LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL ATSTOVAVIMO VALSTYBEI AKCINĖSE BENDROVĖSE IR UŽDAROSIOSE AKCINĖSE BENDROVĖSE

1997 m. liepos 24 d. Nr. 801

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarką;

1.2. akcinių bendrovių, kurių stebėtojų tarybų ir valdybų sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, sąrašą.

2. Nustatyti, kad:

2.1. valstybei priklausančių akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės (toliau vadinama – bendrovė) akcijų turėtojai gali būti:

institucija, kuri vykdė įmonės steigėjo funkcijas iki jos reorganizavimo į bendrovę;

bendrovės steigėjas ar institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu vykdanti bendrovės steigėjo funkcijas;

institucija, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu paskirta vykdyti akcijų turėtojo funkcijas.

Valstybinės negamybinės organizacijos įsteigtose bendrovėse valstybei priklausančių akcijų turėtojas yra ministerija ar kita valstybės institucija, kuri vykdo šios negamybinės organizacijos steigėjo funkcijas arba kurios reguliavimo sričiai priskirta ši negamybinė organizacija, jeigu kitaip nenumatyta kituose teisės aktuose. Šios institucijos vadovas turi teisę kolegialaus patariamojo organo pritarimu deleguoti mokslo ir studijų institucijai ar kitai valstybinei negamybinei organizacijai dalį institucijos kompetencijai priskirtų pareigų, susijusių su valstybės atstovavimu bendrovėse.

Valstybinės negamybinės organizacijos, nepavaldžios ministerijoms ar kitoms valstybės institucijoms, laikomos valstybei priklausančių bendrovės akcijų turėtojais ir atstovaudamos valstybei bendrovėse įgyvendina teises ir pareigas, kurios šiuo nutarimu patvirtintoje Atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkoje nustatytos kolegialiai institucijai ir institucijos vadovui, jeigu kitaip nenumatyta kituose teisės aktuose.

Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondas yra turėtojas tų akcijų, kurios jam perduotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų turto vertės bei investicinėse sąskaitose esančių lėšų indeksavimo ir gyventojų indėlių“ (Žin., 1992, Nr. 16-438, Nr. 18-524; 1993, Nr. 42-870; 1994, Nr. 11-181) ir 1994 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1063 „Dėl privatizuotų įmonių valstybei priklausančių akcijų pardavimo tvarkos“ (Žin., 1994, Nr. 86-1634);

2.2. valstybei priklausančių vardinių akcijų arba vertybinių popierių sąskaitoje esančių akcijų savininku nurodomas jos turėtojas;

2.3. valstybei priklausančių bendrovės akcijų turėtojas gauna naujų valstybei priklausančių akcijų, kai:

2.3.1. didinamas bendrovės įstatinis kapitalas iš bendrovės lėšų arba papildomais įnašais, išleidžiant naujas akcijas;

2.3.2. bendrovė reorganizuojama – gauna po reorganizavimo būsiančios bendrovės (bendrovių) akcijas;

2.4. už valstybei priklausančių dividendų išmokėjimo kontrolę atsakingas akcijų turėtojas;

2.5. likviduotos bendrovės valstybei priklausanti turto dalis perduodama disponuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei;

2.6. valstybei priklausančių bendrovės akcijų turėtojas neturi teisės šių akcijų parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims, išskyrus įstatymo numatytus atvejus.

3. Įpareigoti valstybinės valdžios ir valdymo institucijas – akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijų, priklausančių valstybei, turėtojus:

3.1. reikalauti (ir pavesti savo įgaliotiniams už tokį reikalavimą balsuoti, o kai valstybei priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų – užtikrinti), kad bendrovių (taip pat specialios paskirties bendrovių) administracijos darbo reglamentuose būtų numatyta:

3.1.1. administracijos vadovo įgalinimai (arba jų apribojimas) sudaryti bendrovės turto pardavimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą sandorius, sudaryti ir įgyvendinti investicinius projektus, skolinti lėšas;

3.1.2. reguliari administracijos vadovo atskaitomybė akcininkų pasirinktam bendrovės valdymo organui apie bendrovės pajamų naudojimą;

3.1.3. reikalavimas administracijai vykdyti prekių, darbų, paslaugų pirkimą pagal Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo nustatytus pirkimo būdus ir jų taikymo tvarką;

3.2. reikalauti (ir už tokį reikalavimą balsuoti), kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarime dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo papildomais įnašais būtų nurodyta:

3.2.1. konkreti arba minimali bendrovės platinamų akcijų emisijos kaina;

3.2.2. pasirinktas turto, kuriuo bus apmokamos akcijos, vertinimo metodas (ekonominis pagrindimas). Kai papildomi įnašai daromi intelektine produkcija arba teise į pramoninę nuosavybę ir jų vertė sudaro daugiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, tokių įnašų vertę nustato bendrovės akcininkų bei Lietuvos mokslo tarybos rekomenduotų atstovų komisija;

3.3. balsuoti prieš įstatinio kapitalo padidinimą papildomais įnašais, jeigu:

3.3.1. visuotiniam akcininkų susirinkimui nebuvo pateikta akcijų emisijos kaina ir jos ekonominio pagrindimo medžiaga;

3.3.2. nustatant akcijų emisijos kainą, nebuvo atsižvelgta į bendrovės sukauptus rezervus (palyginti su įstatiniu kapitalu, nebuvo padidinta akcijų emisijos kaina šių rezervų dalimi), išskyrus tą atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas, prieš priimdamas sprendimą dėl akcijų išleidimo už papildomus įnašus, nusprendė padidinti įstatinį kapitalą iš savų lėšų (iš bendrovės sukauptų rezervų);

3.4. sprendimą dėl bendrovės, kurioje valstybei priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų, pelno paskirstymo priimti pritarus Finansų ministerijai. Finansų ministerijai nepateikus savo sprendimo dėl pelno paskirstymo projekto per 5 dienas, galutinį sprendimą dėl bendrovės pelno paskirstymo projekto priima institucijos vadovas.

4. Įpareigoti valstybinės valdžios ir valdymo institucijas – bendrovių akcijų, priklausančių valstybei, turėtojus reikalauti (ir pavesti savo įgaliotiniams už tokį reikalavimą balsuoti, o kai valstybei priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų – užtikrinti, atitinkamai pakeičiant įstatus), kad:

4.1. bendrovių valdyme būtų stebėtojų taryba. Ši nuostata netaikoma bendrovėms, kuriose visos akcijos priklauso valstybei arba jose dirba ne daugiau kaip 50 darbuotojų. Nesant bendrovėje stebėtojų tarybos, administracijos vadovo bei vyriausiojo finansininko teisės ir atskaitomybė turi būti nurodytos bendrovės įstatuose;

4.2. labdara ir parama būtų teikiama tik iš praeitų ūkinės veiklos metų grynojo pelno lėšų, šiems tikslams skirtų bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu dėl pelno paskirstymo;

4.3. premijos nebūtų mokamos, jeigu pagal paskutinio ketvirčio rezultatus bendrovės grynasis pelnas, tenkantis tam ketvirčiui, sudarė mažiau kaip 2 procentus bendrovės įstatinio kapitalo, o einamaisiais ūkinės veiklos metais numatomas gauti grynasis pelnas būtų mažesnis kaip 7 procentai bendrovės įstatinio kapitalo.

5. Nustatyti, kad bendrovėse, nurodytose šiuo nutarimu patvirtintame sąraše, įgaliotiniai įpareigojami siūlyti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose stebėtojų tarybos narių skaičių ir jos personalinę sudėtį.

6. Įpareigoti Ūkio ministeriją, Ryšių ir informatikos ministeriją, Susisiekimo ministeriją iki 1997 m. rugsėjo 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei šiuo nutarimu patvirtintame sąraše nurodytų bendrovių valdymo organų sudėtį. Formuojant šių bendrovių valdymo organus, numatyti, kad ne mažiau kaip pusė valstybės akcijų turėtojo siūlomų stebėtojų tarybos narių turi būti kitų valstybės institucijų valdininkai.

7. Pripažinti netekusiais galios:

7.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 756 „Dėl valstybinio kapitalo, konvertuojamos valiutos ir užsienio kapitalo investavimo į įmones tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 32-985);

7.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. 354 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 756 papildymo“ (Žin., 1994, Nr. 36-647);

7.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 328 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 756 „Dėl valstybinio kapitalo, konvertuojamos valiutos ir užsienio kapitalo investavimo į įmones tvarkos“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 22-514);

7.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 469 „Dėl valstybės atstovavimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ (Žin., 1995, Nr. 30-688);

7.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 701 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 469 „Dėl valstybės atstovavimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 43-1055);

7.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. 1470 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 469 „Dėl valstybės atstovavimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 96-2160);

7.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 1197 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 469 „Dėl valstybės atstovavimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 101-2310);

7.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. 74 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 469 „Dėl valstybės atstovavimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ papildymo“ (Žin., 1997, Nr. 11-217).

Ministras Pirmininkas                                                              Gediminas Vagnorius

Ūkio ministras                                                                                            Vincas Babilius

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 801

Atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarka

Bendroji dalis

1. Ši tvarka reglamentuoja atstovavimą valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, iš jų specialios paskirties bendrovėse, taip pat komerciniuose bankuose, kurių dalis akcijų priklauso valstybei (toliau vadinama – bendrovė), kai jų turėtojai yra ministerija ar kita Vyriausybės įstaiga, vietos savivaldos institucija, taip pat Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondas (toliau vadinama – institucija). Kitos institucijos gali vadovautis šia tvarka, priėmusios atitinkamą sprendimą.

Valstybei atstovaujantys subjektai

2. Bendrovėse, kuriose dalis akcijų priklauso valstybei nuosavybės teise, valstybei atstovauja institucija – akcijų turėtojas.

3. Institucija atstovauja valstybei bendrovėje, suteikdama valdininkui (toliau vadinama – įgaliotinis) įgaliojimą naudotis turimų akcijų teikiamomis neturtinėmis teisėmis (toliau vadinama – įgaliojimas), taip pat deleguodama valdininkus į bendrovės valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą). Įgaliotinis bei deleguojamas į bendrovės valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą) valdininkas privalo:

3.1. turėti aukštąjį išsilavinimą;

3.2. išmanyti ir mokėti taikyti praktiniame darbe įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius įmonių veiklą;

3.3. turėti ne mažesnį kaip vienerių metų valdininko darbo stažą;

3.4. būti susipažinęs su atstovaujamos bendrovės įstatais;

3.5. būti susipažinęs su įgaliotinio bei deleguojamo į bendrovės valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą) valdininko teisėmis, pareigomis ir atsakomybe.

Kiekviena institucija gali nustatyti papildomus reikalavimus įgaliotinio bei deleguojamo į bendrovės valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą) valdininko kvalifikacijai.

Įgaliotiniais bei deleguojamais į bendrovės valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą) gali būti pasitelkti pagal sutartis ir kitų valstybės institucijų valdininkai.

Įgaliotinio, taip pat deleguojamo į bendrovės valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą) valdininko kandidatūra privalo būti apsvarstyta institucijos kolegijoje ar kitame kolegialiame patariamajame institucijos organe.

Institucija privalo ne rečiau kaip kartą per metus organizuoti įgaliotinių kvalifikacijos kėlimo kursus ir sudaryti įgaliotiniams sąlygas juose dalyvauti.

4. Įgaliojimas negali būti suteiktas teistam už nusikaltimus nuosavybei ar ūkininkavimo tvarkai asmeniui, bendrovės darbuotojui, taip pat asmeniui, turinčiam bendrovės akcijų nuosavybės teise arba susijusiam pirmos eilės giminystės ar svainystės ryšiais su asmenimis, turinčiais bendrovės akcijų nuosavybės teise.

Institucijai draudžiama suteikti įgaliojimą asmeniui, kurio analogiškas įgaliojimas pastarųjų 5 metų laikotarpiu šios ar kitos institucijos buvo panaikintas dėl asmens netinkamos veikos.

5. Įgaliojimas įforminamas raštu, tvirtinamas institucijos vadovo parašu ir antspaudu. Įgaliojime nurodoma, kokiu mastu įgaliotinis gali naudotis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau vadinama – Akcinių bendrovių įstatymas) nustatytomis akcininko teisėmis. Įgaliotinis privalo laikytis šios tvarkos nuostatų.

6. Institucijos vadovas gali veikti be rašytinio įgaliojimo, tačiau tai, jog jis veikia kaip įgaliotinis, turi būti įforminta institucijos sprendimu.

Įgaliotinio bei valdininko, deleguoto į bendrovės valdymo organus, pareigos

7. Pagal įpareigojimą, gautą suteikiant įgaliojimą, arba pagal sudarytą su institucija pavedimo sutartį (kai įgaliotinis nėra institucijos darbuotojas) įgaliotinis privalo:

7.1. vykdyti veiksmus, kuriems išduotas įgaliojimas.

Bendrovėse, kuriose dalis akcijų priklauso valstybei nuosavybės teise, valstybei priklausančių akcijų turėtojų įgaliotieji atstovai visuotiniame akcininkų susirinkime privalo siūlyti paprastai ne mažesnius kaip 7 procentų įstatinio kapitalo vertės dividendus ir už juos balsuoti. Jeigu nepakanka pelno tokiems dividendams išmokėti, valstybei priklausančių akcijų turėtojų įgaliotieji atstovai privalo siūlyti maksimalius (ir už juos balsuoti) dividendus, kurie gali būti išmokėti tose bendrovėse, kartu šie atstovai turi siūlyti (ir balsuoti už tai), kad nebūtų mokamos metinės išmokos (tantjemos) stebėtojų tarybos, valdybos nariams, nebūtų skiriama išmokų kitiems tikslams (įskaitant labdarą ir paramą), taip pat nebūtų mokamos premijos, jeigu pagal paskutinio ketvirčio rezultatus bendrovės grynasis pelnas, tenkantis tam ketvirčiui, sudarė mažiau kaip 2 procentus bendrovės įstatinio kapitalo, o einamaisiais ūkinės veiklos metais numatomas gauti grynasis pelnas būtų mažesnis kaip 7 procentai bendrovės įstatinio kapitalo;

7.2. informuoti instituciją apie sprendimus bei faktus, susijusius su įgaliojimo vykdymu;

7.3. teikti institucijai informaciją, kurios reikia sprendimams, susijusiems su bendrovės veikla, priimti, kai juos priima įgaliojusi institucija (jos vadovas) arba aukštesnio lygmens subjektas. Teikti jį įgaliojusios institucijos vadovui bendrovės metinę ataskaitą bei metinę ataskaitą apie savo veiklą šioje bendrovėje atstovaujant valstybei.

8. Valdininkas, deleguotas į bendrovės valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą), privalo:

8.1. balsuoti dėl valdymo organo, į kurį jis deleguotas, priimamų sprendimų taip, kaip tai numatyta jį delegavusios institucijos vadovo sprendime;

8.2. teikti jį delegavusiai institucijai visą informaciją apie valdymo organo, į kurį jis deleguotas, priimamus sprendimus bei bendrovės ūkinę veiklą ir bendrovės pajamų panaudojimą;

8.3. teikti jį delegavusios institucijos vadovui bendrovės metinę ataskaitą bei metinę ataskaitą apie savo veiklą šioje bendrovėje atstovaujant valstybei.

9. Sprendimus dėl valdybos narių skyrimo ir jų atleidimo iš pareigų, išskyrus atsistatydinusius iš valdybos narių pareigų kadencijai nesibaigus, bei sprendimus dėl administracijos vadovo kandidatūros ir jo darbo apmokėjimo priima institucijos, delegavusios valdininką į bendrovės valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą), vadovas.

Sprendimus priimantys subjektai

10. Susijusius su bendrovės veikla sprendimus, kuriuos vykdo įgaliotinis, priima šie subjektai (išdėstyti pagal lygmenį eilės tvarka):

Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

institucija, prieš tai pritarus institucijos kolegijai ar kitam kolegialiam patariamajam organui, o jos nesant – institucijos vadovas (toliau vadinama – kolegiali institucija);

institucija, turinti akcijų (toliau vadinama – institucijos vadovas);

įgaliotinis.

Vyriausybės, kolegialios institucijos ir institucijos vadovo priimami sprendimai įforminami raštu.

11. Aukštesnio lygmens subjektas (šio nutarimo 10 punkte nurodyta eilės tvarka) turi teisę priimti sprendimus, priskirtus žemesnio lygmens subjektui. Žemesnio lygmens subjektas turi teisę teikti aukštesnio lygmens subjektams pasiūlymus priimti sprendimus.

Sprendimų priėmimas ir vykdymas

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima šiuos sprendimus:

12.1. dėl balsavimo didinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų, jeigu tai vykdoma specialios paskirties bendrovėse;

12.2. dėl balsavimo didinti įstatinį kapitalą iš papildomų įnašų:

12.2.1. jeigu valstybė numato įsigyti daugiau akcijų, išskyrus atvejus, kai akcijoms įsigyti bus panaudoti iš bendrovės gauti dividendai ir visa valstybei tenkančių dividendų suma yra ne didesnė kaip 1 mln. litų;

12.2.2. jeigu valstybė turi akcijų, teikiančių ne mažiau kaip 1/2 balsų;

12.2.3. jeigu tai vykdoma specialios paskirties bendrovėse;

12.3. dėl pasiūlymo likviduoti, reorganizuoti bendrovę, skelbtis nemokia ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, jeigu valstybei priklauso akcijos, teikiančios ne mažiau kaip 2/3 balsų (išskyrus uždarosios akcinės bendrovės reorganizavimą į akcinę bendrovę);

12.4. dėl balsavimo už kitų akcininkų pasiūlymą likviduoti, reorganizuoti bendrovę, skelbtis nemokia ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, jeigu valstybei priklauso akcijos, teikiančios ne mažiau kaip 2/3 balsų (išskyrus uždarosios akcinės bendrovės reorganizavimą į akcinę bendrovę);

12.5. dėl komercinių bankų, kuriuose valstybei priklauso akcijos, teikiančios ne mažiau kaip 1/2 balsų (skirtingai nuo kitų bendrovių), kai balsuojama dėl:

12.5.1. statuto nuostatų;

12.5.2. banko tarybos, banko valdybos narių skaičiaus ir personalinės sudėties;

12.5.3. pelno paskirstymo;

12.5.4. nepiniginių įnašų įvertinimo tvirtinimo;

12.5.5. banko reorganizavimo, likvidavimo ar bankroto bylos jam kėlimo;

12.6. dėl bendrovės valdymo organų (stebėtojų tarybos, valdybos) sudėties akcinėse bendrovėse, kurių sąrašas patvirtintas šiuo nutarimu.

13. Kolegiali institucija priima šiuos sprendimus:

13.1. dėl balsavimo svarstant šias bendrovės įstatų nuostatas:

13.1.1. dėl ūkinės veiklos nustatymo, kai valstybei priklauso akcijos, teikiančios ne mažiau kaip 2/3 balsų;

13.1.2. dėl įstatinio kapitalo didinimo iš bendrovės lėšų, jeigu tai nenumatyta šios tvarkos 12.1 punkte;

13.1.3. dėl įstatinio kapitalo didinimo iš papildomų įnašų, jeigu tai nenumatyta šios tvarkos 12.2 punkte;

13.1.4. dėl įstatinio kapitalo mažinimo siekiant išmokėti laisvas lėšas;

13.1.5. dėl bendrovės akcijų rūšių ir teikiamų teisių;

13.1.6. dėl išsamesnių pelno paskirstymo taisyklių;

13.1.7. dėl bendrovės (taip pat specialios paskirties bendrovės), kurios akcijų, teikiančių ne mažiau kaip 2/3 balsų, turi valstybė, dalyvavimo steigiant kitą bendrovę ir dėl kitos bendrovės akcijų įsigijimo bei šių akcijų apmokėjimo nepiniginiais įnašais;

13.2. dėl balsavimo svarstant šiuos finansinius klausimus:

13.2.1. pelno paskirstymo (išskyrus atvejį, nurodytą šios tvarkos 12.5 punkte), o jeigu valstybei priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų – Finansų ministerijai pritarus. Finansų ministerijai nepateikus savo sprendimo dėl pelno paskirstymo projekto per 5 dienas, galutinį sprendimą dėl bendrovės pelno paskirstymo projekto priima institucijos vadovas;

13.2.2. nepiniginių įnašų, iš jų skirtų kitų bendrovių akcijoms apmokėti, įvertinimo tvirtinimo (išskyrus atvejį, nurodytą šios tvarkos 12.5 punkte);

13.3. dėl bendrovės likvidavimo, reorganizavimo, pasiskelbimo nemokia ir kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei (išskyrus atvejus, nurodytus šios tvarkos 12.5 punkte:

13.3.1. teikiant pasiūlymą reorganizuoti ar likviduoti bendrovę:

kai valstybei priklauso akcijos, teikiančios imtinai nuo 1/5 iki 2/3 balsų;

kai uždaroji akcinė bendrovė reorganizuojama į akcinę bendrovę, o valstybei priklauso akcijos, teikiančios ne mažiau kaip 1/5 balsų;

13.3.2. balsuojant dėl kitų akcininkų pasiūlymo reorganizuoti (ar likviduoti) bendrovę:

kai valstybei priklauso akcijos, teikiančios imtinai nuo 1/5 iki 2/3 balsų;

kai uždaroji akcinė bendrovė reorganizuojama į akcinę bendrovę, o valstybei priklauso akcijos, teikiančios ne mažiau kaip 1/5 balsų;

13.3.3. teikiant pasiūlymą skelbtis nemokia ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, kai valstybei priklauso akcijos, teikiančios imtinai nuo 1/5 iki 2/3 balsų;

13.3.4. balsuojant dėl kitų akcininkų pasiūlymo skelbtis nemokia ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, kai valstybei priklauso akcijos, teikiančios imtinai nuo 1/5 iki 2/3 balsų;

13.4. dėl bendrovės valdymo organų rinkimų:

13.4.1. numatant valstybės, kaip akcininko, keliamų kandidatų į stebėtojų tarybą (tarybą) ar valdybą skaičių ir konkrečias kandidatūras;

13.4.2. numatant keliamas bendrovės revizoriaus (revizorių, auditoriaus), taip pat administracijos vadovo, kai jį renka akcininkai, kandidatūras;

13.5. dėl komercinių bankų, kuriuose valstybei priklauso akcijos, teikiančios iki 1/2 balsų, kai balsuojama dėl:

13.5.1. statuto nuostatų;

13.5.2. bankroto bylos bankui kėlimo;

13.6. dėl balsavimo paduoti apeliacinį skundą į teismą dėl bankroto bylos kėlimo bendrovei, kai valstybei priklauso akcijos, teikiančios ne mažiau kaip 2/3 balsų;

13.7. dėl prekių ir paslaugų pirkimo būdo, išskyrus atvirąjį konkursą, vykdant bendrovei prekių, darbų, paslaugų pirkimą Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo nustatyta tvarka.

14. Institucijos vadovas priima šiuos sprendimus:

14.1. dėl iniciatyvos šaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kai valstybei bendrovėje priklauso akcijos, teikiančios ne mažiau kaip 1/10 balsų;

14.2. dėl kreipimosi į teismą Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu atveju, negavus bendrovės valdybos sprendimo sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą;

14.3. dėl eksperto skyrimo bendrovės veiklai ir apskaitos dokumentams patikrinti Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka;

14.4. dėl bendrovės įstatų nuostatų, susijusių su:

14.4.1. bendrovės pavadinimo, buveinės nustatymu ar jų keitimu, kai valstybei priklauso akcijos, teikiančios daugiau kaip 1/2 balsų;

14.4.2. balsavimu dėl bendrovės ūkinės veiklos nurodymo bendrovės įstatuose, kai valstybei priklauso akcijos, teikiančios nuo 1/2 iki 2/3 balsų;

14.4.3. balsavimu dėl įstatinio kapitalo dydžio ir sudėties pagal akcijų klases nustatymo steigiamajame akcininkų susirinkime;

14.4.4. balsavimu dėl bendrovės valdymo organų struktūros ir jeigu nesudaroma stebėtojų taryba ar (ir) valdyba, – dėl nesudaromo valdymo organo įgaliojimų perdavimo kitiems organams, kai valstybei priklauso akcijos, teikiančios ne mažiau kaip 1/10 balsų;

14.4.5. balsavimu dėl valstybinės valdžios ir valdymo institucijų teisių nustatyti specialios paskirties bendrovės veiklos parametrus, numatytus Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, nurodymo bendrovės įstatuose;

14.4.6. balsavimu dėl papildomų Akcinių bendrovių įstatyme nenumatytų taisyklių (pagal nurodytojo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą) įrašymo į bendrovės įstatus, kai valstybei priklauso akcijos, teikiančios daugiau kaip 1/10 balsų;

14.5. dėl balsavimo svarstant netinkamai atliekančių savo pareigas stebėtojų tarybos (tarybos) ar valdybos narių, revizorių ir administracijos vadovo atšaukimą, kai valstybei priklauso akcijos, teikiančios daugiau kaip 1/10 balsų, taip pat įgaliotinio atšaukimą iš stebėtojų tarybos (tarybos) ar valdybos;

14.6. dėl balsavimo svarstant šiuos finansinius klausimus:

14.6.1. revizoriaus atlyginimo bei auditoriaus darbo apmokėjimo sąlygų, kai valstybei priklauso akcijos, teikiančios ne mažiau kaip 1/3 balsų;

14.6.2. tantjemų, kai valstybei priklauso akcijos, teikiančios ne mažiau kaip 1/3 balsų;

14.6.3. metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo, kai valstybei priklauso akcijos, teikiančios ne mažiau kaip 1/3 balsų;

14.7. dėl balsavimo skiriant ekspertą bendrovės steigimui ir reikalų tvarkymui patikrinti;

14.8. dėl balsavimo, kai reikia aprobuoti valdybos sprendimą parduoti, perleisti, išnuomoti ar įkeisti daugiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikį turtą, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą (pagal Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 7 dalį);

14.9. dėl balsavimo, kai sprendžiami klausimai dėl bendrovės, kurios akcijų, teikiančių mažiau 2/3 balsų, turi valstybė, dalyvavimo steigiant kitą bendrovę ir dėl kitos bendrovės akcijų įsigijimo bei šių akcijų apmokėjimo nepiniginiais įnašais;

14.10. dėl valdininko, deleguoto į bendrovės valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą), balsavimo priimant sprendimus šių valdymo organų posėdžių darbotvarkėse numatytais klausimais;

14.11. dėl bendrovės pelno paskirstymo projekto, jeigu valstybei priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų, bet Finansų ministerija nepateikė savo sprendimo dėl pelno paskirstymo projekto per 5 dienas.

15. Visais atvejais, kuriais sprendimų priėmimas šioje tvarkoje nepriskirtas kitų subjektų kompetencijai, sprendimus priima įgaliotinis.

16. Veiksmus, susijusius su priimtų sprendimų įgyvendinimu, vykdo įgaliotinis, išskyrus šios tvarkos 18 ir 19 punktuose nurodytus atvejus.

17. Įgaliotinis kartu su institucija rengia bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektus ir siūlo juos priimti visuotiniam akcininkų susirinkimui:

17.1. jeigu valstybei bendrovėje atstovaujančių subjektų iniciatyva yra šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas;

17.2. jeigu valstybei bendrovėje atstovaujančių subjektų iniciatyva yra papildyta ar patikslinta visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė;

17.3. jeigu valstybei bendrovėje priklauso akcijos, teikiančios ne mažiau kaip 1/2 balsų;

17.4. kitais atvejais, įgaliotiniui nusprendus.

18. Įgaliotinis privalo dalyvauti rengiant eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų projektus.

19. Į teismą Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu atveju su prašymu kreipiasi institucijos vadovas. Teisme institucijai atstovauja įgaliotinis ir (ar) kiti institucijos įgalioti asmenys.

20. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ne ilgiau kaip per 30 dienų apskundžia teismui institucijos vadovas įgaliotinio teikimu.

21. Ekspertui nepatvirtinus prašyme nurodytų faktų (jeigu ekspertas buvo paskirtas Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka), su tuo susijusias išlaidas apmoka institucija iš savo lėšų.

22. Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 dalyje nustatytomis teisėmis gauti informaciją naudojasi įgaliotinis ir institucija.

23. Įgaliotinis kontroliuoja, ar specialios paskirties bendrovės laikosi valstybės institucijos nustatytų veiklos parametrų, nurodytų Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje. Jeigu bendrovė jų nesilaiko, o renkami bendrovės valdymo organai nesiima reikiamų priemonių pažeidimams šalinti, įgaliotinis šaukia institucijos vadovo sprendimu neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą dėl bendrovės valdymo organų pakeitimo.

24. Įgaliotinis balsuoja už tai, kad bendrovės įstatuose būtų įrašyta, jog bendrovė būtų likviduojama ar reorganizuojama Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka, be papildomų sąlygų.

25. Įgaliotinis visuotiniame akcininkų susirinkime balsuoja už jo iškeltus kandidatus į stebėtojų tarybos (tarybos) ar valdybos narius, jo iškeltą administracijos vadovo kandidatūrą (kai administracijos vadovą renka akcininkai) bei už jo iškeltą bendrovės revizoriaus ar auditoriaus kandidatūrą.

26. Valstybei bendrovėje atstovaujantys subjektai visuotiniame akcininkų susirinkime turi iškelti tiek kandidatų į stebėtojų tarybą (tarybą) ar valdybą, kad jų skaičiaus santykis su stebėtojų tarybos (tarybos) ar valdybos narių skaičiumi nebūtų mažesnis už valstybės turimų akcijų teikiamų balsų dalį, ir balsuoti už jų iškeltus kandidatus į šiuos valdymo organus.

Įgaliotinis privalo iškelti savo kandidatūrą visuotinio akcininkų susirinkimo protokolui pasirašyti ir balsuoti už ją.

27. Bendrovės revizoriaus (auditoriaus), taip pat administracijos vadovo, kai jį renka akcininkai, kandidatūra turi būti keliama valstybei bendrovėje atstovaujančių subjektų.

28. Kai institucija iš anksto nebūna priėmusi sprendimo, priklausančio institucijos vadovo ar institucijos kompetencijai, ir balsuojama kitų akcininkų iniciatyva, įgaliotinis turi susilaikyti.

Kai balsuojama rinkimų metu, o institucija iš anksto nebūna priėmusi sprendimo, priklausančio institucijos vadovo ar institucijos kompetencijai, sprendimą priima įgaliotinis savarankiškai.

29. Įgaliotinis bei valdininkas, deleguotas į bendrovės valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą), turi ginti valstybės turtinius interesus, stengtis išsaugoti bei didinti valstybės turtą ir laikytis šios tvarkos nuostatų.

Institucijų vadovų bei valstybei bendrovėje atstovaujančių asmenų atsakomybė

30. Įgaliotinis, priėmęs sprendimą, neatitinkantį įgaliojimo ar padariusį žalą (nuostolius) valstybei, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Valdininkas, deleguotas į bendrovės valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą), priėmęs sprendimą, padariusį žalą (nuostolius) valstybei, ar nusižengęs jį delegavusios institucijos vadovo sprendimui, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Įgaliotinis ir valdininkas, deleguotas į bendrovės valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą), įstatymų nustatyta tvarka atsako už institucijos vadovui pateiktą klaidingą informaciją, pagal kurią institucijos vadovas priėmė sprendimą, padariusį žalą (nuostolius) valstybei.

31. Jeigu įgaliotinis ar valdininkas, deleguotas į bendrovės valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą), atstovauja valstybei netinkamai, institucija privalo per 5 darbo dienas panaikinti įgaliotiniui išduotą įgaliojimą, o deleguotą valdininką atšaukti.

32. Institucijų vadovai, sužinoję, kad įgaliotinis ar valdininkas, deleguotas į bendrovės valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą), netinkamai atstovauja valstybei, ne vėliau kaip per 10 dienų privalo pateikti informaciją apie tai atitinkamiems kvotos, tardymo bei prokuratūros organams. Institucijų vadovai, nepateikę šios informacijos, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 801

Akcinės bendrovės, kurių stebėtojų tarybų ir valdybų sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Bendrovės pavadinimas	Įmonės kodas
Akcinė bendrovė „Lietuvos energija“	2055155
Akcinė bendrovė „Naftos terminalas“	4002602
Akcinė bendrovė „Geonafta“	6313154
Akcinė bendrovė „Naftotiekis“	5476065
Akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“	2005952
Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“	6645172
Akcinė bendrovė „Lietuvos kuras“	2005933
Akcinė bendrovė „Būtingės nafta“	5261199
Akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“	4034626
Laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“	4034611
Akcinė bendrovė „Vakarų laivų remontas“	4034588
Specialios paskirties akcinė bendrovė „ Lietuvos jūrų laivininkystė“	4035584
Akcinė bendrovė „Lietuvos avialinijos“	2086388
Akcinė bendrovė „Aviakompanija Lietuva“	3299743
Akcinė bendrovė „Viešbutis Lietuva“	2190624
Akcinė bendrovė „Kauno aviacijos gamykla“	3374544
Akcinė bendrovė „Lietuvos telekomas“	2121543
Akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras	2050521