LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PRIVALOMOJO EPIDEMIOLOGINIO REGISTRAVIMO, PRIVALOMOJO INFORMACIJOS APIE EPIDEMIOLOGINIO REGISTRAVIMO OBJEKTUS TURINIO IR INFORMACIJOS PRIVALOMOJO PERDAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2002 m. gruodžio 24 d. Nr. 673
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 104-2364; 2001, Nr. 112-4069) 4 straipsnio 3 dalimi,
1. Tvirtinu Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarką (pridedama).
2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 465 „Dėl privalomojo epidemiologinio registravimo objektų, jų registravimo ir informacijos teikimo tvarkos“ (Žin., 1998, Nr. 75-2161).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.
673
PRIVALOMOJO EPIDEMIOLOGINIO REGISTRAVIMO, PRIVALOMOJO INFORMACIJOS APIE EPIDEMIOLOGINIO REGISTRAVIMO OBJEKTUS TURINIO IR INFORMACIJOS PRIVALOMOJO PERDAVIMO TVARKA
I. PRIVALOMOJO UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ SUKĖLĖJŲ, ŠIŲ LIGŲ SUKĖLĖJŲ NEŠIOJIMO, SUSIRGIMŲ UŽKREČIAMOSIOMIS LIGOMIS BEI MIRČIŲ NUO JŲ ATVEJŲ REGISTRAVIMAS IR INFORMACIJOS PRIVALOMAS TEIKIMAS
1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, licencijuoti sveikatos priežiūros veiklai, įtarę ar nustatę privalomojo epidemiologinio registravimo objektus, privalo tvarkyti jų apskaitą ir nustatyta tvarka teikti informaciją atitinkamoms teritorinėms visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms.
2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, nustatę (įtarę) asmenį, sergantį užkrečiamąja liga, įrašyta į privalomai registruojamų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose užkrečiamųjų ligų sąrašą (1 priedas) arba nešiojantį šių ligų (choleros, vidurių šiltinės, paratifų, salmoneliozės, bakterinės dizenterijos, virusinių hepatitų B ir C, toksigeninių difterijos padermių, maliarijos) sukėlėjus (toliau – asmenį, sergantį užkrečiamąja liga), taip pat mirties nuo šių ligų atvejus privalo užregistruoti Infekcinių susirgimų apskaitos žurnale (forma Nr. 060/a) ir teikti informaciją teritorinėms visuomenės sveikatos priežiūros, vaikų ugdymo, vaikų, senelių globos, odos ir veneros ligų, tuberkuliozės įstaigoms.
3. Visi duomenys apie asmenį, sergantį užkrečiamąja liga, epidemiologinė anamnezė surašomi atitinkamuose dokumentuose: asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025/a), vaiko sveikatos raidos istorijoje (forma Nr. 025-112/a), gydymo stacionare ligos istorijoje (forma Nr. 003/a), dienos stacionaro ligonio kortelėje (forma Nr. 003-/2a), asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje (forma Nr. 025/aLK), moksleivio sveikatos raidos istorijoje (forma Nr. 026/a), greitosios medicinos pagalbos lydimajame lape (forma Nr. 114/a).
4. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai pateikia Pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą (forma Nr. 058-089-151/a) pavojinga užkrečiamąja liga 2 punkte nurodytoms įstaigoms ne vėliau kaip per 12 val. žodžiu (telefonu) ir ne vėliau kaip per 72 val. raštu (faksu arba elektroniniu paštu), o apie ypač pavojingas užkrečiamąsias ligas – ne vėliau kaip per 2 val. žodžiu (telefonu) ir ne vėliau kaip per 12 val. raštu (faksu arba elektroniniu paštu).
5. Asmenų, sergančių pavojinga ir ypač pavojinga užkrečiamąja liga, apskaitos duomenys ir informacija apie išsiųstus skubius pranešimus asmens sveikatos priežiūros įstaigose registruojama Infekcinių susirgimų apskaitos žurnale (forma Nr. 060/a). Duomenys gali būti patikslinti gavus papildomos informacijos iš teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų.
6. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, patikslinus ar pasikeitus užkrečiamosios ligos diagnozei, per 12 val. žodžiu (telefonu) arba raštu (faksu ar elektroniniu paštu) informuoja teritorinę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą, nurodydami diagnozę, diagnozės pakeitimo datą, laboratorinio tyrimo rezultatus.
7. Už informacijos apie asmenis, sergančius užkrečiamosiomis ligomis, tikslumą bei pateikimą laiku šios tvarkos 2 punkte nurodytoms įstaigoms, atsako asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai.
8. Medicinos personalas, aptarnaujantis vaikų ugdymo, vaikų, senelių globos ir kt. įstaigas, nustatęs (įtaręs) asmenį, sergantį užkrečiamąja ligą, siunčia Pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą (forma Nr. 058-089-151/a) teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai. Vaikų ugdymo, vasaros sveikatingumo, vaikų, senelių globos įstaigose asmenų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, apskaitą tvarko ir už ją atsako įstaigos medicinos darbuotojas.
9. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, nustatę (įtarę) sergant užkrečiamąja liga vaikų ugdymo įstaigą lankantį vaiką, siunčia Pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą (forma Nr. 058-089-151/a) teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai ir vaikų ugdymo įstaigai, kurią lanko vaikas.
10. Greitosios medicinos pagalbos gydytojai, nustatę (įtarę) asmenį, sergantį užkrečiamąja liga ir palikę jį namie, informuoja apie tai žodžiu (telefonu) pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurią asmuo yra pasirinkęs, o ši įstaiga siunčia Pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą (forma Nr. 058-089-151/a) teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai. Jei asmuo nėra pasirinkęs pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, greitosios medicinos pagalbos darbuotojas siunčia Pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą (forma Nr. 058-089-151/a) teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai.
11. Infekcinės ligoninės (skyriaus) darbuotojai Pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą (forma Nr. 058-089-151/a) teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurią asmuo yra pasirinkęs, turi pateikti per 12 val. nuo asmens hospitalizavimo.
12. Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų asmens sveikatos priežiūros įstaigos teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai praneša (forma Nr. 058-089-151/a) tik apie užkrečiamąja liga susirgusius pareigūnus bei laisvai samdomus darbuotojus ir jų šeimų narius.
13. Duomenų apie odos ir lytiškai plintančias užkrečiamąsias ligas registravimas ir teikimas:
13.1. Gydytojas, nustatęs odos užkrečiamąją ligą (trichofitiją, mikrosporiją, susną), informuoja (forma Nr. 058-089-151/a) teritorines visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas.
14. Duomenų apie tuberkuliozės atvejus registravimas ir teikimas:
14.1. Gydytojai, išrašydami iš stacionarinės tuberkuliozės įstaigos asmenį, pirmą kartą susirgusį kvėpavimo organų tuberkulioze, Sergančiojo tuberkulioze medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027-9/a) siunčia gyvenamosios vietos ftiziatrui (pulmonologui). Jei ftiziatro (pulmonologo) rajone (mieste) nėra, Sergančiojo tuberkulioze medicinos dokumentų išrašas (forma Nr. 027-9/a) siunčiamas asmens pasirinktam bendrosios praktikos gydytojui.
14.2. Gydytojai, nustatę bakteriologiškai patvirtintą plaučių tuberkuliozę, hospitalizavus ligonį arba jį išrašius, taip pat ligonio mirties atveju siunčia Pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą (forma Nr. 058-089-151/a) teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai pagal ligonio nurodytą gyvenamąją vietą.
14.3. Respublikinės tuberkuliozės ir plaučių ligoninės registras kiekvieną mėnesį, iki kito mėnesio 5 d., raštu (faksu arba elektroniniu paštu) teikia duomenis Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro Užkrečiamųjų ligų valstybės registrui apie pirmą kartą susirgusius kvėpavimo organų tuberkulioze asmenis ir apie ekstrapulmoninės tuberkuliozės atvejus (šių ligų skaičių) pagal statistinės ataskaitos formos Nr. 4 „Sveikata“ (mėnesinė, metinė) reikalavimus.
15. Ligos, kuriomis susirgę asmenys registruojami asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir kuriomis sergančiųjų užregistruotų asmenų skaičius pateikiamas kiekvieną mėnesį, iki kito mėnesio 5 d., teritorinėms visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms raštu (faksu) pagal patvirtintą statistinės ataskaitos formą Nr. 4 „Sveikata“ (mėnesinė, metinė):
16. Kitos būklės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose apskaitomos Infekcinių susirgimų apskaitos žurnale (forma Nr. 060/a):
16.1. sukėlėjų nešiojimas: choleros, vidurių šiltinės, paratifų, salmoneliozės, bakterinės dizenterijos, virusinių hepatitų B ir C, toksigeninių difterijos padermių, maliarijos sukėlėjų;
16.2. apkandžiojimas (apseilėjimas), kai tai padaro gyvūnai, sergantys ar galintys sirgti pasiutlige;
17. Užkrečiamosios ligos asmens ir teritorinėse visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose registruojamos Infekcinių susirgimų apskaitos žurnale (forma Nr. 060/a).
18. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, nustatę (įtarę) asmenį, sergantį užkrečiamąja liga, atvykusį į komandiruotę, ekskursiją ar svečius iš kito teritorijos administracinio vieneto, informuoja teritorinę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą pagal asmens nurodytą nuolatinę gyvenamąją vietą.
19. Užkrečiamųjų ligų protrūkio metu susirgę asmenys teritorinėse visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose registruojami pagal užsikrėtimo vietą.
20. Kiekvieno mėnesio pirmąją dieną teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai apibendrina duomenis apie asmenis, sirgusius užkrečiamosiomis ligomis praėjusį mėnesį, ir registruoja žurnale (forma Nr. 060/a). Bendras užregistruotų susirgimų per mėnesį skaičius registruojamas statistinėje ataskaitoje (forma Nr. 4 „Sveikata“) (mėnesinė, metinė) ir šioje formoje nurodytais terminais pateikiamas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui.
II. ŽMONIŲ, KURIUOS APKANDŽIOJO (APSEILĖJO) GYVŪNAI, sergantys ar GALINTYS SIRGTI PASIUTLIGE, PRIVALOMASIS REGISTRAVIMAS IR INFORMACIJOS TEIKIMAS
21. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, suteikę asmeniui, kurį apkandžiojo (apseilėjo) gyvūnai, sergantys ar galintys sirgti pasiutlige, būtinąją medicinos pagalbą, privalo:
21.1. Įvertinti apkandžiojimo (apseilėjimo) aplinkybes ir užpildyti kreipimosi dėl pasiutligės kortelę (forma Nr. 045/a) ir apkandžiojimo (apseilinimo) atvejį užregistruoti Infekcinių susirgimų registracijos žurnale (forma Nr. 060/a), taip pat asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025/a), vaiko sveikatos raidos istorijoje (forma Nr. 025-112/a), gydymo stacionare ligos istorijoje (forma Nr. 003/a), asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025/a) arba gydymo stacionare ligos istorijoje (forma Nr. 003/a).
21.2. Apie kiekvieną užregistruotą apkandžiojimo (apseilėjimo) atvejį ne vėliau kaip per 2 val. žodžiu (telefonu) ir per 12 val. – raštu (faksu ar elektroniniu paštu) informuoti teritorinę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą ir išsiųsti pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą (forma Nr. 058-089-151/a).
22. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, įtaręs žmogaus pasiutligės atvejį, nedelsdamas praneša žodžiu (telefonu) ir per 12 val. raštu (faksu ar elektroniniu paštu) teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai, kuri nedelsdama informuoja žodžiu (telefonu) ir raštu (faksu ar elektroniniu paštu) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą.
23. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga užpildytą kreipimosi dėl pasiutligės kortelės (forma Nr. 045/a) kopiją, pabaigus pasiutligės imunoprofilaktikos kursą, per savaitę pateikia teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai.
24. Teritorinė visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie apkandžiojimo (apseilėjimo) atvejį, privalo:
24.2. Per 2 val. raštu (faksu ar elektroniniu paštu) pranešti miesto, rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie privalomą gyvūno stebėjimą. Pranešime nurodyti tikslią apkandžiojimo (apseilėjimo) datą, gyvūno savininko gyvenamąją vietą, vardą ir pavardę, apkandžiojimo (apseilėjimo) aplinkybes, gyvūno rūšį, amžių, lytį.
25. Miesto, rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba privalo:
25.1. Po 10 dienų privalomo gyvūno stebėjimo raštu informuoti teritorinę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą apie gyvūno būklę.
25.2. Nedelsdama informuoti teritorinę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą apie gyvūno sveikatos būklės pokyčius, gyvūnui pabėgus ar kritus.
26. Teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai pateikia Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui ketvirčio ir metinę statistinę ataskaitą (forma Nr. 49 „Ataskaita apie pasiutligės profilaktiką“) iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 d. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pateikia: pusmečio ataskaitą – iki liepos 25 d., metinę ataskaitą – iki kitų metų vasario 15 d.
III. NEPAGEIDAUJAMŲ REAKCIJŲ Į SKIEPUS REGISTRAVIMas IR INFORMACIJOS APIE JAS TEIKIMas
27. Nepageidaujama reakcija į skiepą – laikinas ar pastovus sveikatos būklės sutrikimas, sukeliantis fizinių požymių, simptomų ir (ar) laboratorinių rodiklių pokyčius, prasidedančius po imunoprofilaktikos, ir, manoma, jos nulemtas.
28. Nepageidaujamos reakcijos į skiepus po imunizacijos Lietuvos skiepų kalendoriuje numatytomis arba kitomis vakcinomis, specifiniais imunoglobulinais ir serumais yra registruojamos Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre.
29. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, diagnozavęs nepageidaujamą reakciją į skiepą ir suteikęs pacientui medicininę pagalbą, privalo:
29.1. Nedelsdamas (per 24 val.) žodžiu (telefonu) informuoti teritorinę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą bei Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą, nurodydamas vakcinos, imunoglobulino arba serumo tarptautinį ir firminį pavadinimą, gamintoją bei seriją, paciento amžių, kur ir kada pacientas skiepytas, bei nepageidaujamos reakcijos pobūdį.
29.2. Užpildyti Skiepų pašalinių reiškinių tyrimo protokolą (forma Nr. 392-1/a) ir per 15 kalendorinių dienų nuo reakcijos nustatymo (jei reakcija sukėlė pavojų gyvybei ar mirtį – per 7 kalendorines dienas) išsiųsti jį Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui, o kopiją pateikti teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai.
30. Teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos atsakingos už nustatytų nepageidaujamų reakcijų į skiepus ištyrimą, įvertinimą ir informacijos pateikimą Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui.
I. Vietinės reakcijos
| Injekcijos vietos abscesas |
Drenuojamas darinys injekcijos vietoje: |
Bet kuris |
|
|
bakterinis – jei yra aiškių infekcijos požymių (pūliavimas, uždegimas, |
|
|
|
karščiavimas, nustatytas sukėlėjas); |
|
|
|
sterilus – jei infekcijos požymių nėra. |
|
|
|
|
|
| Limfadenitas (taip pat |
Bent vienas iš šių požymių praėjus 2–6 mėn. po vakcinacijos: |
BCG |
| ir pūlinis limfadenitas) |
iki 1,5 cm arba daugiau padidėja bent vienas limfmazgis; |
|
|
|
drenuojama ertmė ties limfmazgiu. |
|
|
|
|
|
| Stipri vietinė reakcija |
Dūrio vietos paraudimas ir (arba) patinimas, lydimas bent vieno iš šių požymių: |
Bet kuris |
|
|
patinimas apie artimiausią sąnarį; |
|
|
|
skausmas, paraudimas ir patinimas, trunkantys ne mažiau kaip 3 dienas; |
|
|
|
būtina paciento hospitalizacija. |
|
II. Centrinės nervų sistemos (CNS) reakcijos
| Povakcininis paralitinis |
Ūmus vangus paralyžius (su karščiavimu ar be jo, staiga atsiradęs įvairių raumenų |
OPV |
| poliomielitas |
grupių silpnumas, dėl kurio raumenys gali netekti funkcijų, išsivysto atonija, |
|
|
|
išnyksta sausgyslių refleksai), prasidedantis praėjus 4–30 dienų po skiepijimo |
|
|
|
arba po 4-75 dienų po kontakto su paskiepytuoju. |
|
|
|
|
|
| Guillain-Barré |
Per 30 dienų po skiepijimo prasidedantis ūmus vangus, greitai progresuojantis, |
Bet kuris |
| sindromas (GBS) |
kylantis, simetriškas paralyžius be karščiavimo, su sensoriniais sutrikimais. |
|
|
|
|
|
| Encefalopatija |
Ūmus ligos priepuolis, prasidedantis ne vėliau kaip po 48 val. po vakcinacijos |
DTP, MMR arba kita |
|
|
DTP arba po 7-12 dienų po vakcinacijos tymų ar MMR vakcinomis ir |
vakcina, turinti kokliušo |
|
|
pasireiškiantis bent 2 iš šių simptomų: |
ar tymų komponento |
|
|
traukuliais; |
|
|
|
sunkiais sąmonės sutrikimais, trunkančiais ne trumpiau kaip vieną dieną; |
|
|
|
ryškiais elgesio pokyčiais, trunkančiais ne trumpiau kaip vieną dieną. |
|
|
|
|
|
| Traukuliai |
Traukuliai be židininių neurologinių požymių ar simptomų: |
Bet kuris (dažniau – DTP, |
|
|
febriliniai: jei temperatūra >38oC; |
kokliušo, MMR arba tymų |
|
|
afebriliniai: jei temperatūra normali ar subfebrili. |
vakcinos) |
|
|
|
|
| Encefalitas |
Encefalopatijos bei CNS uždegimo simptomai (neretai – ir likvoro pleocitozė |
Bet kuris |
|
|
ir/arba viruso nustatymas), prasidedantys praėjus 1–4 savaitėms po imunizacijos. |
|
|
|
|
|
| Meningitas |
Ūmiai prasidedantis karščiavimas, sprando raumenų rigidiškumas ir kiti |
Bet kuris |
|
|
meninginiai simptomai (Kernigo, Brudzinskio) bei likvoro laboratoriniai |
|
|
|
pokyčiai (pleocitozė ir/arba sukėlėjo nustatymas). |
|
III. KITOS NEPAGEIDAUJAMOS REAKCIJOS
| Anafilaktoidinė reakcija |
Ūmi alerginė reakcija, prasidėjusi per 2 val. po imunizacijos ir pasireiškianti bent |
Bet kuris |
| (ūmi hiperalerginė |
vienu iš šių simptomų: |
|
| reakcija) |
švokščiančiu alsavimu arba kvėpavimo sutrikimu dėl bronchų spazmo; |
|
|
|
laringospazmu/gerklų edema; |
|
|
|
dilgėline, veido edema arba generalizuota edema. |
|
|
|
|
|
| Anafilaksija |
Sunki alerginė reakcija, prasidedanti ūmiai per 1 valandą po imunizacijos ir |
Bet kuris |
| (anafilaksinis šokas) |
pasireiškianti kraujo apytakos sutrikimu (sąmonės sutrikimu, žemu arteriniu |
|
|
|
kraujospūdžiu, silpnu arba neapčiuopiamu periferiniu pulsu, dėl sutrikusios |
|
|
|
periferinės kraujotakos šąlančiomis galūnėmis, veido paraudimu ir stipriu |
|
|
|
prakaitavimu) su bronchospazmu, laringospazmu/gerklų edema arba be jų. |
|
|
|
|
|
| Šokas –kolapsas |
Ūmūs, sunkūs sutrikimai, pasireiškiantys jaunesniems kaip 10 metų vaikams |
DTP arba (rečiau) kitos |
| (hipotoniniai – |
per 48 val. (dažniausiai per 12 val.) po skiepijimo, trunkantys nuo 1 min. iki |
vakcinos |
| hiporeaktyvūs epizodai) |
kelių valandų ir apibūdinami visais šiais požymiais: |
|
|
|
silpnumu (dėl hipotonijos); |
|
|
|
susilpnėjusia reakcija (hiporeaktyvumu); |
|
|
|
blyškumu, cianoze arba jei ligonis tampa nekontaktiškas. |
|
|
|
|
|
| Atkaklus nenutrūksta- |
Nenutrūkstamas verksmas, prasidedantis ne vėliau kaip po 24 val. po |
DTP, kokliušo |
| mas verksmas |
imunizacijos, trunkantis ne mažiau kaip 3 valandas ir lydimas aukštų tonų riksmo. |
|
|
|
|
|
| Brachialinis neuritas |
Viršutinės galūnės nervinio rezginio disfunkcija, nesant kitų periferinės ar |
Vakcina, kurios sudėtyje – |
|
|
centrinės nervų sistemos pakenkimų, pasireiškianti praėjus 2–28 dienoms |
stabligės komponentas |
|
|
po skiepijimo. |
|
|
|
|
|
| Artralgija |
Sąnarių (dažniausiai smulkių periferinių) skausmas: |
MMR arba raudonukės |
|
|
persistuojantis – jei trunka ilgiau kaip 10 dienų, |
vakcina |
|
|
trumpalaikis – jei trunka ne ilgiau kaip 10 dienų. |
|
|
|
|
|
| Trombocitopenija |
Trombocitų kiekis <50000/ml, esant kraujosruvų ir (ar) kraujavimui, |
MMR |
|
|
pasireiškiantis po 15-35 dienų po skiepijimo. |
|
|
|
|
|
| Ostitas, osteomielitas |
Kaulo ar kaulų čiulpų uždegimas, prasidėjęs po 1–12 mėn. po vakcinacijos ir |
BCG |
|
|
patvirtintas išskiriant BCG padermės Mycobacterium bovis. |
|
|
|
|
|
| Diseminuota BCG |
Diseminuota infekcija, prasidėjusi po 1–12 mėn. po vakcinacijos ir patvirtinta |
BCG |
| infekcija |
išskiriant BCG padermės Mycobacterium bovis. |
|
|
|
|
|
| Karščiavimas |
Vidutinis (38–38,9oC) (vidutinis karščiavimas, jei nėra kitų simptomų, |
Bet kuris |
|
|
neregistruojamas ir apie jį informuoti nereikia); |
|
|
|
stiprus (39–40,4oC); |
|
|
|
ekstremalus (40,5oC arba daugiau). |
|
|
|
|
|
| Sepsis |
Ūmiai prasidėjusi generalizuota bakterinė infekcija, patvirtinta (jei įmanoma) |
Bet kuris |
|
|
atlikus bakteriologinį kraujo tyrimą. |
|
|
|
|
|
| Toksinio šoko |
Per kelias valandas po imunizacijos prasidėjęs karščiavimas, vėmimas, vandeninga |
Bet kuris |
| sindromas (TSS) |
diarėja, neretai pasibaigiantys mirtimi per 24–48 val. |
|
|
|
|
|
| Bet kurios nepageidaujamų reakcijų komplikacijos, liekamosios komplikacijos, kitos neįprastos reakcijos, mirtis. |
Bet kuris |
|
IV. PRIVALOMASIS HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ REGISTRAVIMAS IR INFORMACIJOS APIE JAS TEIKIMAS
32. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, nustatęs (įtaręs) hospitalinės infekcijos (2 priedas) atvejį, privalo tos įstaigos administracijos nustatyta tvarka pranešti įstaigos infekcijų kontrolės gydytojui arba asmeniui, atsakingam už hospitalinių infekcijų epidemiologinę priežiūrą, kontrolę (valdymą).
33. Infekcijų kontrolės gydytojas arba asmuo, atsakingas už hospitalinių infekcijų epidemiologinę priežiūrą, kontrolę (valdymą) asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, privalo:
33.1. nustatyta tvarka registruoti įstaigoje kiekvieną nustatytą (įtartą) hospitalinės infekcijos atvejį, kiekvieną hospitalinės infekcijos protrūkį (3 ir daugiau tarpusavyje susiję atvejai), kiekvieną mirties nuo hospitalinių infekcijų atvejį, atlikti epidemiologinį tyrimą ir analizę;
33.2. nustačius (įtarus), kad ligonis galėjo įgyti hospitalinę infekciją kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, informuoti tą įstaigą pagal tvarką, nurodytą šio įsakymo Privalomojo užkrečiamųjų ligų registravimo ir informacijos privalomojo teikimo apie jas tvarkos 2 punkte (Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi informaciją apie įtarimą dėl įgytos hospitalinės infekcijos toje įstaigoje, užregistruoja minėtą hospitalinės infekcijos atvejį);
33.3. nedelsdamas informuoti teritorinę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą apie nustatytus hospitalinių infekcijų protrūkius (3 ir daugiau tarpusavyje susiję atvejai) pagal pirmines diagnozes ir (ar) nustatytus mirties atvejus nuo hospitalinių infekcijų. Informacijos duomenis teikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 122 „Dėl skubios informacijos apie užkrečiamąsias ligas teikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 30-1095) 7, 8, 9 punktais;
33.4. pateikti teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai vieną kartą per ketvirtį (iki balandžio, liepos, spalio, sausio 5 d.) suvestinius duomenis apie pavienius susirgimų hospitalinėmis infekcijomis atvejus, protrūkius ir mirties nuo hospitalinių infekcijų atvejus. Pateikiami šie duomenys:
33.4.3. užregistruotų susirgusiųjų skaičius (pagal infekcijų pavadinimus):
33.4.4. mirusiųjų nuo hospitalinės infekcijos skaičius (pagal infekcijų pavadinimus):
33.4.5. židinių skaičius (pagal infekcijų pavadinimus):
34. Protrūkiui pasibaigus, per 10 dienų apibendrintus epidemiologinio tyrimo duomenis asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti tos pačios teritorijos administracinio vieneto visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai.
35. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo į apskaitą ir suvestines įrašyti visus susirgimų hospitalinėmis infekcijomis ir mirčių nuo jų atvejus, jei infekcija įgyta įstaigoje, nesvarbu, ar susirgusieji jau išvykę, ar tebegydomi.
36. Teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, gavusios pranešimą apie hospitalinių infekcijų protrūkį ir (ar) mirties nuo hospitalinės infekcijos atvejį, privalo pranešti Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui ar Ekstremalių sveikatai situacijų centrui ir pateikti duomenis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 122 „Dėl skubios informacijos apie užkrečiamąsias ligas teikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 30-1095) nustatyta tvarka.
37. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras (darbo laiku), Ekstremalių sveikatai situacijų centras (nedarbo laiku, poilsio ir švenčių dienomis) privalo užtikrinti skubios informacijos, gautos iš teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, priėmimą ir perdavimą Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijai.
38. Teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos tvarko visų teritorijoje užregistruotų hospitalinių infekcijų atvejų apskaitą ir, pasibaigus ataskaitiniams metams, pildo statistines ataskaitos formas Nr. 5 ir Nr. 51 „Sveikata“ (metinė) ir iki sausio 15 d. jas pateikia Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui.
39. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras tvarko visų Lietuvos teritorijoje užregistruotų hospitalinių infekcijų atvejų apskaitą ir, pasibaigus ataskaitiniams metams, užpildo statistinės ataskaitas (formos Nr. 5 ir Nr. 51 „Sveikata“ (metinė)) ir iki vasario 15 d. jas pateikia Lietuvos sveikatos informacijos centrui.
V. PRIVALOMAI REGISTRUOJAMŲ HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ SĄRAŠAS
IR DIAGNOZAVIMO KRITERIJAI
40. Hospitalinė infekcija – bet kokie bakterinės, virusinės, parazitinės, grybelinės kilmės susirgimai, susiję su ligonio hospitalizavimu, tyrimais, gydymu asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat su darbu joje.
41. Bendrieji hospitalinių infekcijų diagnozavimo principai ir kriterijai:
41.1. Daugelis bakterinių hospitalinių infekcijų pasireiškia praėjus 48 ir daugiau valandų po hospitalizavimo. Kiekvienos infekcijos atveju įvertinamas ryšys tarp jos atsiradimo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atsižvelgiama į inkubacinį periodą ir epidemiologinę anamnezę.
41.2. Hospitalinės infekcijos diagnozuojamos remiantis klinikiniais ir (ar) laboratoriniais duomenimis, taip pat gali būti panaudoti pagalbiniai duomenys (pvz.: rentgenogramų, patologinių tyrimų išvados ir kt.).
41.3. Hospitaline infekcija yra laikoma infekcija, įgyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir kliniškai pasireiškusi joje arba išvykus iš jos, taip pat naujagimių infekcija, įgyta gimdymo metu.
41.4. Hospitaline infekcija nelaikoma, jeigu:
41.4.2. ligonis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą buvo hospitalizuotas, gydomas ir (ar) jam atliekami tyrimai (apžiūra) užkrečiamosios ligos inkubacijos periodu;
41.4.3. buvimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje metu komplikuojasi ar išplinta infekcija, dėl kurios asmuo hospitalizuotas;
41.4.4. žinoma ar įtariama, kad naujagimis užsikrėtė transplacentiniu būdu (pvz.: virusinė (herpes simplex) infekcija, toksoplazmozė, raudonukė, citomegalovirusinė infekcija, sifilis) ir ši infekcija pasireiškia per 48 ir mažiau valandų po gimimo;
41.4.5. mikroorganizmų kolonizacija ant žmogaus kūno ar jo viduje nesukelia klinikinių infekcijos simptomų;
42. Hospitalinių infekcijų diagnozavimo kriterijai:
42.1. Pirminėms kraujo infekcijoms (A40, A41, 085, T80.2, T81.4) priklauso laboratoriškai patvirtintos kraujo infekcijos ir klinikinis sepsis:
42.1.1. kraujo infekcija diagnozuojama tada, kai iš kraujo išskiriami mikrobai ir yra šių požymių:
42.1.1.1. žinomų patogenų randama kraujo pasėlyje ir jie nesusiję su infekcija kitoje vietoje. Kai iš kraujo pasėlio išskirtas mikroorganizmas susijęs su kitos lokalizacijos hospitaline infekcija, kraujo infekcija vadinama antrine. Išimtis yra kraujo infekcijos, susijusios su kraujagyslių intervencinėmis priemonėmis, kurios visos priklauso pirminėms kraujo infekcijoms, nors kraujagyslės dūrio vietoje yra vietinių infekcijos požymių;
42.1.1.2. karščiavimas (daugiau kaip 38°C), šalčio krėtimas ar hipotenzija ir kuris nors iš šių požymių:
42.1.1.2.1. dviejuose skirtingomis aplinkybėmis paimtuose kraujo pasėliuose randama įprastinių sveikos odos mikroorganizmų (pvz.: difteroidų, Bacillus padermių, Propionibacterium padermių, koaguliazės nesintetinančių stafilokokų arba mikrokokų), nesusijusių su infekcija kitoje vietoje;
42.1.1.2.2. ligonio, kuriam gydyti naudojamos kraujagyslių intervencinės priemonės, kraujyje rasta įprastinių sveikos odos mikroorganizmų (pvz.: difteroidų, Bacillus padermių, Propionibacterium padermių, koaguliazės nesintetinančių stafilokokų arba mikrokokų) ir gydytojas skiria antimikrobinį gydymą;
42.1.1.2.3. kraujyje rasta antigenų (pvz.: Candida padermių, herpes simplex, varicella zoster, influensos haemofilo, pneumonijos streptokoko, meningokoko, B grupės streptokokų), nustatyta požymių ir yra patogeninių mikroorganizmų, nesusijusių su infekcija kitoje vietoje. Bakterijų, grybų ar virusų antigenų nustatymui naudojami greiti diagnostiniai testai (pvz.: imunoelektroforezė, lateksinė agliutinacija);
42.1.1.3. ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus ligoniui būdingas vienas iš šių požymių: karščiavimas (daugiau kaip 38°C), hipotermija (mažiau kaip 37°C), apnėja ar bradikardija ir bet kuris iš žemiau išvardytų:
42.1.1.3.1. kraujyje yra įprastinių sveikos odos mikroorganizmų (pvz.: difteroidų, Bacillus padermių, Propionibacterium padermių, koaguliazės nesintetinančių stafilokokų arba mikrokokų), randamų dviejuose ir daugiau skirtingomis aplinkybėmis paimtuose kraujo pasėliuose ir nesusijusiuose su infekcija kitoje vietoje;
42.1.1.3.2. ligonio, kuriam gydyti naudojamos kraujagyslių intervencinės priemonės, kraujyje rasta įprastinių sveikos odos mikroorganizmų (pvz.: difteroidų, Bacillus padermių, Propionibacterium padermių, koaguliazės nesintetinančių stafilokokų arba mikrokokų) ir gydytojas skiria antimikrobinį gydymą;
42.1.2. Klinikinis sepsis diagnozuojamas tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
42.1.2.1. be jokios kitos priežasties nustatomas vienas iš šių klinikinių požymių ar simptomų: karščiavimas (daugiau kaip 38°C), hipotenzija (sistolinis spaudimas mažiau kaip 90 mmHg) ar oligurija (mažiau kaip 20cm3/val.), leukocitozė daugiau kaip 12 000 ir:
42.1.2.2. Be jokios kitos nustatytos priežasties ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus ligoniui būdingas vienas iš šių klinikinių simptomų: karščiavimas (daugiau kaip 38°C), hipotermija (mažiau kaip 37°C), apnėja ar bradikardija ir visi šie:
42.2. Naujagimių pūslinė (L00) diagnozuojama, kai:
42.3. Osteomielitas (M86.0, M86.1) diagnozuojamas tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
42.3.3. be jokios kitos priežasties yra du iš šių simptomų: karščiavimas (daugiau kaip 38oC), vietinis patinimas, skausmas, karštis ar išskyrų įtariamoje infekcijos vietoje ir bet kuris iš šių požymių:
42.4. Krūties abscesas ar mastitas (O91.1, P39.0) diagnozuojamas, kai yra nors vienas iš šių požymių:
42.4.1. Iš pažeistų krūties audinių ar skysčio, paimto incizijos ir drenavimo ar adatinės punkcijos metu, pasėlio išaugo mikroorganizmų.
42.4.2. Krūties abscesas ar kiti infekcijos požymiai nustatyti operacijos ar histopatologinio tyrimo metu.
42.5. Naujagimio omfalitas (P38, ne vyresniems kaip 30 dienų amžiaus) diagnozuojamas, kai yra nors vienas iš šių požymių:
42.5.1. Eritema ir (ar) serozinės išskyros iš bambutės ir vienas iš mikrobiologinių tyrimų rezultatų:
42.6. Naujagimio odos infekcija (P39.4) diagnozuojama, kai yra nors vienas šių požymių:
42.6.2. Pažeistoje vietoje yra du iš šių simptomų: vietinis skausmas ar jautrumas, patinimas, paraudimas ar karštis ir gautas teigiamas atsakymas vieno iš šių tyrimų:
42.6.2.1. iš pažeistos vietos punktato ar išskyrų pasėlio išskirta mikroorganizmų (jei išaugęs mikroorganizmas yra normalios odos mikrofloros, pasėlyje turi būti jo monokultūra);
42.7. Pneumonija (J13, J14, J15, J18) – tai įvairių klinikinių, radiologinių ir laboratorinių infekcijos požymių deriniai. Nors diagnozuojant pneumoniją skreplių pasėliai nereikšmingi, jie leidžia identifikuoti ligos sukėlėją ir pateikti vertingų duomenų apie jo jautrumą antibiotikams. Pneumonija diagnozuojama tada, kai yra nors vienas iš šių požymių:
42.7.1. plaučiuose girdimi karkalai ar paduslėjęs perkusinis garsas ir yra bet kuris iš šių simptomų:
42.7.2. krūtinės radiografiniais tyrimais nustatyta naujo ar progresuojančio infiltrato ertmė arba rasta skysčio pleuros ertmėje ir yra bet kuris iš šių požymių:
42.7.2.3. iš trachėjos aspirato, bronchų nuograndų ar biopsijos pasėlio išaugo patogeninių mikroorganizmų;
42.7.2.5. nustatytas antikūnų (IgM) titras patogeniniam mikroorganizmui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose;
42.7.3. Ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus ligoniui būdingi du iš šių simptomų: apnėja, tachipnėja, bradikardija, sunkus kvėpavimas, sausi ar drėgni karkalai arba kosulys ir bet kuris iš šių požymių:
42.7.3.4. iš trachėjos aspirato, bronchų nuograndų ar biopsijos pasėlio išaugo patogeninių mikroorganizmų;
42.7.3.6. nustatytas antikūnų (IgM) titras patogenui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose;
42.7.4. Ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus ligoniui krūtinės radiologiniais tyrimais nustatyta naujo ar progresuojančio infiltrato ertmė ar skystis pleuros ertmėje, taip pat yra bet kuris iš šių požymių:
42.7.4.4. iš trachėjos aspirato, bronchų nuograndų ar biopsijos pasėlio išaugo patogeninių mikroorganizmų;
42.7.4.6. nustatytas antikūnų (IgM) titras patogeniniam mikroorganizmui vienkartiniame tyrime arba keturis kartus padidėjęs antikūnų (IgG) titras poriniuose serumų pavyzdžiuose;
42.8. Operacinių žaizdų infekcijoms (A48.0, O86.0, T81.4, T82.6, T82.7, T85.7) priklauso paviršinės ir giliosios operacinių žaizdų infekcijos.
42.8.1. Paviršinė operacinės žaizdos infekcija diagnozuojama, kai infekcija pjūvio vietoje prasideda per 30 dienų po operacijos ir apima odą, poodinį audinį ar raumenis, esančius virš fascijos sluoksnio, taip pat yra vienas iš šių požymių:
42.8.1.3. vietinis skausmas arba jautrumas, patinimas, paraudimas, karščiavimas pjūvio vietoje ir specialiai chirurgo atverta žaizda, nors žaizdos pasėlio tyrimas neigiamas;
42.8.2. Gilioji operacinės žaizdos infekcija diagnozuojama, kai infekcija operacijos vietoje atsiranda per 30 dienų po operacijos, jei nebuvo palikta jokio dirbtinės kilmės implantato (pvz.: širdies vožtuvo protezas, ne žmogaus kraujagyslės lopas, mechaninė širdis ar šlaunikaulio protezas ir kt.), kuris yra implantuojamas ligoniui operacijos metu ilgam laikui arba per vienus metus (jei paliktas implantatas), kai infekcija susijusi su operacija, apima audinius ar ertmes, esančius ties ar žemiau fascijos, taip pat yra vienas iš šių požymių:
42.8.2.2. spontaniškai atsivėrusi ar chirurgo specialiai atverta žaizda, kai ligonis karščiuoja (daugiau kaip 38°C), ir (ar) jaučia vietinį skausmą arba vieta yra jautri, nors žaizdos pasėlio atsakymas neigiamas;
42.8.2.3. abscesas ar kitas infekcijos požymis, nustatytas tiesiogiai apžiūrint operacijos ar histopatologinio arba radiologinio tyrimo metu;
42.9. Šlapimo takų infekcijos. Ūminis cistitas (N30.0). Simptominė šlapimo takų infekcija diagnozuojama, kai yra:
42.9.1. vienas iš šių simptomų: karščiavimas (daugiau kaip 38°C), staigus ir dažnas šlapinimasis, dizurija ar skausmas viršgakčio srityje, šlapimo pasėlyje (šlapimo tyrimai nustatant šlapimo takų infekciją turi būti paimti aseptiškai) išauga ne daugiau kaip dviejų rūšių mikroorganizmų 105 ar daugiau kolonijų/cm3;
42.9.2. du iš šių simptomų: karščiavimas (daugiau kaip 38°C), staigus ir dažnas šlapinimasis, dizurija ar skausmas viršgakčio srityje, taip pat bet kuris vienas iš šių požymių:
42.9.2.2. piurija (10 ar daugiau leukocitų/mm3 arba 3 ar daugiau leukocitų regėjimo lauke didžiuoju padidinimu);
42.9.2.4. dviejuose šlapimo pasėliuose auga 102 ar daugiau kolonijų/ml šlapimo to paties šlapimo takų patogeno (gram neigiama bakterija arba Staphylococcus saprophyticus);
42.9.2.5. ligonio, kuriam paskirtas antimikrobinis gydymas, šlapimo pasėlyje išauga 105 ar mažiau kolonijų/ml šlapimo vienos rūšies šlapimo takų patogeno (gram neigiama bakterija arba Staphylococcus saprophyticus);
42.9.3. Ne vyresniam kaip 12 mėnesių amžiaus ligoniui būdingas vienas iš šių simptomų: karščiavimas (ne mažiau kaip 38°C), hipotermija (mažiau kaip 37°C), apnėja, bradikardija, dizurija, letargija ar vėmimas; taip pat vienas iš šių požymių:
42.9.3.2. piurija (10 ar daugiau leukocitų/mm3 arba 3 ar daugiau leukocitų regėjimo lauke didžiuoju padidinimu);
42.9.3.4. dviejuose šlapimo pasėliuose išauga 102 ar daugiau kolonijų/ml to paties šlapimo takų patogeno (gram neigiamos bakterijos, Staphylococcus saprophyticus);
42.9.3.5. ligonio, kuriam paskirtas antimikrobinis gydymas, šlapimo pasėlyje išauga 105 ar mažiau kolonijų/ml vienos rūšies šlapimo takų patogeno (gram neigiamos bakterijos, Staphylococcus saprophyticus);
Privalomojo epidemiologinio registravimo,
privalomojo informacijos apie
epidemiologinio registravimo objektus turinio
ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos
1 priedas
PRIVALOMAI REGISTRUOJAMŲ ASMENS IR VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ SĄRAŠAS
| Eil. Nr. |
Ligos pavadinimas |
Ligų kodas pagal TLK-10 |
|
|
|
|
| 1. |
Cholera |
A00 (A00.0, A00.1, A00.9) |
| 2. |
Vidurių šiltinė ir paratifai |
A01 (A01.0-A01.4) |
| 3. |
Kitos salmoneliozės |
A02 |
| 4. |
Šigeliozės |
A03 |
| 5. |
Kitos bakterinės žarnyno infekcijos |
A04 (A04.0-A04.9) |
| 6. |
Kitos bakterinės maisto toksinės infekcijos |
A05 (A05.0-A05.4, A05.8, A05.9) |
| 7. |
Virusinės ir kitos patikslintos žarnyno infekcijos |
A08 (A08.0-A08.5) |
| 8. |
Diarėja ir gastroenteritas infekcinės kilmės |
A09 |
| 9. |
Ūminė amebinė dizenterija |
A06.0 |
| 10. |
Kitos pirmuonių sukeltos žarnyno ligos |
A07 (A07.0-A07.3, A07.8, A07.9) |
| 11. |
Kvėpavimo organų tuberkuliozė |
A15, A16 |
| 12. |
Maras |
A20 |
| 13. |
Tuliaremija |
A21 |
| 14. |
Juodligė |
A22 |
| 15. |
Bruceliozė |
A23 |
| 16. |
Leptospirozė |
A27 |
| 17. |
Raupsai |
A30 |
| 18. |
Listeriozė |
A32, P37.2 |
| 19. |
Stabligė |
A33-A35 |
| 20. |
Difterija |
A36 |
| 21. |
Kokliušas |
A37 (A37.0, A37.1, A37.8, A37.9) |
| 22. |
Skarlatina |
A38 |
| 23. |
Meningokokinė infekcija |
A39 |
| 24. |
Bakterinis meningitas |
G00 (G00.0-G00.3, G00.8, G00.9) |
| 25. |
Laimo liga |
A69.2 |
| 26. |
Kitos chlamidijų sukeltos ligos |
A70-A74 |
| 27. |
Lytiškai santykiaujant plintančios chlamidijų sukeltos ligos |
A56 |
| 28. |
Epideminė šiltinė ir Brill’o liga |
A75 (A75.0, A75.1) |
| 29. |
Ku-karštligė |
A78 |
| 30. |
Ūminis poliomielitas |
A80 (A80.0-A80.4, A80.9) |
| 31. |
CNS lėtinė virusinė liga |
A81 |
| 31.1. |
Creudzfeldt–Jakobo liga |
A81.0 |
| 31.2. |
Kitos lėtinės virusinės centrinės nervų sistemos infekcijos (Kuru) |
A81.8 |
| 31.3. |
Lėtinė virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, nepatikslinta |
A81.9 |
| 32. |
Pasiutligė |
A82 |
| 33. |
Erkinis virusinis encefalitas (Rusijos pavasario-vasaros) |
A84.0 |
| 34. |
Virusinis meningitas |
A87 (A87.0-A87.2, A87.8, A87.9) |
| 35. |
Vėjaraupiai |
B01 |
| 36. |
Tymai |
B05 |
| 37. |
Raudonukė |
B06 |
| 38. |
Įgimtos raudonukės sindromas |
P35.0 |
| 39. |
Kojų–burnos liga (snukio–nagų liga) |
B08.8 |
| 40. |
Virusiniai hepatitai |
B15-B19 |
| 41. |
Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) liga |
B20-B24 |
| 42. |
Besimptomis žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) nešiojimas |
Z21 |
| 43. |
Sifilis |
A50-A53 |
| 44. |
Gonokokinė infekcija |
A54 |
| 45. |
Citomegaloviruso sukeltos ligos |
B25 |
| 46. |
Įgimta citomegalo virusinė infekcija |
P35.1 |
| 47. |
Kiaulytė |
B26 |
| 48. |
Infekcinė mononukleozė |
B27 |
| 49. |
Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos |
J00-J06 |
| 50. |
Gripas |
J10-J11 |
| 51. |
Legionierių liga |
A48.1, A48.2 |
| 52. |
Beždžionių raupai |
B04 |
| 53. |
Moskitinis virusinis encefalitas |
A83 (A83.0-A83.6, A83.8, A83.9) |
| 54. |
Denge karštligė |
A90 |
| 55. |
Denge hemoraginė karštligė |
A91 |
| 56. |
Geltonoji karštligė |
A95 |
| 57. |
Lassa karštligė |
A96.2 |
| 58. |
Kitos virusinės hemoraginės karštligės |
A98 |
| 58.1. |
Marburgo virusinė liga |
A98.3 |
| 58.2. |
Ebola virusinė liga |
A98.4 |
| 58.3. |
Hemoraginė karštligė su inkstų sindromu |
A98.5 |
| 59. |
Maliarija |
B50, B51, B52, B53, B54 |
| 60. |
Leišmaniozė |
B55 |
| 61. |
Toksoplazmozė |
B58 (B58.0-B58.3, B58.8, B58.9) |
| 62. |
Įgimta toksoplazmozė |
P37.1 |
| 63. |
Pneumocistozė |
B59 |
| 64. |
Šistosomatozė (schistosomiasis) |
B65 |
| 65. |
Kitos trematodų sukeltos infekcijos |
B66 (B66.0, B66.3, B66.4, B66.9) |
| 66. |
Echinokokozė |
B67 |
| 67. |
Teniazė |
B68 (B68.0, B68.1, B68.9) |
| 68. |
Cisticerkozė |
B69 |
| 69. |
Difilobotriazė |
B70.0 |
| 70. |
Kitos kaspinuočių sukeltos cestodinės infekcijos |
B71 (B71.0, B71.1, B71.9) |
| 71. |
Trichineliozė |
B75 |
| 72. |
Askaridozė |
B77 |
| 73. |
Strongiloidozė |
B78 |
| 74. |
Trichiurozė (trichocefaliozė) |
B79 |
| 75. |
Enterobiozė |
B80 |
| 76. |
Anisakiazė |
B81.0 |
| 77. |
Trichostrongiliozė |
B81.1 |
| 78. |
Toksokariazė |
B83.0 |
| 79. |
Pedikuliozė ir ftiriazė |
B85 |
| 80. |
Niežai |
B86 |
| 81. |
Dermatofitijos |
B35 (B35.0-B35.6, B35.8, B35.9) |
| 82. |
Giliosios mikozės |
B38-B47 |
______________
Privalomojo epidemiologinio registravimo,
privalomojo informacijos apie
epidemiologinio registravimo objektus turinio
ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos
2 priedas
PRIVALOMAI REGISTRUOJAMŲ HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ SĄRAŠAS
| Eil. Nr. |
Infekcijos pavadinimas |
Ligos kodas pagal TLK – 10 |
|
|
|
|
| 1. |
Streptokokinė septicemija (Naujagimio hospitalinė infekcija diagnozuojama |
A40 |
|
|
per 30 dienų nuo gimimo) |
|
| 2. |
Kitos septicemijos (Naujagimio hospitalinė infekcija diagnozuojama |
A41 |
|
|
per 30 dienų nuo gimimo) |
|
| 3. |
Dujinė gangrena |
A48.0 |
| 4. |
Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko |
J13 |
| 5. |
Pneumonija, sukelta hemofilus influensa |
J14 |
| 6. |
Bakterinė pneumonija, neklasifikuojama kitur |
J15 |
| 7. |
Pneumonija, pneumonijos sukėlėjas nenustatytas |
J18 |
| 8. |
Naujagimių pūslinė |
L00 |
| 9. |
Ūminis hematogeninis osteomielitas (Naujagimio hospitalinė infekcija diagnozuojama |
M86.0 |
|
|
per 30 dienų nuo gimimo) |
|
| 10. |
Kitas ūminis osteomielitas (Naujagimio hospitalinė infekcija diagnozuojama |
M86.1 |
|
|
per 30 dienų nuo gimimo) |
|
| 11. |
Ūminis cistitas |
N30.0 |
| 12. |
Sepsis po gimdymo |
O85 |
| 13. |
Akušerinės operacinės žaizdos infekcija |
O86.0 |
| 14. |
Krūties abscesas, susijęs su vaiko gimimu |
O91.1 |
| 15. |
Naujagimių omfalitas su negausiu kraujavimu ar be jo (Naujagimio hospitalinė infekcija |
P38 |
|
|
diagnozuojama per 30 dienų nuo gimimo) |
|
| 16. |
Naujagimio infekcinis mastitas |
P39.0 |
| 17. |
Naujagimio odos infekcija |
P39.4 |
| 18. |
Infekcija po infuzijos, transfuzijos ir terapinės injekcijos |
T80.2 |
| 19. |
Infekcija po procedūros, neklasifikuojama kitur |
T81.4 |
| 20. |
Infekcija ir uždegimo reakcija dėl širdies vožtuvo protezo |
T82.6 |
| 21. |
Infekcija ir uždegimo reakcija dėl kito širdies ir kraujagyslės įtaiso, implantato ir transplantato |
T82.7 |
| 22. |
Infekcija ir uždegimo reakcija dėl kitų vidinių protezinių įtaisų, implantatų ir transplantatų |
T85.7 |
______________