LIETUVOS RESPUBLIKOS

DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 27, 29, 31, 32, 36, 37, 38, 401, 53, 55, 56, 62, 64, 65 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 341, 342, 371, 372, 373, 374, 381, 382, 383, 71 STRAIPSNIAIS BEI 54 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS

 

2002 m. gegužės 23 d. Nr. IX-898

Vilnius

 

(Žin., 1996, Nr. 73-1742; 1997, Nr. 67-1652, Nr. 104-2623; 2000, Nr. 29-803, Nr. 64-1915; 2001, Nr. 39-1351, Nr. 48-1657; 2002, Nr. 29-1033)

 

1 straipsnis.         2 straipsnio 2, 4 ir 18 punktų pakeitimas ir šio straipsnio papildymas 20 punktu

1. 2 straipsnio 2 punkte išbraukti žodžius „ar esantis draudėju šio įstatymo pagrindu“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„2) draudėjas – asmuo, sudaręs su draudimo įmone draudimo sutartį ir privalantis mokėti draudimo įmokas (premijas) bei turintis teisę gauti atsitikus draudiminiam įvykiui draudimo išmoką;“.

2. 2 straipsnio 4 punkte išbraukti žodį „fizinis“, vietoj žodžių „gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui, draudimo įmonė privalo mokėti draudimo išmoką“ įrašyti žodžius „turtiniai interesai yra draudžiami“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„4) apdraustasis – draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje įvardytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami;“.

3. Pakeisti 2 straipsnio 18 punktą ir jį išdėstyti taip:

„18) draudimo agentas – juridinis asmuo, veikiantis vienos ar dviejų skirtingų draudimo šakų veiklą vykdančių draudimo įmonių vardu ir lėšomis pagal pavedimo sutartį;“.

4. Papildyti 2 straipsnį 20 punktu:

„20) kontroliuojantis asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuris tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai (per kitus asmenis) kontroliuoja juridinį asmenį vienu iš šių būdų:

1) turėdamas akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių), suteikiančių teisę į daugiau kaip 20 procentų balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime;

2) turėdamas teisę skirti (išrinkti) ar atšaukti administracijos vadovą, daugiau negu pusę valdybos ar stebėtojų tarybos narių (juos atitinkančių valdymo organų narių);

3) būdamas akcininkas (pajininkas, narys) ir pagal susitarimą su kitais akcininkais (pajininkais, nariais) valdo daugiau kaip 20 procentų balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime;

4) faktiškai kontroliuodamas šio asmens priimamus sprendimus (dėl didesnės negu kitų asmenų akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) dalies valdymo, sudarytų sutarčių ar kitų aplinkybių).“

 

2 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. Draudimo įmonės steigėjai ir akcininkai

1. Draudimo įmonės steigėjai, išskyrus atvejus, kai steigiama užsienio valstybės draudimo įmonės dukterinė draudimo įmonė ar filialas, yra fiziniai ir juridiniai asmenys, Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka sudarę steigimo sutartį arba steigimo aktą. Kiekvienas draudimo įmonės steigėjas turi būti jos akcininkas. Jei vienas ar keli draudimo įmonės steigėjai iki draudimo veiklos licencijos gavimo atsisako įsigyti draudimo įmonės akcijų arba jas perleidžia kitiems asmenims, Priežiūros tarnybos valdyba gali atsisakyti išduoti draudimo veiklos licenciją.

2. Užsienio valstybės draudimo įmonė gali būti draudimo įmonės steigėja Lietuvos Respublikoje, jeigu:

1) turi užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai ji priklauso, išduotą draudimo veiklos licenciją;

2) turi užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai ji priklauso, draudimo įmonių priežiūrą atliekančios institucijos leidimą steigti draudimo įmonę Lietuvos Respublikoje;

3) pateikia užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai ji priklauso, draudimo įmonių priežiūrą atliekančios institucijos pažymą, kad Lietuvos Respublikos draudimo įmonės turi teisę steigti dukterines draudimo įmones valstybėje, kurioje yra užsienio valstybės draudimo įmonės buveinė, jeigu ta užsienio valstybė nėra Pasaulio prekybos organizacijos narė.

3. Draudimo įmonės steigėjai ir akcininkai privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Jei draudimo įmonės steigėjas ar akcininkas yra juridinis asmuo, nepriekaištingos reputacijos turi būti šio juridinio asmens valdymo organų nariai ir jį kontroliuojantys asmenys.

4. Draudimo įmonės steigėjai privalo pateikti Priežiūros tarnybos valdybai dokumentus apie lėšų, panaudotų draudimo įmonės įstatiniam kapitalui bei organizaciniam fondui kaupti, kilmę ir steigėjų finansinę būklę.“

 

3 straipsnis. 29 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Draudimo įmonės steigiamos Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos draudimo įmonių steigimui taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.“

2. Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Veikiančiai akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei, kuri ketina verstis draudimo veikla, taikomos Civilinio kodekso nuostatos bei šio įstatymo 28 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatos. Kai veikianti bendrovė priima sprendimą verstis draudimo veikla, ši bendrovė gali kreiptis į Priežiūros tarnybos valdybą su prašymu išduoti draudimo veiklos licenciją.“

 

4 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„31 straipsnis. Prašymas draudimo veiklos licencijai gauti

1. Draudimo įmonės steigėjai arba veikianti bendrovė, kuri priėmė sprendimą verstis draudimo veikla, pateikia Priežiūros tarnybos valdybai prašymą išduoti draudimo veiklos licenciją.

2. Prašyme išduoti draudimo veiklos licenciją turi būti steigiamos draudimo įmonės ar veikiančios bendrovės, kuri priėmė sprendimą verstis draudimo veikla, veiklos metmenys, buveinės adresas.

3. Kartu su prašymu pateikiami šie dokumentai ir informacija:

1) įstatų projektas arba įstatų pakeitimo projektas;

2) steigimo sutartis, akcijų pasirašymo sutartis, steigiamojo susirinkimo protokolas, nutarimas dėl draudimo įmonės steigimo, veikiančios bendrovės sprendimas verstis draudimo veikla;

3) draudimo įmonės pavadinimas;

4) Priežiūros tarnybos valdybos nustatyto turinio ir formos steigiamos draudimo įmonės ekonominės veiklos pagrindimas (verslo planas). Taip pat pateikiamas draudimo įmonės planuojamos struktūros bei teikiamų paslaugų aprašymas;

5) ekonominės veiklos pagrindime (verslo plane) nurodytų draudimo rūšių taisyklės, draudimo įmokų tarifai bei draudimo liudijimo (poliso) pavyzdys;

6) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio draudimo įmonė, draudimo įmonių priežiūrą atliekančios institucijos leidimas steigti draudimo įmonę Lietuvos Respublikoje;

7) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio draudimo įmonė, draudimo įmonių priežiūrą atliekančios institucijos pažyma, kad Lietuvos Respublikos draudimo įmonės gali verstis draudimo veikla šalyje, kurioje yra užsienio draudimo įmonės buveinė, jei ta užsienio valstybė nėra Pasaulio prekybos organizacijos narė;

8) Priežiūros tarnybos valdybos nustatytos formos draudimo įmonės steigėjų sąrašas bei nustatyta informacija apie draudimo įmonės steigėjus, reikalinga licencijai išduoti. Tais atvejais, kai draudimo įmonės steigėjas yra juridinis asmuo, taip pat pateikiama Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta informacija apie jį kontroliuojančius asmenis ir valdymo organų narius;

9) Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta informacija apie draudimo įmonės stebėtojų tarybos narius, valdybos pirmininką, valdybos narius, administracijos vadovą, filialų vadovus ir vyriausiąjį buhalterį (finansininką), o jei numatoma vykdyti gyvybės draudimą – ir apie aktuarijų (draudimo matematiką);

10) dokumentai, patvirtinantys, jog yra sukauptas steigiamos draudimo įmonės organizacinis fondas;

11) sutartys, sudarytos steigiamo juridinio asmens vardu su kitomis įmonėmis dėl draudimo įmonės investicijų ar turto valdymo, draudiminių įvykių administravimo, apskaitos tvarkymo, jei šių funkcijų vykdymą draudimo įmonė numato perleisti kitoms įmonėms.

4. Jei steigėjas yra juridinis asmuo, papildomai turi būti pateikta:

1) steigėjo – juridinio asmens registravimo pažymėjimo nuorašas arba kitas jį atitinkantis dokumentas;

2) steigėjo – juridinio asmens paskutinių ir einamųjų metų finansinės ataskaitos kartu su nepriklausomų auditorių išvadomis.

5. Veikianti bendrovė, priėmusi sprendimą verstis draudimo veikla, papildomai turi pateikti:

1) ankstesnės veiklos aprašymą, paskutinių ir einamųjų metų finansines ataskaitas kartu su nepriklausomų auditorių išvadomis, duomenis apie akcinio kapitalo sudėtį ir akcijų paketų savininkus;

2) dokumentus, patvirtinančius, kad ji disponuoja draudimo įmonės veiklai reikalingu organizaciniu fondu;

3) duomenis apie mokesčių sumokėjimą bei skolas kreditoriams.

6. Priežiūros tarnybos valdyba turi teisę reikalauti, kad per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo išduoti draudimo veiklos licenciją ir dokumentų gavimo būtų pateikti papildomi dokumentai ir informacija, reikalinga licencijai išduoti.

7. Už steigiamos bendrovės prašyme ir pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumą yra atsakingi steigėjai, o už veikiančios bendrovės, priėmusios sprendimą verstis draudimo veikla, prašyme ir pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumą yra atsakingi valdymo organai.“

 

5 straipsnis. 32 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir papildymas 6 ir 7 punktais

1. Pakeisti 32 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) turi nepriekaištingos reputacijos, reikiamą profesinę kvalifikaciją ir patyrimą turinčius valdybos narius, administracijos vadovą, vyriausiąjį buhalterį (finansininką), o jei numatoma vykdyti gyvybės draudimą, – ir aktuarijų (draudimo matematiką), bei nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikuotus stebėtojų tarybos narius ir filialų vadovus. Priežiūros tarnybos valdyba, vertindama asmenų, pretenduojančių eiti išvardytas pareigas, kvalifikaciją, patirtį, privalo atsižvelgti į darbo stažą, eitas pareigas, išsilavinimą ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai;“.

2. Papildyti 32 straipsnio 3 dalį 6 ir 7 punktais:

„6) pateikė duomenis, kad draudimo įmonės steigėjai ar akcininkai, steigėjus ar akcininkus – juridinius asmenis kontroliuojantys asmenys yra nepriekaištingos reputacijos ir jų finansinė būklė yra gera bei steigėjų ar akcininkų – juridinių asmenų valdymo organų nariai yra nepriekaištingos reputacijos;

7) pateikė duomenis, kad draudimo įmonės steigėjų lėšos, panaudotos steigiamos draudimo įmonės akcijoms įsigyti, ar veikiančios bendrovės, ketinančios verstis draudimo veikla, lėšos, panaudotos kaupti įstatiniam kapitalui, yra teisėtai įsigytos.“

 

6 straipsnis. Įstatymo papildymas 341 straipsniu

Papildyti Įstatymą 341 straipsniu:

„341 straipsnis. Draudimo įmonės valdymo organų narių teisių apribojimai

1. Draudimo įmonės administracijos vadovas negali vykdyti vyriausiojo buhalterio (finansininko), aktuarijaus pareigų bei būti kitos draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariu ar dirbti kitos draudimo įmonės administracijoje, tačiau patronuojančios draudimo įmonės administracijos vadovas turi teisę būti dukterinės draudimo įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariu, o dukterinės draudimo įmonės administracijos vadovas turi teisę būti patronuojančios draudimo įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariu.

2. Draudimo įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariais negali būti kitos draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariai. Ši nuostata nėra taikoma draudimo įmonėms, kurios turi bendrą patronuojančią įmonę, ar kai dukterinės draudimo įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariai yra patronuojančios draudimo įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariai bei atvirkščiai. Draudimo įmonės stebėtojų tarybos ar valdybos nariu negali būti kitos draudimo įmonės auditorius.

3. Kol bus paskirti ar išrinkti draudimo įmonės stebėtojų tarybos ar valdybos nariai, administracijos vadovas, filialų vadovai, vyriausiasis buhalteris (finansininkas) bei aktuarijus (draudimo matematikas), draudimo įmonė privalo informuoti Priežiūros tarnybą pateikdama Priežiūros tarnybos valdybos nustatytą informaciją ir gauti Priežiūros tarnybos valdybos pritarimą asmenų, pretenduojančių eiti išvardytas pareigas, kandidatūroms. Šie asmenys privalo atitikti šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytus kriterijus. Priežiūros tarnybos valdyba sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 15 darbo dienų.

4. Draudimo įmonės akcininkai bei valdymo organai privalo užtikrinti patikimą ir apdairų draudimo įmonės valdymą bei draudimo įmonės veiklos vidaus kontrolę.“

 

7 straipsnis. Įstatymo papildymas 342 straipsniu

Papildyti Įstatymą 342 straipsniu:

„342 straipsnis. Draudimo įmonės vidaus kontrolė

1. Draudimo įmonės veiklos vidaus kontrolę draudimo įmonėje užtikrina patikima bei tinkamai veikianti vidaus kontrolės sistema ir vidaus audito tarnyba arba vidaus auditorius. Jų visų tikslas – padėti didinti draudimo įmonės veiklos efektyvumą, įgyvendinti jos veiklos strategiją, ūkinę ir finansų politiką, atskleisti rezervus veiklai plėtoti ir jos tęstinumui garantuoti, teikti jai informaciją, analitinę medžiagą, vertinimus, rekomendacijas ir patarimus, susijusius su draudimo įmonės veikla. Vidaus audito tarnybos arba vidaus auditoriaus teises, pareigas ir atsakomybę nustato draudimo įmonės įstatai.

2. Draudimo įmonės veiklos vidaus kontrolės sistemą sudaro:

1) organizacinė struktūra, leidžianti užtikrinti vertikalius ir horizontalius ryšius;

2) vidaus informacinė sistema;

3) įmonės teisės aktuose nustatyta personalo atsakomybė ir kompetencija;

4) dviguba veiklos procedūrų vidaus kontrolė;

5) akcininkų bei valdymo organų informavimo sistema;

6) rizikos kontrolė ir rizikos valdymas.

3. Vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriaus) tikslai:

1) vertinti, ar draudimo įmonės finansinė atskaitomybė parodo tikrąją būklę;

2) vertinti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktų ir įmonės taisyklių reikalavimų;

3) tikrinti ir vertinti draudimo įmonės vidaus kontrolės sistemos tinkamumą ir veiksmingumą;

4) padėti draudimo įmonės akcininkams bei valdymo organams nustatyti veiklos kryptis ir jų įgyvendinimo priemones;

5) nustatyti, ar veiksminga draudimo įmonės veikla, ar pagrįsta jos pasirinkta veiklos politika, ar pakankamai veiksmingai taikomos jos pasirinktos priemonės;

6) teikti draudimo įmonės akcininkams bei valdymo organams analizės bei įvertinimo medžiagą ir rekomendacijas draudimo įmonės valdymo, audituojamų padalinių veiklos organizavimo ir jos veiksmingumo klausimais.

4. Vidaus audito tarnyba arba vidaus auditorius, jei vidaus audito tarnyba neįsteigta, privalo nedelsdami informuoti draudimo įmonės valdymo organus ir Priežiūros tarnybą apie nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, kurie kelia grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir trečiųjų asmenų interesams, saugiai ir patikimai draudimo įmonės veiklai.“

 

8 straipsnis. 36 straipsnio papildymas 3 dalimi

Papildyti 36 straipsnį 3 dalimi:

„3. Tik užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonei gavus Priežiūros tarnybos valdybos leidimą, šios draudimo įmonės reorganizavimas gali turėti įtakos teisėms ir pareigoms, atsirandančioms iš Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialo draudimo sutarčių.“

 

9 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Draudimo įmonės likvidavimas

Draudimo įmonė likviduojama Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos draudimo įmonių likvidavimui taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.“

 

10 straipsnis. Įstatymo papildymas 371 straipsniu

Papildyti Įstatymą 371 straipsniu:

„371 straipsnis. Draudimo įmonės likvidavimo procedūra

1. Draudimo įmonė savanoriškai veiklą gali nutraukti draudimo įmonės visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą likviduoti draudimo įmonę. Draudimo įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą likviduoti draudimo įmonę tik draudimo įmonei šio įstatymo nustatyta tvarka perdavus teises ir pareigas pagal draudimo sutartis ir gavus Priežiūros tarnybos valdybos leidimą likviduoti draudimo įmonę. Priežiūros tarnybos valdyba neišduoda leidimo likviduoti draudimo įmonę, jei draudimo įmonė nėra perdavusi teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis. Priežiūros tarnybos valdyba sprendimą dėl leidimo išdavimo priima per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo.

2. Draudimo įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas, priėmęs sprendimą likviduoti draudimo įmonę, privalo paskirti likvidatorių (likvidavimo komisiją). Prieš skiriant asmenį likvidatoriumi, likvidavimo komisijos nariu ar jos pirmininku, Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta tvarka turi būti gautas Priežiūros tarnybos valdybos pritarimas šio asmens kandidatūrai. Priežiūros tarnybos valdyba sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 15 darbo dienų nuo visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo.

3. Apie priimtą sprendimą likviduoti draudimo įmonę ir paskirti likvidatorių ar sudaryti likvidavimo komisiją ir paskirti jos pirmininką draudimo įmonė per 3 darbo dienas raštu privalo pranešti Priežiūros tarnybai. Priežiūros tarnybos valdyba turi teisę kreiptis į teismą prašydama pakeisti likvidatorių, likvidavimo komisijos narius ar likvidavimo komisijos pirmininką, jei šie veikia netinkamai (pažeidžia galiojančius teisės aktus ar kelia grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir trečiųjų asmenų interesams).

4. Jei įstatymų nustatyta tvarka sprendimo likviduoti draudimo įmonę priėmimas priklauso teismo kompetencijai, likvidatoriaus ar likvidavimo komisijos ir jos pirmininko kandidatūras teismui pateikia Priežiūros tarnybos valdyba. Priėmęs sprendimą likviduoti draudimo įmonę, paskirti likvidatorių ar likvidavimo komisiją bei jos pirmininką, teismas per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti Priežiūros tarnybai.

5. Panaikinus draudimo įmonės draudimo veiklos licencijos galiojimą, Priežiūros tarnybos valdyba per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti juridinio asmens registro tvarkytojui.

6. Jei šio įstatymo nustatyta tvarka draudimo veiklos licencijos galiojimas iki sprendimo likviduoti draudimo įmonę priėmimo nėra panaikintas, priėmus sprendimą likviduoti draudimo įmonę, Priežiūros tarnybos valdyba sustabdo draudimo veiklos licencijos galiojimą. Sustabdžius draudimo veiklos licencijos galiojimą, likviduojama draudimo įmonė turi teisę vykdyti tik Priežiūros tarnybos valdybos nutarime dėl draudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymo nustatytą veiklą, susijusią su draudimo sutarčių užbaigimu. Prieš kreipiantis dėl draudimo įmonės išregistravimo į juridinio asmens registro tvarkytoją, likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius ar likvidavimo komisijos pirmininkas privalo pateikti Priežiūros tarnybos valdybai prašymą panaikinti draudimo veiklos licencijos galiojimą. Pateikto prašymo pagrindu Priežiūros tarnybos valdyba panaikina draudimo veiklos licencijos galiojimą.“

 

11 straipsnis. Įstatymo papildymas 372 straipsniu

Papildyti Įstatymą 372 straipsniu:

„372 straipsnis. Likviduojamos draudimo įmonės likvidatorius

1. Draudimo įmonės likvidatoriumi, likvidavimo komisijos nariu ir jos pirmininku gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas asmuo, turintis darbo patirties draudimo įmonėje ar įmonių likvidavimo bei administravimo srityse.

2. Teismo paskirtas likvidatorius ar likvidavimo komisija privalo ieškoti galimybių perleisti teises ir pareigas pagal likviduojamos draudimo įmonės draudimo sutartis.

3. Likvidatorius ar likvidavimo komisijos pirmininkas nedelsdamas privalo raštu pranešti Priežiūros tarnybos valdybai, kai paaiškėja, kad likviduojama draudimo įmonė yra nemoki.

4. Apie draudimo įmonės likvidavimo eigą ir rezultatus likvidatorius ar likvidavimo komisijos pirmininkas atsiskaito Priežiūros tarnybos valdybai jos nustatyta tvarka.“

 

12 straipsnis. Įstatymo papildymas 373 straipsniu

Papildyti Įstatymą 373 straipsniu:

„373 straipsnis. Likviduojamos draudimo įmonės kreditinių reikalavimų tenkinimas

1. Likviduojamos draudimo įmonės draudimo techninių atidėjimų lėšos gali būti naudojamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų bei trečiųjų asmenų kreditiniams reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo sutarčių, tenkinti. Iš draudimo techninių atidėjimų lėšų bei iš turto, į kurį investuotos draudimo techninių atidėjimų lėšos, negali būti išieškoma pagal kitas draudimo įmonės prievoles.

2. Jei draudimo techninių atidėjimų lėšų nepakanka visiems likviduojamos draudimo įmonės kreditiniams reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo sutarčių, patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.

3. Kitos nei draudimo techninių atidėjimų draudimo įmonės lėšos panaudojamos šio straipsnio 1 dalyje numatytų kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo visiškai patenkinti iš draudimo techninių atidėjimų lėšų, bei visų kitų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka. Draudimo techninių atidėjimų lėšų likutis, likęs patenkinus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų kreditinius reikalavimus, taip pat panaudojamas visų kitų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatymų nustatyta tvarka.“

 

13 straipsnis. Įstatymo papildymas 374 straipsniu

Papildyti Įstatymą 374 straipsniu:

„374 straipsnis.   Užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, likvidavimas

1. Užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, likvidavimo procedūros gali būti pradėtos tik šio įstatymo nustatyta tvarka perdavus teises ir pareigas pagal draudimo sutartis ir gavus Priežiūros tarnybos valdybos leidimą likviduoti užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje.

2. Apie priimtą sprendimą likviduoti Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialą ir paskirti asmenį, atsakingą už veiklos nutraukimą, užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonė per 5 darbo dienas raštu privalo pranešti Priežiūros tarnybai. Priežiūros tarnybos valdyba turi teisę pakeisti asmenį, atsakingą už veiklos nutraukimą, kai šis asmuo neatitinka kvalifikacijos, patirties ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

3. Užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, priverstinai likviduojamas Priežiūros tarnybos valdybai priėmus sprendimą panaikinti išduotą leidimą steigti užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialą Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju asmenį, atsakingą už veiklos nutraukimą, skiria ir turi teisę pakeisti Priežiūros tarnybos valdyba.

4. Jei įstatymų nustatyta tvarka sprendimą likviduoti Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialą ketina priimti kitos Lietuvos Respublikos institucijos, asmens, atsakingo už veiklos nutraukimą, kandidatūrą pateikia Priežiūros tarnybos valdyba. Priėmusi sprendimą likviduoti Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialą ir paskirti asmenį, atsakingą už veiklos nutraukimą, valstybės institucija per 3 darbo dienas apie tai privalo raštu pranešti Priežiūros tarnybai.

5. Asmeniui, atsakingam už veiklos nutraukimą, taikomos šio įstatymo 372 straipsnio nuostatos.

6. Likviduojamo Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialo kreditinių reikalavimų tenkinimui taikomos šio įstatymo 373 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios likviduojamos draudimo įmonės kreditinių reikalavimų tenkinimą. Jei iš draudimo sutarties atsirandančio kreditinio reikalavimo dalis yra patenkinta iš likviduojamo Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialo indėlio, numatyto šio įstatymo 402 straipsnyje, lėšų, likusi nepatenkinta kreditinio reikalavimo dalis tenkinama iš Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialo draudimo techninių atidėjimų lėšų.“

 

14 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„38 straipsnis. Draudimo įmonės bankrotas

1. Draudimo įmonės bankroto byla nagrinėjama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, jei šis įstatymas nenustato kitaip.

2. Draudimo įmonės bankroto procesas vyksta tik teismo tvarka. Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo dėl draudimo įmonės nemokumo pateikia Priežiūros tarnybos valdyba. Teismas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėja per 7 dienas.

3. Administratoriaus kandidatūrą teismui pateikia Priežiūros tarnybos valdyba. Apie administravimo eigą ir rezultatus administratorius atsiskaito Priežiūros tarnybos valdybai jos nustatyta tvarka.

4. Jei šio įstatymo nustatyta tvarka draudimo veiklos licencijos galiojimas iki bankroto bylos iškėlimo nėra panaikintas, iškėlus bankroto bylą, Priežiūros tarnybos valdyba sustabdo draudimo veiklos licencijos galiojimą. Sustabdžius draudimo veiklos licencijos galiojimą, draudimo įmonė turi teisę vykdyti tik Priežiūros tarnybos valdybos nutarime dėl draudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymo nustatytą veiklą, susijusią su draudimo sutarčių baigimu. Draudimo įmonę pripažinus bankrutavusia, Priežiūros tarnybos valdyba panaikina draudimo veiklos licencijos galiojimą.

5. Draudimo įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu draudėjų ir kitų kreditorių susirinkimai nešaukiami. Jų interesams atstovauja Priežiūros tarnybos valdybos sudarytas komitetas. Šis komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Į jo sudėtį įeina draudėjai (apdraustieji), kiti kreditoriai ir Priežiūros tarnybos atstovai.“

 

15 straipsnis. Įstatymo papildymas 381 straipsniu

Papildyti Įstatymą 381 straipsniu:

„381 straipsnis. Bankrutuojančių draudimo įmonių draudimo sutarčių pasibaigimas

1. Iškėlus bankroto bylą, gyvybės draudimo sutartys, sudarytos tik dėl mirties rizikos, ir ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia. Šių sutarčių draudėjai įgyja kreditinio reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.

2. Jei, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, per 30 dienų teisės ir pareigos pagal su kapitalo kaupimu susijusio gyvybės draudimo sutartis nėra perleidžiamos kitai Lietuvos Respublikoje registruotai draudimo įmonei ar užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialui, tai šios sutartys pasibaigia. Administratoriaus prašymu Priežiūros tarnybos valdyba turi teisę pratęsti šį terminą.

3. Kiekvienas pasibaigusios gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutarties draudėjas įgyja kreditinio reikalavimo teisę į draudimo įmonę. Draudėjo kreditinio reikalavimo dydis yra lygus to draudėjo draudimo sutarčiai skaičiuojamų žalos padengimo (matematinio), perkeltų įmokų ir gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninių atidėjimų dydžių sutarties pasibaigimo dieną sumai. Jei šios draudimo sutarties objektas yra susijęs su mirties, nelaimingo atsitikimo ar ligos rizika, draudėjas taip pat įgyja kreditinio reikalavimo teisę į dėl šių rizikų sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo draudimo sutarties pabaigos iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.“

 

16 straipsnis. Įstatymo papildymas 382 straipsniu

Papildyti Įstatymą 382 straipsniu:

„382 straipsnis.   Teisių ir pareigų pagal bankrutuojančios gyvybės draudimo įmonės gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis perleidimas

1. Bankrutuojanti gyvybės draudimo įmonė sutarties su kita Lietuvos Respublikoje registruota draudimo įmone ar su užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialu, įsteigtu Lietuvos Respublikoje, pagrindu ir gavusi Priežiūros tarnybos valdybos leidimą turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, draudimo sutartis kitai Lietuvos Respublikoje registruotai draudimo įmonei ar užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje. Teisės ir pareigos gali būti perleidžiamos pagal visas bankrutuojančios draudimo įmonės gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis ar tik dalį jų.

2. Bankrutuojančios gyvybės draudimo įmonės teisių ir pareigų pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis perleidimui netaikomos šio įstatymo 20 straipsnio nuostatos.

3. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis išduodamas Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta tvarka per 15 dienų nuo kreipimosi, jei:

1) pateikti visi Priežiūros tarnybos valdybos nustatytoje tvarkoje nurodyti dokumentai ir informacija;

2) draudimo įmonė arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, perimantis teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis, prisiima visas teises ir pareigas, atsirandančias iš draudimo sutarčių, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą išimtį;

3) perdavus teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis, bus išlaikyta teisės aktų reikalaujama draudimo įmonės arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, perimančio teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, mokumo atsarga;

4) perleidžiant teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis, bus apsaugoti perleidžiančios teises ir pareigas pagal draudimo sutartis draudimo įmonės draudimo sutarčių, pagal kurias teisės ir pareigos perleidžiamos, bei draudimo sutarčių, pagal kurias teisės ir pareigos nėra perleidžiamos, draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų turtiniai interesai;

5) užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, ketinimui perimti teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis neprieštarauja tos užsienio valstybės draudimo įmonių priežiūrą vykdanti institucija arba ji nepareiškė savo nuomonės dėl teisių ir pareigų pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis perleidimo.

4. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Teisės ir pareigos pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis laikomos perleistomis nuo datos, nustatytos sutartyje dėl teisių ir pareigų pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis perleidimo, kuri negali būti ankstesnė už leidimo išdavimo datą. Priežiūros tarnybos valdyba, išduodama leidimą, turi teisę pavesti bankrutuojančios gyvybės draudimo įmonės administratoriui raštu informuoti kiekvieną gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutarties, pagal kurią teisės ir pareigos perleistos, draudėją apie išduotą leidimą perleisti teises ir pareigas.

5. Jei bankrutuojančios draudimo įmonės techninių atidėjimų lėšų nepakanka kreditiniams reikalavimams, atsirandantiems iš gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutarčių, patenkinti, bankrutuojanti draudimo įmonė, perleidžianti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, turi teisę perleisti dalį pareigos dėl draudimo išmokos ir išperkamosios sumos mokėjimo. Tokiu atveju sutartyje dėl teisių ir pareigų perdavimo privalo būti nurodyta, kokią dalį (procentais) draudimo išmokos ir išperkamosios sumos privalo išmokėti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis perimanti draudimo įmonė ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialas. Nuo teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimo momento draudėjas įgyja kreditinio reikalavimo bankrutuojančiai draudimo įmonei teisę į išperkamosios sumos, apskaičiuotos iki teisių ir pareigų perleidimo dienos, dalį, dėl kurios išmokėjimo pareiga išliko bankrutuojančiai draudimo įmonei.

6. Jei ketinama perleisti teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis be visų ar dalies draudimo techninių atidėjimų lėšų, leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis gali būti išduotas tik Priežiūros tarnybos valdybai pritarus draudimo techninių atidėjimų lėšų atkūrimo planui, pateiktam teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartis perimančios draudimo įmonės arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje. Tokio plano pateikti nereikia, jei, įgyvendinant šio straipsnio 5 dalies nuostatas, teises ir pareigas pagal draudimo sutartis perimančiai draudimo įmonei arba Lietuvos Respublikoje įsteigtam užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialui perduodamos draudimo techninių atidėjimų lėšos yra adekvačios perimamoms teisėms ir pareigoms.“

 

17 straipsnis. Įstatymo papildymas 383 straipsniu

Papildyti Įstatymą 383 straipsniu:

„383 straipsnis. Bankrutavusios draudimo įmonės kreditinių reikalavimų tenkinimas

1. Draudimo techninių atidėjimų lėšos naudojamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir trečiųjų asmenų kreditiniams reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo sutarčių, tenkinti. Iš draudimo techninių atidėjimų lėšų bei iš turto, į kurį investuotos draudimo techninių atidėjimų lėšos, negali būti išieškoma pagal kitas bankrutavusios draudimo įmonės prievoles.

2. Jei draudimo techninių atidėjimų lėšų nepakanka visiems draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir trečiųjų asmenų kreditiniams reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo sutarčių, patenkinti visiškai, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.

3. Draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir trečiųjų asmenų kreditiniai reikalavimai, atsirandantys iš draudimo sutarčių, nepatenkinti iš draudimo techninių atidėjimų lėšų, bei visų kitų kreditorių kreditiniai reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Draudimo techninių atidėjimų lėšų likutis, likęs patenkinus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų kreditinius reikalavimus, taip pat panaudojamas visų kitų kreditorių reikalavimams tenkinti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.“

 

18 straipsnis. 401 straipsnio 7 dalies 2 punkto pakeitimas

401 straipsnio 7 dalies 2 punkte po žodžio „savininkus“ įrašyti žodžius „ar kitus kontroliuojančius asmenis, valdymo organų narius“, po žodžio „savininkai“ įrašyti žodžius „kiti kontroliuojantys asmenys“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„2) nepateikia Priežiūros tarnybos valdybos nustatytos informacijos apie save, savo savininkus ar kitus kontroliuojančius asmenis, valdymo organų narius, savo veiklą ar finansinę būklę, arba iš pateiktos informacijos matyti, jog asmuo arba to asmens savininkai, kiti kontroliuojantys asmenys ar valdymo organų nariai nėra nepriekaištingos reputacijos asmenys.“

 

19 straipsnis. 53 straipsnio 5 dalies pripažinimas netekusia galios

53 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios.

 

20 straipsnis. 54 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

54 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

21 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„55 straipsnis. Draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimas ir laikymas

1. Draudimo įmonės turi investuoti draudimo techninių atidėjimų lėšas atsižvelgdamos į įmonės veiklos pobūdį ir siekdamos investicijų saugumo, likvidumo, diversifikavimo, atitikimo laikotarpio atžvilgiu bei pelningumo. Draudimo techninių atidėjimų lėšos turi būti investuotos į turtą, išreikštą ta valiuta, kuria yra prisiimti draudimo įmonės įsipareigojimai, numatyti draudimo ir perdraudimo sutartyse, laikantis suderinamumo taisyklių.

2. Visas draudimo techninių atidėjimų lėšas draudimo įmonei leidžiama investuoti tik į:

1) vyriausybės ir savivaldybės vertybinius popierius;

2) nekilnojamąjį turtą;

3) terminuotus indėlius bankuose;

4) hipotekines paskolas;

5) akcijas, įtrauktas į oficialius ar jį atitinkančius reguliuojamų vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus;

6) akcijas, neįtrauktas į oficialius ar jį atitinkančius reguliuojamų vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus, gavus Priežiūros tarnybos valdybos leidimą;

7) įmonių obligacijas, įtrauktas į oficialius ar jį atitinkančius reguliuojamų vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus;

8) įmonių obligacijas, neįtrauktas į oficialius ar jį atitinkančius reguliuojamų vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus, gavus Priežiūros tarnybos valdybos leidimą;

9) investicinių kintamo kapitalo bendrovių vertybinius popierius, finansų ministro įsakyme nustatytais atvejais gavus Priežiūros tarnybos valdybos leidimą.

3. Neinvestuotos draudimo techninių atidėjimų lėšos privalo būti laikomos atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje.

4. Priežiūros tarnybos valdyba turi teisę riboti tokias investicijas, kurios gali pakenkti draudimo įmonės finansiniam stabilumui, taip pat tais atvejais, jeigu draudimo įmonės valdybos narys arba administracijos vadovas kartu yra ir kurios nors iš įmonių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose, valdybos narys, taip pat jeigu investicija gali padaryti neigiamą poveikį draudimo įmonės veiklai.

5. Draudimo įmonės draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo bei laikymo atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje reikalavimus, dydžius ir suderinamumo taisykles nustato finansų ministras.

6. Draudimo įmonė privalo Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta tvarka tvarkyti draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo objektų registrą.“

 

22 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„56 straipsnis. Apskaita, atskaitomybė ir auditas

1. Draudimo įmonės ir draudimo brokeriai privalo tvarkyti finansinę apskaitą ir sudaryti finansinę atskaitomybę vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat įmonės pasirinkta apskaitos politika.

2. Draudimo įmonės veiklos finansinės apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:

1) finansinė atskaitomybė rodytų tikrą draudimo įmonės finansinę padėtį;

2) sudarytų sąlygas draudimo įmonės vadovams saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti draudimo įmonės turtą ir juo disponuoti;

3) sudarytų sąlygas draudimo įmonės darbuotojams ir įstatymų įgaliotoms institucijoms tikrinti ir kontroliuoti draudimo įmonės, jos vadovų ir kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda draudimo įmonės prievolės kitiems asmenims, veiklą ir draudimo įmonės finansinę būklę.

3. Draudimo įmonės metinė finansinė atskaitomybė turi būti patikrinta nepriklausomo auditoriaus ir per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos patvirtinta visuotiniame akcininkų susirinkime bei pateikta Priežiūros tarnybai.

4. Auditoriaus išvadoje turi būti pateikiama informacija bei auditoriaus nuomonė apie draudimo įmonės techninių atidėjimų ir mokumo pakankamumą, techninių atidėjimų investavimą vadovaujantis Draudimo įstatymu ir finansų ministro įsakymu bei apie vidinės kontrolės sistemos pakankamumą. Auditorius privalo nedelsdamas raštu informuoti Priežiūros tarnybą apie visus šio įstatymo ir kitų draudimo įmonių finansinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nustatytus draudimo įmonės finansinės atskaitomybės tikrinimo metu, bei apie aplinkybes, kurios kelia ar gali kelti grėsmę draudimo įmonės mokumui ir finansiniam stabilumui arba draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų bei trečiųjų asmenų interesų apsaugai. Priežiūros tarnybai paprašius, auditoriai taip pat privalo pateikti paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų ir auditoriaus išvadoje nurodytos informacijos.

5. Draudimo įmonės privalo iki gegužės 1 dienos viešai paskelbti metinę finansinę atskaitomybę (balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą ir auditoriaus išvadą) Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta tvarka.

6. Už finansinėje atskaitomybėje pateiktos informacijos teisingumą draudimo įmonė atsako įstatymų nustatyta tvarka.“

 

23 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„62 straipsnis. Priežiūros tarnybos išlaikymas

Priežiūros tarnyba išlaikoma iš draudimo įmonių atskaitymų nuo draudimo įmokų, išskyrus visų rūšių privalomojo draudimo įmokas, Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiais.“

 

24 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 64 straipsnį nauju 7 punktu:

„7) kreiptis į teismą dėl draudimo įmonės organų sprendimo pripažinimo negaliojančiais Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais;“.

2. Buvusius 7, 8 ir 9 punktus laikyti atitinkamai 8, 9 ir 10 punktais.

 

25 straipsnis. 65 straipsnio 1 dalies papildymas 12 punktu

Papildyti 65 straipsnio 1 dalį 12 punktu:

„12) panaikinti išduotą leidimą steigti užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialą Lietuvos Respublikoje.“

 

26 straipsnis. Įstatymo papildymas 71 straipsniu

Papildyti Įstatymą 71 straipsniu:

„71 straipsnis.     Draudimo įstatymo 37 ir 38 straipsnių pakeitimo bei 342, 371, 372, 373, 374, 381, 382, 383 straipsnių nuostatų taikymas

1. Per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo draudimo įmonės privalo pakeisti savo įstatus ir suderinti juos su 342 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

2. Draudimo įstatymo 37 ir 38 straipsnių pakeitimo bei 371, 372, 373, 374, 381, 382, 383 straipsnių nuostatos taikomos draudimo įmonių likvidavimo ir bankroto bei Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo įmonių filialų likvidavimo procedūroms, jei sprendimas likviduoti draudimo įmonę ar nutartis iškelti jai bankroto bylą, sprendimas likviduoti Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialą buvo priimti įsigaliojus šiam įstatymui.

3. Jei sprendimas likviduoti draudimo įmonę ar nutartis iškelti jai bankroto bylą buvo priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, draudimo įmonių likvidavimo ir bankroto procedūros vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Draudimo įstatymo 37 ir 38 straipsnių (Žin., 1996, Nr. 73-1742; 2000, Nr. 29-803) nuostatas.“

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________