LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XIP-1846(2)
2012 m. sausio 18 d. Nr. 67
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. SV-S-1403 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 7, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1846(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekte siūloma palengvinti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo naštą ūkininkams ir jų partneriams, nors lėšų šaltiniai dėl šio pasiūlymo sumažėsiančioms Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamoms padengti nenumatyti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d. nutarime (Žin., 1997, Nr. 23-546) pažymėta, kad sukurtos socialinio draudimo sistemos paskirtis – ne vien išmokėti socialinio draudimo pensijas ir pašalpas, bet pirmiausia surinkti visas įstatymo numatytas lėšas. Pažymėtina, kad sukauptas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas 2008–2011 metais viršija 7,3 mlrd. (septyni milijardai trys šimtai tūkstančių) litų, o 2012 metais prognozuojama, kad šio biudžeto deficitas viršys 2 mlrd. (du milijardai) litų. Įvertinant esamą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būklę ir siekiant užtikrinti valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimą laiku, manoma, kad mokesčių lengvatų sąrašas šiuo metu neturėtų būti plečiamas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu yra 7 756 ūkininkai, kuriuos, pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, reikėtų atleisti nuo prievolės mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, tad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas kasmet prarastų beveik 28 mln. (dvidešimt aštuoni milijonai) litų. Kadangi Įstatymo projektui įgyvendinti reikėtų skirti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o Lietuvos Respublikai 2009 metais pradėta perviršinio deficito procedūra ir Lietuvos Respublikai pateiktose Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijose reikalaujama ištaisyti perviršinio deficito būklę iki 2012 metų pabaigos ir sumažinti deficitą iki Europos Sąjungos steigimo sutartyje nustatytų dydžių, be to, atsižvelgiant į tai, kad teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas (Žin., 1996, Nr. 112-2558), pildyti mokesčių lengvatų sąrašą šiuo metu netikslinga.
2. Įstatymo projektas neatitinka Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), 2 dalies 20 punkto nuostatos, pagal kurią numatyta per 2009–2011 metus pertvarkyti socialinio ir sveikatos draudimo sistemas, į jas įtraukiant šiuo metu nedalyvaujančius asmenis, ir suvienodinti vienodomis sąlygomis dirbančių asmenų dalyvavimo šiose sistemose principus.
3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad galiojanti ūkininkų ir jų partnerių apmokestinimo socialinio draudimo įmokomis tvarka keistina, nes ūkininkų pajamos tokios mažos, kad jų neužtenka gamybos sąnaudoms padengti. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) 2 straipsnio 8 dalį ir 4 straipsnio 3 dalį prievolei ūkininkams ir jų partneriams mokėti valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas atsirasti reikia, kad ūkio ekonominis dydis būtų lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis, t. y. ūkio bendrasis standartinis gamybinis pelnas turi būti lygus arba didesnis nei 16 572 (šešiolika tūkstančių penki šimtai septyniasdešimt du) litai. Todėl manytina, kad 2 736 (du tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt šeši) litų metinės valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 864 (aštuoni šimtai šešiasdešimt keturi) litų sveikatos draudimo įmokos leidžia iš likusio bendrojo standartinio gamybinio pelno padengti gamybos sąnaudas.