LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ BRANDOS EGZAMINŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2005 m. liepos 21 d. Nr. ISAK-1524
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755) 56 straipsnio 14 punktu:
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. ISAK-1674 „Dėl informacinių technologijų mokyklinio brandos egzamino programos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 164-6021).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu
Nr. ISAK-1524
Informacinių technologijų brandos egzaminų programa
I. Bendrosios nuostatos
1. Skiriami dviejų tipų informacinių technologijų brandos egzaminai: mokyklinis informacinių technologijų egzaminas ir valstybinis informacinių technologijų (programavimo) egzaminas.
2. Valstybinis ir mokyklinis informacinių technologijų egzaminai vykdomi vadovaujantis Moksleivių kompiuterinio raštingumo įskaitos ir informacinių technologijų egzaminų gairėmis 2004 ir 2005 metams, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-492 (Žin., 2003, Nr. 43-1977).
4. Mokyklinį informacinių technologijų egzaminą laiko mokiniai, kurie mokėsi pagal Bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI–XII klasėms, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465.
5. Valstybinio informacinių technologijų (programavimo) egzamino pagrindinę dalį sudaro XI–XII klasių informacinių technologijų išplėstinio kurso programavimo modulio turinys. Šis egzaminas atitinka išplėstinio kurso standartuose apibrėžtus pasiekimų reikalavimus, jo metu įvertinamos mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai programavimo srityje.
6. Informacinių technologijų brandos egzaminų programa apima ir pagrindinės mokyklos informacinių technologijų kurso sąvokas bei žinias.
II. Informacinių technologijų mokymo TIKSLAI ir brandos egzaminŲ funkcijos
8. Svarbiausias informacinių technologijų mokymo tikslas – ugdyti mokinių informacinę kultūrą. Informacinė kultūra – plati, kintanti sąvoka. Šiuo metu ji suprantama kaip:
8.1. Esminių informatikos, informacinių ir komunikacinių technologijų žinių sistemos išmanymas bei gebėjimas šias žinias taikyti pažinimo, kūrybos bei mokymosi procese;
8.2. Gebėjimas taisyklingai vartoti pagrindinius informatikos, kompiuterių, informacinių ir komunikacinių technologijų terminus, suvokti jų prasmę, aiškiai ir argumentuotai dėstyti mintis žodžiu ir raštu;
8.3. Informatikos, informacinių ir komunikacinių technologijų priemonių raidos ir įtakos bendrajai žmonijos kultūros evoliucijai išmanymas;
8.4. Įgūdžiai naudotis kompiuteriu bei šiuolaikinėmis informacinių ir komunikacinių technologijų priemonėmis siekiant gerinti įvairių dalykų mokymąsi;
8.5. Gebėjimas sumaniai, tvarkingai, teisėtai ir sistemingai apdoroti informaciją naudojantis kompiuterinės technologijos priemonėmis bei metodais, visuomeniniais keitimosi informacija būdais;
8.8. Pradinio kompiuterinio raštingumo, gebėjimų taikyti informacines technologijas mokantis bet kurių dalykų ar saviraiškai ugdymas;
9. Informacinių technologijų mokyklinio egzamino tikslai:
9.1. Įvertinti egzaminą pasirinkusių mokinių informacinius gebėjimus, žinias bei įgūdžius, kuriuos nusako bendrojo lavinimo mokyklos bendrojo kurso informacinių technologijų standartas;
9.2. Suteikti mokiniams galimybę parodyti savo gebėjimus informacinių technologijų naudojimo srityje;
9.3. Sudaryti mokiniams sąlygas pademonstruoti savo gebėjimus sprendžiant probleminius uždavinius kompiuteriu;
10. Mokiniams, kurie rinksis informatikos ar su ja artimas studijų programas, keliami reikalavimai susiję su algoritminio mąstymo gebėjimais. Programavimas kaip intelektinė veikla, kuriai nereikalingos didelės materialinės investicijos, yra itin priimtina ir skatintina Lietuvos ekonominės ir ūkio plėtros kryptis. Lietuva turi puikias programavimo mokymo tradicijas ir patirtį, yra parengta nemažai mokymo priemonių ir didaktinės medžiagos. Išplėstinio kurso programavimo kryptis ypač reikšminga. Todėl informacinių technologijų valstybinis egzaminas orientuotas į išplėstinio informacinių technologijų kurso programavimo modulį.
11. Informacinių technologijų (programavimo) valstybinio egzamino tikslai:
11.1. Įvertinti egzaminą pasirinkusių mokinių gebėjimus, žinias bei įgūdžius, kuriuos nusako bendrojo lavinimo mokyklos informacinių technologijų išplėstinio kurso programavimo modulio programa bei išsilavinimo standartas;
11.2. Įvertinti informacinius gebėjimus, kuriuos nusako informacinių technologijų bendrojo kurso programa;
11.5. Suteikti mokiniams galimybę giliau suvokti kompiuterinės technikos pagrindus bei veikimo principą, gebėjimą formalizuoti ir abstrahuoti, dirbti su dideliu skaičiumi duomenų;
III. MOKINIŲ ŽINIOS IR GEBĖJIMAI
12. Besikuriančioje informacinėje visuomenėje vis svarbesni tampa bendrieji mokinių gebėjimai naudotis informacinėmis technologijomis, o ne konkrečios žinios ar vienos bei kitos kompiuterinės programos įvaldymas. Todėl labai svarbu vertinti ir bendruosius mokinio informacinius ir kompiuterinius gebėjimus:
12.2. Taikyti informacinius įgūdžius (informacijos atrinkimo, jos vertinimo, komplektavimo, sintetinimo, darbo pateikimo);
12.6. Naudotis dažniausiai vartojamomis informacijos ir komunikacijos priemonėmis (internetu, elektroniniu paštu, kompaktinėmis plokštelėmis) informacijai gauti;
12.7. Taikyti informacinių ir komunikacinių technologijų priemones (tekstų tvarkymo sistemą, skaičiuoklę, duomenų bazę) atliekant nedidelius praktinius darbus;
IV. DALYKINIAI BRANDOS EGZAMINŲ TURINIO REIKALAVIMAI
13. Mokyklinio informacinių technologijų egzamino turinį sudaro penkios bendrojo informacinių technologijų kurso sritys:
14. Valstybinio informacinių technologijų (programavimo) egzamino turinį, be 13 punkte nurodytų sričių, papildo išplėstinio kurso programavimo modulio turinys.
V. EGZAMINŲ MATRICA
16. Mokyklinio informacinių technologijų brandos egzamino užduotys sudaromos vadovaujantis turinio ir struktūrinių dalių proporcijomis, nusakytomis matrica.
| GEBĖJIMAI SRITYS |
ŽINIOS IR |
PRAKTINIAI ĮGŪDŽIAI |
PROBLEMŲ SPRENDIMAS |
% |
| Teksto tvarkymas |
|
|
|
35 |
| Naudojimasis skaičiuokle |
|
|
|
35 |
| Žiniatinklis ir elektroninis paštas |
|
|
|
10 |
| Pateikčių rengimas |
|
|
|
10 |
| Socialiniai ir etiniai aspektai |
|
|
|
10 |
| % |
30 |
50 |
20 |
100 |
17. Valstybinio informacinių technologijų (programavimo) brandos egzamino užduotys sudaromos vadovaujantis turinio ir struktūrinių dalių proporcijomis, nusakytomis matrica:
| GEBĖJIMAI SRITYS |
ŽINIOS IR |
PRAKTINIAI ĮGŪDŽIAI |
PROBLEMŲ SPRENDIMAS |
% |
| Teksto tvarkymas |
|
|
|
25 |
| Programavimas |
|
|
|
75 |
| % |
30 |
30 |
40 |
100 |
VI. EGZAMINŲ STRUKTŪRA
19. Mokyklinio informacinių technologijų egzamino trukmė – 2,5 val. (150 min.). Mokyklinio egzamino užduotis susideda iš dviejų dalių.
19.1. Pirma dalis: informacinių technologijų teorinis testas, sudarytas iš 15 dviejų tipų klausimų – pasirenkamojo atsakymo ir atvirojo teksto. Atsakant į testo klausimus paprastai reikia (jei nenurodyta kitaip) iš kelių pateiktų atsakymų pasirinkti vieną teisingą (pasirenkamojo atsakymo klausimai), įrašyti žodį, frazę arba keletą sakinių (atvirojo teksto klausimai);
20. Praktinei mokyklinio egzamino užduoties daliai atlikti gali būti reikalinga ši programinė įranga:
21. Mokyklinio egzamino metu mokiniams leidžiama naudotis rašymo priemonėmis, skaičiuokliais. Atliekant teorinį testą naudotis kompiuteriu neleidžiama; atlikdami praktines užduotis mokiniai naudojasi visa kompiuteryje esančia programine įranga.
22. Valstybinio informacinių technologijų (programavimo) egzamino trukmė – 3 val. (180 min.). Valstybinio egzamino užduotis susideda iš dviejų dalių:
22.1. Pirma dalis: teorinis testas, sudarytas iš 20–30 dviejų tipų klausimų – pasirenkamojo atsakymo ir atvirojo teksto (10–15 klausimų iš informacinių technologijų srities ir 10–15 klausimų iš programavimo). Atsakant į testo klausimus, paprastai reikia (jei nenurodyta kitaip) iš kelių pateiktų atsakymų pasirinkti vieną teisingą (pasirenkamojo atsakymo klausimai), įrašyti žodį, frazę, skaičius arba keletą sakinių (atvirojo teksto klausimai);
23. Praktinei valstybinio egzamino užduoties daliai atlikti naudotina programavimo aplinka Free Pascal.
24. Valstybinio egzamino metu mokiniams leidžiama naudotis rašymo priemonėmis ir skaičiuokliais. Atliekant teorinį testą naudotis kompiuteriu neleidžiama; atlikdami praktines užduotis mokiniai naudojasi programavimo aplinka.
VII. EGZAMINŲ VERTINIMAS
26. Mokyklinio informacinių technologijų brandos egzamino vertinimas yra kriterinis. Mokyklinis egzaminas administruojamas ir vertinamas mokykloje. Mokinių darbai vertinami vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Mokinių darbai vertinami pažymiais 10, 9, 8, 7, 6, 5, 4 arba neišlaikė.
27. Valstybinio informacinių technologijų (programavimo) brandos egzamino vertinimas yra norminis. Valstybinis egzaminas administruojamas egzaminų centruose. Mokinių darbai vertinami centralizuotai, vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Valstybinį egzaminą išlaikiusių mokinių rezultatai palyginami tarpusavyje ir vertinami normine 100 balų skale.
______________
Informacinių technologijų brandos egzaminų
programos
1 priedas
DALYKINIAI TURINIO REIKALAVIMAI
Šioje lentelėje pateikiamos penkios informacinių technologijų kurso temos, iš kurių sudaromas tiek mokyklinio, tiek valstybinio egzamino turinys, ir programavimo tema, įeinanti tik į valstybinio informacinių technologijų (programavimo) egzamino turinį.
| Turinio sritis |
Egzamino reikalavimai |
|
| 1. Teksto tvarkymas |
||
| 1.1. Dokumento parinktys ir ypatybės. |
Gebėti nustatyti ir keisti tekstų programos parinktis: slinkties juostų, valdymo ženklų rodymą, automatinį rašybos tikrinimą, dokumento pakeitimų žymėjimą, matavimo vienetus. Keisti puslapio rodymo parinktis, puslapio vaizdo mastelį, įjungti ir išjungti reikiamas priemonių juostas. Įvardyti ir pasirinkti dokumentų formatus: grynojo teksto (txt), raiškaus teksto (doc, rtf), šablono, nurodyto programos tipo ar nurodytos versijos, tinkamo dėti į žiniatinklį, mokėti įrašyti dokumentą kitokiu formatu. |
|
| 1.2. Teksto formatai, stiliai. |
Išvardyti pagrindinius šrifto bei pastraipos parametrus. Mokėti naudoti pastraipų ženklinimą ir numeravimą, keisti ženklinimo simbolius ir numeravimo stilių. Gebėti pasinaudoti esamais dokumento stiliais. Mokėti sukurti nesudėtingą stilių ir jį pritaikyti. |
|
| 1.3. Dokumentų šablonai (trafaretai). |
Gebėti parinkti dokumento šabloną, tinkamą suformuluotai užduočiai. Sukurti dokumentą naudojantis pasirinktu šablonu. Sukurti nesudėtingą šabloną ir jį įrašyti. |
|
| 1.4. Lentelės. |
Sudaryti paprastą lentelę. Mokėti sujungti ir perskelti lentelės langelius, keisti eilučių ir stulpelių požymius: dydį, spalvą, horizontalų bei vertikalų lygiavimą. Mokėti įterpti, pašalinti, sukeisti vietomis lentelės eilutes ir stulpelius. Mokėti parinkti lentelės rėmelius ir foną. |
|
| 1.5. Automatinės teksto tvarkymo galimybės. |
Mokėti automatiškai sudaryti dokumento turinį. Žinoti dalykinės rodyklės paskirtį, gebėti ją parengti. Mokėti įterpti nuorodas į dokumentą. Mokėti įdėti išnašas. |
|
| 1.6. Grafiniai ir kiti objektai. |
Mokėti braižyti schemas panaudojant standartines tekstų programos figūras. Gebėti surinkti nesudėtingas (esančias mokykliniuose matematikos, fizikos, chemijos vadovėliuose) matematines formules. Mokėti įkelti į dokumentą kitomis programomis sukurtus objektus: skaičiuoklės lentelę, diagramą, brėžinį, paveikslą; keisti įkeltų objektų dydžius, teksto išdėstymą aplink juos. |
|
| 1.7. Teksto maketas, antraštės ir poraštės. |
Mokėti įdėti dokumentui antraštes (anglų k. header) ir poraštes (anglų k. footer), jose nurodyti pavadinimą, datą, puslapių numerius. Mokėti kurti dokumento sekcijas ir keisti jų lapo bei spausdinimo nuostatas. Gebėti peržiūrėti paruoštą spaudinį, pakeisti spausdinimo parinktis. Išspausdinti dokumentą. |
|
| 2. Naudojimasis skaičiuokle |
||
| 2.1. Pagrindiniai elementai. |
Išvardyti ir apibūdinti pagrindines skaičiuokles sąvokas: narvelį, jo koordinates, bloką, eilutę, stulpelį, formulę, funkciją, lakštą. Atlikti veiksmus su lakštais: įterpti, ištrinti, pervadinti, perkelti, kopijuoti. Mokėti sukurti nesudėtingą (poros nedidelių lentelių) skaičiuoklės dokumentą ir jį įrašyti. |
|
| 2.2. Darbas su narveliais, eilutėmis, stulpeliais. |
Mokėti rinkti narvelyje skaitines ir tekstines reikšmes. Mokėti užpildyti lentelės eilutes vertikaliai ir horizontaliai. Mokėti dirbti su narveliais: pažymėti, kopijuoti, perkelti, pašalinti. Mokėti pažymėti, kopijuoti, šalinti, įterpti, eilutes ir stulpelius, keisti jų aukštį ir plotį Mokėti rikiuoti duomenis didėjimo arba mažėjimo tvarka bei pagal abėcėlę. Mokėti kopijuojant užpildyti narvelius vienodomis reikšmėmis, aritmetinės bei geometrinės progresijų reikšmėmis. |
|
| 2.3. Narvelio formatavimas. |
Mokėti parinkti narvelio duomenų spalvą, šriftą, stilių, išdėstymą, rėmelius. Mokėti sujungti narvelius į vieną narvelį bei perskelti sujungtus narvelius. Mokėti keisti dešimtainės trupmenos rodomų skaitmenų po kablelio skaičių; nustatyti skaičių rodymo narveliuose procentais, valiutos formatus. |
|
| 2.4. Formulės ir funkcijos. |
Paaiškinti formulių ir funkcijų paskirtį, žinoti, kur jas taikyti. Mokėti naudoti aritmetinius sudėties, atimties, daugybos ir dalybos veiksmus. Paaiškinti narvelių santykines ir absoliučiąsias koordinates. Kopijuoti formules, reikiamai parinkus santykines ir absoliučiąsias koordinates. Mokėti naudoti funkcijas: SUM, AVERAGE, MIN, MAX, IF, NOT, AND, OR. |
|
| 2.5. Diagramos. |
Mokėti iš nurodytos lentelės dalies sukurti stulpelinę bei skritulinę diagramas. Mokėti taisyti bei pertvarkyti sukurtą diagramą: keisti jos formatus, atvaizduojamus duomenis, ašių formatus ir antraštes. Mokėti pakeisti sukurtos diagramos tipą. |
|
| 2.6. Lakšto maketas. |
Gebėti pertvarkyti paraščių plotį, keisti dokumento pasukimą (orientaciją) bei puslapio dydį. Mokėti įdėti dokumentui antraštes (anglų k. header) ir poraštes (anglų k. footer). Peržiūrėti norimą spausdinti dokumentą. Išspausdinti darbo lakštą ar kelis lakštus. |
|
| 3. Žiniatinklis ir elektroninis paštas |
||
| 3.1. Pagrindinės žiniatinklio sąvokos ir naršyklės nuostatos. |
Apibūdinti žiniatinklio, naršyklės, interneto adresų (URL), tinklalapio, svetainės, nuorodos, hiperteksto sąvokas. Gebėti naršyti naudojantis nuorodomis, atverti interneto puslapį pagal adresą. Mokėti pasirinkti tinkamą koduotę. |
|
| 3.2. Paieška žiniatinklyje. |
Žinoti keletą paieškos sistemų. Mokėti pasinaudoti reikšminiais žodžiais, taikyti logines operacijas. |
|
| 3.3. Adresynas. |
Gebėti atverti tinklalapį naudojantis adresynu (angl. Favorites, Bookmarks). Įtraukti tinklalapio adresą į adresyną. Mokėti tvarkyti adresyną (grupuoti adresus bei išdėstyti į aplankus). |
|
| 3.4. Tinklalapio kūrimas. |
Paaiškinti, kokiais būdais galima kurti paprasčiausius tinklalapius. Gebėti peržvelgti naršyklėje matomo tinklalapio HTML tekstą. Gebėti sukurti nedidelį tinklalapį, struktūriškai išdėstyti jame informaciją. Mokėti įdėti nuorodas, paveikslus, naudoti lenteles. |
|
| 3.5. Pagrindinės elektroninio pašto ypatybės ir nuostatos. |
Paaiškinti elektroninio pašto paskirtį, pagrindines pašto sistemų funkcijas. Žinoti dviejų pagrindinių elektroninio pašto sistemų (elektroninio pašto programų ir žiniatinklio elektroninio pašto tarnybų) privalumus. Įvardyti lietuviškų rašmenų perdavimo elektroniniu paštu problemas, žinoti jų sprendimo principus. Mokėti pasirinkti tinkamą elektroninio pašto programą ir nustatyti tinkamą lietuvių kalbai koduotę. |
|
| 3.6. Elektroninio pašto laiškų rašymas ir tvarkymas. |
Mokėti parašyti ir išsiųsti laišką, pakartoti, perkelti ar išmesti dalį teksto iš laiško ar kelių laiškų, įkelti į laišką tekstą iš kito šaltinio naudojantis kopijavimu ir įdėjimu. Mokėti išsiųsti atsaką (angl. reply) įterpiant bei neįterpiant gauto laiško teksto. Mokėti persiųsti laišką kitam adresatui, pasiųsti laišką arba jo kopiją keliems adresatams iš karto. Mokėti tvarkyti laiškus: sudėlioti į aplankus, rikiuoti laiškus ir jų ieškoti pagal siuntėją, laiško temą, datą. |
|
| 3.7. Elektroninio pašto laiškų priedai. |
Atverti gauto laiško priedą ir įrašyti jį į reikiamą aplanką. Paaiškinti virusų plitimo priežastis elektroniniu paštu. Gebėti prie laiško pridėti ir pašalinti priedą – bylą. |
|
| 3.8. Adresų knygelė ir darbas su ja. |
Mokėti į adresų knygelę įtraukti ir išmesti elektroninio pašto adresą. Parašyti laišką naudojantis adresų knygele. |
|
| 4. Pateikčių rengimas |
||
| 4.1. Pateikčių rengimo programa, jos nuostatos, pateikčių demonstravimas. |
Paaiškinti pateikčių rengimo kompiuteriu privalumus. Mokėti modifikuoti pateiktį: įterpti bei pašalinti skaidrę, pakeisti skaidrių tvarką. Žinoti skaidrių keitimo būdus ir gebėti pasirinkti tinkamiausią. Gebėti demonstruoti parengtas pateiktis. Mokėti paaiškinti, kokia techninė įranga gali būti naudinga demonstruojant pateiktis. Žinoti objektų pasirodymo efektus bei kitus parametrus ir gebėti juos keisti. Gebėti išspausdinti kelias to paties dokumento skaidres viename (skirtinguose) puslapyje. |
|
| 4.2. Pateikties kūrimas ir formatavimas. |
Mokėti parengti pateiktį parenkant kiekvienai skaidrei tinkamą automatinį skaidrės maketą. Mokėti keisti skaidrės maketą. Mokėti rinkti tekstą pateiktyje; pakartoti, perkelti bei pašalinti tekstą. Mokėti pakeisti teksto šriftą, simbolių dydį, stilių, lygiuoti tekstą, keisti pastraipų (išvardijimų, sąrašų) ženklinimą. |
|
| 4.3. Paveikslai bei kiti objektai pateiktyse. |
Gebėti įkelti paveikslą, keisti jo dydį, pakartoti, perkelti bei pašalinti paveikslus pateiktyje. Mokėti įkelti į skaidrę tekstą, lentelę, diagramą ar grafikos bylą. |
|
| 5. Socialiniai ir etiniai aspektai |
||
| 5.1. Informacinė visuomenė, kompiuterio įtaka visuomenei, žmogui. |
Apibūdinti informacinės visuomenės pagrindinius požymius, įvardyti problemas. Paaiškinti kompiuterių taikymo įvairiose gyvenimo ir mokslo srityse naudą, žinoti naujausius technologinius pasiekimus. Žinoti elektroninės demokratijos ir elektroninės valdžios sąvokas, gebėti naudotis jos teikiamomis galimybėmis. Suprasti informacinių ir komunikacinių technologijų įtaką visuomenei, kultūrai, kalbai, įžvelgti socialinės atskirties pavojus. Sugebėti rasti paskutines pasaulio ar Lietuvos naujienas Lietuvos spaudos leidinių svetainėse ir naujienų portaluose. Paaiškinti daugiakalbiškumo problemas kompiuteriuose, žinoti lokalizavimo ir adaptavimo sąvokas. Atsižvelgiant į kompiuterizacijos pranašumus ir pavojus organizuoti savo darbą kompiuteriu. Žinoti dirbančių kompiuteriu sveikatos pagrindines saugos priemones. |
|
| 5.2. Interneto ir bendravimo elektroniniu būdu etiketas. |
Žinoti pagrindinius interneto etiketo reikalavimus ir gebėti juos paaiškinti. Gebėti taikyti pagrindinius tvarkingo naudojimosi elektroniniu paštu principus. Žinoti pagrindinius elektroninių laiškų rašymo ir siuntimo etinius principus, juos paaiškinti ir gebėti naudotis. Paaiškinti nepageidaujamų laiškų (anglų k. spam) sąvoką. Nusakyti kovos su tokiais laiškais būdus. |
|
| 5.3. Duomenų apsauga ir autorių teisės. |
Paaiškinti informacijos ir duomenų saugumo problemas, apibūdinti jų žalos padarinius (virusai, antivirusinės programos, duomenų apsauga). Išvardyti keletą virusų veiklos ir jų plitimo scenarijų. Žinoti kelis antivirusinių programų veikimo principus (paleidžiamų programų, visų kompiuterio bylų bei elektroninių laiškų tikrinimas). Paaiškinti programinės įrangos autorių teises, licencijavimą, apibūdinti viešojo ir nemokamo naudojimo programas. Žinoti, kur rasti svarbiausius savo šalies duomenų apsaugos ir autorių teisių įstatymus, mokėti juos paaiškinti. |
|
| 6. Programavimas[1] |
||
| 6.1. Pagrindiniai programos struktūros elementai. |
Žinoti programavimo kalbos bei sąsajos (terpės) paskirtį, programos struktūrą, jos pagrindinius elementus. Mokėti rašyti komentarus programoje. Išvardyti programavimo kultūros elementus. Suvokti struktūrinio programavimo technologijos esmę. |
|
| 6.2. Pagrindiniai duomenų tipai. |
Žinoti ir gebėti taikyti realiųjų ir sveikųjų skaičių, loginį, simbolinį duomenų tipus. |
|
| 6.3. Kintamųjų sąvoka. |
Paaiškinti kintamojo sąvoką programavime. Apibūdinti sveikuosius, realiuosius, simbolinius, loginius kintamuosius ir veiksmus su jais. Mokėti sudaryti aritmetinius ir loginius reiškinius. Mokėti įvesti ir išvesti duomenis: a) iš klaviatūros, b) iš bylos, c) į ekraną, d) į bylą. |
|
| 6.4. Pagrindiniai programavimo kalbos sakiniai. |
Mokėti taikyti uždaviniuose pagrindinius valdymo sakinius bei struktūras: priskyrimo sakinį, nuoseklią veiksmų seką (sudėtinį sakinį), veiksmų šakojimą (sąlyginį sakinį), veiksmų kartojimą (ciklą). Skirti nežinomo ir žinomo kartojimų skaičiaus ciklus, žinoti jų taikymo ypatybes. Sprendžiant uždavinius gebėti laikytis programavimo kultūros reikalavimų bei bendrųjų rašybos taisyklių. |
|
| 6.5. Procedūros ir funkcijos. |
Suprasti uždavinio skaidymo į dalis privalumus. Mokėti skaidyti uždavinį į dalis, jas užrašyti procedūromis ir funkcijomis. Skirti procedūros ir funkcijos sąvokas. Paaiškinti jų vartojimo būdus, gebėti taikyti uždaviniuose. Suprasti parametrų sąvoką. Žinoti skirtumą tarp parametrų kintamųjų ir parametrų reikšmių. Žinoti vardų galiojimo sritis. |
|
| 6.6. Masyvo duomenų tipas ir masyvo duomenų tipo kintamieji. |
Apibūdinti masyvo sąvoką. Mokėti sukurti masyvo duomenų tipą. Mokėti aprašyti masyvo tipo kintamuosius. Gebėti atlikti veiksmus su masyvo elementais: įvesti ir išvesti duomenis, atlikti paiešką, vartoti reiškiniuose. Gebėti atlikti pagrindinius veiksmus su simbolių eilutėmis. |
|
| 6.7. Įrašo duomenų tipas ir kintamieji. |
Paaiškinti įrašo sąvoką, pateikti paprasčiausių pavyzdžių. Apibūdinti įrašų taikymo pranašumus. Mokėti sukurti įrašo duomenų tipą. Parinkti įrašo laukų tipus, tinkamus sprendžiamam uždaviniui. Mokėti sukurti struktūrinius duomenų tipus, kuriuose būtų panaudotas masyvas ir įrašas. Mokėti aprašyti įrašo tipo kintamuosius ir masyvus. Atlikti veiksmus su įrašo tipo duomenimis: 1) įvesti ir išvesti duomenis: a) iš klaviatūros, b) iš bylos, c) į ekraną, d) į bylą; 2) rikiuoti, naudoti reiškiniuose. |
|
| 6.8. Tekstinės bylos. |
Suprasti tekstinių bylų paskirtį. Mokėti surašyti duomenis byloje taip, kad programa teisingai juos suprastų. Suprasti ryšį tarp duomenų surašymo byloje tvarkos ir duomenų skaitymo iš bylos programos sakinių. Mokėti skaityti duomenis iš tekstinių bylų ir rašyti juos į bylas, kai kintamieji yra paprastieji, masyvo bei įrašo tipo. Mokėti išvesti rezultatus į tekstines bylas papildant paaiškinimais, sudarant lenteles. |
|
| 6.9. Programavimo technologija. |
Žinoti programos sudarymo etapus: programos rašymas, derinimas, kompiliavimas, patikrinimas, tobulinimas. Suprasti programos teisingumo problemiškumą. Gebėti tinkamai parinkti sprendžiamam uždaviniui duomenų struktūras. Mokėti parinkti kontrolinius duomenis, būdingus sprendžiamam uždaviniui. Apibūdinti programos ir vartotojo ryšius. Gebėti dokumentuoti (aprašyti) programą. Mokėti paruošti nurodymus programos vartotojui: apibūdinti programos paskirtį, nurodyti duomenų pateikimą programai (arba duomenų surašymo tvarką), rezultatų pateikimo forma. Gebėti laikytis programavimo stiliui, kultūrai keliamų reikalavimų. |
|
| 6.10. Pagrindiniai algoritmai. |
Gebėti pasinaudoti programose nesudėtingais matematiniais uždavinių sprendimo metodais ir būdais. Žinoti pagrindines matematines funkcijas: Abs, Sqr, Sqrt, Sin, Cos, Arctan, Round, Trunc, Ln. Mokėti surasti didžiausią (mažiausią) reikšmę, skaičiuoti reikšmių sumą (sandaugą, kiekį), atrinkti duomenis pagal nurodytą požymį. Žinoti rikiavimo ir paieškos algoritmų paskirtį, gebėti juos taikyti. |
|
______________
Informacinių technologijų brandos egzaminų
programos
2 priedas
VALSTYBINIO egzamino užduočių pavyzdžiai
Testo klausimai iš informacinių technologijų srities
Reikia pažymėti vieną teisingą atsakymą (jei prie klausimo nenurodyta kitaip).
1. [2 taškai] Įvardykite mažiausią teksto dokumento dalį, kuriai galima nustatyti pasirinktą lygiavimą: _____________________________.
2. [2 taškai] Norėtume sumaketuoti teksto dokumentą taip, kaip parodyta paveiksle. Kas ir kuriose vietose turi būti įterpta?___________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
3. [1 taškas] Kuriuos du tekstų rengykle (programa) sukurtos lentelės langelius galima sujungti? (Išvardykite visas langelių poras).
________________________________________________________________________________
4. [1 taškas] Ar galima taip įterpti paveikslą į tekstinį dokumentą, kad tekstas ne tik apgaubtų paveikslą iš visų keturių pusių, bet ir įsiterptų į tuščias paveikslo sritis?
5. [1 taškas] Kurioje skaičiuoklės lango vietoje spragtelėjus dešiniuoju pelės klavišu bus galima pakeisti darbo lakšto pavadinimą?
6. [4 taškai] Skaičiuoklės langelį D5, kuriame įrašyta formulė =$A1*B$1, nukopijuojame į langelį D6. Kokia formulė atsiras langelyje D6? ________________________________________________________
7. [3 taškai] Ką galima pakeisti jau sukurtoje skaičiuoklės diagramoje?
8. [1 taškas] Kuriuo atveju elektroninio pašto sistemos automatiškai užpildo gavėjo adreso lauką (Kam – To)?
9. [1 taškas] Koks esminis elektroninio pašto konferencijų teikiamas privalumas?
10. [1 taškas] Kur saugomi interneto tinklalapiai?
11. [2 taškai] Kurioje naršyklės vietoje ieškosite tinklalapio, kurį, dirbdami tuo pačiu kompiuteriu, aplankėte prieš 2 savaites, tačiau jo adreso neįrašėte?
12. [1 taškas] Dirbdami pateikčių programa, renkate skaidrės tekstą. Kur pateks tekstas, netelpantis į skaidrę?
13. [1 taškas] Kuris teiginys apie skaidrių rodymą pateikties programa yra neteisingas?
14. [2 taškai] Kaip, tobulėjant kompiuterinei technikai, kinta pagrindiniai kompiuterių parametrai (pagrindinės atmintinės bei pastoviosios atmintinės apimtys, procesoriaus taktinis dažnis)?
________________________________________________
________________________________________________
________________________________________________
15. [2 taškai] Pateikite trumpą kompiuterio virusų apibrėžimą?
________________________________________________
________________________________________________
________________________________________________
Pastaba: testo klausimų atsakymai pateikiami 3 priede.
Testo klausimai iš programavimo srities
Reikia pažymėti vieną teisingą atsakymą (jei prie klausimo nenurodyta kitaip).
1. [4 taškai] Pažymėkite, teisingi ar neteisingi programų fragmentai. Neteisingiems nurodykite klaidas.
Duoti aprašai:
type Mas1 = array[1..9] of real;
var X: Mas1;
i: integer;
r: real;
Programų fragmentai
| Žymėkite T arba N |
Fragmentas |
Neteisingų komentavimas |
|
|
i:= 9; X[i]:= 10; |
|
|
|
i:= 1; X(i):= 8.384; |
|
|
|
for i:= 1 to 10 do X[i]:= i; |
|
|
|
r:= 1; X[r]:= 7.5; |
|
|
|
X[5]:= True; |
|
|
|
i:= 9; r:= 9; while i >= 1 do begin X[i]:= r; i:= i – 1 end; |
|
2. [3 taškai] Pažymėkite atsakymą, kuris būtų gautas įvykdžius programą.
program P2;
function F (x, y: integer): integer;
begin
F:= x * (y + 1);
end;
begin
WriteLn (F (F (2, 3), 4));
end.
| A |
20 |
| B |
27 |
| C |
36 |
| D |
40 |
| Įrašykite teisingo atsakymo raidę |
|
3. [3 taškai] Nustatykite ir pažymėkite teisingą kreipinį į procedūrą.
program P3;
procedure Dirba (a, b: integer; var c, d: real);
begin
...
end;
var x, y: integer;
t, z: real;
begin
...
| A |
Dirba (x, y, t-3, z); |
| B |
Dirba (y*y-3, x+1, t, z); |
| C |
Dirba (x*x-3, y+1, t); |
| D |
Dirba (5, y, x, t); |
...
end.
| Įrašykite teisingo atsakymo raidę |
|
4. [5 taškai] Užrašykite procedūrą teigiamų skaičių aritmetiniam vidurkiui skaičiuoti. Procedūros antraštė tokia:
procedure Vidurkis(var A: Mas; n: integer; var vid: real);
Čia:
type Mas = array[1..100] of real;
A – skaičių masyvas,
n – masyvo A elementų skaičius,
vid – teigiamų masyvo A skaičių aritmetinis vidurkis; jeigu teigiamų skaičių masyve nėra, tuomet rezultato reikšmė lygi 0.
5. [4 taškai] Užrašykite funkciją, kuri tikrintų, ar žiedas telpa į dėžutę. Funkcijos antraštė tokia:
function ArTinka(a, b, c, d, h: real): boolean;
Čia:
a, b, c – dėžutės vidiniai matmenys,
d – žiedo išorinis skersmuo,
h – žiedo aukštis.
Visi dydžiai pateikiami milimetrais. Jei žiedas telpa į dėžutę, tai funkcijos reikšmė lygi TRUE, priešingu atveju – FALSE.
6. [6 taškai] Duotas kintamojo aprašas:
var Lft: Liftas;
Sukurkite įrašo duomenų tipą, kurio laukai aprašytų šiuos duomenis: lifto rūšį (paprastasis, krovininis, specialusis), pagaminimo metus, paskutiniojo išbandymo datą, numatyto artimiausiojo išbandymo datą, keliamąją galią (išreikštą žmonių skaičiumi). Datą aprašykite atskiru įrašu. Liftui aprašyti skirto įrašo schema turėtų atrodyti šitaip:
type Data = record
...
end;
Liftas = record
...
end;
Paruoškite pradinių duomenų pateikimo tekstinėje byloje pavyzdį ir užrašykite kintamojo Lft duomenų skaitymo iš bylos sakinius.
7. [3 taškai] Vykdant toliau pateiktą programą P7 iš klaviatūros įvedama šitokia eilutė:
12 12 9 16 45 9 7 122
Apskaičiuokite ir parašykite, kas bus rodoma ekrane.
program P7;
var a, b, c: integer;
begin
Read(a, b, c); Write((a = b) and (b = c));
Read(c, a); Write(((a + b) > c) or (a < (c – b)));
end.
| Ekrane matysime: |
|
8. [3 taškai] Ši procedūra turi rasti teigiamo sveikojo skaičiaus pirmąjį ir paskutinįjį skaitmenį.
procedure Skaitm (n: integer; var pirm, pask: integer);
begin
pirm:= n;
pask:= n mod 10;
while............ do
pirm:= pirm div 10;
end;
Kuris iš šių loginių reiškinių turėtų būti vietoj daugtaškio:
| A |
pirm >= 0 |
| B |
pirm <> 0 |
| C |
pirm >= 10 |
| Įrašykite teisingo atsakymo raidę |
|
9. [5 taškai] Parenkite šiai programai pradinius duomenis apie du žmones ir surašykite juos į bylą:
program P9;
const CDuom = 'T9. txt';
type Asmuo = record
vard, pav: string[8]; { Vardas ir pavardė }
ugis: real; { Ūgis metrais }
amzius: integer; { Amžius }
end;
var A, B: Asmuo;
F: text;
begin
Assign(F, CDuom); Reset(F);
ReadLn(F, A. vard, A. pav, A. ugis, A. amzius);
ReadLn(F, B. pav, B. ugis);
ReadLn(F, B. vard, B. amzius);
Close(F);
end.
Kad būtų patogiau surašyti pradinius duomenis, byla T9. txt, pavaizduota lentele. Į kiekvieną langelį rašykite po vieną simbolį (tarpo simboliui paliekamas tuščias langelis).
| Pozicijos |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
20 |
21 |
22 |
23 |
24 |
25 |
26 |
27 |
28 |
29 |
30 |
| 1 eilutė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2 eilutė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3 eilutė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4 eilutė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5 eilutė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 6 eilutė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 7 eilutė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 8 eilutė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
10. [4 taškai] Užbaikite programoje pateiktas funkcijas.
program P10;
{---------------------------------------}
function Statusis (a, b, c: integer): boolean;
{ Ar trikampis statusis? }
begin
end;
{---------------------------------------}
function Lygiasonis (a, b, c: integer): boolean;
{ Ar trikampis lygiašonis? }
begin
end;
{---------------------------------------}
var k1, k2, k3: integer;
begin
WriteLn('Įveskite trikampio kraštinių ilgius: ');
Write('Pirmoji kraštinė: '); ReadLn(k1);
Write('Antroji kraštinė: '); ReadLn(k2);
Write('Trečioji kraštinė: '); ReadLn(k3);
if Statusis(k1, k2, k3)
then WriteLn('Trikampis statusis');
if Lygiasonis(k3, k2, k1)
then WriteLn('Trikampis lygiašonis')
end.
Pastaba: testo klausimų atsakymai pateikiami 3 priede.
Praktinės programavimo užduotys
Šią egzamino užduoties dalį sudaro viena–dvi praktinės programavimo užduotys. Programos rašomos laikantis struktūrinio programavimo technologijos reikalavimų. Mokinys savo nuožiūra nustato, kiek ir kokių procedūrų bei funkcijų reikia konkrečiam uždaviniui, tačiau duomenų įvedimo bei išvedimo veiksmai turi būti užrašomi atskiromis procedūromis.
Vertinant programą atsižvelgiama:
· ar panaudotos nurodytos užduotyje duomenų struktūros;
· ar taikoma struktūrinio programavimo technologija (duomenų įvedimas, skaičiavimai ir kt. veiksmai užrašyti procedūromis, funkcijomis);
· ar rezultatai pateikiami užduotyje nurodyta forma;
· ar programa teisinga (nėra sintaksės bei algoritmo klaidų);
· ar geras programavimo stilius ir kultūra:
c) gebama išvengti globaliųjų parametrų: procedūros bei funkcijos gauna duomenis ir perduoda rezultatus parametrais (globalieji gali būti tik pradinių ir galutinių duomenų kintamieji);
d) laikomasi vaizdžių teksto skyrybos taisyklių: po skyrybos ženklų paliekamas tarpas, operacijų ženklai atskiriami tarpais;
Praktinės užduoties pavyzdžiai
1. Kamuoliai. [15 taškų] Yra daug įvairaus dydžio stačiakampio gretasienio formos dėžių. Jos naudojamos kamuoliams supakuoti dedant į vieną dėžę po vieną kamuolį (kamuolys neturi išsikišti iš dėžės). Vidiniai dėžių matmenys pateikiami centimetrais. Visų kamuolių skersmuo vienodas ir lygus D cm.
Parašykite programą, kuri nustatytų, kiek tarp turimų dėžių yra tinkamų duotiems kamuoliams pakuoti, taip pat apskaičiuotų mažiausios tinkamos dėžės matmenis ir rastų, kiek tokių dėžių yra.
Reikia sukurti procedūrą, skirtą duomenims skaityti iš bylos į masyvo tipo duomenų struktūras. Masyvų skaičių, jų duomenų tipus ir dydį pasirinkite savo nuožiūra.
Duomenys pateikiami byloje Duom1.txt. Pirmoje eilutėje įrašytas kamuolio skersmuo, antroje – dėžių skaičius n (n £ 100). Tolesnėse n eilučių yra po tris skaičius, kurie reiškia dėžės matmenis centimetrais. Visi duomenys pateikiami sveikaisiais skaičiais.
Rezultatus reikia surašyti į bylą Rez1.txt. Pirmoje eilutėje reikia įrašyti sakinį ‘Tinkamų dėžių yra:‘ ir rastų dėžių skaičių. Antroje – sakinį ‘Mažiausia dėžė:‘ ir tris skaičius, reiškiančius tokios dėžės matmenis. Jeigu tokios dėžės nėra, reikia palikti tuščią eilutę. Trečioje – sakinį ‘Mažiausių tinkamų dėžių yra:‘ ir rastų dėžių skaičių.
| Duom1. txt |
Rez1. txt |
| 11 8 13 11 11 4 19 25 36 40 50 11 13 11 16 11 12 11 10 13 19 17 8 13 9 19 |
Tinkamų dėžių yra: 4 Mažiausia tinkama dėžė: 11 13 11 Mažiausių tinkamų dėžių: 2 |
Matematinis sprendimo būdas. Kamuolys telpa dėžėje, jeigu jo skersmuo yra mažesnis už visus tris dėžės matmenis: D < a ir D < b ir D < c, čia a, b, c – dėžės matmenys. Mažiausia dėžė yra ta, kurios tūris mažiausias. Tūris randamas sudauginus visus tris dėžės matmenis
2. Pažymiai [20 taškų]. Turime visų klasės mokinių įvairių dalykų metinius įvertinimus. Norima apskaičiuoti kiekvieno mokinio aritmetinį pažymių vidurkį. Rezultatus reikia pateikti lentele, kurioje mokinių sąrašas būtų surikiuotas vidurkio mažėjimo tvarka.
Reikia sukurti procedūrą, skirtą duomenims skaityti iš bylos į įrašų masyvo tipo duomenų struktūras. Įrašo struktūrą, masyvų skaičių ir dydį pasirinkite savo nuožiūra. Būtina sukurti atskiras procedūras lentelės duomenims įrašyti į rezultatų bylą bei duomenims rikiuoti.
Duomenų byloje Duom2.txt eilutėmis surašyti mokinių dalykų metiniai pažymiai. Vienoje eilutėje – vieno mokinio duomenys: vardas (1–10 pozicijos), pavardė (11–20 pozicijos), klasė (21–25 pozicijos) ir pažymiai (sveikieji skaičiai), skiriami bent vienu tarpo simboliu. Maksimalus mokinių skaičius 100.
Rezultatų lentelė rašoma į bylą Rez2.txt. Ji turi penkis stulpelius: Nr., Pavardė, Vardas, Klasė, Vidurkis. Lentelėje duomenys turi būti surikiuoti vidurkio mažėjimo tvarka.
Duomenų bylos pavyzdys:
 |
Rezultatų pavyzdys:
 |
Primename, kad aritmetinis skaičių vidurkis randamas sudėjus visus skaičius, kurių vidurkio ieškoma, ir padalijus iš tų skaičiaus kiekio.
Pastaba: šių uždavinių programų pavyzdžiai pateikiami 3 priede.
______________
Informacinių technologijų brandos egzaminų
programos
3 priedas
VALSTYBINIO egzamino užduočių pavyzdžiŲ ATSAKYMAI
Testo klausimų iš informacinių technologijų srities atsakymai
| Klausimas |
Atsakymas |
| 1 |
Pastraipa |
| 2 |
Puslapio pabaiga arba trūkis (Page Break), įterpiama pirmojo puslapio pabaigoje. |
| 3 |
C ir D |
| 4 |
A |
| 5 |
B |
| 6 |
=$A2*B$1 |
| 7 |
D |
| 8 |
A |
| 9 |
C |
| 10 |
C |
| 11 |
A |
| 12 |
B |
| 13 |
B |
| 14 |
Didėja pagrindinės atmintinės bei pastoviosios atmintinės apimtis, didėja procesoriaus taktinis dažnis. |
| 15 |
Tai piktavalių asmenų sukurtos kompiuterio programos, kenkiančios darbui kompiuteriu ir duomenų saugumui. |
Testo klausimų iš programavimo srities atsakymai
1 klausimas
| Žymėkite T arba N |
Fragmentas |
Neteisingų komentavimas |
| T |
i:= 9; X[i]:= 10; |
|
| N |
i:= 1; X(i):= 8.384; |
Masyvo indeksai rašomi laužtiniuose skliaustuose: x[I]. |
| N |
for i:= 1 to 10 do X[i]:= i; |
Apibrėžiant masyvą nurodyta, kad jį sudarys 9 elementai, tad X[10] negalimas. |
| N |
r:= 1; X[r]:= 7.5; |
Masyvo indekso reikšmė gali būti tik diskretinio tipo (o čia r – realiojo tipo). |
| N |
X[5]:= True; |
Apibrėžiant masyvą nurodyta, kad jo elementai – realieji skaičiai (negalima priskirti loginės reikšmės). |
| T |
i:= 9; r:= 9; while i >= 1 do begin X[i]:= r; i:= i – 1 end; |
|
2 klausimas
D
3 klausimas
B
4 klausimas. Galimas atsakymas:
type Mas = array[1..100] of real;
procedure Vidurkis(var A: Mas; n: integer; var vid: real);
var i, k: integer; s: real;
begin
k:= 0; s:= 0;
for i:= 1 to n do
if A[i] > 0 then
begin k:= k + 1; s:= s + A[i]; end;
if k > 0 then vid:= s / k
else vid:= 0;
end;
5 klausimas. Galimas atsakymas:
function ArTinka(a, b, c, d, h: real): boolean;
begin
ArTinka:= ((a > d) and (b > d) and (c > h)) or
((a > d) and (c > d) and (b > h)) or
((c > d) and (b > d) and (a > h));
end;
6 klausimas. Galimas atsakymas
type Data = record
Mt, { Metai }
Mn, { Mėnuo }
Dn: integer; { Diena }
end;
Pavadinimas = string[20];
Liftas = record
... Tipas: Pavadinimas; { Lifto rūšis }
Gamina, { Pagaminimo data }
Bando, { Išbandymo data }
Bandys: Data; { Naujo išbandymo data }
Kelia: integer; { Keliamoji galia }
end;
Galimas duomenų surašymas byloje:
Krovininis 1985 12 31 2000 05 04 2005 10 12 15
Esant byloje šitaip surašytiems duomenims skaitymo sakinys gali būti toks:
ReadLn(Byla, Lft. Tipas,
Lft. Gamina. Mt, Lft. Gamina. Mn, Lft. Gamina. Dn,
Lft. Bando. Mt, Lft. Bando. Mn, Lft. Bando. Dn,
Lft. Bandys. Mt, Lft. Bandys. Mn, Lft. Bandys. Dn,
Lft. Kelia);
Šiam klausimui yra daug teisingų atsakymo variantų, nes duomenų skaitymo sakiniai tiesiogiai susieti su pasirinkta duomenų surašymo byloje forma.
7 klausimas
FALSETRUE
8 klausimas
C
9 klausimas
| Pozicijos |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
20 |
21 |
22 |
23 |
24 |
25 |
26 |
27 |
28 |
29 |
30 |
| 1 eilutė |
P |
e |
t |
r |
a |
s |
|
|
K |
a |
l |
a |
d |
ė |
|
|
1 |
7 |
8 |
. |
5 |
5 |
|
4 |
5 |
|
|
|
|
|
| 2 eilutė |
M |
o |
r |
k |
u |
t |
ė |
|
|
1 |
6 |
6 |
. |
5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3 eilutė |
R |
a |
s |
a |
|
|
|
|
|
2 |
2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4 eilutė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5 eilutė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 6 eilutė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 7 eilutė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 8 eilutė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Galimi ir kitokie teisingi atsakymai.
10 klausimas. Galimas toks funkcijų tekstas:
{---------------------------------------}
function Statusis (a, b, c: integer): boolean;
{ Ar trikampis statusis? }
begin { Vienas iš galimų teisingų užrašų: }
Statusis:= (a * a = b * b + c * c) or
(b * b = a * a + c * c) or
(c * c = a * a + b * b);
end;
{---------------------------------------}
function Lygiasonis (a, b, c: integer): boolean;
{ Ar trikampis lygiašonis? }
begin { Vienas iš galimų teisingų užrašų: }
Lygiasonis:= (a = b) or (a = c) or (b = c);
end;
{---------------------------------------}
Pateiktų programavimo uždavinių sprendimų pavyzdžiai
1. Kamuoliai
program Kamuoliai;
| const |
DByla |
= |
'Duom1. txt'; |
|
|
|
|
RByla |
= |
'Rez1. txt'; |
|
|
|
|
nd |
= |
100; { Maksimalus kamuolių skaičius } |
|
|
| type |
Mas |
= |
array[1.. nd] of integer; |
|
|
| var |
A, B, C: Mas; |
{ Dėžių duomenys } |
|||
|
|
n, |
{ Dėžių skaičius } |
|||
|
|
D, |
{ Kamuolio skersmuo } |
|||
|
|
min, |
{ Mažiausios dėžės numeris } |
|||
|
|
kmin: integer; |
{ Mažiausių tinkamų dėžių skaičius } |
|||
{-------------------------------------------}
{ Skaitomi duomenys iš bylos į masyvus }
{ Į masyvus rašomi tik tinkamų dėžių matmenys }
procedure Duomenys;
var F: text;
s1, s2, s3, i, m: integer;
begin
Assign(F, DByla); Reset(F);
n:= 0;
ReadLn(F, D); { Kamuolio skersmuo }
ReadLn(F, m); { Dėžių skaičius }
for i:= 1 to m do
begin
ReadLn(F, s1, s2, s3); { Vienos dėžės duomenys }
if(D <= s1) and (D <= s2) and (D <= s3) then { Kamuolys telpa }
begin n:= n + 1;
A[n]:= s1;
B[n]:= s2;
C[n]:= s3;
end;
end;
Close(F);
end;
{-------------------------------------------}
function Turis(k: integer): longint; { k – dėžės numeris masyve }
begin
Turis:= A[k] * B[k] * C[k]; { Dėžės tūris }
end;
{-------------------------------------------}
{ Randama mažiausio tūrio dėžė }
procedure Maziausia;
var i: integer;
begin
min:= 1; { Mažiausios dėžės numeris }
for i:= 1 to n do
if Turis(i) <= Turis (min)
then min:= i;
end;
{-------------------------------------------}
{ Ieškoma, kiek yra dėžių, kurių tūris toks pat, kaip mažiausios dėžės }
procedure Kiek;
var i: integer;
begin
kmin:= 0;
for i:= 1 to n do
if Turis(i) = Turis (min)
then kmin:= kmin + 1;
end;
{-------------------------------------------}
procedure Darbas;
var R: text;
begin
Duomenys;
Assign(R, RByla); Rewrite(R);
WriteLn(R, 'Tinkamų dėžių yra: ', n);
Maziausia;
if min > 0
then WriteLn(R, 'Mažiausia tinkama dėžė: ',
A[min]:5, B[min]:5, C[min]:5);
else WriteLn (R);
Kiek;
WriteLn(R, 'Mažiausių tinkamų dėžių: ', kmin:5);
Close(R);
end;
{-------------------------------------------}
begin
Darbas;
end.
2. Pažymiai
program Pazymiai;
| const |
CDuom = 'Duom2. txt'; |
{ Duomenų bylos vardas } |
|
|
|
CRez = 'Rez2. txt'; |
{ Rezultatų bylos vardas } |
|
|
|
Cn = 100; |
{ Maksimalus mokinių skaičius } |
|
| type |
Mokinys = record |
|
|
|
|
vard, pav |
: string[10]; |
{ Vardas ir pavardė } |
|
|
klas |
: string[5]; |
{ Klasė } |
|
|
vid |
: real; |
{ Mokymosi vidurkis } |
|
|
end; |
|
|
| Visi = array[1.. Cn] of Mokinys; |
|||
| var |
M: Visi; |
{ Mokinių sąrašas } |
|
|
|
n: integer; |
{ Sąrašo ilgis } |
|
{-----------------------------------------}
{ Duomenų skaitymas iš bylos. Skaičiuojamas mokymosi vidurkis }
procedure Duomenys;
var S, p, k: integer;
F: text;
begin
Assign(F, CDuom); Reset(F);
n:= 0;
while not Eof(F) do
begin
n:= n + 1;
Read(F, M[n]. vard, M[n]. pav, M[n]. klas);
S:= 0; k:= 0;
while not Eoln(F) do
begin
Read(F, p);
S:= S + p;
k:= k + 1;
end;
ReadLn(F);
if k > 0 then M[n]. vid:= S / k
else M[n]. vid:= 0;
end;
Close(F);
end;
{-----------------------------------------}
{ Mokinių sąrašo rikiavimas vidurkio mažėjimo tvarka }
procedure Rikiuoti;
var i, j: integer; A: Mokinys;
begin
for i:= 1 to n – 1 do
for j:= i + 1 to n do
if M[j]. vid > M[i]. vid then
begin
A:= M[i];
M[i]:= M[j];
M[j]:= A;
end;
end;
{-----------------------------------------}
{ Rezultatai surašomi į bylą lentelės forma }
procedure Rezultatai;
var i: integer;
F: text;
begin
Assign(F, CRez); Rewrite(F);
WriteLn(F,'------------------------------------');
WriteLn(F,'Nr. Pavardė Vardas Klasė Vidurkis');
WriteLn(F,'------------------------------------');
for i:= 1 to n do
WriteLn(F, i:3, ' ', M[i]. pav:10, M[i]. vard:10,
M[i]. klas:6, M[i]. vid:6:2);
WriteLn(F,'------------------------------------');
Close(F);
end;
{-----------------------------------------}
begin
Duomenys;
Rikiuoti;
Rezultatai;
end.
______________