LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL ŠVIEŽIOS MĖSOS TRICHINELIOZĖS TYRIMO VETERINARIJOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMOTC „DĖL ŠVIEŽIOS MĖSOS TRICHINELIOZĖS TYRIMO VETERINARIJOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“

 

2000 m. spalio 13 d. Nr. 272

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15; 1999, Nr. 90-2639; 2000, Nr. 61-1804) ir siekdamas įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvų 72/426 EEC, 77/96 EEC, 84/319 EEC ir 94/59 EEC reikalavimus,

1.Tvirtinu Šviežios mėsos trichineliozės tyrimo veterinarijos taisykles.

2. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Nacionalinei veterinarijos laboratorijai.

 

 

Direktorius                                                                                                       K. Lukauskas

______________

 


PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

direktoriaus 2000 10 13 įsakymu Nr. 272

 

ŠVIEŽIOS MĖSOS TRICHINELIOZĖS TYRIMO VETERINARIJOS TAISYKLĖS

 

Šviežios mėsos trichineliozės tyrimo veterinarijos taisyklės (toliau – taisyklės) paruoštos remiantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2-15; 1999, Nr. 90-2639; 2000, Nr. 61-1804) 2 straipsnio 3 punktu ir 6 straipsnio 2, 5, 6 ir 7 punktais ir įgyvendina Europos Sąjungos direktyvų 72/462 EEB, 77/96 EEB, 84/319 EEB ir 94/59 EB reikalavimus.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šių taisyklių tikslas – užtikrinti žmonių maistui skirtos naminių ir laukinių gyvūnų šviežios mėsos efektyvų ir sistemingą trichineliozės tyrimą, siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą.

2. Šiose taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai:

mėsa – visos kiaulių, nutrijų, arklių, šernų, meškų ir kitų mėsėdžių ar visaėdžių gyvūnų, kurie natūraliai gali būti užsikrėtę trichinelioze, kūno dalys, tinkamos žmonių maistui;

šviežia mėsa – mėsa, kuri nebuvo specialiai apdorota jokiu kitu būdu, išskyrus šaltį;

trichineliozės tyrimas – šviežios mėsos tyrimas, siekiant nustatyti, ar joje yra trichinelių lervų;

veterinarijos gydytojas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) paskirtas arba įgaliotas veterinarijos gydytojas;

skerdena – visas paskersto ar sumedžioto gyvūno kūnas, nuleidus kraują, be vidurių ir vidaus organų, galvos, galūnių žemiau kulno ir riešo sąnarių, uodegos ir tešmens;

skerdenos atliekos – visos kitos kūno dalys, kurios nepriskiriamos skerdenai, net jeigu jos natūraliai prisijungusios prie skerdenos;

vidaus organai – krūtinės, pilvo ir dubens ertmės organai, taip pat trachėja ir stemplė;

įmonės atsakingas asmuo – įmonės savininkas ar jo įgaliotas asmuo, teisiškai atsakingas už įmonės veiklą.

3. Šios taisyklės taikomos:

3.1. šviežiai mėsai, kurios sudėtyje yra skeleto skersaruožių raumenų ir kuri turi būti ištirta dėl trichineliozės;

3.2. visose skerdyklose, kuriose ruošiama šviežia mėsa, taip pat įmonėse, kur yra atliekama šernų ir kitų trichineliozei jautrių medžiojamų laukinių gyvūnų veterinarinė sanitarinė ekspertizė.

4. Taisyklės nustato reikalavimus mėginių paėmimui, tyrimo metodams, patalpoms, įrangai ir medžiagoms, kuriose (su kuriomis) atliekami šviežios mėsos trichineliozės tyrimai.

 

II. ĮMONĖS ATSAKINGO ASMENS PAREIGOS

 

5. Įmonės atsakingas asmuo privalo:

5.1. užtikrinti, kad trichineliozės tyrimai būtų atliekami pagal šių taisyklių reikalavimus;

5.2. valstybiniams veterinarijos gydytojams suteikti trichineliozės tyrimui atlikti reikalingas patalpas, darbo įrangą, įrankius bei medžiagas, apsauginę aprangą ir priemones bei sudaryti kitas sąlygas, nurodytas taisyklių 50–55 punktuose;

5.3. užtikrinti įmonės personalui, atliekančiam trichineliozės tyrimus, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas darbo sąlygas;

5.4. užtikrinti, kad VMVT nurodyti trūkumai būtų pašalinti per VMVT nustatytą laikotarpį.

 

III. VETERINARIJOS GYDYTOJO PAREIGOS

 

6. Veterinarijos gydytojas, atliekantis trichineliozės tyrimus, privalo:

6.1. vadovautis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu ir šiomis taisyklėmis;

6.2. nustatyti, ar mėsa nėra užkrėsta trichinelių lervomis ir yra tinkama žmonių maistui;

6.3. kontroliuoti, kad personalas, dirbantis su šviežia mėsa, būtų pasitikrinęs sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir turėtų medicinines pažymas, leidžiančias dirbti su mėsa;

6.4. nustatęs trichinelių lervas, pranešti VMVT bei ne vėliau kaip per 3 dienas išsiųsti 50–100 g teigiamą mėginį Nacionalinei veterinarijos laboratorijai.

7. Mėginius paima ir tyrimus įvertina veterinarijos gydytojas.

8. Veterinarijos gydytojas, atliekantis trichineliozės tyrimą, atsako už tinkamą mėginių ištyrimą ir tyrimo rezultatų tikslumą.

9. Tuo atveju, kai mėginius tyrimui pristato pats gyvūno ar sumedžioto gyvūno savininkas, už mėginių paėmimą atsako savininkas.

10. Veterinarijos gydytojas gali turėti jam pavaldų pagalbinį personalą.

11. Pagalbinis personalas privalo būti apmokytas ir turėti VMVT išduotą leidimą padėti veterinarijos gydytojui.

12. Pagalbinis personalas gali:

12.1. padėti paimti trichineliozės mėginius;

12.2. paruošti mėginius trichineliozės tyrimui, t. y. sukarpyti ir išdėlioti iškarpas ant kompresoriaus arba atlikti mėginių tyrimą virškinimo metodu.

 

IV. ŠVIEŽIOS MĖSOS TYRIMAS

 

13. Trichineliozės tyrimus gali atlikti tik veterinarijos gydytojas, atestuotas VMVT.

14. Leidimą atlikti trichineliozės tyrimus skerdyklose ar įmonėse suteikia VMVT.

15. Trichineliozės tyrimus atlikti leidžiama tik tose skerdyklose ir įmonėse, kurias VMVT oficialiai pripažino atitinkančias taisyklių V–IX skyrių reikalavimus. Suteikiant leidimą atlikti trichineliozės tyrimus, būtina atsižvelgti į tai, ar:

15.1. skerdykloje ar įmonėje yra trichineliozės tyrimui atlikti būtinos patalpos, įranga ir instrumentai;

15.2. įmonės ar skerdyklos personalo kvalifikacija yra tinkama.

16. Savo reikmėms (ne parduoti ir ne skerdyklose) paskerstų naminių gyvūnų bei savo reikmėms (ne parduoti) sumedžiotų šernų ar kitų trichineliozei jautrių medžiojamų laukinių gyvūnų šviežia mėsa turi būti ištirta dėl trichineliozės atestuoto veterinarijos gydytojo. Mėginius trichineliozės tyrimui paimti ir veterinarijos gydytojui pristatyti gali pats gyvūno savininkas arba mėginiams paimti gali būti iškviestas veterinarijos gydytojas. Mėginiai trichineliozės tyrimui turi būti pristatyti iš karto po skerdimo ar žvėrienos sutvarkymo, bet ne vėliau kaip per vieną dieną po gyvūno paskerdimo ar sumedžiojimo.

17. Skerdyklose paskerstų gyvūnų skerdena dėl trichineliozės tiriama prieš padalijant ją į puseles ar gabalus.

18. Neištyrus skerdenos dėl trichineliozės draudžiamas bet koks tolimesnis skerdenos, vidaus organų ar skerdenos atliekų perdirbimas, išskyrus pačios skerdenos sutvarkymą ir atšaldymą.

19. Tais atvejais, kai skerdena padalyta į dalis, tiriamas kiekvienas skerdenos gabalas.

20. Kiaulienos tyrimas dėl trichineliozės turi būti atliekamas vienu iš taisyklių V–VII skyriuose nurodytų metodų. Rekomenduojama tyrimą atlikti vienu iš virškinimo metodų.

21. Arkliena turi būti ištirta dėl trichineliozės pagal taisyklių X skyriaus reikalavimus.

22. Šerniena turi būti ištirta dėl trichineliozės pagal taisyklių XI skyriaus reikalavimus.

23. Kitų gyvūnų, nenurodytų taisyklių 20–22 punktuose, mėginiai trichineliozės tyrimui imami iš diafragmos arba liežuvio raumenų, ir tyrimas atliekamas vienu iš taisyklių V-VII skyriuose nurodytų metodų.

24. Tyrimo metu suradus nors vieną trichinelių lervą, privaloma imtis priemonių, kad trichinelių lervomis užkrėsto gyvūno skerdena, vidaus organai ar atliekos iki sunaikinimo būtų laikomi atskirai nuo sveikos mėsos graužikams neprieinamose patalpose ar induose. Virškinimo tirpalas turi būti nukenksminamas – užverdamas.

25. Jeigu tyrimo metu surandama nors viena trichinelių lerva, visa to gyvūno skerdena, vidaus organai ar skerdenos atliekos sunaikinamos laikantis VMVT nurodymų.

26. Mėsa ženklinama tik atlikus trichineliozės tyrimą ir neradus joje trichinelių lervų; ženklinama pagal taisyklių IX skyriuje nustatytus reikalavimus.

27. Tuo atveju, kai skerdena ar šviežia mėsa ženklinama dažais, naudojami iš mėlynojo metileno pagaminti dažai. Kitos priemonės ženklinti dažais gali būti naudojamos tik VMVT leidus.

28. Mėginiai, kurių trichineliozės tyrimo rezultatai buvo:

28.1. neigiami, po tyrimo 60 dienų turi būti laikomi šaldiklyje ar šaldytuvo šaldymo kameroje. Po 60 dienų neigiami mėginiai pašalinami bendrąja mėsos atliekų šalinimo tvarka;

28.2. teigiami mėginiai po tyrimo 90 dienų laikomi šaldiklyje ar šaldytuvo šaldymo kameroje;

28.3. teigiami mėginiai laikomi kitokios spalvos pakuotėje (maišelyje) nei neigiami mėginiai. Pakuotė turi būti pažymėtas dviem būdais:

28.3.1. ant pakuotės užrašyta „Teigiamas trichineliozės mėginys“ ir nurodyta, kokio gyvūno (identifikacijos numeris, jeigu turi), iš kokios vietovės, iš kokios kūno vietos paimtas ir kokiu metodu tirtas mėginys,

28.3.2. į pakuotės vidų įdedamas lapelis su informacija, nurodyta 28.3.1 punkte,

28.3.3. po 90 dienų teigiami mėginiai yra sunaikinami – sudeginami.

29. Jeigu paskerstas gyvūnas yra iš trichineliozės židinio, tai, tiriant jo mėginius kompresoriniu metodu, papildomai reikia tirti dar po vieną kompresorių. Abejotinais atvejais mėginius tirti virškinimo metodu, padidinus tiriamą mėginio kiekį, arba raumenų iškarpos turi būti dažomos, kaip nurodyta taisyklių XII skyriuje.

 

V. TYRIMAS KOMPRESORINIU METODU

 

30. Tiriant mėginius kompresoriniu metodu, turi būti naudojama ši įranga ir medžiagos:

30.1. trichineskopas su baltos šviesos lempa, kurio didinamoji galia yra nuo 50 iki 100 kartų;

30.2. kompresorius, susidedantis iš dviejų stiklo plokštelių, kurių viena padalyta į 28 lygius plotelius;

30.3. mažos žirklutės;

30.4. pincetai;

30.5. peilis mėginiams paimti;

30.6. maži sunumeruoti konteineriai atskiriems mėginiams laikyti;

30.7. pipetė;

30.8. acto rūgštis mėsai dekalcinuoti ir kalio hidroksidas kietai mėsai suminkštinti.

31. Jeigu skerdena nepadalyta į gabalus, iš kiekvienos diafragmos kojelės raumeninės dalies ties perėjimu į sausgyslinę dalį imamas ne mažiau kaip vienas apie 10 g (ne mažesnis kaip lazdyno riešuto dydžio) svorio mėginys.

32. Jeigu yra tik viena diafragmos kojelė, iš jos raumeninės dalies ties perėjimu į sausgyslinę dalį turi būti paimtas vienas maždaug 20 g svorio mėginys.

33. Kai nėra nė vienos diafragmos kojelės, reikia paimti du apie 10 g svorio mėginius iš diafragmos šonkaulinės arba krūtinkaulinės dalies, liežuvio arba kramtomųjų raumenų.

34. Kai turima skerdena arba mėsos gabalai, iš kiekvieno gabalo skirtingų vietų imami trys apie 10 g svorio raumenų mėginiai, turintys kuo mažiau riebalų. Mėginius reikia paimti kuo arčiau sausgyslių ar kaulų.

35. Tyrimo eiga:

35.1. jeigu mėginys paimtas iš diafragmos kojelių, iš kiekvieno paimto mėginio, kaip nurodyta taisyklių 31–34 punktuose, iškerpama po 14 avižos grūdo dydžio iškarpų – iš viso 28, t. y. užpildomas vienas kompresorius;

35.2. jeigu mėginys paimtas iš vienos diafragmos kojelės, 28 iškarpos iškerpamos iš to paties mėginio skirtingų vietų, geriausia iš raumeninės dalies perėjimo į sausgyslinę dalį;

35.3. iškarpos išdėliojamos į kompresoriaus laukelius po vieną ir suspaudžiamos taip, kad per iškarpas galima būtų aiškiai skaityti spausdintas raides. Jei tiriamoji mėsa yra sausa ir kieta ir dėl to iškarpas kompresoriuje sunku gerai suspausti ir ištirti, iškarpas prieš suspaudžiant būtina 10 – 20 minučių palaikyti tirpale, kurį sudaro viena dalis kalio hidroksido ir maždaug dvi dalys vandens;

35.4. jeigu mėginys paimtas iš diafragmos šonkaulinės arba krūtinkaulinės dalies, liežuvio arba kramtomųjų raumenų, iš kiekvieno mėginio iškerpamos 28 avižos grūdo dydžio iškarpos, kad iš viso susidarytų 56 iškarpos, t. y. užpildomi du kompresoriai po 28 iškarpas;

35.5. jeigu mėginys paimtas iš skerdenos ar mėsos gabalų, iš kiekvieno mėginio, paimto pagal taisyklių 31–34 punktų reikalavimus, iškerpama po 28 iškarpas, kad iš viso susidarytų 84 iškarpos, t. y. užpildomi trys kompresoriai po 28 iškarpas;

35.6. tiriant trichinoskopu, kiekviena iškarpa turi būti peržiūrima lėtai ir atidžiai. Jeigu tyrimo metu iškarpose surandamos įtartinos vietos, kurių prigimties negalima nustatyti net didžiausiu trichinoskopo padidinimu, tokios vietos turi būti ištirtos mikroskopu;

35.7. tiriant trichinoskopu, kiekviena iškarpa turi būti peržiūrima lėtai ir atidžiai, padidinus 30–40 kartų;

35.8. jeigu tyrimo rezultatas abejotinas, reikia paimti papildomus mėginius ir juos ištirti. Jeigu būtina, papildomi mėginiai turi būti tiriami mikroskopu, padidinančiu daugiau kartų negu prieš tai naudota, kol bus nustatyta tiksli diagnozė. Vieno kompresoriaus tyrimas trichinoskopu turi tęstis mažiausiai šešias minutes;

35.9. į nustatytą trichineliozės tyrimui laiką neįtraukiamas laikas, per kurį paimamas mėginys, iškerpamos iškarpos ir paruošiamas tyrimui kompresorius;

35.10. rekomenduojama, kad per vieną darbo dieną veterinarijos gydytojas ištirtų ne daugiau kaip 840 iškarpų (30 kompresorių po 28 iškarpas), tačiau išimties atvejais leidžiama ištirti iki 1036 iškarpų (37 kompresorius);

35.11. suradus trichinelių lervų:

35.11.1. visi smulkūs instrumentai (peiliai, žirklutės ir t. t.) sudedami į pakankamai didelį indą, užpilami verdančiu vandeniu ir laikomi keletą minučių,

35.11.2. visi paviršiai, kurių negalima nukenksminti verdančiu vandeniu (stalai, mikroskopai ir t. t.), dezinfekuojami dezinfekantu, kuriame yra ne mažiau kaip 70 % alkoholio,

35.11.3. visi naudoti popieriniai, medžiaginiai, polietileniniai daiktai surenkami ir sudeginami.

 

VI. MĖGINIŲ TYRIMAS VIRŠKINIMO APARATU (LERVŲ IŠSKYRIMAS SEDIMENTACIJOS METODU)

 

36. Tiriant mėginius virškinimo aparatu, turi būti naudojama ši įranga ir medžiagos:

36.1. peilis ar žirklutės mėginiams paimti ir susmulkinti;

36.2. padėklai ar dėžutės, padalytos į 50 kvadratų (skyrių); kiekviename kvadrate turi tilpti 2 g mėginys;

36.3. virškinimo aparatas „Lab-blender 3.500 Thermo“;

36.4. polietileniniai maišeliai virškinimo aparatui „Lab-blender 3.500 Thermo“;

36.5. 2 litrų konusinis sedimentatorius, pageidautina su pritrintu kraneliu;

36.6. stovas, žiedai ir gnybtai;

36.7. sietas (skylučių dydis 177 (m) mikrometrų), kurio išorės skersmuo 11 cm, pagamintas iš nerūdijančio plieno;

36.8. piltuvėlis sietui įdėti, kurio vidaus skersmuo ne mažesnis kaip 12 cm;

36.9. 100 ml stiklinis matavimo cilindras;

36.10. 25 ml dozatorius;

36.11. stikliniai 3 litrų talpos indai;

36.12. šaukštas arba stiklinė lazdelė virškinimo tirpalui išmaišyti;

36.13. plastikinis švirkštas ir žarnelė siurbti;

36.14. 6 g matavimo šaukštas;

36.15. 1–100oC termometras (± 0,5oC tikslumo);

36.16. vibratorius (gali būti elektrinis skustuvas su nuimta galvute);

36.17. laiko relė, įsijungianti kas minutę;

36.18. stereomikroskopas su atitinkamu apšvietimu ar trichinoskopas su horizontaliu staleliu;

36.19. atliekant tyrimą trichinoskopu, naudojamas trichinelių lervų skaičiavimo indas, susidedantis iš 3 mm storio 5 akrilo plokštelių, kurį galima apibūdinti taip:

36.19.1. dvi šoninės sienelės 230 x 20 mm,

36.19.2. indo dugnas 180 x 40 mm, padalytas į kvadratus,

36.19.3. dvi galinės sienelės 40 x 20 mm. Indo dugnas klijuojamas prie šoninių sienelių 7–9 mm aukštyje nuo apačios (sienelių aukštis 20 mm), kad šoninių plokštelių abiejuose galuose liktų po 2,5 cm, ir iš galų priklijuojamos galinės sienelės. Visos dalys klijuojamos specialiais klijais;

36.20. atliekant tyrimą stereomikroskopu, naudojamos:

36.20.1. 9 cm skersmens Petri lėkštelės, kurių išorinis dugno paviršius aštriu įrankiu padalytas į 10 x 10 mm tyrimo plotelius,

36.20.2. 17,5 % druskos rūgšties tirpalas,

36.20.3. pepsinas 1:10 000 NF (US National Formulary), atitinkantis 1:12500 BP (British Pharmacopea) arba 2000 FIP (Federation internationale de pharmacie),

36.20.4. 10 l talpos indai, naudojami virškinimo tirpalui ir panaudotiems įrangos ir įrankių dezinfekavimo tirpalams (pvz., formalinui) surinkti,

36.20.5. svarstyklės, sveriančios 0,1g tikslumu.

37. Jeigu skerdena yra nepadalyta į puseles ar dalis, tyrimui imamas ne mažesnis kaip 2 g mėginys iš diafragmos kojelės raumeninės dalies ties perėjimu į sausgyslinę dalį.

38. Jeigu diafragmos kojelių nėra, reikia paimti 2 g dydžio mėginį iš diafragmos šonkaulinės ar krūtinkaulinės dalies, liežuvio ar kramtomųjų raumenų.

39. Jeigu skerdena padalyta į gabalus, iš kiekvieno gabalo, kuo arčiau kaulų ir sausgyslių, imamas apie 10 g dydžio skeleto raumenų mėginys, turintis kuo mažiau riebalų. Šiuo atveju tyrimui virškinama 5 g mėginio nuo kiekvieno gabalo.

40. Bendro 100 mėginių tyrimo virškinimo metodu eiga:

40.1. virškinimo aparate „Lab-blender 3.500 Thermo“ nustatoma + 40–41oC temperatūra, ir į jį įdedami vienas į kitą įdėti du polietileniniai maišeliai;

40.2. į vidinį maišelį:

40.2.1. įpilama 1,5 litro +32-35oC temperatūros vandens ir pašildoma iki + 40–41oC,

40.2.2. įpilami 25 ml 17, 5% druskos rūgšties,

40.2.3. sudedama šimtas 1 g sveriančių individualių mėginių (+25-30oC temperatūros, paimtų pagal taisyklių 37-39 punktų reikalavimus),

40.2.4. įdedami 6 g pepsino; siekiant išvengti pepsino suirimo šios komponentų sudėjimo tvarkos privaloma griežtai laikytis;

40.3. įjungiamas virškinimo aparatas, virškinama 25 min.;

40.4. maišeliai išimami iš virškinimo aparato, ir vidinio maišelio turinys filtruojamas per sietą į 3 litrų talpos indą;

40.5. vidinis maišelis išplaunamas 100 ml vandens kiekiu, kuris taip pat perfiltruojamas į tą patį indą;

40.6. prie bendro 100 mėginių mėginio galima pridėti iki 15 papildomų individualių mėginių ir kartu ištirti.

41. Bendro mėginio, susidedančio iš mažiau nei 100 individualių mėginių, tyrimo virškinimo metodu, eiga:

41.1. virškinimo aparate „Lab-blender 3.500 Thermo“ nustatoma + 40–41oC temperatūra, ir į jį įdedami vienas į kitą įdėti du polietileniniai maišeliai;

41.2. virškinimo tirpalas paruošiamas taip:

41.2.1. į 1,5 litro + 32-35oC temperatūros vandenį įpilami 25 ml 17,5% druskos rūgšties,

41.2.2. įdedami 6 g pepsino,

41.2.3. pašildoma iki + 40–41oC. Šios komponentų sudėjimo tvarkos privaloma griežtai laikytis siekiant išvengti pepsino suirimo;

41.3. į vidinį maišelį pilamas virškinimo tirpalas ir dedami 1 g svorio mėginiai santykiu 15 ml virškinimo tirpalo vienam gramui mėginio, pvz., 30 mėginių x 15 ml= 450 ml;

41.4. į išorinį maišelį pripilama apie + 41oC temperatūros vandens, kad bendras vandens ir virškinimo tirpalo kiekis abiejuose maišeliuose sudarytų 1,5 litro;

41.5. įjungiamas aparatas, virškinama 25 min.;

41.6. vidinis maišelis išimamas iš virškinimo aparato, ir jo turinys filtruojamas per sietą į 3 litrų talpos indą;

41.7. vidinis maišelis išplaunamas 100 ml vandens kiekiu, kuris taip pat perfiltruojamas į tą patį indą.

42. Lervų sedimentacijos tyrimo eiga:

42.1. į 3 litrų talpos indą, kuriame yra perfiltruotas virškinimo tirpalas, įdedama 300-400 g ledo gabalėlių arba susmulkinto ledo, kol bendras tirpalo kiekis bus 2 litrai. Tirpalą reikia maišyti, kol ledas ištirps. Jei virškinama mažiau nei 100 mėginių (taisyklių 41 punktas), ledo kiekis atitinkamai sumažinamas;

42.2. atšaldytas virškinimo tirpalas perpilamas į 2 l konusinį sedimentatorių, prie kurio pritvirtintas vibratorius;

42.3. sedimentacija trunka 30 min.; vibruojama 1 minutę su 1 minutės pertrauka;

42.4. po 30 min. į 100 ml matavimo cilindrą iš sedimentatoriaus nuleidžiama 60 ml skysčio (sedimentatorius po naudojimo išplaunamas detergento tirpalu);

42.5. 60 ml mėginys paliekamas ne mažiau kaip 10 min. nusistovėti, po to nusiurbiamas paviršinis skystis, bet paliekama 15 ml skysčio tyrimui. Nusiurbti galima vienkartiniu švirkštu su žarnele. Žarnelės ilgis turi būti toks, kad 15 ml skysčio liktų matavimo cilindre, kai švirkšto stūmoklis ištrauktas ir švirkštas atremtas į cilindro briauną;

42.6. likę 15 ml skysčio supilami į trichinelių lervų skaičiavimo indą arba į dvi Petri lėkšteles ir tiriama trichinoskopu arba stereomikroskopu. Cilindras praplaunamas nedideliu kiekiu vandens, kuris supilamas į Petri lėkštelę ir tiriamas. Tyrimas turi būti atliktas iš karto, kai tik baigtas virškinimas (tyrimo negalima atidėti kitai dienai);

42.7. jeigu po sedimentacijos nupilti 60 ml tirpalo yra per daug drumsti ar nebuvo ištirti per 30 min. nuo jo paruošimo, tirpalas paruošiamas taip:

42.7.1. 60 ml tirpalo supilama į matavimo cilindrą ir paliekama 10 min. nusistovėti,

42.7.2. po to 45 ml paviršinio skysčio nusiurbiama, o likę 15 ml skysčio atskiedžiami vandentiekio vandeniu iki 45 ml,

42.7.3. skystis paliekamas nusistovėti 10 min., po to nusiurbiama 30 ml paviršinio skysčio,

42.7.4. likę 15 ml skysčio supilama į trichinelių lervų skaičiavimo indą arba į Petri lėkštelę,

42.7.5. matavimo cilindras išplaunamas 10 ml vandens, kuris taip pat supilamas į trichinelių lervų skaičiavimo indą arba į Petri lėkštelę tyrimui;

42.8. jeigu bendro mėginio tyrimo rezultatas yra teigiamas arba abejotinas:

42.8.1. iš kiekvienos tiriamo gyvūno skerdenos imami papildomi 20 g mėginiai, kaip nurodyta taisyklių 37–39 punktuose,

42.8.2. padaromas 5 skerdenų bendras 100 g mėginys ir tiriamas,

42.8.3. taip ištiriama 20 skerdenų grupių po 5 kiekvienoje; jeigu 5 skerdenų bendro mėginio tyrimo rezultatas teigiamas, iš tos grupės imami papildomi 20 g mėginiai ir tiriami kiekvienas atskirai, kaip aprašyta anksčiau.

 

VII. MĖGINIŲ TYRIMAS VIRŠKINIMO METODU, NAUDOJANT MAGNETINĘ MAIŠYKLĘ

 

43. Tiriant mėginius virškinimo metodu, naudojant magnetinę maišyklę, turi būti naudojama ši įranga ir medžiagos:

43.1. peilis ir pincetai mėginiams paimti ir susmulkinti;

43.2. padėklai ar dėžutės, padalytos į 50 kvadratų (skyrių), kad kiekviename kvadrate tilptų 2 g mėginys;

43.3. mikseris mėginiams susmulkinti;

43.4. magnetinės maišyklės su automatiniu pašildymu;

43.5. apie 5 cm ilgio teflonu padengti magnetiniai strypukai;

43.6. 2 litrų konusinis sedimentatorius;

43.7. stovas, žiedai ir gnybtai;

43.8. sietas (skylučių dydis 1778 mikrometrų), kurio išorės skersmuo 11 cm, pagamintas iš nerūdijančio plieno;

43.9. piltuvėlis, kurio vidaus skersmuo ne mažesnis kaip 12 cm, sietui įdėti;

43.10. stikliniai 3 litrų talpos indai;

43.11. 50 ml matavimo cilindrai ar centrifuginiai mėgintuvėliai;

43.12. stereomikroskopas su atitinkamu apšvietimu ar trichinoskopas su horizontaliu staleliu;

43.13. atliekant tyrimą trichinoskopu, naudojamas trichinelių lervų skaičiavimo indas, pagamintas iš 3 mm storio 5 akrilo plokštelių, kurį galima apibūdinti taip:

43.13.1. indo dugnas 180 x 40 mm, padalytas į kvadratus,

43.13.2. dvi šoninės sienelės 230 x 20 mm,

43.13.3. dvi galinės sienelės 40 x 20 mm. Indo dugnas klijuojamas prie šoninių sienelių 7–9 mm aukštyje nuo apačios (sienelių aukštis 20 mm) taip, kad šoninių plokštelių abiejuose galuose liktų po 2,5 cm, ir iš galų priklijuojamos galinės sienelės. Visos dalys klijuojamos specialiais klijais;

43.14. atliekant tyrimą stereomikroskopu, naudojamos 9 cm diametro Petri lėkštelės, kurių išorinis dugno paviršius aštriu įrankiu padalytas į 10 x 10 mm tyrimo plotelius;

43.15. aliuminio folija;

43.16. 25 % druskos rūgšties tirpalas;

43.17. pepsinas 1:10 000 NF (US National Formulary), kurį atitinka pepsinas 1:12 500 BP (British Pharmacopea) arba pepsinas 2000 FIP (Federation internationale de pharmacie);

43.18. + 46–48oC temperatūros vandentiekio vanduo;

43.19. 10 l talpos indai, naudojami virškinimo tirpalui ir panaudotiems įrankių ir įrangos dezinfekavimo tirpalams (pvz., formalinui) surinkti;

43.20. svarstyklės, sveriančios 0,1 g tikslumu.

44. Jeigu skerdena yra nepadalyta, imamas ne mažesnis kaip 2 g mėginys iš diafragmos kojelės raumeninės dalies ties perėjimu į sausgyslinę dalį.

45. Jeigu diafragmos kojelių nėra, reikia paimti tokio pat dydžio mėginį iš diafragmos šonkaulinės ar krūtinkaulinės dalies, liežuvio ar kramtomųjų raumenų.

46. Kai skerdena padalyta į gabalus, iš kiekvieno gabalo, kuo arčiau kaulų ir sausgyslių, imamas ne mažesnis kaip 10 g skeleto raumenų mėginys, turintis kuo mažiau riebalų. Šiuo atveju virškinama 5 g mėginio nuo kiekvieno gabalo.

47. Bendro 100 mėginių tyrimo virškinimo metodu eiga:

47.1. virškinimo tirpalas paruošiamas taip: į 2 l pašildyto iki + 46–48oC temperatūros vandentiekio vandens, sumaišyto su 25 %16 ml druskos rūgšties tirpalu, įdedama 10 g pepsino;

47.2. šimtas ne mažesnių kaip 1 g svorio individualių mėginių, paimtų, kaip nurodyta taisyklių 44–46 punktuose, susmulkinami mikseriu užpylus nedideliu kiekiu virškinimo tirpalo; smulkinama 3–4 kartus po 1 sekundę, prireikus smulkinimo laikas gali būti pailgintas;

47.3. susmulkinti mėginiai dedami į 3 litrų talpos indą ir supilamas virškinimo tirpalas; mikserio peilis nuplaunamas virškinimo tirpalu, kad atliptų prie peilio prilipę mėginių likučiai;

47.4. į indą su virškinimo tirpalu ir mėginiais dedamas magnetinis strypukas, ir indas uždengiamas aliuminio folija;

47.5. indas dedamas ant pašildytos maišyklės, pradedamas virškinimas. Virškinimo metu magnetinė maišyklė turi palaikyti + 44–46oC temperatūrą. Virškinimo metu tirpalas turi suktis nesitaškydamas tokiu greičiu, kad susidarytų pakankamai gilus sūkurys;

47.6. po 30 min., pasibaigus virškinimui, maišyklė išjungiama, o virškinimo tirpalas per sietą supilamas į konusinį sedimentatorių;

47.7. virškinimo tirpalas paliekamas nusistovėti 30 min.;

47.8. praėjus 30 min. 40 ml tirpalo greit nuleidžiama į matavimo cilindrą ar centrifuginį mėgintuvėlį;

47.9. 40 ml mėginys paliekamas 10 min. nusistovėti, po to 30 ml paviršinio sluoksnio nusiurbiama – paliekama 10 ml;

47.10. likę 10 ml tirpalo supilama į trichinelių lervų skaičiavimo indą arba Petri lėkštelę;

47.11. matavimo cilindras arba centrifuginis mėgintuvėlis išplaunami 10 ml vandens kiekiu, kuris supilamas į trichinelių lervų skaičiavimo indą arba į Petri lėkštelę tyrimui trichinoskopu arba stereomikroskopu;

47.12. tyrimas turi būti atliktas iš karto, kai tik baigtas virškinimas (tyrimo negalima atidėti kitai dienai);

47.13. jei galutinis mėginys nebuvo ištirtas per 30 min. nuo jo paruošimo, jis (40 ml mėginys):

47.13.1. supilamas į matavimo cilindrą ir paliekamas nusistovėti 10 min.,

47.13.2. 30 ml paviršinio skysčio nusiurbiama, o likę 10 ml papildomi vandentiekio vandeniu iki 40 ml, paliekama nusistovėti 10 min.,

47.13.3. po to vėl nusiurbiama 30 ml paviršinio skysčio,

47.13.4. likę 10 ml supilama į trichinelių lervų skaičiavimo indą arba į Petri lėkštelę,

47.13.5. matavimo cilindras išplaunamas 10 ml vandens kiekiu, kuris taip pat supilamas į trichinelių lervų skaičiavimo indą arba į Petri lėkštelę tyrimui;

47.14. jeigu yra per daug nuosėdų, kurios trukdo atlikti tyrimą, mėginys supilamas atgal į matavimo cilindrą, papildomas vandentiekio vandeniu iki 40 ml, kartojama anksčiau aprašyta procedūra.

48. Bendro mėginio, susidedančio iš mažiau nei 100 individualių mėginių, ir bendro mėginio, susidedančio iš daugiau nei 100 individualių mėginių, tyrimo virškinimo metodu eiga:

48.1. prie bendro mėginio galima pridėti iki 15 papildomų individualių 1 g mėginių ir kartu ištirti, kaip nurodyta taisyklių 47 punkte;

48.2. pridėjus daugiau kaip 15 mėginių, reikia tirti kaip atskirą bendrą mėginį;

48.3. virškinant bendrus mėginius, susidedančius iš ne daugiau kaip 50 individualių mėginių, virškinimo tirpalo kiekį galima sumažinti iki vieno litro.

49. Jeigu bendro mėginio tyrimo rezultatas yra teigiamas ar abejotinas, tai:

49.1. papildomi 20 g mėginiai imami iš kiekvienos skerdenos, kaip nurodyta taisyklių 44–46 punktuose;

49.2. padaromas 5 skerdenų bendras 100 g mėginys ir tiriamas, kaip nurodyta taisyklių 47 punkte. Taip ištiriama 20 grupių po 5 skerdenas kiekvienoje;

49.3. jei 5 skerdenų bendro mėginio tyrimo rezultatas teigiamas, iš tos grupės kiekvienos skerdenos imamas papildomas 20 g mėginys ir ištiriamas kiekvienas atskirai pagal 47 punkto reikalavimus.

 

VIII. REIKALAVIMAI SKERDYKLŲ IR ĮMONIŲ LABORATORIJOMS,

ATLIEKANČIOMS TRICHINELIOZĖS TYRIMUS

 

50. Tyrimo laboratorijos įrengiamos prie skerdyklų (skerdyklos teritorijoje) ir turi atitikti šiame skyriuje nurodytus minimalius reikalavimus.

51. Trichineliozės tyrimo laboratorijose turi būti:

51.1. rakinama patalpa mėginiams paruošti ir tirti:

51.1.1. patalpos sienos turi būti lygios, padengtos plaunama šviesia danga ar nudažytos iki 2 m aukščio,

51.1.2. paruošimo patalpa turi būti pritaikyta kiekvienam taikomam tyrimo metodui,

51.1.3. tinkamai įrengta darbo vieta mėginiams tirti, kurią galima užtemdyti, jei tiriama trichinoskopu,

51.1.4. tinkamai įrengta ventiliacinė įranga, jei būtina – oro kondicionavimo įranga, leidžianti patalpoje palaikyti ne aukštesnę kaip + 25oC temperatūrą šiltu metų laiku ir ne žemesnę kaip +18oC temperatūrą šaltu metų laiku,

51.1.5. tinkamas dirbtinis ar natūralus patalpų apšvietimas, nekeičiantis spalvų; tiesioginių saulės spindulių būtina išvengti,

51.1.6. mėginių paruošimo patalpoje turi būti tinkamos rankų plovimo ir dezinfekavimo priemonės,

51.1.7. šaldytuvai ar šaldikliai mėginiams laikyti;

51.2. patalpa tyrimo priemonėms (konteineriams, kompresoriams, peiliams, žirklėms) plauti ir dezinfekuoti, kurioje turi būti:

51.2.1. lengvai plaunamos ir dezinfekuojamos grindys, atsparios drėgmei ir puvimui,

51.2.2. lygios, padengtos plaunama šviesia danga ar nudažytos iki 2 m aukščio sienos;

51.3. taisyklių 51.2 punkto reikalavimai netaikomi, kai laboratorijose yra įrengta didelė tinkama darbui kriauklė;

51.4. persirengimo, poilsio kambariai, prausyklos ir tualetai. Prausyklose turi būti:

51.4.1. karštas ir šaltas tekantis vanduo,

51.4.2. valymo ir dezinfekavimo priemonės bei vienkartiniai rankšluosčiai,

51.4.3. vandeniui nepralaidūs ir korozijai atsparūs indai su hermetiškai uždaromais dangčiais virškinimo tirpalui po ištyrimo surinkti,

51.4.4. karštas ir šaltas geriamasis vandentiekio vanduo;

51.5. užteršto vandens surinkimo įrengimai, kurie atitinka skerdykloms keliamus reikalavimus;

51.6. tinkamos priemonės kenkėjams (vabzdžiams, žiurkėms, pelėms ir kt.) naikinti.

52. Darbo metu personalas turi laikytis asmens higienos reikalavimų.

53. Patalpos, įranga ir instrumentai visuomet turi būti švarūs. Keletą kartų per dieną ir pabaigus darbą įranga ir instrumentai turi būti plaunami ir dezinfekuojami.

54. Darbuotojai turi būti apsirengę švariais darbo drabužiais, keletą kartų darbo metu ir po kiekvienos pertraukos plauti rankas.

55. Į trichineliozės tyrimo laboratorijas draudžiama įvesti gyvūnų ar kitokiu būdu leisti jiems ten patekti.

56. Atliekant bet kokius darbus turi būti naudojamas tik geriamasis vandentiekio vanduo, atitinkantis Lietuvos higienos normoje HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ (Žin., 1998, Nr. 105-2926) nustatytus reikalavimus.

57. Pagalbinio personalo sveikata turi būti nuolatos tikrinama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

58. Mėginiai tyrimui turi būti paimti iš karto po skerdimo ir nedelsiant ištirti skerdyklos trichineliozės tyrimo laboratorijoje. Paimtus tyrimui mėginius draudžiama išgabenti iš skerdyklos, kurioje gyvūnai buvo paskersti, teritorijos.

59. Trichinoskopai, naudojami trchineliozei tirti, turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

59.1. jais turi būti nesudėtinga naudotis;

59.2. turi būti intensyvus šviesos šaltinis:

59.2.1. net ir visai neužtemdytoje patalpoje apšvietimo stiprumas turi būti pakankamas tiksliam tyrimui atlikti,

59.2.2. apšvietimui turi būti naudojama 100 W (12 V) lemputė;

59.3. turi būti pakankamas padidinimas:

59.3.1. įprastas darbinis padidinimas – 50 kartų,

59.3.2. padidinimas iki 100 kartų – detaliau apžiūrėti neaiškias vietas, jei tiriant įprastu padidinimu iškyla neaiškumų. Kiekvienu padidinimu turi būti matomas aiškus, ryškus vaizdas su gerai skiriamomis spalvomis;

59.4. turi būti objektyvų keitimo mechanizmas: pakeitus padidinimą, turi išlikti pakankamas apšvietimas;

59.5. ryškumui gerinti tiriant neaiškius mėginius turi būti įrengta diafragma, kuria būtų lengva naudotis (pvz., diafragmos reguliavimo rankenėlė galėtų būti įrengta ant trichinoskopo stalelio);

59.6. tikslus ir greitas ryškumo nustatymas ryškumo reguliatoriumi ir diafragmos reguliavimo rankenėle;

59.7. įtampos stiprumas turi būti toks, kad būtų pasiektas reikiamas apšvietimas;

59.8. automatinis blokavimo mechanizmas turi užtikrinti kompresoriaus judėjimą tik viena kryptimi, išvengiant atsitiktinio kompresoriaus judėjimo;

59.9. projektoriaus ekranas turi būti lengvai matomas, ne mažesnio kaip 54 cm skersmens, gerai atspindėti vaizdą, būti tvirtas, ilgalaikis, lengvai valomas, nesudėtingai išardomas.

 

IX. IŠTIRTOS ŠVIEŽIOS MĖSOS ŽENKLINIMAS

 

60. Ištirta šviežia mėsa turi būti paženklinta pagal Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 4-30 „Dėl Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklių (Žin., 1999, Nr. 16-438) reikalavimus.

 

X. ARKLIENOS TYRIMAS

 

61. Arklienos tyrimas turi būti atliktas vienu iš virškinimo metodų, nurodytų taisyklių VI–VII skyriuose, tačiau:

61.1. ne mažesni kaip 10 g svorio mėginiai imami iš liežuvio arba kramtomųjų raumenų. Jei šių raumenų nėra, imami tokio pat dydžio mėginiai iš diafragmos kojelių ties raumeninės dalies perėjimu į sausgyslinę dalį. Paimti mėginiai turi būti be riebalų ir aplinkinių audinių;

61.2. tyrimui virškinimo metodu imama 5 g mėginio. Bendras raumenų svoris vieno virškinimo metu neturi viršyti 100 g. Gavus teigiamus tyrimo rezultatus, pakartotiniam tyrimui imamas papildomas 10 g mėginys.

 

XI. ŠERNIENOS TYRIMAS

 

62. Šerniena turi būti ištirta vienu iš taisyklių V–VII skyriuose nurodytų metodų, tačiau:

62.1. tyrimui imami ne mažesni kaip 10 g svorio mėginiai;

62.2. kompresorių skaičius dvigubinamas, t. y. tiriami mažiausiai du kompresoriai;

62.3. tiriant bet kuriuo virškinimo metodu, mažiausias vieno virškinamo mėginio svoris turi būti 5 g. Gavus teigiamus tyrimo rezultatus, pakartotiniam tyrimui imamas papildomas 10 g svorio mėginys.

 

XII. RAUMENŲ IŠKARPŲ DAŽYMAS

 

63. Raumenų iškarpų dažymas:

63.1. iškarpų dažymas 0,2% mėlynojo metileno vandeniniu tirpalu:

63.1.1. iškarpos dedamos į Petri lėkštelę ant metalinio ar plastmasinio sietelio arba ant plono kaprono audinio,

63.1.2. į Petri lėkštelę ant iškarpų užpilama 0,2% mėlynojo metileno vandeninio tirpalo ir dažoma 15 min.,

63.1.3. iškarpos su sieteliu išimamos iš dažų ir dedamos ant filtrinio popieriaus,

63.1.4. dažų pertekliui susigėrus į popierių, iškarpos su sieteliu dedamos į kitą Petri lėkštelę ir užpilamos 1,5% acto rūgšties tirpalu, laikomos 3 min.,

63.1.5. iškarpos išimamos iš acto rūgšties tirpalo, suspaudžiamos tarp kompresoriaus stiklų ir tiriamos trichinoskopu ar mikroskopu. Trichinelės ir jų kapsulės nusidažo mėlynai;

63.2. iškarpų dažymas 7–8% mėlynojo metileno ir 80% acto rūgšties tirpalu:

63.2.1. iškarpos dedamos ant laikrodžio stiklelio ar į porceliano lėkštelę, ant jų užlašinama po 2-3 lašus 7-8% mėlynojo metileno ir 80% acto rūgšties tirpalo,

63.2.2. po 1–2 min. nusidažiusios iškarpos plaunamos karštu vandeniu, kol nutekantis vanduo pasidaro skaidrus,

63.2.3. iškarpos dedamos ant kompresoriaus stiklo, ištiesinamos,

63.2.4. ant jų užlašinama po lašą atskiesto vandeniu glicerino (1:1) ir suspaudus tiriama trichinoskopu ar mikroskopu. Trichinelės ir jų kapsulės nusidažo mėlyna spalva, o raumenų skaidulos švelniai žydra spalva.

 

XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

64. Šių taisyklių įgyvendinimas turi būti pradėtas nedelsiant. Taisyklių įgyvendinimui skiriamas pereinamasis laikotarpis. Pirmiausiai turi būti šalinami tie trūkumai, kurie tiesiogiai sąlygoja neištirtos ar trichinelių lervomis užkrėstos šviežios mėsos tiekimą į rinką.

65. Įmonės, eksportuojančios gyvūninius produktus į Europos Sąjungą, privalo vykdyti visus taisyklių reikalavimus nuo jų įsigaliojimo.

66. Visoms kitoms įmonėms galutinė šių taisyklių įgyvendinimo data yra 2003 m. sausio 1d.

67. Įmonės, siekiančios gauti veterinarinio patvirtinimo numerį, privalės atitikti šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus.

68. Pereinamojo laikotarpio nuostatos, nurodytos taisyklių 64–66 punktuose, netrukdo skerdykloms ar įmonėms savanoriškai, t. y. anksčiau nei per nustatytą laiką, įvykdyti šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus.

69. Pereinamuoju laikotarpiu, kol šios taisyklės bus įgyvendinamos, galios dabartiniai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyti reikalavimai šviežios mėsos trichineliozės tyrimui.

70. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įmonei, nevykdančiai pereinamojo laikotarpio nuostatų, atšauks leidimą skersti ir atlikti veterinarinę sanitarinę ekspertizę toms gyvūnų rūšims, kurių šviežia mėsa turi būti ištirta dėl trichineliozės, kaip nurodyta šiose taisyklėse.

71. Šių taisyklių įgyvendinimo tvarką nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

______________