygų dviem matuojamiems atstumams – L (m).
Matuojant atstumą, atitinkantį visą žiedinio bandymų kelio ilgį, V = Va x k,
kai:
Va = išmatuotas greitis (km/val.) ;
L = matuojamas atstumas, kai važiuojama žiediniu bandymo taku, (m);
t = laikas (s), reikalingas važiuoti visą ratą;
,
kai:
n = ratų skaičius;
ti = laikas (s), per kurį važiuojamas kiekvienas ratas;
k = pataisos faktorius (1,00 ≤ k < 1,05); šis faktorius yra specifiškas naudojamam žiediniam bandymų keliui ir yra nustatomas eksperimentiškai.
24. Transporto priemonės didžiausias greitis išreiškiamas kilometrais per valandą, nurodant skaičių, atitinkantį dviejuose iš eilės bandymuose išmatuotų greičio dydžių, kurie neturi skirtis daugiau kaip 3 proc., aritmetinio vidurkio artimiausią sveiką skaičių. Kai šis aritmetinis vidurkis yra tiksliai tarp dviejų sveikų skaičių, jis apvalinamas iki gretimo didesnio skaičiaus. Jei transporto priemonės didžiausias greitis nėra ribojamas pagal atitinkamą direktyvos 2002/24/EB 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse pateiktą apibrėžimą, nebūtina atlikti tipo patvirtinimo bandymo, o didžiausiu greičiu laikomas direktyvos 2002/24/EB II priede gamintojo nurodytas transporto priemonės greitis.
25. Bandymus atliekančios institucijos nustatytas didžiausias greičio dydis ir gamintojo nurodytas dydis gali skirtis ne daugiau kaip ± 5 proc.
Dviračių ar triračių motorinių transporto
priemonių tam tikrų sudėtinių dalių ir jų
charakteristikų tipo patvirtinimo taisyklių
15 priedas
Į IŠORĘ IŠSIKIŠUSIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ DALIŲ REIKALAVIMAI
I. Į IŠORĘ IŠSIKIŠUSIŲ DVIRAČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ DALIŲ REIKALAVIMAI
1. Visų tipų transporto priemonėse neturi būti į išorę išsikišusių dalių, kurios yra smailios, aštrios, kietos ar turinčios tokią formą, dydį, pokrypio kampą, kad avarijos atveju dėl jų padidėtų rizika su transporto priemone susidūrusiam ar jos užkliudytam asmeniui patirti kūno sužalojimų arba dėl jų sužalojimai būtų gerokai didesni. Reikalavimai netaikomi erdvei tarp priekabos ir motociklo motocikluose su priekaba.
2. Transporto priemonės turi būti konstruojamos taip, kad dalys, su kuriomis kiti eismo dalyviai gali susiliesti, atitiktų šio priedo 8–13 punktų reikalavimus.
3. Laikoma, kad visos į išorę išsikišusios dalys, kurioms taikomas šis priedas, pagamintos iš ar padengtos minkšta guma arba plastmase, kurios kietumas mažesnis negu 60 pagal Šoro A skalę, atitinka šio priedo 8–13 punktuose išdėstytus reikalavimus.
4. Mopeduose montuojamiems pedalams neprivaloma laikytis visų reikalavimų, išdėstytų šiame priede. Jei reikalavimai neatitinka nustatytų, gamintojai turi informuoti apie tai kompetentingas institucijas, gaunančias prašymą tipinės transporto priemonės į išorę išsikišusių sudėtinių dalių tipo patvirtinimui, ir tuo pačiu nurodyti priemones, kurių buvo imtasi saugumui užtikrinti.
5. Jei dviratė transporto priemonė turi tam tikrą konstrukciją ar plokštes, kurios skirtos pridengti arba iš dalies pridengti vairuotoją ar keleivius, arba pridengti transporto priemonės dalis, Inspekcija arba techninė tarnyba (laboratorija), pasikonsultavusi su transporto priemonės gamintoju, gali visai transporto priemonei ar jos daliai taikyti šio priedo reikalavimus, remdamasi problematiškiausio atvejo sąlyga.
6. Bandomoji transporto priemonė įtvirtinama išilgai tiesiosios vertikalioje padėtyje taip, kad abu ratai liestų žemę. Vairo mechanizmui niekas neturi trukdyti laisvai sukiotis iki kraštinių padėčių. 50 procentų antropomorfinis manekenas arba panašių fizinių duomenų asmuo pasodinamas ant bandomosios transporto priemonės taip, kaip normaliomis sąlygomis sėdi vairuotojas. Jis turi netrukdyti laisvai judėti vairo mechanizmui.
7. Bandymų įrenginys (šio priedo 1 paveikslas) stumiamas nuo bandomosios transporto priemonės priekio iki galo ir, jeigu transporto priemonė atsitrenkia į bandomąjį įrenginį, vairas pasukamas į tokią padėtį, kurioje jis užsirakina.
Bandymų įrenginys turi likti susilietęs su transporto priemone (šio priedo 2 paveikslas). Bandymas atliekamas abiejose transporto priemonės pusėse.
Laikoma, kad transporto priemonės dalys, kurias tas įrenginys paliečia, priskiriamos 1 grupei, jeigu transporto priemonės dalys kliudo bandymo įrenginį, arba 2 grupei, jeigu transporto priemonės dalys susiduria su bandymo įrenginiu.
7.1. 1 grupės dalims taikomi šie minimalūs reikalavimai:
7.2. 2 grupės dalims taikomi šie minimalūs reikalavimai:
7.2.2. atramos neturi būti ilgesnės negu pusė atramos skersmens, jeigu tas skersmuo mažesnis negu 20 mm;
8. Šio priedo 7.1 ir 7.2 punktuose nustatyti minimalūs reikalavimai netaikomi dalims, kurioms taikomi šio priedo 9–13 punktuose išdėstyti reikalavimai.
9. Viršutinės aptakaus priekinio stiklo briaunos suapvalinimo spindulys turi būti mažiausiai 2 mm, kitu atveju briauna turi būti padengta apsaugine medžiaga, kaip numatyta šio priedo 3 punkte.
10. Sankabos ir stabdžių svirčių galai turi būti apčiuopiamai apvalūs, jų suapvalinimo spindulys turi būti ne mažesnis negu 7 mm. Šių svirčių išorinių briaunų suapvalinimo spindulys turi būti ne mažesnis negu 2 mm. Patikrinimas atliekamas, kai svirtys neįjungtos.
12. Bet koks degalų bako dangtelis, esantis ant viršutinio degalų bako paviršiaus ir dėl to susidūrimo atveju gali būti kliudomas vairuotojo, neturi iškilti virš pagrindo aukščiau kaip 15 mm. Bet kokia jungtis su pagrindu turi būti glotni arba juntamai sferiška. Jei 15 mm reikalavimas negali būti įvykdytas, reikia imtis kitų priemonių, pvz., įrengti apsauginį įtaisą aplink dangtelį (šio priedo 3 paveikslas).
13. Uždegimo rakteliai turi turėti apsauginį dangtelį. Šis reikalavimas netaikomas suvertiniams rakteliams arba tokiems rakteliams, kurie įlenda lygiai sulig paviršiumi.
1 paveikslas. Bandymo įrenginys
2 paveikslas. Bandymų įrenginio sąveika su transporto priemone
3 paveikslas. Apsauginis įtaisas aplink dangtelį
II. Į IŠORĘ IŠSIKIŠUSIŲ TRIRAČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ, LENGVŲJŲ KETURRAČIŲ MOTOCIKLŲ IR KETURRAČIŲ MOTOCIKLŲ DALIŲ REIKALAVIMAI
14. 1974 m. rugsėjo 17 d. Tarybos direktyvoje 74/483/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių išorinius elementus, suderinimo (OL 1974 L 266, p. 4–13), nustatyti reikalavimai (susiję su į išorę išsikišusiomis motorinių transporto priemonių (M1 kategorija) dalimis), taikomi ir triratėms motorinėms transporto priemonėms, skirtoms vežti keleivius.
15. Atsižvelgdama į tokių transporto priemonių konstrukcijų įvairovę, Inspekcija arba techninė tarnyba (laboratorija), pasikonsultavusi su transporto priemonės gamintoju, gali visai transporto priemonei ar jos daliai taikyti šio priedo reikalavimus, remdamasi problematiškiausio atvejo sąlyga.
16. Šiame skyriuje nurodyti reikalavimai taikomi motorinėms triratėms transporto priemonėms, lengviesiems keturračiams motociklams ir keturračiams motociklams, skirtiems vežti krovinius.
17. Šio skyriaus sąlygos netaikomos toms transporto priemonės išorinio paviršiaus dalims, kurios, kai transporto priemonė nepakrauta, o kabinos durelės, langai ir angos ir t. t. uždaryti, yra kitoje vietoje negu vidinė ertmė:
17.1. kuri nepatenka į zoną; zonos viršutinė riba yra horizontali plokštuma, esanti virš žemės paviršiaus, o apatinė riba, gamintojo nuožiūra, yra arba atskaitos plokštuma, arba dugno linija;
17.3. kai apatinė ertmės riba yra atskaitos plokštuma, taip pat atsižvelgiama į žemiau atskaitos plokštumos esančias transporto priemonės dalis, patenkančias tarp dviejų vertikalių plokštumų – viena liečia išorinį transporto priemonės paviršių, o kita jai lygiagreti ir yra 80 mm toliau į transporto priemonės vidų nuo taško, kuriame atskaitos plokštuma liečia transporto priemonės kėbulą.
18. Transporto priemonės išoriniame paviršiuje neturi būti jokios į išorę išsikišusios dalies, kuri galėtų užkabinti pėsčiuosius, dviratininkus ar motociklininkus.
19. Nė viena iš sudėtinių dalių, nurodytų šio priedo 22–40 punktuose, negali turėti jokių į išorę išsikišusių dalių, kurios yra smailios, aštrios, kietos ar turinčios tokią formą, dydį, pokrypio kampą, kad avarijos atveju dėl jų padidėtų rizika su transporto priemone susidūrusiam ar jos užkliudytam asmeniui patirti kūno sužalojimų arba dėl jų sužalojimai būtų gerokai didesni.
20. Į išorę išsikišusių dalių, kurių kietumas mažesnis negu 60 pagal Šoro A skalę, gali turėti mažesnius suapvalinimo spindulius, negu reikalaujama šio priedo 22–40 punktuose.
21. Jei, priešingai šio priedo 22–40 punktų reikalavimams, bet kurios į išorę išsikišusios dalies suapvalinimo spindulys trumpesnis negu 2,5 mm, ta į išorę išsikišusi dalis turi būti padengta apsaugine priemone, turinčia šio priedo 20 punkte nurodytas charakteristikas.
22. Dekoratyvinių dalių, prekių ženklų, firmos emblemų raidžių ir skaitmenų suapvalinimo spinduliai neturi būti mažesni negu 2,5 mm. Šis reikalavimas netaikomas sudėtinėms dalims, kurios virš gretutinio paviršiaus iškyla ne daugiau kaip 5 mm, jeigu jos neturi į išorę išsikišusios aštrios briaunos dalies.
23. Dekoratyvinės detalės, prekių ženklai, firmos emblemos raidės ir skaitmenys, virš aplinkinio paviršiaus iškylantys daugiau kaip 10 mm, turi įsispausti, atsiskirti arba atsilenkti, kai labiausiai išsikišusią jų dalį bet kuria kryptimi plokštumoje, apytikriai lygiagrečioje paviršiui, kuriame jie yra, veikia 10 dN jėga. 10 dN jėga sukeliama panaudojant plokščią pramuštuvą, kurio skersmuo neviršija 50 mm. Jeigu nėra pramuštuvo, reikia naudoti lygiavertį būdą. Kai visos dekoratyvinės detalės įsispaudė, atsiskyrė ar susiglaudė, likusios dalys neturi išsikišti daugiau kaip 10 mm ar turėti kokių nors smailių, aštrių ar pjaunančių briaunų.
24. Priekinių žibintų išsikišančios smailumos ir apvadai leistini, jeigu jie neišsikiša daugiau kaip 30 mm nuo išorinio permatomo priekinio žibinto paviršiaus ir jeigu jų suapvalinimo spindulys niekur nėra mažesnis kaip 2,5 mm. Iš korpuso iškylantys priekiniai žibintai turi atitikti šį reikalavimą būdami abiejose padėtyse – darbinėje ir nedarbinėje. Šis reikalavimas netaikomas tiems priekiniams žibintams, kurie įmontuoti arba atitraukti į kėbulo gilumą.
25. Grotelių sudėtinės dalys turi turėti šiuos suapvalinimo spindulius:
26. Priekinio stiklo ir priekinių žibintų plovimo-valymo įrenginiai turi būti montuojami taip, kad valytuvo ašelę dengtų apsauginis dangtelis, kurio suapvalinimo spindulys būtų ne mažesnis kaip 2,5 mm, o minimalus plotas, ribojamas virš pjūvio, nutolusio ne daugiau kaip 6,5 mm nuo aukščiausio taško, išsikišančios dalies formos – 150 mm2. (1)
27. Priekinio stiklo ir priekinių žibintų plovimo purkštukai turi turėti savo briaunų suapvalinimo spindulį, ne mažesnį kaip 2,5 mm. Jei jie išsikiša mažiau negu 5 mm, į išorę išsikišusios aštrios briaunos turi būti glotniai nupoliruotos. (1)
Pastaba. (1) Visos transporto priemonės turi turėti priekinio stiklo ledo tirpdiklį ir aprasojimo šalintuvą, galinčius pašalinti ledą arba šerkšną nuo priekinio stiklo bei aprasojimą nuo priekinio stiklo vidinio paviršiaus. Šie įtaisai nereikalingi kėbulą turintiems triračiams mopedams, kurių variklio galia ne didesnė nei 4 kW, arba transporto priemonėms, kurių priekinis langas nėra pritvirtintas prie jokio pagrindo ar kitos konstrukcijos ar plokštės, kuri būtų atgal išsikišusi daugiau nei 100 mm. Šis įtaisas būtinas visoms transporto priemonėms, turinčioms stogą, kuris yra stacionariai pritvirtinamas, nuimamas arba sutraukiamas.
28. Jei sparnas yra toliausiai į priekį nuo kabinos esanti transporto priemonės dalis, jo sudedamosios dalys turi būti konstruojamos taip, kad visos standžios išorinės dalys turėtų suapvalinimo spindulį, ne mažesnį kaip 5 mm.
29. Didžiausios priekinio apsauginio įrenginio (buferio) dalys turi būti į išsikišusios į išorinį kėbulo paviršių.
30. Priekinio apsauginio įrenginio (buferio) dalys turi būti sukonstruotos taip, kad visi standūs paviršiai, išsikišę į išorę, turėtų suapvalinimo spindulį, ne mažesnį kaip 5 mm.
31. Pridėtiniai įtaisai, pvz., vilkimo kabliai ir suktuvai, neturi išsikišti toliau už buferio paviršių. Tačiau suktuvai gali išsikišti toliau už tolimiausią buferio paviršių, jeigu, kai nenaudojami, yra uždengti tinkamu dangčiu, kurio kraštų suapvalinimo spindulys ne mažesnis kaip 2,5 mm.
32. Reikalavimas, išdėstytas šio priedo 30 punkte, netaikomas sudėtinėms dalims, susijusioms su buferiais arba esančiais jų dalimi, arba į juos įmontuotiems ir neišsikišantiems daugiau kaip 5 mm. Į išorę išsikišusios briaunos mažiau kaip 5 mm turi būti glotniai nupoliruotos.
33. Mygtukai neturi išsikišti daugiau kaip 30 mm, rankenėlės ir variklio dangčio laikikliai – daugiau kaip 70 mm, visos kitos sudėtinės dalys – daugiau kaip 50 mm. Jų briaunų suapvalinimo spindulys turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm.
34. Jei šoninių durelių rankenėlės yra sukiojamos, jos turi atitikti vieną iš šių dviejų sąlygų:
34.1. Kai rankenėlės sukasi lygiagrečiai durelių plokštumai, iki galo nulenkta rankenėlė turi būti nukreipta atgal. Tokioje padėtyje rankenėlė turi priglusti prie durelių plokštumos ir būti įtaisyta apsauginėje išėmoje ar nišoje.
34.2. Rankenėlės, atsilenkiančios į išorę kryptimi, kuri nėra lygiagreti durelių plokštumai, neatlenktoje padėtyje turi būti įtaisytos apsauginėje išėmoje ar nišoje. Iki galo atlenkta rankenėlė turi būti nukreipta arba atgal, arba žemyn. Tačiau rankenėlės, kurios neatitinka šio reikalavimo, gali būti naudojamos, jeigu:
34.2.3. atlenktų rankenėlių kraštų suapvalinimo spindulys ne mažesnis kaip 2,5 mm (ši sąlyga netaikoma, jeigu visiškai atlenktos rankenėlės išsikiša ne daugiau kaip 5 mm – šiuo atveju į išorę atgręžtos dalys turi būti glotniai nupoliruotos).
35. Šoninės oro ir lietaus sklendžių ir langų purvo kreiptuvų briaunos, kurios gali būti išsikišusios į išorę, turi turėti ne mažesnį kaip 1 mm suapvalinimo spindulį.
36. Skardos lakštų briaunų, jeigu jos padengtos apsaugine danga, suapvalinimo spindulys turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm arba medžiaga, kuri atitinka šio priedo 20 punkte išdėstytus reikalavimus.
37. Ratų veržlėse, stebulės gaubtuose ir apsauginėse priemonėse neturi būti jokių išsikišusių briaunų.
38. Kai transporto priemonė juda tiesia linija, nė viena rato dalis, esanti virš horizontalios plokštumos, išvestos per jų sukimosi ašį, išskyrus padangas, neturi išsikišti už kėbulo sienelės krašto virš rato vertikalios projekcijos horizontalioje plokštumoje. Tačiau, jei yra nustatyti eksploataciniai reikalavimai, apsauginės priemonės, dengiančios rato veržles ir stebulę, gali išsikišti už to krašto vertikalios projekcijos, jeigu išsikišusio paviršiaus suapvalinimo spindulys ne mažesnis negu 5 mm ir jeigu matuojant nuo kėbulo sienelės vertikalios projekcijos sudėtinė dalis neišsikiša daugiau kaip 30 mm.
39. Kai veržlės ir varžtai išsikiša už padangų (tos padangų dalies, kuri yra virš horizontalios plokštumos, išvestos per rato sukimosi ašį) išorinio paviršiaus projekcijos plokštumoje, turi būti tvirtinamas apsauginis skydas ar kitokia apsauginė priemonė, kaip numatyta šio priedo 38 punkte.
40. Atramos domkratams ir išmetimo vamzdžiui(-iams), jei tokių yra, neturi išsikišti daugiau kaip 10 mm arba už dugno linijos vertikalios projekcijos, arba už atskaitos plokštumos ir išorinio transporto priemonės paviršiaus susikirtimo linijos vertikalios projekcijos. Jei išmetimo vamzdis išsikišęs daugiau kaip 10 mm, aštrūs galai turi būti suapvalinti, o jų suapvalinimo spindulys ne mažesnis kaip 2,5 mm.
______________
Dviračių ar triračių motorinių transporto
priemonių tam tikrų sudėtinių dalių ir jų
charakteristikų tipo patvirtinimo taisyklių
16 priedas
TRIRAČIŲ MOPEDŲ, TRIRAČIŲ IR KETURRAČIŲ MOTOCIKLŲ SAUGOS DIRŽŲ TVIRTINIMO ĮTAISŲ IR SAUGOS DIRŽŲ REIKALAVIMAI
1. Saugos diržų tvirtinimo įtaisai, jei jie pritvirtinami, turi atitikti šiame priede nustatytus reikalavimus.
2. Saugos diržų tvirtinimo įtaisai turi būti pritvirtinami visose triračių mopedų, triračių, lengvųjų keturračių ir keturračių motociklų sėdynėse.
3. Trijų taškų saugos diržams tinkamos įtvirtinimo vietos turi būti įrengtos visose sėdynėse, kurios atitinka šias sąlygas:
3.1. Jei sėdynė turi atlošą arba jei atrama padeda nustatyti manekeno atsilenkimo kampą ir jeigu tą atlošą galima laikyti atlošu.
5. Saugos diržų tvirtinimo įtaisai nėra privalomi triračiams mopedams arba keturračiams motociklams, kurių masė be krovinio yra ne didesnė kaip 250 kg.