LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS

PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS NEOGENO, PALEOGENO, KREIDOS, JUROS, TRIASO, PERMO, KARBONO, DEVONO SISTEMŲ STRATIGRAFIJOS KLASIFIKACIJŲ PATVIRTINIMO

2011 m. liepos 19 d. Nr. 1-133

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 316 (Žin., 2002, Nr. 81-3494; 2010, Nr. 144-7376), 9.1.2 ir 9.2.1.1 punktais,

1. T v i r t i n u Lietuvos neogeno, paleogeno, kreidos, juros, triaso, permo, karbono, devono sistemų stratigrafijos klasifikacijas (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. Lietuvos neogeno, paleogeno, kreidos, juros, triaso, permo, karbono, devono sistemų stratigrafijos klasifikacijomis privalo naudotis asmenys, vykdantys valstybinius geologinius tyrimus Lietuvos Respublikos teritorijoje, asmenys, atlikdami kitus žemės gelmių geologinius tyrimus, kurie Žemės gelmių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 (Žin., 2002, Nr. 44-1676; 2006, Nr. 54-1961), ir Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 (Žin., 2004, Nr. 90-3342; 2006, Nr. 86-3386), nustatyta tvarka privalo būti registruoti Žemės gelmių registre, taip pat asmenys, atlikdami kitus žemės gelmių tyrimus, išskyrus netiesioginius tyrimus, atliekamus ne valstybės lėšomis;

2.2. šis įsakymas įsigalioja nuo 2011 m. lapkričio 1 d.

Direktorius                                                                               Juozas Mockevičius

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos geologijos tarnybos

prie Aplinkos ministerijos direktoriaus

2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1-133

LIETUVOS NEOGENO, PALEOGENO, KREIDOS, JUROS, TRIASO, PERMO, KARBONO, DEVONO SISTEMŲ STRATIGRAFIJOS KLASIFIKACIJOS

Kainozojaus eratemos (neogeno, paleogeno sistemų) stratigrafijos klasifikacija

Neogeno (N) sistemos stratigrafijos klasifikacija

Bendroji stratigrafinė skalė		Stratigrafiniai padaliniai		Stratigrafinio padalinio apibūdinimas
		Vietiniai
Skyrius	Poskyris	Svita	Indeksas
Pliocenas N2pl	Viršutinis	Anykščių	N2an	Kvarcinis smėlis, aleuritas, aleuritingas molis, sapropelinis molis (iki 15 m). Ežerinės ir aliuvinės kilmės. Stratotipas (išskyrė O. Kondratienė) – Daumantų-3 atodanga dešiniajame Šventosios krante, 5 km aukšiau Kavarsko, parastratotipas – Poškų gręž. 137–145 m gylyje. Sinonimas – Šventosios svita.
	Apatinis – viršutinis		N2	Kvarcinis smėlis su anglingo aleurito ir molio tarpsluoksniais (4–14 m).
Miocenas N1mc	Viršutinis	Rantavos	N1rn	Kvarcinis smėlis su anglingo aleurito ir molio tarpsluoksniais (15–18 m). Lietuvoje – ežerinės kilmės. Stratotipas (išskyrė A.Grigelis) – gintaro karjeras prie Palvininkų (Jantarnyj, Kaliningrado sritis), parastratotipas – atodanga šiauriniame Sambijos pusiasalio krante, Kuršiuose (Primorje, Kaliningrado sritis).
	Vidurinis
	Apatinis

Paleogeno (Pg) sistemos stratigrafijos klasifikacija

Bendroji stratigrafinė skalė				Stratigrafiniai padaliniai		Stratigrafinio padalinio apibūdinimas
				Vietiniai
Skyrius	Poskyris		Aukštas	Svita	Indeksas
Eocenas Pg2	Vi- du- ri- nis Pg2^2	Bartonis Pg2 b		Alko	Pg2al	Kvarcinis-glaukonitinis molingas smėlis su mergelio, opokos, klinties tarpsluoksniais, fosforito konkrecijomis (iki 23 m). Stratotipas (išskyrė A. Grigelis, V. Baltakis, V. Katinas) – Kaliningrado srities Krasnovkos (Markėnų)-45 gręž. 65.8–81 m gylyje.
Paleocenas Pg1	Apatinis Pg1^1	Danis – Zelandis Pg1 d-z		Liubavo	Pg1lb	Glaukonitinis-kvarcinis, karbonatingas molingas smėlis su trepelo, mergelio, opokos ir smiltainio tarpsluoksniais (iki 56 m). Pavadinta Liubavo kaimo Lietuvoje vardu. Iškyrė A. Grigelis. Stratotipas – Kalvarijos-2 gręž. 114,1–170,45 m gylyje.

Mezozojaus eratemos (kreidos, juros, triaso sistemų) stratigrafijos klasifikacija

Kreidos (K) sistemos stratigrafijos klasifikacija

Bendroji stratigrafinė skalė, padaliniai, indeksai					Stratigrafiniai padaliniai, indeksai					Stratigrafinio padalinio apibūdinimas
S k y r i u s	A u k š t a s		P o a u k š t i s		Serija	Svita		Pluoštas
1	2		3		4	5		6		7
1. Vakarų Lietuva
V I R Š U T I N I S K2	Mastrichtis K2m		Viršutinis K2m2		Pasmaros K2ps - apjungia Brastos, Bebro ir Galingos svitas. Išskyrė A.Grigelis. Pavadinta Maiskajos upės (Kaliningrado sr.) prūsišku vardu (Pasmara)	Galingos K2gn				Mergelis, aleuritas, aleurolitas, smiltainis (storis iki 101 m). Pavadinta Galingos upelio (Kaliningrado sr.) vardu (A. Grigelis, 1995). Stratotipas – Bogatovo (Žalgirės)-53 gręž. 233,3–298 m gylyje.
			Apatinis K2m1
	Kampanis K2cp		Viršutinis K2cp2			Bebro K2bb				Mergelis, aleurolitas su kreidos, smiltainio ir smėlio tarpsluoksniais (storis iki 40.2 m). Pavadinta Bebro upelio (Kaliningrado sr.) vardu (A. Grigelis, 1993). Stratotipas – Bogatovo (Žalgirės)-53 gręž. 298–353,8 m gylyje, parastratotipas – Pridorožnojės (Drazdų)-45 gręž. 43–187 m gylyje.
			Apatinis K2cp1
	Santonis K2st		Viršutinis K2st2			Brastos K2br				Smėlingas mergelis, trepelas, kreida, aleuritinis smėlis (storis iki 70 m) Išskyrė A. Grigelis (1993). Pavadinta Brastos upelio (Kaliningrado sr.) vardu. Stratotipas – Bogatovo (Žalgirės)-53 gręž. 353.8–409,3 m gylyje, parastratotipai – Pridorožnojės (Drazdų)-45 gręž. 187–219,8 m gylyje ir Nidos-2 gręž. 50,8–114,4 m gylyje.
			Apatinis K2st1
	Konjakis K2cn		Viršutinis K2cn2
			Apatinis K2cn1
	Turonis K2t		Viršutinis K2t2
			Apatinis K2t1
V I R Š U T I N I S K2	Cenomanis K2cm		Viršutinis K2cm2			Labguvos K2lb				Karbonatingas kvarcinis-glaukonitinis smėlis, aleuritas su fosforito konkrecijomis (storis iki 61 m). Pavadinta Polesko miestelio Kaliningrado srityje senuoju vardu (Labguva). Išskyrė A. Grigelis (1993). Stratotipas – Pridorožnojės (Drazdų)-45 gręž. 219,8–247 m gylyje, parastratotipas – Bogatovo (Žalgirės)-53 gręž. 409,3–443,3 m gylyje.
			Apatinis K2cm1						Ūdros K2ud	Svitos apačioje – bazinis 0.5 m storio fosforitinio smiltainio sluoksnis (Ūdros pluoštas). Pavadintas Ūdros upelio (Kaliningrado sr.) vardu. Išskyrė A. Grigelis (1993). Svitos stratotipe - Pridorožnojės (Drazdų)-45 gręž. Ūdros pluoštas išskirtas 246,5–247 m gylyje.
Apatinis K1	Albis K1al		Viršutinis K1al3			Jiesios K1js				Kvarcinis-glaukonitinis smėlis, aleuritas ir molis. Viršutinėje svitos dalyje pasitaiko fosforito ir pirito konkrecijų. Storis – iki 65 m. Pavadinta Jiesios kaimo Lietuvoje vardu. Išskyrė A. Grigelis (1963). Stratotipas – gręžinio Jiesios kaime (kairiajame Jiesios upės krante) 29,7–58,7 m gylyje.
2. Pietryčių Lietuva
V I R Š U T I N I S K2		Mastrichtis K2m	Viršutinis K2m2	Vorutos K2vr - apjungia Mielupio, Pamerkio svitas. Pavadinta Mielupio upelio Lietuvoje vardu. Išskyrė A.Grigelis (1993).			Mielupio K2 ml				Kreida su titnago konkrecijomis ir opokos lęšiais, kreidos mergelis, aleurolitas, klintis (storis iki 160 m). Mielupio upelio Lietuvoje vardu. Išskyrė A. Grigelis (1993). Stratotipas – Žiogelių-265 gręž. 81,8–196,2 m gylyje.
			Apatinis K2m1
		Kampanis K2cp	Viršutinis K2cp2
			Apatinis K2cp1
		Santonis K2st	Viršutinis K2st2
			Apatinis K2st1
		Konjakis K2cn	Viršutinis K2cn2
			Apatinis K2cn1
V I R Š U T I N I S K2		Turonis K2t	Viršutinis K2t2	Vorutos K2vr			Mielupio K2 ml
			Apatinis K2t1				Pamerkio K2 pm				Kreida, smėlingas mergelis (storis iki 25 m). Pavadinta Pamerkio kaimo Lietuvoje vardu (A. Grigelis, 1993). Stratotipas – Žiogelių-265 gręž. 196,2–210 m gylyje.
		Cenomanis K2cm					Kašėtų K2kš				Smėlinga kreida ir mergelis, smėlis, aleuritas, smiltainis su fosforitais (storis iki 28 m). Pavadinta Kašėtų kaimo Lietuvoje vardu. Išskyrė A. Grigelis (1993). Stratotipas – Žiogelių-265 gręž. 210–213,8 m gylyje.
							Akmens K2ak				Smėlingas mergelis, kvarcinis-glaukonitinis smėlis, aleuritas, fosforitinis smiltainis (storis iki 55 m). Pavadinta Akmens kaimo Lietuvoje vardu. Išskyrė A. Grigelis (1993). Stratotipas – Žiogelių-265 gręž. 213,8–217,2 m gylyje.
									Gilšės K2gl		Apačioje – 0,2 m (kitur siekia iki 1 m) sluoksnis su gausiomis fosforitų konkrecijomis (Gilšės pluoštas).
A P A T I N I S K1		Albis K1al	Viršutinis K1al3				Jiesios K1js				Kvarcinis-glaukonitinis smėlis, aleuritas ir molis. Viršutinėje svitos dalyje pasitaiko fosforito ir pirito konkrecijų. Storis – iki 72 m. Pavadinta Jiesios kaimo Lietuvoje vardu. Išskyrė A. Grigelis (1963). Stratotipas – gręžinio Jiesios kaime (kairiajame Jiesios upės krante) 29,7–58,7 m gylyje.
							Užupio K1už		K1už		Žalsvai pilki kvarciniai (kvarcas su žaliu luobu), įstrižai sluoksniuoti (deltinės nuogulos) smėliai su medienos atlaužomis. Silpna glaukonito priemaiša (einant į pietvakarius glaukonito kiekis nežymiai didėja, atsiranda aleurito priemaiša, įstrižas sluoksniuotumas ne toks pastebimas). Vietomis nežymi žėručio priemaiša, retos pirito konkrecijos. Randami ryklių dantukai. Svitos nuogulos paplitę vidurio Lietuvoje – nuo Šventosios žemupio tęsiasi Kauno kryptimi link sienos. Pavadinta Užupės kaimo vardu. Išskyrė A. Grigelis (1963). Stratotipas – gręžinio Užupės kaime 8,1–24,2 m gylyje (Dalinkevičius, 1934) ir sunykusi atodanga kairiajame Neries krante žemiau Užupės kaimo.

Juros (J) sistemos stratigrafijos klasifikacija

Bendroji stratigrafinė skalė, padaliniai, indeksai			Stratigrafiniai padaliniai, indeksai		Stratigrafinio padalinio apibūdinimas
Skyrius	Aukštas	Poaukštis	Serija	Svita
1	2	3	5	6	7
V I R Š U T I N I S J3	Titonis J3t	Viršutinis J3t3		Girdavos J3gr	Aleuritas, aleurolitas, smiltainis (iki 10 m). Pavadinta Železnodarožno mietelio (Kaliningrado sr.) prūsišku vardu (Girdava). Išskyrė A. Grigelis (1993). Stratotipas – Gvardeiskojes (Muhlhauseno)-57 gręž. 328–351 m gylyje.
		Vidurinis J3t2
		Apatinis J3t1
	Kimeridis J3km	Viršutinis J3km2		Taravos J3tr	Molinga klintis ir mergelis, molis, aleurolitas su glaukonitu ir molio tarpsluoksniais (iki 50 m). Pavadinta Vladimirovo miestelio (Kaliningrado sr.) prūsišku vardu (Torava). Išskyrė A. Grigelis (1993). Stratotipas – Gvardeiskojes (Mulhlhauseno)-57 gręž. 351–427,4 m gylyje.
		Apatinis J3km1
	Oksfordis J3ox	Viršutinis J3ox3		??uolijos J3až	Molis smiltainis, spongolitas (15–85 m), aleuritas, mergelis, klintis. Pavadinta Ąžuolijos kaimo Lietuvoje vardu. Išskyrė A. Grigelis (1993). Stratotipas – Laduškino (Ludwigsorto)-55 gręž. 369,8–448,9 m gylyje, parastratotipas – Ąžuolijos-20 gręž. 159–206,2 m gylyje.
		Vidurinis J3ox2
		Apatinis J3ox1
V I D U R I N I S J2	Kelovėjis J2cl	Viršutinis J2cl3		Skinijos J2skn	Juodasis molis ir aleuritas, oolitinis, mergelis, smiltainis (iki 64 m). Pavadinta Skinijos upelio Lietuvoje vardu. Išskyrė A. Grigelis (1993). Stratotipas – Vilkyčių-18 gręž. 117,1–152,2 m gylyje, parastratotipas – Lesnojės (Šarkuvos)-50 gręž. 280,9–335 m gylyje.
		Vidurinis J2cl3		Papartinės J2pr	Smėlis, oolitinis smiltainis, geležingas mergelis, klintis (iki 20 m). Pavadinta Papartynės kaimo Lietuvoje vardu. Stratotipas – Papilės atodanga Nr. 1.
		Apatinis J2cl1	Skalvių J2sk	Papilės J2pp	Molingas smėlis, juodas molis (iki 30 m). Pavadinta Papilės miestelio Lietuvoje vardu. Išskyrė A. Grigelis (1960). Stratotipas – Papilės atodanga Nr.1 ir Papilės miestelio gręžinys Nr.3.
	Batis J2bt	Viršutinis J2bt3		Lieponos J2lp	Smėlis, smiltainis, juodas molis (iki 70 m). Pavadinta Lieponos upelio Lietuvoje vardu. Išskyrė A. Stirpeika (1968). Stratotipas – Kybartų-22 gręž. 357–381 m gylyje.
	Bajosis J2b	Viršutinis J2b2		Įsruties J2is	Anglingas smėlis, molis (vietomis su anglies tarpsluoksniais) (80–100 m). Pavadinta Įsrūties upės (Kaliningrado sr.) vardu. Išskyrė P. Šimkevičius (1973). Stratotipas – Uljanovo (Kraupiško)-3 gręž. 365,5–451,3 m gylyje.
		Apatinis J2b1
A P A T I N I S J1	Toaris J1t	Viršutinis J2t2	Jotvin gių J1jt	Lavos J1lv	Aleuritas, molis (iki 45 m). Pavadinta Lavos upės (Kaliningrado sr.) vardu. Išskyrė J. Kisnierius (1972). Stratotipas – Belyj Jaro (Eiserwageno, Ystravejos)-2 gręž. 528–572,5 m gylyje.
		Apatinis J2t1
	Plynsbachis J1p	Viršutinis J2p2		Neringos J1nr	Smėlis, smiltainis, molis (iki 33 m). Pavadinta Neringos miesto Lietuvoje vardu. Stratotipas – Vladimirovo (Toravos)-1 gręž. 535–567,5 m gylyje.
		Apatinis J2p1

Triaso (T) sistemos stratigrafijos klasifikacija

Bendroji stratigrafinė skalė, padaliniai, indeksai		Stratigrafiniai padaliniai indeksai					Stratigrafinio padalinio apibūdinimas
Skyrius	Aukštas	Serija	Svita		Posvitė
1	2	3	4		5		6
1. Vakarų Lietuva
A P A T I N I S T1	Olenekis T1o	Nadruvos T1ndr	Nidos T1nd				Molis, aleuritas su medienos liekanom (iki 15 m) Pavadinta Neringos miesto administracinio centro Nidos vardu. Išskyrė J. Kisnierius (1976). Stratotipas – Nidos-44 gręž. 361,3–366 m gylyje, kitas stratotipas – Belyj Jaro (Eiserwageno, Ystravejos)-2 gręž. 590,5–597,4 m gylyje.
			Šarkuvos T1šr				Molis su smėlio ir smiltainio tarpsluoksniais (iki 36 m). Pavadinta prūsišku Lesnojės gyvenvietės (Kaliningrado sr.) vardu (Šarkuva). Išskyrė J. Kisnierius (1972). Stratotipas – Vladimirovo (Toravos) – 1 gręž. 604(608) –725 m gylyje.
	Indis T1i	Purmalių T1pr	Tauragės T1tr				Įvairiaspalvis mergelis, molis ir aleurolitas (iki 58 m). Pavadinta Tauragės miesto Lietuvoje vardu. Išskyrė A. Vala (1955). Stratotipas – Vladimirovo (Toravos) gręž. 725–785 m gylyje. Būdingi pjūviai – Vištyčio gręž. 579,5–634 m gylyje, Žalgirių gręž. 204,9–253 m gylyje.
			Palangos T1pl		Viršutinė T1pl2		Raudonspalvis dolomitizuotas molis, aleuritas, aleurolitas (iki 75 m). Pavadinta Palangos miesto Lietuvoje vardu. Išskyrė A. Vala (1955). Stratotipas – Vladimirovo (Toravos) gręž. 785–878 m gylyje. Dalijama į apatinę ir viršutinę posvitę.
					Apatinė T1pl1
			Nemuno T1nm				Raudonspalvis dolomitizuotas molis, aleurolitas, mergelis (iki 116 m). Pavadinta Nemuno upės Lietuvoje vardu. Išskyrė A. Vala (1955). Būdingi pjūviai – Vladimirovo (Toravos) gręž. 878–993,8 m gylyje, Žalgirių gręž. 328–458 m gylyje.
2. Pietryčių Lietuva
A P A T I N I S T1	Olenekis T1o	Nadruvos T1ndr		Šarkuvos T1šr				Molis, aleurolitas (iki 46 m). Pavadinta prūsišku Lesnojės gyvenvietės (Kaliningrado sr.) vardu (Šarkuva). Išskyrė J. Kisnierius (1972). Stratotipas – Vladimirovo (Toravos) – 1 gręž. 604(608) –725 m gylyje.
	Indis T1i	Purmalių T1pr		Tauragės T1tr				Įvairiaspalvis molis, mergelis, oolitinė klintis, smiltainis su oolitais, aleurolitas (iki 54 m). Pavadinta Tauragės miesto Lietuvoje vardu. Išskyrė A. Vala (1955). Stratotipas – Vladimirovo (Toravos) gręž. 725–785 m gylyje. Būdingi pjūviai – Vištyčio gręž. 579,5–634 m gylyje, Žalgirių gręž. 204,9–253 m gylyje.
				Palangos T1pl		Viršutinė T1pl2		Raudonspalvis dolomitizuotas molis, smiltainis, aleurolitas, mergelis su oolitinės klinties tarpsluoksniais (iki 76 m). Pavadinta Palangos miesto Lietuvoje vardu. Išskyrė A. Vala (1955). Stratotipas – Vladimirovo (Toravos) gręž. 785–878 m gylyje. Dalijama į apatinę ir viršutinę posvitę.
						Apatinė T1pl1
				Nemuno T1nm		T1nm		Raudonspalvis dolomitizuotas molis, argilitas, aleurolitas, smiltainis (iki 75 m). Pavadinta Nemuno upės Lietuvoje vardu. Išskyrė A. Vala (1955). Būdingi pjūviai – Vladimirovo (Toravos) gręž. 878–993,8 m gylyje, Žalgirių gręž. 328–458 m gylyje.

Paleozojaus eratemos (permo, karbono, devono sistemų) stratigrafijos klasifikacija

Permo (P) sistemos stratigrafijos klasifikacija

Bendroji stratigrafinė skalė, padaliniai, indeksai		Stratigrafiniai  padaliniai, indeksai	Stratigrafinio padalinio apibūdinimas
Skyrius	Aukštas	Svita
1. Pietvakarių ir Pietryčių Lietuva
V I R Š U T I N I S P2	K A Z A N I S P2kz	Žalgirių P2žl	Dolomitas, klintis (iki 7,6 m). Pavadinta Žalgirių kaimo Lietuvoje vardu. Išskyrė P. Suveizdis (1962). Stratotipas – Žalgirių gręž. 458,6–465,3 m gylyje.
		Priegliaus P2pr	Gipsas, anhidritas, akmens druska (iki 90 m). Pavadinta Priegliaus (Prėgliaus) upės Kaliningrado srityje vardu. Išskyrė J. Dalinkevičius (1959). Stratotipas – Vladimirovo (Toravos) gręž. 1010–1286 m gylyje.
		Naujosios Akmenės P2nk	Klintis, dolomitas, mergelis (iki 70 m). Pavadinta Naujosios Akmenės miesto Lietuvoje vardu. Išskyrė P. Suveizdis (1962). Stratotipas – Naujosios Akmenės karjeras, parastratotipas – Stančaičių gręž. 357,4–404,5 m gylyje.
		Sasnavos P2ss	Dolomitinis mergelis, karbonatingas aleuritas (iki 2.7 m). Pavadinta Sasnavos miestelio Lietuvoje vardu. Išskyrė P. Suveizdis. Stratotipas - Sasnavos gręž. 528,7–529,7 m gylyje. Pilniausias pjūvis – Vladimirovo (Toravos) gręž. 1299–1315 m gylyje.
	Ufis P2u	Kalvarijos P2kl	Konglomeratas, gravelitas, smiltainis (iki 1,3 m). Pavadinta Kalvarijos miesto Lietuvoje vardu. Išskyrė P. Suveizdis (1971). Stratotipas – Kalvarijos-2 gręž. 661–662,3 m gylyje.
Apatinis P1	Artinskis P1ar	Perlojos P1prl	Margas gravelitas, smiltainis, raudonspalvis aleurolitas (iki 26 m). Pavadinta Perlojos kaimo Lietuvoje vardu. Išskyrė A. Šliaupa (1966). Stratotipas – Oziorsko-1 gręž. 1041,5–1095 m gylyje. Būdingas pjūvis – Perlojos-60 gręž. 27,.3–301,5 m gylyje.
2. Šiaurės Vakarų Lietuva
V I R Š U T I N I S P2	K A Z A N I S P2kz	Žalgirių P2žl	Dolomitas, klintis (iki 4-5 m). Pavadinta Žalgirių kaimo Lietuvoje vardu. Išskyrė P. Suveizdis (1962). Stratotipas – Žalgirių gręž. 458,6–465,3 m gylyje.
		Priegliaus P2pr	Gipsas, anhidritas, (iki 20 m). Pavadinta Priegliaus (Prėgliaus) upės Kaliningrado srityje vardu. Išskyrė J. Dalinkevičius (1959). Stratotipas – Vladimirovo (Toravos) gręž. 1010–1286 m gylyje.
		Naujosios Akmenės P2nk	Klintis, dolomitas, mergelis (iki 46 m). Pavadinta Naujosios Akmenės miesto Lietuvoje vardu. Išskyrė P. Suveizdis (1962). Stratotipas – Naujosios Akmenės karjeras, parastratotipas – Stančaičių gręž. 357,4–404,5 m gylyje.
		Sasnavos P2ss	Dolomitinis mergelis, karbonatingas aleuritas (iki 2–2,5 m). Pavadinta Sasnavos miestelio Lietuvoje vardu. Išskyrė P. Suveizdis. Stratotipas - Sasnavos gręž. 528,7–529,7 m gylyje. Pilniausias pjūvis – Vladimirovo (Toravos) gręž. 1299–1315 m gylyje.

Karbono (C) sistemos stratigrafijos klasifikacija

Bendroji stratigrafinė skalė, padaliniai, indeksai		Stratigrafiniai padaliniai, indeksai		Stratigrafinio padalinio apibūdinimas
Skyrius	Aukštas	Serija	Svita
1	2	3	4	5
A P A T I N I S C1	T u r n ė j i s C1t	Klykolių D3 – C1 kl	Nicos C1nc	Smėlis, smiltainis su aleurolito tarpsluoksniais ( iki 10 m). Išskirta Latvijoje (Liepinš, 1959). Stratotipas – Nicos-6 gręž. 18–78 m gylyje. Lietuvoje aptinkama apatinė Nicos svitos dalis (Skuodo-40 gręž. 98,5–108,5 m gylyje).
			Paplakos C1pp	Domeritas, molis, žėrutingas aleurolitas su dolomito ir smiltainio tarpsluoksniais (iki 14 m). Išskirta Latvijoje (Liepinš, 1959). Stratotipinio gręžinio kernas sunaikintas. Neostratotipas – Nigrandės-2 gręž. 40–55 m. gylyje. Lietuvoje pilnas Paplakos svitos pjūvis yra Skuodo-40 gręž. 108,5–122,5 m gylyje.
			Leti?os C1lt	Domeritas, molis ,smiltainis su aleurolito ir dolomito tarpsluoksniais (iki 11 m). Išskirta Latvijoje (Liepinš, 1959). Stratotipas – atodanga dešiniajame Ventos krante priešais Ventasmuižos vienkemį. Lietuvoje pilnas Letižos pjūvis yra Skuodo-40 gręž. 122,5–133 m gylyje.

Devono sistemos stratigrafijos klasifikacija

Bendroji stratigrafinė skalė, padaliniai, indeksai		Stratigrafiniai padaliniai, indeksai						Stratigrafinio padalinio apibūdinimas
		Regioniniai	Vietiniai
Skyrius	Aukštas	Regioninis aukštas	Serija	Svita	Posvitė	Pluoštas	Sluoksniai
1	2	3	4	5	6	7	8	9
V I R Š U T I N I S D3	F A M E N I S D3fm	Škervelės D3šk	Klykolių D3 – C1kl	Škervelės D3šk				Smėlingas dolomitas, smiltainis su domerito ir smėlio tarpsluoksniais (iki 22 m). Išskirta Latvijoje (Liepinš, 1954, 1959). Stratotipas – atodanga kairiajame Škervelės krante priežiočių, hipostratotipas – atodanga kairiajame Ventos krante prie Varkalių vienkemio (Atrais kalno skardyje). Lietuvoje būdingas svitos pjūvis yra Mažeikių-2 gręž. 76–88,5 m gylyje.
		Ketlerių D3kt		Ketlerių D3kt	Viršutinė D3kt3			Domeritas, aleurolitas, molis ir smiltainis susisluoksniavę (iki 51 m). Išskirta Latvijoje (Liepinš, 1954). Stratotipas – Nicos-6 gręž. 155,4–169 m gylyje (apatinė posvitė), atodanga kairiajame Ciecerės upės krante prie Pavarių vienkemio (vidurinė posvitė), atodanga dešiniajame Ventos krante prie Ketlerių vienkemio (viršutinė posvitė). Viršutinė posvitė – 15–18 m storio domeritas, aleuritas, molis, smėlis ir smiltainis. Vidurinė posvitė – 12–15 m storio domeritas, aleurolitas, molis ir smiltainis. Apatinė posvitė – 8–12 m storio molis, domeritas, aleurolitas su dolomito tarpsluoksniais.
					Vidurinė D3kt2
					Apatinė D3kt1
		Žagarės D3žg		Žagarės D3žg			Senosios Žagarės D3žg^sž	Dolomitas, kaverningas ir smėlingas dolomitingas smiltainis su molio ir aleurolito tarpsluoksniais (iki 19 m ). Pavadinta Žagarės miesto Lietuvoje vardu. Išskyrė J. Dalinkevičius (1939). Stratotipas – Švetės upės atodangos Žagarėje ir šuliniai Skaistgiryje. Pilniausias pjūvis – Skaistgirio karjere. Dalijama į Senosios Žagarės ir Skaistgirio sluoksnius.
							Skaistgirio D3žg^sk
		Švėtės D3sv		Švėtės D3sv	Viršutinė D3sv2			Smėlis, smiltainis, smėlingas dolomitas su domerito ir molio tarpsluoksniais (iki 38 m). Pavadinta Švetės upės Lietuvoje vardu. Išskyrė J. Dalinkevičius (1939). Stratotipas – Švetės upės atodangos prie Žagarės. Dalijama į apatinę ir viršutinę posvites.
					Apatinė D3sv1
V I R Š U T I N S D3	F A M E N I S D3fm	Mūrių D3mr		Mūrių D3mr				Smėlis, smiltainis su molio ir aleurolito tarpsluoksniais, dolomitizuotas kriauklainis, dolomitas (iki 15 m). Išskirta Latvijoje (Liepinš, 1951, 1954). Stratotipas – Švetės upės atodangos prie Kiurbės, Žuklių ir Mūrių vienkiemių, Škedės atodanga priešais Omikių vienkiemį.
		Akmenės D3ak		Akmenos D3ak				Molis, aleurolitas, smiltainis, smėlingas dolomitas, klintis (iki 15 m). Išskirta Latvijoje ir pavadinta Akmenės (Akmene, Lietuvoje – Akmena) upės vardu (Liepinš, 1954). Stratotipas – Akmenos upės atodangos PV Latvijoje.
		Kursos D3kr		Kuršių D3kr				Organogeninė klintis, dolomitas su smiltainio, aleurolito, molio tarpsluoksniais (iki 18 m). Išskyrė J. Dalinkevičius 1948 metais Latvijoje. Būdingiausi pjūviai – Buvainių-141 gręž. 38–48 m gylyje, Mekių gręž. 17,3–37,8 m gylyje.
		Joniškio D3jn		Joniškio D3jn		Gruzdžių D3jn^gr		Mergelis, domeritas, gniutulinė klintis, klintingas dolomitas (iki 29 m). Pavadinta Joniškio miesto Lietuvoje vardu. Išskyrė J. Dalinkevičius (1939). Stratotipas – Mekių gręž. 37,8–52 m gylyje. Lietuvoje dalijama į Kužių (apačioje) ir Gruzdžių (viršuje) pluoštus (iškyrė S. Žeiba, 1976).
						Kužių D3jn^kž
		Šiaulių D3šl		Šiaulių D3šl				Mergelis su klinties, domerito ir aleurolito tarpsluoksniais (iki 15 m). Pavadinta Šiaulių miesto Lietuvoje vardu. Išskyrė S. Žeiba (1967). Stratotipas – Lygudų gręž. 115,5–122,5 m gylyje.
		Kruojos D3krj		Kruojos D3krj				Dolomitas poringas (iki 12 m). Pavadinta Kruojos upės Lietuvoje vardu. Išskyrė J. Dalinkevičius (1939). Stratotipas – Kruojos upės atodangos ir Linksmučių karjeras prie Pakruojo.
	F R A N I S D3fr	Amulės D3am		Pakruojo D3pk				Domeritas su molio, dolomito, smiltainio ir gipso tarpsluoksniais (iki 50 m). Pavadinta Pakruojo miesto Lietuvoje vardu. Išskyrė J. Dalinkevičius (1939). Stratotipas – Pakruojo gręžinys.
		Stipinų D3st		Stipinų D3st				Dolomitas (kaverningas, plyšiuotas, iki 20 m). Pavadinta Stipinų kaimo Lietuvoje vardu. Išskyrė J. Dalinkevičius (1939). Stratotipas – Mūšos upės atodangos tarp Petrašiūnų ir Svobiškio kaimų.
		Pamūšio D3pm		Pamūšio D3pm				Molis, žėrutingas smiltainis, domeritas, dolomitas (iki 109 m). Pavadinta Pamūšio kaimo Lietuvoje vardu. Išskyrė J. Dalinkevičius (1939). Stratotipas – Mūšos, Nemunėlio ir Gervelės atodangos.
V I R Š U T I N S D3	F R A N I S D3fr	Dauguvos D3dg		Įstro D3ys				Dolomitas kaverningas su domerito ir gipso tarpsluoksniais (iki 11 m). Pavadinta Įstro upės Lietuvoje vardu. Išskyrė J. Dalinkevičius (1939). Stratotipas – Įstro, Lėvens ir Nemunėlio upių atodangos prie Pasvalio ir Nemunėlio Radviliškio.
		Dubninkų–Dauguvos D3db - dg		Tatulos D3t			Nemunėlio D3t^nm	Gipsas, anhidritas su domerito, molio tarpsluoksniais (iki 47 m). Pavadinta Tatulos upės Lietuvoje vardu. Išskyrė J. Dalinkevičius (1939). Stratotipas – Tatulos ir Nemunėlio upių atodangos. Dalijama į Pasvalio (apačioje), Nemunėlio (viršuje) ir juos skiriančius Kirdonių sluoksnius. Nemunėlio sl. - gipsas ir anhidritas, dolomito, domerito, molio tarpsluoksniai (iki 18 m). Kirdonių sl. - molis, domeritas, selenito, gipso tarpsluoksniai (iki 10 m). Pasvalio sl. – gipsas ir anhidritas, su dolomito, žalsvo domerito ir molio tarpsluoksniais (iki 27 m).
							Kirdonių D3t^kd
							Pasvalio D3t^ps
		Pliavinių D3pl		Kupiškio	D3kp			Dolomitas netolygiai kaverningas, vietomis klintingas, domerito tarpsluoksniai (iki 12 m). Pavadinta Kupiškio miesto Lietuvoje vardu. Išskyrė J. Dalinkevičius (1939). Stratotipas – Lėvens atodangos prie Kupiškio.
				Suosos	D3s	Buivėnų D3s^b		Dolomitas kaverningas su domerito, molio, gipso tarpsluoksniais (iki 27 m). Pavadinta Suosos upės Lietuvoje vardu. Išskyrė J. Dalinkevičius (1939). Stratotipas – Lėvens upės ir jo intako Suosos atodangos. Svita skaidoma į Buivėnų (viršutinis) ir Salamiesčio (apatinis) pluoštus. Buivėnų pluoštas pavadintas Buivėnų kaimo Lietuvoje vardu. Išskyrė S. Žeiba (1957). Stratotipas – Suosos upės atodangos, Stirniškių ir Buivėnų karjerai. Dolomitas su domerito, molio, vietomis – su gipso ir dedolomito tarpluoksniais. Storis siekia 12 m. Salamiesčio pluoštas pavadintas Salamiesčio miestelio Lietuvoje vardu. Stratotipas – Salamiesčio-14 gręž. 26,95–35,8 m gylyje. Dolomitas. Storis 10–15 m.
						Salamiesčio D3s^s
				Jaros D3jr	D3jr	Ilčiūnų D3jr^i		Domeritas, dolomitingas molis su dolomito, aleurolito, smiltainio tarpsluoksniais (iki 21 m). Pavadinta Jaros upės Lietuvoje vardu. Išskyrė J. Dalinkevičius (1939). Stratotipas – Jaros upės atodangos ir šurfai jos slėnyje, hipostratotipas – Kunkojų-12 gręž. 347,3–368,8 m gylyje. Svita skaidoma į Ilčiūnų (viršuje) ir Drulėnų pluoštus. Ilčiūnų pluoštas pavadintas Ilčiūnų kaimo Lietuvoje vardu. Išskyrė S. Žeiba, V. Marcinkevičius, S. Šliaupa (1988). Būdingas pjūvis – Ilčiūnų 1042 gręž. 30,2–35 m gylyje. Domerito ir molingo dolomito susisluoksniavimas. Storis – 3,5–6 m. Drulėnų pluoštas pavadintas Drūlėnų kaimo Lietuvoje vardu. Išskyrė S. Žeiba, V. Marcinkevičius, S. Šliaupa (1988). Būdingas pjūvis – Ilčiūnų 1042 gręž. 35–40 m gylyje. Domerito, molingo dolomito ir molio dažnas susisluoksniavimas. Storis – 2,5–5 m.
						Drulėnų pluoštas D3jr^d
V I R Š U T I N I S D3	FRANIS D3fr	Švento- sios D3šv		Šventosios D3šv				Smėlis, smiltainis, molis su aleurolito ir domerito tarpsluoksniais (iki 110 m). Pavadinta Šventosios upės Lietuvoje vardu. Išskyrė J. Dalinkevičius. Stratotipas – Šventosios upės ir jos intakų Pelyšos, Armonos ir kt. Atodangos prie Anykščių, Kavarsko ir Ukmergės.
V I D U R I N I S D2	ŽIVETIS D2žv	Burtniekų D2bt	Upninkų D2up	Butkūnų D2bt				Smėlis, smiltainis su molio ir aleurolito tarpsluoksniais (iki 70 m). Pavadinta Butkūnų kaimo Lietuvoje vardu. Išskyrė V. Narbutas (1976). Stratotipas – Butkūnų-241 gręž. 127,4–193 m gylyje.
		Arukiulos D2ar		Kuklių D2kk				Smėlis, smiltainis, aleurolitas, molis (iki 50 m). Pavadinta Kuklių kaimo Lietuvoje vardu. Išskyrė V. Narbutas (1976). Stratotipas – Kuklių-320 gręž. 187–327 m gylyje.
	E I F E L I S D2ef	Narvos D2nr	Narvos D2nr	Kernavės D2k				Domeritas, molis su klinties ir smiltainio tarpsluoksniais (iki 40 m). Pavadinta Kernavės miestelio Lietuvoje vardu. Išskyrė S. Žeiba (1971). Stratotipas – Ledų-179 gręž. 275,4–288,4 m gylyje, parastratotipas – Beržų-185 gręž. 201-213 m gylyje.
				Ledų D2ld	Viršutinė D2ld2			Domeritas su dolomito ir molio tarpsluoksniais, apatinėje dalyje - gipsingas smiltainis, brekčija (iki 135 m). Pavadinta Ledų kaimo Lietuvoje vardu. Išskyrė S. Žeiba (1971). Stratotipas – Ledų-179 gręž. 288,4–364,1 m gylyje. Dalijama į apatinę ir viršutinę posvites
					Apatinė D2ld1
		Pernu D2pr		Pernu	D2pr			Smėlis, smiltainis su molio ir domerito tarpsluoksniais (iki 30 m). Išskirta Estijoje (Orviku, 1930). Stratotipas – Pärnu ir Navesčio upių atodangos. Būdingi pjūviai Lietuvoje – Krekenavos -7 gręž. 932,6–956,1 m gylyje.
A P A T I N I S D1	P R A G I S – E M S I S D1p-e	Rezeknės D1rz		Rezeknės D1rz				Smėlis, molis, domeritas (iki 13 m). Išskirta Latvijoje (Larskaja, 1974). Stratotipas – Aknistės-5 gręž. 361,8-487,8 m gylyje, neostratotipas – Ludzos-15 gręž. 427-446 m gylyje.
		Kemerių D1km	Viešvilės D1vš	Saunorių D1sn	Viršutinė D1sn2			Smėlis, aleuritas, molis (iki 60 m). Pavadinta Saunorių kaimo Lietuvoje vardu. Išskyrė G. Vaitiekūnienė, V. Karatiejūtė-Talimaa, V. Narbutas (1985). Stratotipas – Liepkalnio-137 gręž. 664,5–734,5 m gylyje. Dalijama į dvi posvites. Viršutinėje posvitėje ( stratotipe – 664,5–698 m gylyje) – pilkas smiltainis, molis, aleurolitas, pačiame viršuje – raudonspalvio molio tarpsluoksniai. Apatinėje posvitėje (stratotipe – 698–734,5 m gylyje) pilkas smiltainis susisluoksniuoja su moliu ir aleurolitu, viršutinėje dalyje – raudonspalvio molio tarpsluoksniai.
					Apatinė D1sn1
				Šešuvio D1š				Smėlis su konglomeratais, su gipso ir dolomito cementu, su molio, aleurolito tarpsluoksniais (iki 140 m). Pavadinta Šešuvies upės Lietuvoje vardu. Išskyrė V. Karatiejūtė-Talimaa, V. Narbutas (1964). Stratotipas – Šešuvies (Tauragės)-11 gręž. 775–844 m gylyje, parastratotipas – Baltupėnų-83 gręž. 812–871 m gylyje.
	L O C H K O V I S D1l	Stoniškių D1st	Gargždų D1gr	Stoniškių D1st				Smėlis vietomis molingas ir dolomitingas susisluoksniavęs su dolomitizuotu aleurolitu ir molingu dolomitu (iki 120 m). Pavadinta Stoniškių kaimo Lietuvoje vardu. Išskyrė P. Liepinš (1952). Stratotipas – Stoniškių-1 gręž. 1007–1104,5 m gylyje, parastratotipas – Gargždų-19 gręž. 1092–1183 m gylyje.
		Tilžės D1tl		Tilžės D1tl	Viršutinė D1tl3			Molis aleuritingas, dolomitingas susisluoksniavęs su smėliu ir smiltainiu, aleurolitu, domeritu, dolomitu ( iki 130 m). Pavadinta Tilžės (dabar Sovietskas) miesto Kaliningrado srityje vardu. Išskyrė J. Paškevičius (1959). Stratotipas – Stoniškių-1 gręž. 1104,5–1212 m gylyje, parastratotipas – Gargždų-19 gręž. 1183–1285 m gylyje. Tilžės svita dalijama į apatinę, vidurinę ir viršutinę posvites (Rešenija ..., 1978).
					Vidurinė D1tl2
					Apatinė D1tl1

_________________