LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE METINĖS 2008 M. PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2008 m. liepos 9 d. Nr. A1-235

Vilnius

Vadovaudamasi 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo, panaikinančio Tarybos sprendimą Nr. 2004/904/EB (OL 2007 L 144, p. 1), 20 straipsniu:

1. Tvirtinu Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje metinę 2008 m. programą (pridedama).

2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę ministerijos sekretorei Violetai Murauskaitei.

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                  VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

Europos Sąjungos vėliava	EPF ženklas

PATVIRTINA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. A1-235

EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE METINĖ 2008 M. PROGRAMA

VALSTYBĖ NARĖ – Lietuva

FONDAS – Europos pabėgėlių fondas (toliau vadinama – EPF)

ATSAKINGA INSTITUCIJA – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

METAI – 2008 m.

1. BENDROSIOS PROJEKTŲ, KURIE BUS FINANSUOJAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATRANKOS TAISYKLĖS

Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje metinė 2008 m. programa (toliau vadinama – EPF metinė programa) – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – atsakinga institucija) parengtas ir kartu su Europos Komisija patvirtintas strateginis šaliai skiriamų EPF investicijų planavimo dokumentas, nustatantis EPF paramos investavimo kryptis, veiklas, jų tikslus ir numatomus rezultatus.

Projektų atranką organizuoja ir vykdo atsakinga institucija kartu su Paramos fondu Europos socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – deleguota institucija), vadovaudamiesi Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gegužės 23 d. bendrai priimtu sprendimu Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo, panaikinančiu Tarybos sprendimą Nr. 2004/904/EB (OL 2007 L 144, p. 1), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. A1-253 (Žin., 2007, Nr. 101-4121) patvirtinta Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. programos Lietuvoje valdymo ir kontrolės sistema, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. A1-151 (Žin., 2006, Nr. 57-2046) patvirtintomis Projektų, finansuojamų įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje programas, teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklėmis bei kiekvienų metų Gairėmis pareiškėjams.

2. VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMŲ PAKEITIMAI (JEIGU TAIKYTINA)

Netaikoma.

3. VEIKSMAI, KURIE BUS REMIAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATSIŽVELGIANT Į PASIRINKTUS PRIORITETUS

Atsakinga institucija, administruodama EPF metinę programą užtikrins, kad būtų įgyvendinami du prioritetai:

– Bendrijos acquis prieglobsčio srityje, įskaitant su integracijos tikslais susijusias sritis, nustatytų principų ir priemonių įgyvendinimas;

– Orientacinių priemonių ir vertinimo metodikos kūrimas, siekiant įvertinti ir pagerinti prašymų suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjimo tvarką ir remti administracines struktūras joms stengiantis spręsti klausimus, kilusius dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis.

Trečiojo prioriteto „Priemonės, padedančios stiprinti valstybių narių ir trečiųjų šalių dalijimąsi atsakomybe“ Lietuvos Respublika neįgyvendins, nes pagal dabartinę Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką ši veikla Lietuvoje nevykdoma.

Veiksmai 1 prioritetui įgyvendinti

1 PRIORITETAS: Bendrijos acquis prieglobsčio srityje, įskaitant su integracijos tikslais susijusias sritis, nustatytų principų ir priemonių įgyvendinimas

Tai turėtų padėti užtikrinti tinkamas priėmimo sąlygas, sąžiningas ir veiksmingas procedūras bei 1951 m. konvencijos dėl pabėgėlio statuso (Žin., 1997, Nr. 12-227) taikymą EPF tikslinėms grupėms, remiantis šiais Bendrijos teisės aktais:

1) 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (OL 2003 L 31, p. 18);

2) 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos sujungimą (OL 2003 L 251, p. 12), kiek atitinkamos nuostatos yra susijusios su pabėgėliais;

3) 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (OL 2004 L 304, p. 12);

4) 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (OL 2005 L 326, p. 13).

Šioje srityje Bendrijos įnašas galėtų būti padidintas iki 75 proc. projektams, skirtiems įgyvendinti šiuos specialiuosius prioritetus:

(1) veiksmai, kuriais siekiama atsižvelgti į ypatingus pažeidžiamų žmonių, pirmiausia nelydimų mažamečių, poreikius, ir specifinės priemonės, kuriomis siekiama geriau apibrėžti sąvokas ir valstybių narių taikomą tvarką nustatant pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus ir tinkamai reaguoti į tokius poreikius;

(2) veiksmai, dėl kurių pagerės asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, nustatymas ir (arba) prieglobsčio prašymų pasienyje tvarkymas, pirmiausia plėtojant specialias mokymo programas.

Veiksmai 2 prioritetui įgyvendinti

2 PRIORITETAS: Orientacinių priemonių ir vertinimo metodikos kūrimas siekiant įvertinti ir pagerinti prašymų suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjimo tvarką ir remti administracines struktūras joms stengiantis spręsti klausimus, kilusius dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis

Šioje srityje Bendrijos įnašas galėtų būti padidintas iki 75 proc. projektams, skirtiems įgyvendinti šiuos specialiuosius prioritetus:

(1) priemonės, skirtos atlikti nepriklausomą nacionalinės prieglobsčio sistemos darbo ir galimybių ją patobulinti peržiūrą;

(2) priemonių, kuriomis siekiama nacionaliniu lygmeniu nuosekliau priimti sprendimus dėl acquis taikymo, pvz., siekiant, kad prieigą prie teisminės praktikos duomenų bazių turėtų visos atitinkamos suinteresuotosios šalys, kūrimas;

(3) priemonės, skirtos didinti nacionalinių prieglobsčio tarnybų pajėgumą bendradarbiauti su kitų valstybių narių prieglobsčio tarnybomis, ypač rinkti, analizuoti ir vertinti informaciją apie kilmės šalis arba kilmės regionus, kad tokia informacija būtų galima keistis su kitomis valstybėmis narėmis.

3.1. Kiekvieno veiksmo tikslas ir taikymo sritis

3.1.1. Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūros gerinimas (pagal 1 prioritetą)

Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama apgyvendinimo infrastruktūrai ir paslaugoms; mokymams, skirtiems užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojams būtų taikomos prieglobsčio procedūros; materialinei pagalbai ir medicininei priežiūrai ar psichologinei pagalbai teikti; švietimui; informacijai vietos bendruomenėms teikti bei valdžios institucijų, bendrausiančių priimančioje šalyje, personalo mokymams; prieglobsčio prašančių pažeidžiamų grupių (ypač vienišų moterų) apgyvendinimo, saugumo sąlygoms gerinti. Lyties skirtumais pagrįstos prievartos, ypač vienišų moterų seksualinio išnaudojimo, prevencija prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo vietose yra vienas iš pagrindinių priėmimo srities prioritetų visame pasaulyje. Šiuo metu Užsieniečių registracijos centre specialių sąlygų apgyvendinti vienišas moteris ar kitus pažeidžiamus asmenis nėra.

Lietuvos Respublikoje yra įsteigti du centrai: Užsieniečių registracijos centras ir Pabėgėlių priėmimo centras. Prieglobsčio prašytojų integracijos procesas susideda iš trijų sąlyginių etapų: išankstinė integracija, pasirengimo integracijai etapas ir tikroji integracija. Išankstinės integracijos etapas trunka nuo 48 val. iki 6 mėn. Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, kol Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priima sprendimą dėl asmens statuso. Pasirengimo integracijai etapas prasideda Pabėgėlių priėmimo centre ir gali tęstis iki 6 mėn. Tikroji integracija prasideda, kai užsieniečiai, kuriems suteiktas prieglobstis, pradeda gyventi savivaldybėse.

Pagrindiniai Užsieniečių registracijos centro poreikiai yra infrastruktūros sutvarkymas, tinkamų gyvenimo sąlygų pažeidžiamoms grupėms sukūrimas ir didesnis socialinių darbuotojų bei psichologų skaičius.

Pasienio zonose būtina skatinti infrastruktūrą užtikrinti psichologinę, medicininę, teisinę pagalbą ir tobulinti pasienio darbuotojų kvalifikaciją prieglobsčio procedūros vykdymo klausimais.

EPF parama teikiama tik prieglobsčio prašytojams, pabėgėliams ir asmenims, gavusiems bet kurią kitą tarptautinės apsaugos formą bet neteikiama nelegaliems migrantams.

3.1.2. Numatomi paramos gavėjai

Kad galėtų gauti paramą pareiškėjas privalo būti viešasis juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikoje, arba viešasis juridinis asmuo, kurio registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma.

3.1.3. Prašome nurodyti, jeigu taikytina, priežastis, dėl kurių projektą (-us) tiesiogiai įgyvendina atsakinga institucija, veikianti kaip pagrindinis pareiškėjas

Netaikoma.

3.1.4. Numatomi kiekybiškai įvertinti rezultatai ir rodikliai, kurie bus naudojami

EPF metinėje programoje nustatyti pagrindiniai ir specialieji prioritetai, tikslai ir bendra veikla. Konkretesnių tikslų siekiama atsižvelgiant į kiekvieną atskirą veiklą. Vertinant EPF naudą Lietuvoje programiniu lygmeniu, reikia nustatyti institucijų, administruojančių EPF paramą, sugebėjimus, kompetenciją, kvalifikaciją bei įgūdžius. Projektų lygmeniu – projektų vykdytojų kompetenciją pasirengimą įgyvendinti projektą, pasiekti paraiškoje užsibrėžtus tikslus, sugebėjimą tinkamai panaudoti paramos lėšas ir pan. Siekiant įvertinti EPF efektyvumą, naudingumą, lėšų panaudojimą ir tinkamumą naudojami toliau pateikti rodikliai.

3.1.4.1. Rezultatai:

1. suorganizuotų mokymų skaičius:

1.1. projektų vykdytojams, įgyvendinantiems projektus pagal EPF metinę programą (iki 10);

1.2. tikslinės grupės atstovams (amžius / lytis / pažeidžiamumas), dalyvaujantiems projektų veikloje pagal EPF metinę programą (10–15 mokymų per visus projektus);

2. parengtų metodikų ar naujai sukurtų, patobulintų programų skaičius ir tipas (priklausys nuo projektų veiklos);

3. kursuose, mokymuose ar stažuotėse dalyvavusių asmenų skaičius:

3.1. projektų vykdytojų ir partnerių (10–15 žm.);

3.2. tikslinės grupės atstovų (100 žm.);

4. nustatyti konkrečios tikslinės grupės poreikiai (priklausys nuo projekto veiklos);

5. surengtų sąmoningumo ugdymo ir viešinimo kampanijų skaičius bei tipas (priklausys nuo projekto veiklos);

6. projektų renginiuose dalyvavusių žiniasklaidos atstovų skaičius ir tipas (priklausys nuo projekto veiklos);

7. tikslinėms grupėms surengtų konsultacijų skaičius ir tipas (priklausys nuo projekto veiklos);

8. išleistų informacinių leidinių, lankstinukų, rinkinių skaičius (kiekvienas projektas vykdo viešinimo veiklą, bet galutinis rezultatas priklausys nuo atrinktų projektų, jų skaičiaus ir veiklos);

9. sukurtų darbo vietų skaičius (priklausys nuo projekto veiklos);

10. atliktų tyrimų ar galimybių studijų skaičius (priklausys nuo projekto veiklos);

11. dalyvių, įgijusių profesinę kvalifikaciją, skaičius (priklausys nuo projekto veiklos) ir kt.

3.1.4.2. Pasiekimai:

1. pagerintos priėmimo ir prieglobsčio sąlygos, integracijos procesai;

2. didesnis mokymuose dalyvaujančių darbuotojų ir tikslinės grupės narių skaičius;

3. sėkmingas tikslinės grupės atstovų dalyvavimas projektų veikloje;

4. pagerinti Lietuvos Respublikos gyventojų ir tikslinės grupės atstovų tarpusavio santykiai ir supratimas;

5. pagerintos tikslinės grupės žinios apie darbo paieškos bei švietimo sistemas, viešas ir privačias paslaugas;

6. pagerinta tikslinės grupės atstovams teikiamų paslaugų kokybė;

7. sustiprintas tikslinės grupės atstovų suvokimas apie savo teises ir pareigas;

8. pagerintos priėmimo procedūrų, integracijos programų ar metodikų kokybė, žinios apie integracijos politiką ir pan.;

9. pagerinta tarpkultūrinė kompetencija, sustiprinti gebėjimai vykdyti paskirtas funkcijas, sustiprintas priėmimo sąlygų ar prieglobsčio procedūrų, integracijos politikos koordinavimas tarp suinteresuotų šalių ir pan.

3.1.4.3. Poveikis:

1. tikslinės grupės atstovų supratimo apie Lietuvos kultūrą ir vertybes sustiprėjimas;

2. prieglobsčio procedūrų, integracijos ar tarptautinio bendradarbiavimo politikos pagerėjimas;

3. lengvesnis tikslinės grupės atstovų priėjimas prie užimtumo, švietimo ir kitų paslaugų;

4. geresnis supratimas apie EPF metinės programos teikiamas galimybes;

5. abipusis tikslinės grupės atstovų ir vietos gyventojų bendradarbiavimas bei lengvesnis jų priėmimas į visuomenę;

6. geresnis valdžios įstaigų ir kt. institucijų supratimas apie tikslinės grupės poreikius.

3.1.5. Informuotumas apie Europos Bendrijos (toliau vadinama – EB) finansinę paramą

Viešinimo veikla yra būtina siekiant supažindinti visuomenę, suinteresuotas institucijas ir galimus pareiškėjus su EPF paramos teikiamomis galimybėmis, reikalavimais šiai paramai gauti, su atskirų projektų pasiektais rezultatais, įgyvendinant EPF metinės programos finansuojamas veiklas, bei užtikrinti efektyvų ir tinkamą EPF ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų panaudojimą.

EPF metinės programos įgyvendinimo laikotarpiu bus aktyviai, sistemingai ir tikslingai skleidžiama informacija apie EPF teikiamą paramą pagal EPF metinės programos veiklos sritis ir pasiektus rezultatus:

– gerinant priėmimo sąlygas ir prieglobsčio procedūras;

– integruojant užsieniečius, gavusius prieglobstį Lietuvos Respublikoje;

– praktiškai bendradarbiaujant valstybėms narėms, siekiant stiprinti valstybių gebėjimus plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politikos sistemą.

Atsakinga institucija, deleguota institucija ir projektų vykdytojai ne tik teikia svarbiausią ir aktualiausią informaciją bet taip pat reaguoja į įvykius ar kritiką susijusią su EPF metinės programos ir (ar) projektų įgyvendinimu.

Informacija teikiama konkrečioms tikslinėms grupėms. Informuojant visuomenę apie EPF metinės programos teikiamas galimybes, ne tik pranešama, bet ir aiškinama, nagrinėjama, mokoma.

Skleidžiant informaciją atsakingos ir deleguotos institucijų bei projektų vykdytojų veiksmai planuojami ir koordinuojami naudojantis viešaisiais informavimo tinklais.

Viešinimo pagrindiniai tikslai:

1. formuoti pozityvią nuomonę apie EPF paramą ir jos panaudojimą akcentuojant pasiektus rezultatus – suteiktą konkrečią naudą bendruomenei ir (ar) pavieniams šalies gyventojams;

2. stiprinti EPF metinės programos projektų vykdytojų ir galimų pareiškėjų administracinius gebėjimus gauti paramą ją tinkamai panaudoti ir veiksmingai viešinti.

Viešinimo pagrindiniai uždaviniai:

1. supažindinti visuomenę su EPF metinės programos teikiamomis galimybėmis ir sudaryti sąlygas jomis pasinaudoti;

2. supažindinti tikslines grupes su EPF metinės programos veiklos sritimis ir jų įgyvendinimo rezultatais;

3. didinti už EPF metinę programą atsakingų darbuotojų administracinius gebėjimus, teikiant informaciją apie EPF metinės programos paramą ir ją viešinant;

4. užtikrinti, kad teikiama informacija atitiktų galimų EPF metinės programos pareiškėjų ir projektų vykdytojų poreikius ir visų pirma pasiektų tas tikslines grupes, kurioms ji yra aktualiausia;

5. stiprinti institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant EPF metinę programą, bendradarbiavimą ir partnerystę bei jų ryšius su visuomenės informavimo priemonėmis.

Informuojant ir viešinant laikomasi šių principų:

1. informacija pateikiama aiškiai ir paprastai;

2. teikiama informacija yra svarbiausia ir pagrindinė;

3. pateikiama informacija objektyvi ir grindžiama faktais;

4. informacija teikiama operatyviai ir laiku;

5. kiekvienas turi teisę ir galimybes nevaržomai naudotis informacija. Viešinimas įgyvendinamas dviem lygmenimis:

3.1.5.1. Programos lygmuo:

Už informacijos sklaidą ir viešinimą EPF metinės programos lygmeniu atsako atsakinga institucija.

Pagrindinės atsakingos institucijos funkcijos, susijusios su informavimu ir viešinimu:

1. pristatyti EPF metinės programos tikslus, prioritetus, veiklos sritis ir jų įgyvendinimo rezultatus;

2. užtikrinti EPF daugiamečių ir atitinkamų metų metinių programų Lietuvos Respublikoje prieinamumą.

Programos lygmeniu naudojamos šios informavimo ir viešinimo priemonės:

1. pranešimai apie metinės EPF programos įgyvendinimo ataskaitas, kuriuose institucijoms, visuomenei ir visuomenės nuomonės formuotojams skelbiami EPF metinės programos įgyvendinimo pasiekimai ir rezultatai;

2. pagal poreikį organizuojami institucijų darbuotojų susitikimai;

3. galimiems pareiškėjams ir esamiems projektų vykdytojams rengiamos konferencijos, seminarai, mokymai ar diskusijos aktualiais EPF metinės programos įgyvendinimo klausimais;

4. atsakingiems institucijų darbuotojams tikslinga dalyvauti informacinėse televizijos ir radijo pokalbių laidose. Tai ne tik papildoma visuomenės informavimo, bet ir veiksminga nuomonės formavimo priemonė.

3.1.5.2. Projekto lygmuo:

Informaciją apie konkrečius projektus skleidžia, informavimo apie EPF metinės programos paramos reikalavimų vykdymą prižiūri ir projektų vykdytojus dėl informavimo ir viešinimo priemonių įgyvendinimo projektų veiklos lygmeniu konsultuoja deleguota institucija.

Projekto lygmeniu deleguota institucija gali naudoti šias visuomenei, EPF metinės programos projektų vykdytojams ir visuomenės nuomonės formuotojams skirtas informavimo ir viešinimo priemones:

1. leidinius – brošiūras, lankstinukus, plakatus;

2. renginius – konferencijas, seminarus, mokymus, konsultacijas, susitikimus, diskusijas;

3. informacinių technologijų priemones – tinklalapius, intranetą

4. visuomenės informavimo priemones – laikraščius, radiją televiziją, spaudos konferencijas, susitikimus ir kt.

Informaciją apie EPF įgyvendinamus konkrečius projektus ir jų pasiektus rezultatus skleidžia patys projektų vykdytojai, naudodami šias informavimo ir viešinimo priemones:

1. plakatus (stendus patalpose);

2. specialius leidinius ir informacinę medžiagą;

3. informacinius renginius;

4. pranešimus žiniasklaidoje;

5. atminimo lentas;

6. reprezentacines prekes ir kt.

Viešinimo veiksmus projekto vykdytojas numato kaip sudėtinę projekto veiklos dalį, susijusią su EPF metinės programos veiklomis, pagal kurias finansuojamas projektas. Viešinimo veiklos mastai tiesiogiai proporcingi projekto tikslams ir veiklos apimčiai. Informavimo ir viešinimo priemonėmis užtikrinamas EPF metinės programos lėšų naudojimo viešinimas ir skaidrumas.

3.1.6. Jeigu taikytina, šių veiksmų ir panašių pagal kitas EB priemones finansuojamų veiksmų papildomumas

Prašome žiūrėti informaciją psl. 8.

3.1.7. Finansinė informacija (eurais)

Europos pabėgėlių fondo lėšos	A	150000,00	75 %
Valstybės biudžeto lėšos	B	50000,00	25 %
Regionų lėšos	C	0,00	0,00 %
Vietos valdžios įstaigų lėšos	D	0,00	0,00 %
Nacionalinės lėšos (iš viso)	E=B+C+D	50000,00	25 %
Viešasis finansavimas (iš viso)	F=A+E	200000,00	100 %
Privatusis finansavimas (iš viso)	G	0,00	0,00 %
IŠ VISO	H=F+G	200000,00	100 %

3.2. Kiekvieno veiksmo tikslas ir taikymo sritis

3.2.1. Integracija (pagal 1 prioritetą)

Svarbiausia – sumažinti prieglobstį gavusių asmenų priklausomumą nuo valstybės paramos. Pats aktualiausias aspektas – jų įdarbinimas, žinių ir įgūdžių lavinimas bei kvalifikacijų pripažinimas ar perkvalifikavimas. Integracijos procese remiami veiksmai, susiję su pagalba būsto, pragyvenimo lėšų integracijos į darbo rinką socialinės rūpybos klausimais; veiksmai, leidžiantys šiems asmenims pritapti valstybės narės visuomenėje socialiniu ir kultūriniu požiūriu bei naudotis ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis vertybėmis; veiksmai, skatinantys plačiosios visuomenės, valdžios institucijų, pabėgėlių asociacijų, socialinių partnerių konstruktyvų dialogą; veiksmai, skatinantys vienodas galimybes kreiptis į valstybės institucijas ir gauti vienodus rezultatus šiems asmenims tvarkant reikalus valstybinėse institucijose.

Taip pat būtina remti priemones, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama švietimui, profesiniam mokymui, diplomų ir kvalifikacijų pripažinimui; ypač priemones, skirtas pabėgėlių vaikų ir jaunimo užimtumui skatinti bei sąlygoms gabiausiems jauniems pabėgėliams studijuoti aukštosiose mokyklose sudaryti. Pabėgėlių vaikų ir jaunimo užimtumas yra skatinamas kai kuriuose jau vykdomuose EPF projektuose, pirmiausia dienos centruose. Tačiau šią veiklą būtina tęsti ir plėtoti. Vaikų ir jaunimo užimtumas ne tik padeda jaunosios pabėgėlių kartos integracijai, bet kartu veikia kaip nusikalstamumo prevencijos priemonė, padeda sumažinti kilmės šalyje patirtų psichologinių traumų įtaką besiformuojančiai jaunų pabėgėlių asmenybei. Šiuo metu prieglobstį gavusiems jauniems pabėgėliams aukštasis mokslas faktiškai nepasiekiamas tiek dėl sudėtingų formalių reikalavimų, tiek dėl to, kad jiems tokios studijos mokamos. Tai apriboja pabėgėlių integraciją Lietuvoje, nukreipia dalį pabėgėlių į jų gabumų neatitinkantį profesinį kelią silpnina pabėgėlių bendruomenės grįžtamąją naudą visuomenei, kartu skatina neigiamą visuomenės požiūrį į prieglobstį gavusius asmenis.

3.2.2. Numatomi paramos gavėjai

Kad galėtų gauti paramą, pareiškėjas privalo būti viešasis juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikoje, arba viešasis juridinis asmuo, kurio registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma.

3.2.3. Prašome nurodyti, jeigu taikytina, priežastis, dėl kurių projektą (-us) tiesiogiai įgyvendina atsakinga institucija, veikianti kaip pagrindinis pareiškėjas

Netaikoma.

3.2.4. Numatomi kiekybiškai įvertinti rezultatai ir rodikliai, kurie bus naudojami

Prašome žiūrėti informaciją psl. 4–6.

3.2.5. Informuotumas apie Europos Bendrijos (toliau vadinama – EB) finansinę paramą

Prašome žiūrėti informaciją psl. 6–8.

3.2.6. Jeigu taikytina, šių veiksmų ir panašių pagal kitas EB priemones finansuojamų veiksmų papildomumas

Prašome žiūrėti informaciją psl. 8.

3.2.7. Finansinė informacija (eurais)

Europos pabėgėlių fondo lėšos	A	250000,00	75 %
Valstybės biudžeto lėšos	B	83333,33	25 %
Regionų lėšos	C	0,00	0,00 %
Vietos valdžios įstaigų lėšos	D	0,00	0,00 %
Nacionalinės lėšos (iš viso)	E=B+C+D	83333,33	25 %
Viešasis finansavimas (iš viso)	F=A+E	333333,33	100 %
Privatusis finansavimas (iš viso)	G	0,00	0,00 %
IŠ VISO	H=F+G	333333,33	100 %

3.3. Kiekvieno veiksmo tikslas ir taikymo sritis

3.3.1. Valstybių narių gebėjimų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką, visų pirma siekiant praktinio valstybių narių bendradarbiavimo, tobulinimas (pagal 2 prioritetą)

Valstybių narių bendradarbiavimas – pagrindinė priemonė, padedanti išanalizuoti valstybių narių prieglobsčio praktiką, politikos prioritetus ir galimybes. Todėl yra remiami veiksmai, kuriais skatinama rinkti, kaupti, naudoti ir skleisti informaciją apie kilmės šalį; stiprinami gebėjimai rinkti, analizuoti ir skleisti statistinius duomenis apie prieglobsčio procedūras, priėmimą integraciją ir tarptautine apsauga besinaudojančius asmenis; stiprinami gebėjimai vertinti prieglobsčio prašymus, įskaitant apeliacinius skundus; prisidedama prie prieglobsčio politikos vertinimo, pavyzdžiui, nacionaliniai prieglobsčio poveikio įvertinimai, tikslinių grupių apklausos, rodiklių ir lyginamosios metodikos nustatymas.

3.3.2. Numatomi paramos gavėjai

Kad galėtų gauti paramą pareiškėjas privalo būti viešasis juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikoje, arba viešasis juridinis asmuo, kurio registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma.

3.3.3. Prašome nurodyti, jeigu taikytina, priežastis, dėl kurių projektą (-us) tiesiogiai įgyvendina atsakinga institucija, veikianti kaip pagrindinis pareiškėjas

Netaikoma.

3.3.4. Numatomi kiekybiškai įvertinti rezultatai ir rodikliai, kurie bus naudojami

3.3.4.1. Rezultatai:

1. suorganizuotų mokymų skaičius:

1.1. projektų vykdytojams, įgyvendinantiems projektus pagal EPF metinę programą (1–2);

2. parengtų metodikų ar naujai sukurtų, patobulintų programų skaičius ir tipas (priklausys nuo projektų veiklos);

3. kursuose, mokymuose ar stažuotėse dalyvavusių asmenų skaičius:

3.1. institucijų, administruojančių EPF metinę programą (15–30 žm.);

4. nustatyti konkrečios tikslinės grupės poreikiai (priklausys nuo projekto veiklos);

5. surengtų sąmoningumo ugdymo ir viešinimo kampanijų skaičius bei tipas (priklausys nuo projekto veiklos);

6. projektų renginiuose dalyvavusių žiniasklaidos atstovų skaičius ir tipas (priklausys nuo projekto veiklos);

7. tikslinėms grupėms surengtų konsultacijų skaičius ir tipas (priklausys nuo projekto veiklos);

8. išleistų informacinių leidinių, lankstinukų, rinkinių skaičius (kiekvienas projektas vykdo viešinimo veiklą bet galutinis rezultatas priklausys nuo atrinktų projektų, jų skaičiaus ir veiklos);

9. sukurtų darbo vietų skaičius (priklausys nuo projekto veiklos);

10. įsidarbinusių tikslinės grupės atstovų skaičius (priklausys nuo projekto veiklos);

11. atliktų tyrimų ar galimybių studijų skaičius (priklausys nuo projekto veiklos);

12. dalyvių, įgijusių profesinę kvalifikaciją skaičius (priklausys nuo projekto veiklos) ir kt.

3.3.4.2. Pasiekimai:

1. sustiprinti valstybių narių gebėjimai plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politikos sistemą;

2. didesnis mokymuose dalyvaujančių darbuotojų ir tikslinės grupės narių skaičius;

3. sėkmingas tikslinės grupės atstovų dalyvavimas projektų veikloje;

4. pagerinti Lietuvos Respublikos gyventojų ir tikslinės grupės atstovų tarpusavio santykiai ir supratimas;

5. pagerintos tikslinės grupės žinios apie darbo paieškos bei švietimo sistemas, viešas ir privačias paslaugas;

6. pagerinta tikslinės grupės atstovams teikiamų paslaugų kokybė;

7. sustiprintas tikslinės grupės atstovų suvokimas apie savo teises ir pareigas;

8. pagerintos priėmimo procedūrų integracijos programų ar metodikų kokybė, žinios apie integracijos politiką ir pan.;

9. pagerinta tarpkultūrinė kompetencija, sustiprinti gebėjimai vykdyti paskirtas funkcijas, sustiprintas priėmimo sąlygų ar prieglobsčio procedūrų integracijos politikos koordinavimas tarp suinteresuotų šalių ir pan.

3.3.4.3. Poveikis:

1. tarptautinio bendradarbiavimo politikos pagerėjimas;

2. lengvesnis tikslinės grupės atstovų priėjimas prie užimtumo, švietimo ir kitų paslaugų

3. geresnis supratimas apie EPF metinės programos teikiamas galimybes;

4. abipusis tikslinės grupės atstovų ir vietos gyventojų bendradarbiavimas bei lengvesnis jų priėmimas į visuomenę;

5. geresnis valdžios įstaigų ir kt. institucijų supratimas apie tikslinės grupės poreikius.

3.3.5. Informuotumas apie Europos Bendrijos (toliau vadinama – EB) finansinę paramą

Prašome žiūrėti informaciją psl. 6–8.

3.3.6. Jeigu taikytina, šių veiksmų ir panašių pagal kitas EB priemones finansuojamų veiksmų papildomumas

Prašome žiūrėti informaciją psl. 8.

3.3.7. Finansinė informacija (eurais)

Europos pabėgėlių fondo lėšos	A	162521,68	75 %
Valstybės biudžeto lėšos	B	54173,89	25 %
Regionų lėšos	C	0,00	0,00 %
Vietos valdžios įstaigų lėšos	D	0,00	0,00 %
Nacionalinės lėšos (iš viso)	E=B+C+D	54173,89	25 %
Viešasis finansavimas (iš viso)	F=A+E	216695,57	100 %
Privatusis finansavimas (iš viso)	G	0,00	0,00 %
IŠ VISO	H=F+G	216695,57	100 %

4. TECHNINĖ PAGALBA

4.1. Techninės pagalbos tikslas

Techninės pagalbos pagrindinis uždavinys yra remti EPF Lietuvoje daugiametės 2008–2013 m. ir atitinkamų metų metinių programų įgyvendinimą, suteikiant galimybę paskirtoms institucijoms pasinaudoti reikalingomis paslaugomis.

Kiti techninės pagalbos uždaviniai:

– tinkamas EPF metinės programos parengimas ir veiksmingas įgyvendinimas;

– tinkamas EPF valdymo funkcijų finansavimas;

– tinkamas EPF metinės programos audito ir kontrolės atlikimas;

– visuomenės informavimas ir kt.

Išlaidų grupės, kurios gali būti finansuojamos naudojant techninės pagalbos lėšas:

1. išlaidos, susijusios su EPF metinės programos parengimu, projektų atranka, vertinimu ir priežiūra;

2. Priežiūros komiteto, susijusio su EPF metinės programos įgyvendinimu, posėdžių išlaidos. Šios išlaidos taip pat gali apimti ekspertų ir kitų šio komiteto dalyvių, įskaitant trečiųjų šalių dalyvių, išlaidas, jeigu komiteto pirmininkas mano, kad jų dalyvavimas yra būtinas, siekiant veiksmingo programos įgyvendinimo;

3. patarimams ir pagalbai kiekvienam atskiram pareiškėjui techninėje ir metodologinėje srityse skirtos išlaidos;

4. išlaidos, susijusios su veiklos auditais ir patikromis vietose;

5. išlaidos, susijusios su viešinimo ir sklaidos veikla;

6. išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu (įskaitant socialinio draudimo įmokas), yra tinkamos finansuoti tik tokiu atveju, kai darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgyvendina toliau išvardytas veiklos sritis.

Atsižvelgiant į numatytas išlaidų grupes, yra remiamos šios veiklos sritys:

1. Priežiūros komiteto posėdžių organizavimas (sekretoriato išlaidos);

2. pagalba Priežiūros komitetui tvarkant ir vertinant paraiškas;

3. pareiškėjų mokymai, susiję su paraiškos pildymu, veiklos planų rengimu, valdymu ir įgyvendinimu;

4. Gairių rengimas ir paskelbimas;

5. parama projektų vykdytojams rengiant, planuojant, kontroliuojant ir vertinant savo veiklą bei jos rezultatus;

6. informacijos finansiniais ir organizaciniais klausimais suteikimas pareiškėjams;

7. mokėjimo paraiškų ir projektų įgyvendinimo ataskaitų tikrinimas;

8. auditas ir patikros vietose;

9. dokumentacijos rengimas konkursams, skirtiems išoriniams ekspertams samdyti;

10. pažangos ir galutinių ataskaitų Europos Komisijai rengimas;

11. dalyvavimas Europos Komisijos organizuojamuose susitikimuose ir kt.

Visos išlaidos tūri būti pagrindžiamos dokumentais (pavyzdžiui, PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais, kasos čekiais bei darbo sąnaudas patvirtinančiais dokumentais), kurie turi būti tiesiogiai susiję su techninės pagalbos veikla, ir jų apmokėjimą įrodančiais dokumentais (pavyzdžiui, banko darbuotojo parašu ar banko spaudu patvirtintais išrašais iš banko sąskaitos, kasos išlaidų orderiais ir kt. dokumentais, įrodančiais, kad pagal išlaidas pateisinančius dokumentus buvo atliktas mokėjimas).

4.2. Numatomi EPF metinės programos kiekybiniai rezultatai

Kiekybinius rezultatus įvertinti bus galima tik baigus įgyvendinti EPF metinę programą. Rezultatams pasiekti bus naudojamos techninės pagalbos lėšos:

– Priežiūros komiteto posėdžiams (dėl EPF metinės programos projektų atrankos; dėl EPF 2006 m. metinės programos galutinės ataskaitos; dėl EPF 2007 m. metinės programos pažangos ataskaitos ir kt.) organizuoti. Planuojami 3–5 posėdžiai per metus;

– nepriklausomiems vertintojams, kurie vertins pateiktų paraiškų naudą ir kokybę, samdyti (1 kvietimas – 2 vertintojai);

– patikroms vietose atlikti (deleguota ir atsakinga institucijos atliks iki 10 planinių ir neplaninių įgyvendinamų projektų patikrų vietose);

– viešinimo priemonėms: rašikliams, užrašinėms, lipdukams, krepšiams ir kuprinėms, kalendoriams ir kt. (apie 1000 vnt.);

– nacionaliniams teisės aktams tobulinti (procedūrų vadovo parengimas ir atitinkamų taisyklių tikslinimas pagal EPF metinę programą);

– kvietimui teikti paraiškas pagal EPF metinės programos Gaires pareiškėjams;

– mokėjimų prašymams ir projektų įgyvendinimo ataskaitoms tikrinti; išlaidų deklaracijoms Europos Komisijai, pažangos, įgyvendinimo ir galutinėms ataskaitoms Europos Komisijai rengti;

– būsimiems ir esamiems projektų vykdytojams mokyti. Planuojami 3 mokymai per metus ir 1 baigiamoji konferencija;

– EPF programos administratoriams ir finansininkams mokyti (1–2 mokymai per metus);

– dalyvavimo Europos Komisijos organizuojamuose susitikimuose svarstant EPF metinės programos įgyvendinimo klausimus išlaidoms padengti (5 vizitai).

4.3. Informuotumas apie EB finansinę paramą

Pagrindinis šios veiklos tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie EPF metinės programos teikiamą paramą. Pagrindiniai uždaviniai:

1. didinti informuotumą apie EPF metinės programos rezultatus visoje šalyje;

2. teikti informaciją apie EPF metinę programą užtikrinti potencialiems pareiškėjams galimybes naudotis EPF parama;

3. organizuoti seminarus ir mokymus;

4. teikti konsultacijas ir informaciją apie EPF metinės programos administravimą ir tinkamą lėšų valdymą

5. skatinti EPF paramą administruojančias institucijas tobulinti vertinimo gebėjimus ir kt.

EPF metinės programos įgyvendinimo sėkmė priklauso ne vien nuo teisės aktų, reguliuojančių šią programą tikslų ir uždavinių suvokimo lygio, bet ir nuo asmenų, kurie įgyvendina šios programos remiamas veiklos sritis ir vykdo projektus, bei nuo institucijų, kurios administruoja šią programą. Kitaip EPF metinės programos įgyvendinimas būtų lėtas ir neveiksmingas procesas. Svarbu, kad EPF metinės programos pranašumai ir laimėjimai būtų viešinami. Pasitarimai ir seminarai taip pat prisideda prie informacijos apie EPF metinę programą sklaidos ir leidžia geriau suvokti naujus įgyvendinimo mechanizmus. Labai svarbu teikti išsamias konsultacijas potencialiems projektų rengėjams įvairiais EPF metinės programos įgyvendinimo klausimais.

Kitas labai aktualus veiksmingumo ir produktyvumo veiksnys yra EPF metinės programos nepriklausomas vertinimas. Potenciali veikla, kuri galės būti finansuojama pagal šią veiklos sritį, apima seminarus, mokymus, informacinius veiksmus, studijas, projektų kontrolę, patikras vietoje, vertinimo veiklą ir kitus veiksmus, kaip nurodyta 2007 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos sprendime Nr. 2007/XII/19 dėl įgyvendinimo taisyklių, susijusių su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu.

5. FINANSAVIMO PLANO PROJEKTAS

Metinės programos finansinio plano projektas 1 lentelė. Apžvalga
Valstybė narė – Lietuva Susijusi metinė programa – 2008 m. programa Fondas – Europos pabėgėlių fondas
(visos sumos nurodytos eurais)	Prioriteto Nr.	Specialaus prioriteto Nr.	Bendrijos įnašas (a)	Valstybės asignavimai (b)	Privačių šaltinių asignavimai (c)	IŠ VISO (d=a+b+c)	EB dalis, proc. (e =a/d)	Bendrijos sumos dalis (d/iš viso d)
Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimas	1	2	150000,00	50000,00	0	200000,00	75	24,25
Integracija	1	1	250000,00	83333,33	0	333333,33	75	40,42
Praktinis bendradarbiavimas	2	3	162521,68	54173,89	0	216695,57	75	26,28
Techninė pagalba	–	–	74598,41	0	0	74598,41	100	9,05
IŠ VISO	–	–	637120,09	187507,23	0	824627,32	77,25	100

Bendrijos finansavimas:

75 proc. lėšų skiriama veiklai įgyvendinti;

7 proc. + 30000 eurų skiriama techninei paramai.

Nacionalinis finansavimas:

25 proc. lėšų skiriama veiklai įgyvendinti;

lėšų techninei paramai neskiriama.

_________________