LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

N U T A R I M A S

DĖL EKOLOGINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2005 m. rugsėjo 27 d. Nr. X-347

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano, patvirtinto Seimo 2004 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. IX-2382 (Žin., 2004, Nr. 115-4287), 4 punktu, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16; 1998, Nr. 55-1520; 2004, Nr. 39-1270) 5 straipsnio 2 dalimi, įgyvendindamas 1996 m. rugsėjo 24 d. Europos Tarybos direktyvą 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/105/EB), nutaria:

1 straipsnis.

Patvirtinti Ekologinio saugumo užtikrinimo programą (pridedama).

2 straipsnis.

Pasiūlyti Vyriausybei iki 2005 m. gruodžio 1 d. parengti ir patvirtinti Ekologinio saugumo užtikrinimo programos įgyvendinimo priemonių planą ir organizuoti jo vykdymą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                         ARTŪRAS PAULAUSKAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

2005 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. X-347

EKOLOGINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ekologinio saugumo užtikrinimo programa (toliau – Programa) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16) 5 straipsnio 2 dalies nuostatas.

2. Ekologinis saugumas – tai veiksmų ir priemonių visuma, užtikrinanti sveiką ir švarią aplinką, minimalų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, žalos aplinkai ir žmonėms prevenciją.

3. Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75) ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230) vartojamas sąvokas.

II. ESAMA SITUACIJA

4. Lietuvos Respublikos teritorijos geografinė padėtis ir struktūra yra palanki darniai visuomenės raidai. Gamtos sąlygos Lietuvos Respublikos teritorijoje nekelia pavojaus tautos ir valstybės egzistencijai.

5. Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys paviršinio, požeminio vandens telkiniai ir Baltijos jūros teritoriniai vandenys sudaro apie 413 kvadratinių kilometrų:

1) per pastaruosius metus daugiau kaip 50 procentų sumažėjo pagrindinių teršalų, patenkančių į paviršinio vandens telkinius;

2) tik 40 procentų nuotekų išvaloma iki nustatytų normatyvų, nes daugelis užteršto vandens nuotekų valymo įrenginių yra fiziškai ir morališkai pasenę;

3) esami vandens tiekimo tinklai susidėvėję (kai kurie 50–70 metų senumo), laiku nerenovuotas vandens tiekimo ūkis neužtikrins tinkamos centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybės, didės pavojus gyventojų sveikatai;

4) nemažai šalies pramonės įmonių produkcijos vienetui pagaminti sunaudoja vidutiniškai 1,5–2 karto daugiau energijos, žaliavų ir vandens nei Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių įmonės.

6. Teršalai, išmetami į aplinkos orą:

1) iš stacionarių taršos šaltinių per pastarąjį dešimtmetį išmetamų teršalų kiekis sumažėjo apie 60 procentų;

2) 90 procentų pirminės energijos gaunama iš vienintelio tiekėjo. Nėra gamtinių dujų saugyklų, o dujos tiekiamos iš vienintelio šaltinio. Egzistuoja grėsmė, kad sumažinus dujų tiekimą ar padidinus jų kainą bus naudojamas taršesnis kuras, taigi padidės oro tarša;

3) gamybinės energijos sąnaudos ir oro tarša BVP vienetui pagaminti 1,5–2 kartus didesnė negu kitose ES valstybėse;

4) daugelis Lietuvoje esančių lengvųjų automobilių senesni nei 10 metų. Pasenusios ir neefektyvios eismo reguliavimo sistemos ir aplinkkelių stoka didina miestų oro taršą ir triukšmą, ypač centrinėse miestų dalyse.

7. Kas metai susidaro per 3,5 mln. tonų nepavojingų atliekų (iš jų apie 1 mln. tonų komunalinių atliekų) ir apie 110 tūkst. tonų pavojingų atliekų:

1) daugiausia nepavojingų atliekų (apie 2,5 mln. tonų) šalinama sąvartynuose;

2) menkai išplėtota komunalinių atliekų tvarkymo sistema, daugelis veikiančių sąvartynų neatitinka aplinkosaugos reikalavimų;

3) buityje susidarančios pavojingos atliekos ir toliau daugiausia šalinamos sąvartynuose;

4) iki galo neišspręsta, kaip surinkti ir padaryti nekenksmingas pesticidų, galvaninių elementų, medicinines atliekas, įvairias pavojingas pramonės atliekas.

8. Didžiausi potencialūs aplinkos taršos radionuklidais šaltiniai Lietuvoje yra:

1) Ignalinos AE;

2) Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla.

9. Kiekvienais metais fiksuojamos techninės avarijos bei gaivaliniai reiškiniai, kurių metu nustatomas neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai:

1) šalyje yra daugiau kaip 930 potencialiai pavojingų objektų ir 465 hidrotechniniai statiniai;

2) kiekvienais metais Lietuvoje registruojama apie 120–140 įvykių, kurių metu buvo padaryta arba galėjo būti padaryta žala aplinkai ir žmonėms;

3) kasmet 35–50 įvykių registruojami kaip ekstremalūs. Dažniausiai avarijos įvyksta gabenant ir saugant chemines medžiagas, naftą ir jos produktus;

4) sausros laikotarpiu užregistruojama per 1 000 durpynų, durpingų pievų ir miškų gaisrų;

5) miškuose registruojami miško kenkėjų ar ligų pažeisti plotai;

6) Šiaurės Lietuvos karstiniame regione dėl aktyvių karstinių reiškinių kasmet atsiranda 50–70 naujų karstinių įgriuvų;

7) dėl globalinės klimato kaitos dažnėjantys stichiniai ir katastrofiniai reiškiniai (sausros, uraganiniai vėjai, potvyniai, žemės drebėjimai ir kt.) daro žalą aplinkai, žmonėms ir ūkiui. Kasmet Nemuno žemupyje fiksuojami didelius plotus užliejantys potvyniai.

III. GRĖSMĖS EKOLOGINIAM SAUGUMUI ŠALTINIAI

10. Grėsmės ekologiniam saugumui gali būti:

1) techninio pobūdžio;

2) gamtinio pobūdžio;

3) socialinio pobūdžio;

4) kriminalinio pobūdžio.

11. Techninio pobūdžio grėsmės:

1) avarija Ignalinos AE;

2) avarijos kaimyninių valstybių atominėse jėgainėse ir didžiausiuose pramonės objektuose;

3) avarijos pramonės įmonėse, sandėliuose arba kituose statiniuose, kuriuose nuolat arba laikinai gaminamos, perdirbamos, laikomos, perkraunamos, naudojamos, sandėliuojamos pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai ar tvarkomos jų atliekos;

4) gaisrai objektuose, kuriuose galimas sprogimo pavojus;

5) avarijos transporte, kuriuo vežamos radioaktyviosios ar kitos pavojingos cheminės medžiagos, preparatai ir jų atliekos;

6) avarijos dujotiekyje;

7) avarijos naftotiekyje;

8) hidrotechninių statinių griūtys;

9) naftos gavyba Baltijos jūroje.

12. Gamtinio pobūdžio grėsmės:

1) stichiniai, katastrofiniai hidrometeorologiniai reiškiniai;

2) pavojingi geologiniai procesai (seisminiai, gravitaciniai, karstiniai);

3) išplitę gaisrai miškuose ir durpynuose;

4) augalų kenkėjų antplūdžiai.

13. Socialinio pobūdžio grėsmės yra pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ir endeminiai užkrečiamųjų ligų židiniai.

14. Kriminalinio pobūdžio grėsmės yra teroro ir diversijos aktai.

15. Iškilus minėtoms grėsmėms, gali nukentėti Lietuvos gyventojai, gyvūnai, augalai, gali būti užterštas aplinkos oras, vanduo, dirvožemis.

IV. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

16. Programos tikslai – įgyvendinti nacionalinio saugumo reikalavimus, siekiant sudaryti teisines ir organizacines sąlygas sveikos visuomenės vystymuisi švarioje aplinkoje, sumažinti ekologinio pavojaus riziką, užkirsti kelią neigiamam aplinkos poveikiui, įtvirtinti valstybės politikos prioritetus ekstremalių situacijų prevencijos srityje.

17. Programos uždaviniai:

1) užtikrinti ekologinį saugumą, garantuojant darnią ūkio plėtrą;

2) sumažinti neigiamą ekstremalios situacijos poveikį aplinkai ir gyventojams;

3) gerinti pasirengimą operatyviai reaguoti į susidariusias ekstremalias situacijas;

4) sudaryti materialinių techninių ir kitų reikalingų priemonių bazę ekstremalioms situacijoms prognozuoti ir valdyti;

5) teisinėmis ir organizacinėmis priemonėmis skatinti švaresnių (mažiau pavojingų aplinkai) gamybos būdų ir technologijų taikymą;

6) įgyvendinti 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB) ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvos 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/105/EB) reikalavimus;

7) plėtoti objektyvios informacijos apie ekologinį saugumą rinkimą, analizę ir teikimą visuomenei;

8) skatinti tarptautinį bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis ekologinio saugumo ir taršos prevencijos srityse;

9) sudaryti teisines ir organizacines sąlygas optimaliam atsakingų institucijų tarpusavio veiksmų koordinavimui, valdymui ir kontrolei, siekiant užtikrinti ekologinį saugumą.

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

18. Programos įgyvendinimo priemonės vandenų apsaugos srityje:

1) modernizuoti ir išplėsti esamus, statyti naujus ES reikalavimus atitinkančius užteršto vandens nuotekų valymo įrenginius, renovuoti ir išplėsti nuotekų surinkimo sistemą;

2) modernizuoti ir išplėsti geriamojo vandens viešojo tiekimo tinklo infrastruktūrą, išplėsti ir renovuoti vandens tiekimo tinklus;

3) įgyvendinti technines ir organizacines priemones, leidžiančias aprūpinti gyventojus geros kokybės geriamuoju vandeniu;

4) modernizuoti vandens išteklių stebėsenos (monitoringo), laboratorinių tyrimų, duomenų kaupimo ir analizės sistemą.

19. Programos įgyvendinimo priemonės atmosferos apsaugos srityje:

1) taikant apyvartinių taršos leidimų sistemą, siekti, kad atmosfera būtų kuo mažiau teršiama šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis;

2) dideliuose deginimo įrenginiuose taikyti naujausias technologijas ir naudoti degimo produktų valymo įrenginius;

3) sukurti transporto priemonių keliamos taršos kontrolės sistemą, įteisinti ekonomines ir administracines transporto priemonių keliamos taršos reguliavimo priemones;

4) įdiegti modeliavimu pagrįstos atmosferos kokybės stebėsenos (monitoringo) sistemą.

20. Programos įgyvendinimo priemonės atliekų tvarkymo srityje:

1) uždaryti ES reikalavimų neatitinkančius sąvartynus ir sukurti modernias regionines komunalinių atliekų tvarkymo sistemas;

2) sukurti pavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą, užtikrinančią aplinkai ir žmonių sveikatai pavojingų atliekų saugų sutvarkymą;

3) parengti energijos gamybos iš atliekų programą ir pradėti ją įgyvendinti;

4) taikyti šiuolaikines panaudoto branduolinio kuro tvarkymo ir saugojimo technologijas, analizuoti galimybes jį palaidoti, taip pat plėtoti šiuolaikinėmis technologijomis pagrįstą radioaktyviųjų atliekų tvarkymo infrastruktūrą.

21. Programos įgyvendinimo priemonės ekstremalių situacijų valdymo srityje:

1) įvertinti, kaip šalies atsakingos institucijos pasirengusios reaguoti į ekstremalias situacijas, teikti pasiūlymus, kaip tobulinti šią veiklą;

2) padidinti sausros ir potvynio Nemuno žemupyje prognozavimo efektyvumą;

3) įrengti seismologines stotis, atlikti Lietuvos seismingumo analizę ir rajonavimą;

4) užtikrinti tvenkinių hidrotechnikos statinių tinkamą naudojimą ir priežiūrą, taip užkirsti kelią galimoms avarijoms;

5) parengti ir įgyvendinti miškų ir durpynų gaisrų prevencines priemones;

6) ištyrinėti požemines karstines tuštumas ir sudaryti Šiaurės Lietuvos karstinio regiono karstinių tuštumų žemėlapį, užtikrinti ekologiškai saugią urbanistinę plėtrą karstinių reiškinių požiūriu;

7) tobulinti hidrometeorologinių stebėjimų ir informacijos perdavimo sistemą, gerinti meteorologinių prognozių ir perspėjimo potencialiai pavojingiems objektams (Būtingės naftos terminalui, Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui ir kt. kokybę);

8) tobulinti radiacinio pavojaus stebėsenos (monitoringo) informacinę sistemą, gerinti gyventojų perspėjimą apie aplinkos užterštumą radioaktyviosiomis medžiagomis;

9) tobulinti endeminių erkių paplitimo, trichineliozės židinių ir kitų užkrečiamųjų ligų protrūkių stebėseną;

10) parengti ir įgyvendinti pasirengimo reaguoti į avarijas Baltijos jūroje investicinius projektus, atlikti papildomą naftos telkinio D6 įrenginių eksploatavimo poveikio aplinkai vertinimą;

11) plėtoti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos galimybes reaguoti į teroro išpuolius ir masinio naikinimo ginklo panaudojimą;

12) gerinti operatyvumą ir efektyvumą likviduojant ekstremalių įvykių padarinius;

13) gerinti operatyvių ir informatyvių duomenų apie aplinkos kokybę pateikimą suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei;

14) parengti ir įgyvendinti ekstremalių įvykių padarinių likvidavimo ir gelbėjimo tarnybų pareigūnų mokymo programą;

15) aprūpinti ekstremalių įvykių padarinių likvidavimo ir gelbėjimo tarnybų pareigūnus asmens apsaugos ir darbo priemonėmis.

22. Vyriausybė tvirtina Ekologinio saugumo užtikrinimo programos įgyvendinimo priemonių planą ir organizuoja jo vykdymą.

23. Programos priemonių įgyvendinimą koordinuoja Aplinkos ministerija. Įgyvendinant priemones dalyvaus ir kitos atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos.

24. Atsakingos už Programos vykdymą institucijos kasmet teikia Aplinkos ministerijai jos nustatyta tvarka informaciją apie Programos priemonių įgyvendinimą. Aplinkos ministerija kasmet informuoja Vyriausybę apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.

25. Programos įgyvendinimo terminas – 2005–2010 metai.

26. Programa įgyvendinama iš bendrųjų asignavimų, tvirtinamų asignavimų valdytojams valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje. Programai įgyvendinti taip pat gali būti naudojamos savivaldybių, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos, ES struktūrinių fondų, Sanglaudos fondų lėšos, kitos lėšos, gautos iš tarptautinių fondų bei organizacijų, Lietuvos ir užsienio valstybių bei tarptautinių organizacijų bendrų programų lėšos, juridinių ir fizinių asmenų lėšos.

LAUKIAMI REZULTATAI

27. Įgyvendinus šią programą, valstybė bus tinkamai pasirengusi maksimaliai užtikrinti ekologinį saugumą, naudojant prevencines priemones, tinkamai kontroliuoti galimus grėsmės ekologiniam saugumui šaltinius. Bus parengti ir įgyvendinti investicijų projektai prioritetiniams ekologinio saugumo užtikrinimo uždaviniams spręsti. Sumažės grėsmė ekologiniam saugumui, ypač pramoninių ir kitų avarijų atvejais, nes pagerės prevencinis darbas, bus įdiegta pavojingų atliekų šalinimo sistema, padidintas stichinių ir katastrofinių reiškinių meteorologinių prognozių nustatymo efektyvumas, atnaujinta ir išplėsta laboratorinė bazė, leidžianti nustatyti pavojingas medžiagas, todėl sumažės neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, socialinė ir ekonominė žala.

______________