ESBO SUTAIKYMO IR ARBITRAŽO KONVENCIJA

Valstybės – šios Konvencijos dalyvės, būdamos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos dalyvėmis,

suvokdamos savo įsipareigojimą spręsti tarpusavio ginčus taikiai, kaip numatyta Jungtinių Tautų Chartijos 2 straipsnio 3 dalyje ir 33 straipsnyje;

pabrėždamos, kad jos jokiu būdu neketina pakenkti kitoms egzistuojančioms institucijoms ar mechanizmams, įskaitant Tarptautinį teismą, Europos žmogaus teisių teismą, Europos Bendrijų teisingumo teismą ir Nuolatinį arbitražo teismą;

dar kartą patvirtindamos savo iškilmingą įsipareigojimą spręsti tarpusavio ginčus taikiomis priemonėmis ir savo sprendimą plėtoti mechanizmus ginčams tarp dalyvaujančių valstybių spręsti;

primindamos, kad visiškas visų ESBO principų ir įsipareigojimų įgyvendinimas sudaro esminį pagrindą užkertant kelią ginčams tarp ESBO dalyvaujančių valstybių;

siekdamos palaikyti ir stiprinti įsipareigojimus, ypač nurodytus Taikaus ginčų sprendimo ekspertų susitikimo pranešime, priimtame Valetoje ir patvirtintame ESBO užsienio reikalų ministrų tarybos susitikime Berlyne 1991 m. birželio 19 ir 20 d.,

susitarė:

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Teismo įkūrimas

Įkuriamas Sutaikymo ir arbitražo teismas spręsti sutaikymo ir, esant reikalui, arbitražo pagalba ginčus, perduotus jam pagal šios Konvencijos nuostatas.

2 straipsnis

Sutaikymo komisijos ir arbitražiniai teismai

1. Sutaikymą atlieka Sutaikymo komisija, sudaroma kiekvienam ginčui. Komisija sudaroma iš sutaikytojų, parinktų iš sąrašo, sudaryto pagal 3 straipsnio nuostatas.

2. Arbitražą atlieka Arbitražinis teismas, sudaromas kiekvienam ginčui spręsti. Arbitražinis teismas sudaromas iš arbitrų, parinktų iš sąrašo, sudaryto pagal 4 straipsnio nuostatas.

3. Sutaikytojai ir arbitrai kartu sudaro ESBO Sutaikymo ir arbitražo teismą, toliau vadinamą „Teismu“.

3 straipsnis

Sutaikytojų paskyrimas

1. Kiekviena valstybė – šios Konvencijos dalyvė per du mėnesius nuo jos įsigaliojimo paskiria du sutaikytojus, iš kurių mažiausiai vienas yra tos valstybės pilietis. Kitas sutaikytojas gali būti kitos ESBO dalyvaujančios valstybės pilietis. Valstybė, kuri tampa šios Konvencijos nare po jos įsigaliojimo, paskiria savo sutaikytojus per du mėnesius nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei.

2. Sutaikytojai turi būti asmenys, einantys ar ėję aukštas nacionalines ar tarptautines pareigas ir turintys pripažintą kvalifikaciją tarptautinėje teisėje, tarptautiniuose santykiuose ar ginčų sprendime.

3. Sutaikytojai skiriami šešerių metų laikotarpiui ir gali būti paskirti pakartotinai. Skiriančioji valstybė negali jų funkcijų nutraukti jų įgaliojimų termino metu. Mirties, atsistatydinimo ar, kai tą pripažįsta Biuras, negalėjimo atlikti savo pareigas atveju suinteresuota Valstybė skiria naują sutaikytoją; naujojo sutaikytojo įgaliojimų terminas yra likusi jo pirmtako įgaliojimų termino dalis.

4. Pasibaigus įgaliojimų terminui, sutaikytojai tęsia bylų, kurias jie jau yra pradėję nagrinėti, svarstymą.

5. Sutaikytojų pavardės pranešamos Registratoriui, kuris jas įtraukia į sąrašą, kuris perduodamas ESBO Sekretoriatui išsiųsti ESBO dalyvaujančioms valstybėms.

4 straipsnis

Arbitrų paskyrimas

1. Kiekviena valstybė – šios Konvencijos dalyvė per du mėnesius nuo jos įsigaliojimo paskiria vieną arbitrą ir vieną pavaduotoją, kurie gali būti jos piliečiai ar bet kurios kitos ESBO dalyvaujančios valstybės piliečiai. Valstybė, kuri tampa šios Konvencijos dalyve po jos įsigaliojimo, paskiria savo arbitrą ir pavaduotoją per du mėnesius nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei.

2. Arbitrai ir jų pavaduotojai privalo turėti kvalifikaciją, reikalaujamą jų šalyse skiriant į aukščiausias teismines pareigas, arba turi būti teisininkais, turinčiais pripažintą kompetenciją tarptautinėje teisėje.

3. Arbitrai ir jų pavaduotojai skiriami šešerių metų laikotarpiui ir gali būti vieną kartą paskirti pakartotinai. Skiriančioji valstybė – dalyvė negali jų funkcijų nutraukti įgaliojimų termino metu. Mirties, atsistatydinimo ar, kai tą pripažįsta Biuras, negalėjimo atlikti savo pareigas atveju arbitras pakeičiamas jo ar jos pavaduotoju.

4. Jeigu arbitras ir jo ar jos pavaduotojas miršta, atsistatydina arba jie abu negali atlikti savo pareigų, kai šį faktą pripažįsta Biuras, nauji paskyrimai atliekami pagal šio straipsnio 1 dalį. Naujas arbitras ir jo ar jos pavaduotojas užbaigia savo pirmtakų įgaliojimų terminą.

5. Teismo taisyklės gali numatyti dalinį arbitrų ir jų pavaduotojų sudėties atnaujinimą.

6. Pasibaigus įgaliojimų terminui, arbitrai tęsia bylų, kurias jie jau yra pradėję nagrinėti, svarstymą.

7. Arbitrų pavardės pranešamos Registratoriui, kurias jis įtraukia į sąrašą, kuris perduodamas ESBO Sekretoriatui išsiųsti ESBO dalyvaujančioms valstybėms.

5 straipsnis

Teismo narių ir Registratoriaus nepriklausomumas

Sutaikytojai, arbitrai ir Registratorius vykdo savo funkcijas visiškai nepriklausomai. Prieš pradėdami eiti savo pareigas jie padaro pareiškimą, kad vykdys savo įgaliojimus bešališkai ir sąžiningai.

6 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Sutaikytojai, arbitrai, Registratorius ir ginčo šalių atstovai bei advokatai, vykdydami savo funkcijas valstybių – šios Konvencijos dalyvių teritorijoje, naudojasi privilegijomis ir imunitetais, suteikiamais asmenims, susijusiems su Tarptautiniu teismu.

7 straipsnis

Teismo biuras

1. Teismo biuras susideda iš Prezidento, viceprezidento ir trijų kitų narių.

2. Teismo Prezidentą išrenka Teismo nariai iš savo tarpo. Prezidentas pirmininkauja Biurui.

3. Sutaikytojai ir arbitrai kiekvieni iš savo tarpo išrenka po du Biuro narius ir jų pavaduotojus.

4. Biuras išrenka viceprezidentą iš savo narių tarpo. Viceprezidentas turi būti sutaikytojas, jeigu Prezidentas yra arbitras, ir arbitras, jeigu Prezidentas yra sutaikytojas.

5. Teismo taisyklės nustato Prezidento ir kitų Biuro narių bei jų pavaduotojų rinkimo tvarką.

8 straipsnis

Sprendimų priėmimo tvarka

1. Teismo sprendimai priimami dalyvaujančių balsavime narių balsų dauguma. Susilaikantieji nėra laikomi dalyvaujančiais balsavime.

2. Biuro sprendimai priimami jo narių balsų dauguma.

3. Sutaikymo komisijų ir arbitražinių teismų sprendimai priimami jų narių, kurie balsuodami negali susilaikyti, balsų dauguma.

4. Esant vienodam balsų skaičiui, lemia pirmininkaujančiojo balsas.

9 straipsnis

Registratorius

Teismas paskiria savo Registratorių ir gali imtis priemonių, kad būtų paskirti kiti reikalingi pareigūnai. Registratūros personalo taisykles parengia Biuras, o priima valstybės – šios Konvencijos dalyvės.

10 straipsnis

Būstinė

1. Teismo būstinė yra Ženevoje.

2. Ginčo šalių prašymu ir susitarus su Biuru, Sutaikymo komisija ar Arbitražinis teismas gali susirinkti kitoje vietoje.

11 straipsnis

Teismo taisyklės

1. Teismas priima savo Taisykles, kurios turi būti patvirtintos valstybių – šios Konvencijos dalyvių.

2. Teismo taisyklės, konkrečiai, nustato procesines taisykles, kurių turi laikytis sutaikymo komisijos ir arbitražiniai teismai, sudaryti pagal šią Konvenciją. Jose nurodoma, kurių taisyklių negali būti atsisakyta ginčo šalių susitarimu.

12 straipsnis

Darbo kalbos

Teismo taisyklės nustato kalbų vartojimo taisykles.

13 straipsnis

Finansinis protokolas

Atsižvelgiant į 17 straipsnio nuostatas, visas Teismo išlaidas apmoka valstybės – šios Konvencijos dalyvės. Nuostatos dėl išlaidų apskaičiavimo, dėl Teismo metinio biudžeto sudarymo ir patvirtinimo, dėl išlaidų tarp valstybių – šios Konvencijos dalyvių paskirstymo, dėl Teismo sąskaitų audito ir dėl su tuo susijusių klausimų išdėstomos Finansiniame protokole, kurį patvirtina Vyresniųjų pareigūnų komitetas. Šis protokolas tampa valstybei privalomu jai tapus šios Konvencijos dalyve.

14 straipsnis

Periodinis pranešimas

Biuras kasmet per Vyresniųjų pareigūnų komitetą ESBO Tarybai pateikia pranešimą apie veiklą pagal šią Konvenciją.

15 straipsnis

Prašymų dėl sutaikymo ar arbitražo pranešimas

Teismo Registratorius praneša ESBO Sekretoriatui apie visus prašymus dėl sutaikymo ar arbitražo tam, kad jie nedelsiant būtų perduoti ESBO dalyvaujančioms valstybėms.

16 straipsnis

Šalių elgesys. Laikinosios priemonės

1. Proceso metu ginčo šalys turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių paaštrinti padėtį arba vėliau trukdyti ar užkirsti kelią ginčo išsprendimui.

2. Sutaikymo komisija gali atkreipti jai perduoto ginčo šalių dėmesį į priemones, kurių šalys galėtų imtis tam, kad būtų užkirstas kelias ginčui paaštrėti arba jo išsprendimui apsunkinti.

3. Arbitražinis teismas, sudarytas dėl ginčo, gali nurodyti laikinąsias priemones, kurių turėtų imtis ginčo šalys pagal 26 straipsnio 4 dalies nuostatas.

17 straipsnis

Procesinės išlaidos

Ginčo šalys ir bet kuri įsikišanti šalis apmoka savo pačių išlaidas.

II SKYRIUS. KOMPETENCIJA

18 straipsnis

Komisijos ir Arbitražinio teismo kompetencija

1. Bet kuri valstybė – šios Konvencijos dalyvė gali perduoti Sutaikymo komisijai bet kurį ginčą su kita valstybe – dalyve, kuris nebuvo išspręstas derybomis per pagrįstą laikotarpį.

2. Ginčai gali būti perduodami Arbitražiniam teismui pagal sąlygas, išdėstytas 26 straipsnyje.

19 straipsnis

Egzistuojančių sprendimo priemonių apsauga

1. Sutaikymo komisija ar Arbitražinis teismas, sudaryti ginčui spręsti, neturi imtis jokių tolesnių veiksmų šiais atvejais:

(a) jeigu ginčas, prieš perduodant jį Komisijai ar Arbitražiniam teismui, buvo perduotas teismui ar Arbitražiniam teismui, kurio jurisdikciją šio ginčo atžvilgiu jo šalys teisiškai privalo priimti arba jeigu tokia institucija jau priėmė sprendimą dėl ginčo esmės;

(b) jeigu ginčo šalys iš anksto priėmė kitos jurisdikcinės institucijos, o ne Arbitražinio teismo pagal šią Konvenciją, išimtinę jurisdikciją, ir ta institucija turi jurisdikciją priimti privalomą sprendimą dėl jai perduoto ginčo, arba jeigu šalys susitarė siekti išspręsti ginčą išimtinai kitomis priemonėmis.

2. Sutaikymo komisija, sudaryta ginčui spręsti, neturi imtis jokių tolesnių veiksmų, jeigu net ir po to, kai ginčas buvo jai perduotas, viena ar visos šalys perduoda ginčą teismui ar Arbitražiniam teismui, kurio jurisdikciją šio ginčo atžvilgiu jo šalys teisiškai privalo priimti.

3. Sutaikymo komisija atideda ginčo nagrinėjimą, jeigu šis ginčas buvo perduotas kitai institucijai, turinčiai kompetenciją pateikti pasiūlymus dėl šio ginčo. Jeigu šios pirmesnės pastangos nepadėjo išspręsti ginčo, Komisija atnaujina savo darbą ginčo šalių arba vienos iš jų prašymu, atsižvelgiant į 26 straipsnio 1 dalies nuostatas.

4. Valstybė šios Konvencijos pasirašymo, ratifikavimo ar prisijungimo prie jos metu gali padaryti išlygą tam, kad būtų užtikrintas ginčų sprendimo mechanizmo, kurį nustato ši Konvencija, suderinamumas su kitomis ginčų sprendimo priemonėmis, kylančiomis iš tai valstybei taikomų tarptautinių įsipareigojimų.

5. Jeigu bet kuriuo metu šalys išsprendžia savo ginčą, Komisija ar Arbitražinis teismas išbraukia ginčą iš savo sąrašo, gavęs iš visų jo šalių raštišką patvirtinimą, kad jos išsprendė ginčą.

6. Kilus nesutarimui tarp ginčo šalių dėl Komisijos ar Arbitražinio teismo kompetencijos, šį klausimą sprendžia Komisija ar Arbitražinis teismas.

III SKYRIUS. SUTAIKYMAS

20 straipsnis

Prašymas sudaryti Sutaikymo komisiją

1. Bet kuri valstybė – šios Konvencijos dalyvė gali Registratoriui paduoti pareiškimą, prašydama sudaryti Sutaikymo komisiją dėl ginčo tarp jos ir vienos ar daugiau kitų valstybių – dalyvių. Dvi ar daugiau valstybių – dalyvių gali paduoti Registratoriui bendrą pareiškimą.

2. Sudaryti Sutaikymo komisiją taip pat gali būti prašoma susitarimu tarp dviejų ar daugiau valstybių – dalyvių ir vienos ar daugiau kitų ESBO dalyvaujančių valstybių. Susitarimas perduodamas Registratoriui.

21 straipsnis

Sutaikymo komisijos sudarymas

1. Kiekviena ginčo šalis iš sutaikytojų sąrašo, sudaryto pagal 3 straipsnį, paskiria vieną sutaikytoją dalyvauti Komisijoje.

2. Kai daugiau negu dvi valstybės yra to paties ginčo šalimis, tai Valstybės, ginančios tuos pačius interesus, gali susitarti paskirti vieną sutaikytoją. Jeigu jos taip nesusitaria, tai kiekviena iš dviejų ginčo pusių paskiria vienodą sutaikytojų skaičių, laikydamosi Biuro nustatyto maksimumo.

3. Valstybė, kuri yra Sutaikymo komisijai perduoto ginčo šalis ir nėra šios Konvencijos dalyvė, gali paskirti dalyvauti Komisijoje asmenį iš sutaikytojų sąrašo, sudaryto pagal 3 straipsnį, arba iš kitų asmenų, kurie yra ESBO dalyvaujančios valstybės piliečiai. Šiuo atveju nagrinėjant ginčą tokie asmenys turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti Komisijos nariai. Jie vykdo savo funkcijas visiškai nepriklausomai ir, prieš užimdami savo vietas Komisijoje, padaro pareiškimą, nurodytą 5 straipsnyje.

4. Kai tik gaunamas pareiškimas ar susitarimas, kuriuo ginčo šalys prašo sudaryti Sutaikymo komisiją, Teismo Prezidentas konsultuojasi su ginčo šalimis dėl Komisijos likusios dalies sudėties.

5. Biuras paskiria dar tris sutaikytojus dalyvauti Komisijoje. Šį skaičių Biuras gali padidinti ar sumažinti, su sąlyga, kad jis bus nelyginis. Į Komisiją gali būti skiriami Biuro nariai ir jų pavaduotojai, esantys sutaikytojų sąraše.

6. Komisija išrenka savo Pirmininką iš Biuro paskirtų narių tarpo.

7. Teismo taisyklės nustato procedūrą, taikomą tada, kai pareiškiamas nušalinimas vienam iš narių, paskirtų dalyvauti Komisijoje, arba kai tas narys proceso pradžioje ar jam vykstant negali ar atsisako dalyvauti.

8. Bet kurį klausimą dėl šio straipsnio taikymo sprendžia Biuras kaip preliminarinį dalyką.

22 straipsnis

Sutaikymo komisijos sudarymo procedūra

1. Jeigu sudaryti Sutaikymo komisiją prašoma pareiškimu, tai pareiškime turi būti nurodomas ginčo dalykas, šalies ar šalių, prieš kurias nukreiptas pareiškimas, pavadinimas ir sutaikytojo ar sutaikytojų, paskirtų prašančiosios ginčo šalies ar šalių, pavardės. Taip pat pareiškime trumpai nurodomos ginčo sprendimo priemonės, kurių buvo imtasi anksčiau.

2. Kai tik gaunamas pareiškimas, Registratorius praneša kitai ginčo šaliai ar šalims, minimoms pareiškime. Per penkiolika dienų nuo pranešimo kita ginčo šalis ar šalys paskiria savo pasirinktą sutaikytoją ar sutaikytojus dalyvauti Komisijoje. Jeigu per šį laikotarpį viena ar daugiau ginčo šalių nepaskiria Komisijos nario ar narių, kuriuos jos turi teisę paskirti, tai Biuras paskiria reikiamą sutaikytojų skaičių. Toks paskyrimas atliekamas iš sutaikytojų, kuriuos suinteresuota šalis ar kiekviena iš suinteresuotų šalių paskyrė pagal 3 straipsnį, arba, jei šios šalys dar nepaskyrė sutaikytojų, iš kitų sutaikytojų, kurie nėra paskirti kitos ginčo šalies ar šalių.

3. Jeigu sudaryti Sutaikymo komisiją prašoma susitarimu, tai susitarime turi būti nurodytas ginčo dalykas. Jeigu visiškai ar iš dalies nesusitariama dėl ginčo dalyko, kiekviena šalis gali suformuluoti savo poziciją dėl tokio dalyko.

4. Tuo pačiu metu, kai šalys susitarimu prašo sudaryti Sutaikymo komisiją, kiekviena šalis praneša Registratoriui sutaikytojo ar sutaikytojų, kuriuos ji paskyrė dalyvauti Komisijoje, pavardes.

23 straipsnis

Sutaikymo procedūra

1. Sutaikymo procesas yra konfidencialus ir visos ginčo šalys turi teisę būti išklausytos. Atsižvelgiant į 10 ir 11 straipsnių nuostatas bei Teismo taisykles, Sutaikymo komisija po konsultacijų su ginčo šalimis nustato procedūrą.

2. Jeigu ginčo šalys taip susitaria, Sutaikymo komisija gali pakviesti bet kurią valstybę – šios Konvencijos dalyvę, kuri suinteresuota ginčo išsprendimu, dalyvauti procese.

24 straipsnis

Sutaikymo tikslas

Sutaikymo komisija padeda ginčo šalims rasti sprendimą pagal tarptautinę teisę ir jų įsipareigojimus ESBO.

25 straipsnis

Sutaikymo rezultatai

1. Jeigu proceso metu ginčo šalys, padedant Sutaikymo komisijai, randa abipusiškai priimtiną sprendimą, jos užrašo šio sprendimo sąlygas išvadų santraukoje, pasirašytoje jų atstovų ir Komisijos narių. Šio dokumento pasirašymas užbaigia procesą. ESBO Taryba per Vyresniųjų pareigūnų komitetą informuojama apie sėkmingą sutaikymą.

2. Kai Sutaikymo komisija mano, kad visi ginčo aspektai ir visos galimybės surasti sprendimą yra išnagrinėtos, ji paruošia galutinį pranešimą. Pranešime nurodomi Komisijos pasiūlymai siekiant taikiai išspręsti ginčą.

3. Sutaikymo komisijos pranešimas perduodamas ginčo šalims, kurios turi per trisdešimt dienų jį išnagrinėti ir informuoti Komisijos Pirmininką, ar jos ketina priimti pasiūlytą sprendimą.

4. Jeigu ginčo šalis nepriima pasiūlyto sprendimo, kita šalis ar šalys nebėra susaistytos jo priėmimu.

5. Jeigu per 3 dalyje nurodytą laikotarpį ginčo šalys nepriima pasiūlyto sprendimo, pranešimas siunčiamas ESBO Tarybai per Vyresniųjų pareigūnų komitetą.

6. Taip pat paruošiamas pranešimas, kuriuo nedelsiant pranešama ESBO Tarybai per Vyresniųjų pareigūnų komitetą apie atvejus, kai šalis neatvyksta sutaikymui ar palieka procesą jam prasidėjus.

IV SKYRIUS. ARBITRAŽAS

26 straipsnis

Prašymas sudaryti Arbitražinį teismą

1. Prašymas dėl arbitražo gali būti pateikiamas bet kuriuo metu susitarimu tarp dviejų ar daugiau valstybių – šios Konvencijos dalyvių arba tarp vienos ar daugiau valstybių – šios Konvencijos dalyvių ir vienos ar daugiau kitų ESBO dalyvaujančių valstybių.

2. Valstybės – šios Konvencijos dalyvės gali bet kuriuo metu Depozitarui adresuotu pranešimu pareikšti, kad jos pripažįsta Arbitražinio teismo jurisdikciją privaloma ipso facto ir be specialaus susitarimo, su abipusiškumo sąlyga. Toks pareiškimas gali būti padarytas neribotam laikotarpiui arba apibrėžtam laikui. Jis gali apimti visus ginčus arba neapimti ginčų, liečiančių valstybės teritorinį vientisumą, nacionalinę gynybą, suverenias teises į sausumos teritoriją ar konkuruojančias pretenzijas į jurisdikciją kitoms sritims.

3. Prašymas dėl arbitražo prieš valstybę – šios Konvencijos dalyvę, kuri padarė 2 dalyje nurodytą pareiškimą, gali būti pateikiamas pareiškimu Registratoriui tik praėjus trisdešimčiai dienų po Sutaikymo komisijos pranešimo, liečiančio ginčą, kuris buvo perduotas ESBO Tarybai pagal 25 straipsnio 5 dalies nuostatas.

4. Kai ginčas perduodamas Arbitražiniam teismui pagal šį straipsnį, Arbitražinis teismas gali savo nuožiūra arba vienos ar visų ginčo šalių prašymu nurodyti laikinąsias priemones, kurių turėtų imtis ginčo šalys tam, kad būtų išvengta ginčo paaštrėjimo, didesnių sunkumų rasti sprendimą arba galimybės būsimam Arbitražinio teismo sprendimui tapti neįvykdomu dėl vienos ar daugiau ginčo šalių elgesio.

27 straipsnis

Bylos iškėlimas Arbitražiniame teisme

1. Jei prašymas dėl arbitražo pateikiamas susitarimu, tai jame nurodomas ginčo dalykas. Jeigu visiškai ar iš dalies nesusitariama dėl ginčo dalyko, kiekviena jo šalis gali išdėstyti savo poziciją dėl tokio dalyko.

2. Jeigu prašymas dėl arbitražo yra pateikiamas pareiškimu, tai jame nurodomas ginčo dalykas, valstybė ar valstybės – šios Konvencijos dalyvės, prieš kurias jis yra nukreiptas, ir pagrindiniai faktų ir teisės elementai, kuriais jis grindžiamas. Kai tik gaunamas pareiškimas, Registratorius praneša apie tai kitai valstybei ar valstybėms – dalyvėms, minimoms pareiškime.

28 straipsnis

Arbitražinio teismo sudarymas

1. Pateikus prašymą dėl arbitražo, sudaromas Arbitražinis teismas.

2. Arbitrai, paskirti ginčo šalių pagal 4 straipsnį, yra Arbitražinio teismo nariai ex officio. Kai daugiau negu dvi valstybės yra to paties ginčo šalys, tai valstybės, ginančios tuos pačius interesus, gali susitarti paskirti vieną arbitrą.

3. Biuras iš arbitrų tarpo paskiria tokį narių skaičių dalyvauti Arbitražiniame teisme, kad Biuro paskirtų narių būtų bent vienu daugiau negu narių ex officio. Į Arbitražinį teismą gali būti skiriami Biuro nariai ir jų pavaduotojai, esantys arbitrų sąraše.

4. Jeigu narys ex officio negali dalyvauti ar anksčiau bet kokioje padėtyje dalyvavo bylos, kilusios iš Arbitražiniam teismui perduoto ginčo, svarstyme, tai šis narys pakeičiamas jo ar jos pavaduotoju. Jeigu pavaduotojas yra tokioje pat situacijoje, suinteresuota valstybė paskiria narį ginčui nagrinėti pagal 5 dalyje nurodytas sąlygas. Kilus klausimui dėl nario arba jo ar jos pavaduotojo veiksnumo būti Arbitražinio teismo nariu, šį reikalą sprendžia Biuras.

5. Bet kuri valstybė, kuri yra Arbitražiniam teismui perduoto ginčo šalis ir nėra šios Konvencijos dalyvė, gali savo pasirinkimu paskirti asmenį į Arbitražinį teismą iš arbitrų sąrašo, sudaryto pagal 4 straipsnį, arba iš kitų asmenų, esančių ESBO dalyvaujančios valstybės piliečiais. Bet kuris tokiu būdu paskirtas asmuo turi atitikti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, o nagrinėjant ginčą turi tas pačias teises ir pareigas, kaip ir kiti Arbitražinio teismo nariai. Šis asmuo vykdo savo funkcijas visiškai nepriklausomai ir, prieš tapdamas Arbitražinio teismo nariu, padaro pareiškimą, nurodytą 5 straipsnyje.

6. Arbitražinis teismas paskiria savo Pirmininką iš Biuro paskirtų narių tarpo.

7. Tuo atveju, kai vienas iš Biuro paskirtų Arbitražinio teismo narių negali dalyvauti procese, jis nekeičiamas, išskyrus jei Biuro paskirtų narių skaičius tampa mažesnis už narių ex officio skaičių ar pagal 5 dalį ginčo šalių paskirtų narių skaičių. Šiuo atveju Biuras paskiria vieną ar daugiau naujų narių pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis. Jeigu paskiriamas vienas ar daugiau naujų narių, naujas Pirmininkas nerenkamas, išskyrus jei negalintis dalyvauti narys yra Arbitražinio teismo Pirmininkas.

29 straipsnis

Arbitražo procedūra

1. Visos ginčo šalys turi teisę būti išklausytos arbitražinio proceso metu, kuris turi atitikti teisingo proceso principus. Procesą sudaro rašytinė ir žodinė dalys.

2. Arbitražinis teismas ginčo šalių atžvilgiu turi faktų nustatymo ir tyrimo įgalinimus, reikalingus savo uždaviniams įvykdyti.

3. Bet kuri ESBO dalyvaujanti valstybė, mananti, kad ji turi svarbų teisinio pobūdžio interesą, kurį gali paliesti Arbitražinio teismo sprendimas, per penkiolika dienų nuo pranešimo ESBO Sekretoriatui perdavimo, kaip nurodyta 15 straipsnyje, gali pateikti Registratoriui prašymą įstoti į procesą. Šis prašymas nedelsiant perduodamas ginčo šalims ir Arbitražiniam teismui, sudarytam dėl ginčo.

4. Jeigu įstojančioji valstybė nustato, kad ji turi tokį interesą, jai turi būti leidžiama dalyvauti procese tiek, kiek tai reikalinga šiam interesui ginti. Atitinkama Arbitražinio teismo sprendimo dalis yra įstojančiajai valstybei privaloma.

5. Ginčo šalys turi trisdešimt dienų pateikti savo pastabas Arbitražiniam teismui dėl prašymo įstoti į procesą. Arbitražinis teismas priima sprendimą dėl šio prašymo leistinumo.

6. Arbitražinio teismo posėdžiai vyksta in camera, jei Arbitražinis teismas ginčo šalių prašymu nenusprendžia kitaip.

7. Tuo atveju, jei viena ar daugiau ginčo šalių neatvyksta, kita jo šalis ar šalys gali prašyti Arbitražinį teismą išspręsti ginčą jos ar jų reikalavimų naudai. Prieš darydamas tai, Arbitražinis teismas turi įsitikinti, kad jis yra kompetentingas ir kad dalyvaujančios procese šalies ar šalių reikalavimai yra pagrįsti.

30 straipsnis

Arbitražinio teismo funkcija

Arbitražinio teismo funkcija yra pagal tarptautinę teisę spręsti jam perduotus ginčus. Ši nuostata neprieštarauja Arbitražinio teismo įgalinimams spręsti bylą ex aequo et bono, jeigu ginčo šalys taip susitarė.

31 straipsnis

Arbitražo sprendimas

1. Arbitražinio teismo sprendime nurodomi motyvai, kuriais jis pagrįstas. Jeigu jis visumoje ar iš dalies neišreiškia vieningos Arbitražinio teismo narių nuomonės, bet kuris narys turi teisę pareikšti atskirąją nuomonę.

2. Atsižvelgiant į 29 straipsnio 4 dalies nuostatas, Arbitražinio teismo sprendimas turi privalomąją galią tik tarp ginčo šalių ir tik dėl bylos, su kuria jis susijęs.

3. Sprendimas yra galutinis ir neapskundžiamas. Tačiau ginčo šalys ar viena iš jų gali prašyti, kad Arbitražinis teismas išaiškintų savo sprendimą prasmės ar apimties požiūriu. Jeigu ginčo šalys nesusitaria kitaip, toks prašymas pateikiamas vėliausiai per šešis mėnesius nuo sprendimo pranešimo. Gavęs ginčo šalių pastabas, Arbitražinis teismas priima išaiškinimą kiek galima greičiau.

4. Pareiškimas peržiūrėti sprendimą gali būti pateikiamas tik kai jis yra pagrįstas tuo, kad paaiškėjo koks nors faktas, kuris turi lemiančios aplinkybės pobūdį ir kuris sprendimo priėmimo metu buvo nežinomas Arbitražiniam teismui ir ginčo šaliai ar šalims, pareikalavusioms peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl peržiūrėjimo pateikiamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo naujo fakto paaiškėjimo. Joks pareiškimas dėl peržiūrėjimo nepriimamas praėjus dešimčiai metų nuo sprendimo paskelbimo datos.

5. Prašymą dėl išaiškinimo arba pareiškimą dėl peržiūrėjimo kiek galima greičiau išnagrinėja Arbitražinis teismas, kuris priėmė sprendimą. Jeigu Biuras nustato, kad tai neįmanoma, sudaromas kitas Arbitražinis teismas pagal 28 straipsnio nuostatas.

32 straipsnis

Arbitražo sprendimo paskelbimas

Sprendimą paskelbia Registratorius. Patvirtinta kopija perduodama ginčo šalims ir ESBO Tarybai per Vyresniųjų pareigūnų komitetą.

V SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33 straipsnis

Pasirašymas ir įsigaliojimas

1. Ši Konvencija atvira pasirašymui Švedijos Vyriausybėje ESBO dalyvaujančioms valstybėms iki 1993 m. kovo 31 d. Ji turi būti ratifikuojama.

2. ESBO dalyvaujančios valstybės, kurios nepasirašė šios Konvencijos, vėliau gali prie jos prisijungti.

3. Ši Konvencija įsigalioja po dviejų mėnesių nuo dvyliktojo ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo.

4. Kiekvienai valstybei, kuri ratifikuoja ar prisijungia prie šios Konvencijos po dvyliktojo ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo, ši Konvencija įsigalioja po dviejų mėnesių nuo jos ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo.

5. Šios Konvencijos depozitaras yra Švedijos Vyriausybė.

34 straipsnis

Išlygos

Šiai Konvencijai negali būti daroma jokia išlyga, kuri joje nėra tiesiogiai leidžiama.

35 straipsnis

Pataisos

1. Šios Konvencijos pataisos turi būti priimamos laikantis tolimesnių šio straipsnio dalių.

2. Pataisas šiai Konvencijai gali pasiūlyti bet kuri jos valstybė – dalyvė, ir Depozitaras perduoda jas ESBO Sekretoriatui išsiųsti ESBO dalyvaujančioms valstybėms.

3. Jeigu ESBO Taryba patvirtina pasiūlytą pataisos tekstą, Depozitaras perduoda tekstą valstybėms – šios Konvencijos dalyvėms priimti pagal jų atitinkamus konstitucinius reikalavimus.

4. Bet kuri tokia pataisa įsigalioja trisdešimtąją dieną po to, kai visos valstybės – šios Konvencijos dalyvės informuoja Depozitarą apie jų priėmimą.

36 straipsnis

Denonsavimas

1. Bet kuri valstybė – šios Konvencijos dalyvė gali bet kuriuo metu denonsuoti šią Konvenciją pranešimu, adresuotu Depozitarui.

2. Toks denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams nuo tos datos, kai Depozitaras gavo pranešimą.

3. Tačiau ši Konvencija denonsuojančiai šaliai toliau taikoma proceso, kuris vyksta denonsavimo įsigaliojimo metu, atžvilgiu. Toks procesas tęsiamas iki jo pabaigos.

37 straipsnis

Pranešimai ir perdavimai

Depozitaro pranešimai ir perdavimai persiunčiami Registratoriui ir ESBO Sekretoriatui, kad toliau būtų persiųsti ESBO dalyvaujančioms valstybėms.

38 straipsnis

Šalys, kurios nėra šios Konvencijos dalyvės

Laikantis tarptautinės teisės patvirtinama, kad niekas šioje Konvencijoje neturi būti interpretuojama kaip sukuriantis pareigas ar įpareigojimus ESBO dalyvaujančioms valstybėms, kurios nėra šios Konvencijos dalyvės, jeigu tai nėra aiškiai numatyta ir aiškiai tų valstybių priimta raštu.

39 straipsnis

Pereinamosios nuostatos

1. Teismas per keturis mėnesius nuo šios Konvencijos įsigaliojimo išrenka Biurą, priima savo taisykles ir paskiria Registratorių pagal 7, 9 ir 11 straipsnių nuostatas. Teismą priimančioji vyriausybė, bendradarbiaudama su Depozitaru, imasi reikalingų priemonių.

2. Kol paskiriamas Registratorius, jo pareigas pagal 3 straipsnio 5 dalį ir 4 straipsnio 7 dalį vykdo Depozitaras.

Sudaryta Stokholme anglų, prancūzų, vokiečių, italų, rusų ir ispanų kalbomis, visi tekstai šešiomis kalbomis vienodai autentiški, 1992 m. gruodžio 15 d.

______________