Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LICENCIJAVIMO PAGRINDŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
2012 m. liepos 18 d. Nr. 937
Vilnius
Atsižvelgdama į Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), ketvirtos dalies „Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos pagrindinės nuostatos“ X skyriaus „Verslas, inovacijos, investicijos“ 278 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad Aprašu vadovaujasi ministerijos, įstaigos prie ministerijų, kitos ministerijoms pavaldžios valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos (toliau – valstybės institucijos), rengiančios įstatymų, reglamentuojančių ūkinės veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklių projektus.
3. Pavesti:
3.1. valstybės institucijoms – per 2 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti Ūkio ministerijai informaciją apie jų kompetencijai priklausančias licencijas, licencijų išdavimo tvarką ir šiai tvarkai siūlomą taikyti licencijų išdavimo modelį;
3.2. Ūkio ministerijai – įvertinus valstybės institucijų pateiktą informaciją, pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus dėl valstybės institucijų pasirinktų modelių atitikties Apraše nustatytiems reikalavimams tokiais terminais:
3.2.1. dėl Aplinkos ministerijos, Energetikos ministerijos, Finansų ministerijos, Kultūros ministerijos ir joms pavaldžių institucijų ir įstaigų pasirinktų licencijų išdavimo modelių – iki 2012 m. lapkričio 1 dienos;
3.2.2. dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir joms pavaldžių institucijų ir įstaigų pasirinktų licencijų išdavimo modelių – iki 2013 m. balandžio 1 dienos;
3.3. valstybės institucijoms – atsižvelgiant į Ūkio ministerijos pateiktas išvadas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. pateikti teisės aktų pakeitimų projektus;
3.4. valstybės įmonei Registrų centrui – sukurti bendrą informacinę sistemą, siekiant optimizuoti licencijų išdavimą valstybės institucijose ir informacijos apie išduotas licencijas visiems ūkio subjektams skelbimą ir valdymą per viešąją elektroninę paslaugą;
3.5. valstybės institucijoms – informaciją apie licencijų išdavimą, licencijų patikslinimą, jų galiojimo sustabdymą, licencijų galiojimo sustabdymo panaikinimą ir licencijų galiojimo panaikinimą papildomai skelbti interneto svetainėje www.verslovartai.lt iki šio nutarimo 3.4 punkte nurodytos informacinės sistemos sukūrimo.
4. Rekomenduoti savivaldybėms, rengiančioms ir tvirtinančioms licencijavimo taisykles, vadovautis Aprašu.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937
licencijavimo pagrindŲ APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Licencijavimo pagrindų aprašas (toliau – Aprašas) nustato principus, kuriais vadovaujantis vertinamas ūkinės veiklos (toliau – veikla) licencijavimo pagrįstumas, reikalavimus, kuriais vadovaujantis rengiami įstatymų, reglamentuojančių tam tikros rūšies veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklių projektai, ir nustatyto teisinio reguliavimo efektyvumo vertinimo terminus ir kriterijus.
2. Apraše vartojamos sąvokos:
Licencija – įpareigojimas įsirašyti į sąrašą ar bet koks dokumentas (nesvarbu, kaip pavadintas: leidimas, liudijimas, teikimas, atestatas, sprendimas, sertifikatas, pažymėjimas, deklaracija ir kita), kurį turi gauti ūkio subjektas, siekiantis įgyti teisę pradėti vykdyti tam tikrą veiklą, užsiimti tam tikra veikla ar atlikti vienkartinį veiksmą, būtiną siekiant užtikrinti tam tikros veiklos nenutrūkstamą vykdymą.
Ūkio subjektas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita organizacija, kitos organizacijos ir juridinio asmens padalinys.
Sąvoka „ūkinė veikla“ apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 30-856; 2012, Nr. 42-2041).
3. Aprašas netaikomas, jeigu licencijos verstis tam tikra veikla išdavimo procedūrą reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, t. y. jeigu licencijos išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlygos (įskaitant licencijos turėtojų teises ir pareigas), licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai nustatyti Europos Sąjungos teisės akte.
4. Rengiant įstatymų, reglamentuojančių veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklių projektus, vadovaujamasi bendraisiais civilinių teisinių santykių reguliavimo principais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymu (Žin., 2009, Nr. 153-6901), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945), Aprašu ir kitais teisės aktais, o rengiant licencijavimo taisykles, – ir įstatymo, kuris nustato veiklos licencijavimą, nuostatomis.
II. VEIKLOS LICENCIJAVIMO PAGRĮSTUMO ĮVERTINIMAS
5. Svarstydamos galimybę licencijuoti tam tikrą veiklą, ministerijos, įstaigos prie ministerijų, kitos ministerijoms pavaldžios valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos (toliau – valstybės institucijos) turi įvertinti veikla keliamą riziką pažeisti svarbų visuomenės interesą ir pasirinktos veiklos reguliavimo priemonės – veiklos licencijavimo – atitiktį būtinumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principams.
6. Veiklos licencijavimas yra tinkama teisinio reguliavimo priemonė, jeigu ši priemonė atitinka:
6.1. būtinumo principą, kuris reiškia, kad veikla gali būti licencijuojama tik siekiant išspręsti aiškiai identifikuotą problemą ir apsaugoti svarbų visuomenės interesą (žmonių sveikatą, gyvybę, viešąją tvarką, visuomenės saugumą ir panašiai);
6.2. proporcingumo principą, kuris reiškia, kad veiklos licencijavimas pripažįstamas tinkama priemone veiklos licencijavimu siekiamam tikslui pasiekti, kai:
6.2.1. nėra mažiau ribojančių priemonių identifikuotai problemai spręsti, t. y. įvertinus veiklos licencijavimo alternatyvas (pavyzdžiui, pranešimo apie ketinamą vykdyti veiklą, savireguliacijos galimybę, ex post veiklos priežiūrą), nustatoma, kad veiklos licencijavimu siekiamų tikslų kitos priemonės nepadėtų pasiekti, o pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė – veiklos licencijavimas – neriboja ūkio subjektų teisių ir laisvių daugiau, nei to reikia teisinio reguliavimo tikslui pasiekti; ir
III. LICENCIJŲ IŠDAVIMO MODELIAI
8. Licencijos išdavimo procedūra, įvertinus Aprašo II skyriuje nustatytus reikalavimus, grindžiama vienu iš šių modelių:
8.1. Modelis „A“ taikomas, kai ūkio subjekto atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams gali patvirtinti informacija, priskiriama valstybės informaciniams ištekliams, ir (ar) dokumentai, išduoti kitų institucijų ar įstaigų.
Taikant modelį „A“, licenciją išduodanti institucija tikrina tik kitų institucijų ar įstaigų surinktą informaciją ir (ar) išduotus dokumentus, – taigi ji neturi galimybės suklysti vertindama ūkio subjekto atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, todėl išankstinis informacijos ir (ar) dokumentų, susijusių su ūkio subjektu ir (ar) jo ketinama vykdyti veikla, patikrinimas veikla keliamos rizikos nesumažina arba sumažina nedaug.
Taikant modelį „A“, licencija ūkio subjektui išduodama kitą dieną nuo jo prašymo išduoti licenciją (kai reikia, ir visų kitų dokumentų) gavimo licenciją išduodančioje institucijoje.
Jeigu ūkio subjektas pateikia aiškiai klaidingus duomenis ar nutyli faktus, dėl kurių būtų pripažinta, kad ūkio subjektas negali verstis licencijuojama veikla, jis netenka teisės verstis licencijuojama veikla, o už bet kokią atsiradusią žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.
8.2. Modelis „D“ taikomas, kai ūkio subjekto atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams gali patvirtinti ne tik informacija ir (ar) dokumentai, nurodyti Aprašo 8.1 punkte, bet ir paties ūkio subjekto pateikti duomenys, kurių kita institucija ar įstaiga nėra patikrinusi.
Taikant modelį „D“, licenciją išduodančiai institucijai atsiranda galimybė suklysti vertinant, ar ūkio subjektas atitinka tuos teisės aktų reikalavimus, atitiktis kuriems įrodoma paties ūkio subjekto pateiktais dokumentais, tačiau išankstinis dokumentinis ir (ar) nedokumentinis informacijos, susijusios su ūkio subjektu ir (ar) jo ketinama vykdyti veikla, patikrinimas veikla keliamos rizikos nesumažina arba sumažina nedaug.
Taikant modelį „D“, licencija ūkio subjektui išduodama kitą dieną nuo jo prašymo išduoti licenciją (kai reikia, ir visų kitų dokumentų) gavimo licenciją išduodančioje institucijoje.
Taikant modelį „D“, ūkio subjektui nustatomas reikalavimas kartu su prašymu išduoti licenciją (kai reikia, ir visais kitais dokumentais) pateikti deklaraciją (patikinimą), kad jis įsitikinęs, jog atitinka tuos teisės aktų reikalavimus, atitiktis kuriems nustatoma tikrinant paties ūkio subjekto pateiktus dokumentus ar ūkio subjektą tikrinant fiziškai.
Taikant modelį „D“, nustatoma, kad paaiškėjus, jog ūkio subjekto pateikta deklaracija (patikinimas) neatitinka tikros padėties, bet neatitikimai nereikšmingi, jam turi būti suteikta teisė per nustatytą protingą terminą trūkumus pašalinti. Ši nuostata neturi įtakos išduotos licencijos galiojimui.
Be to, nustatoma, kad tuo atveju, kai ūkio subjektas, siekiantis gauti licenciją, pateikia netikslius ar neišsamius duomenis ir per nustatytą terminą jų nepatikslina ar nepapildo, taip pat kai pateikia aiškiai klaidingus duomenis ar nutyli faktus, dėl kurių būtų pripažinta, kad ūkio subjektas negali verstis licencijuojama veikla, jis netenka teisės verstis licencijuojama veikla, o už bet kokią atsiradusią žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.
8.3. Modelis „G“ taikomas išskirtiniais atvejais, kai licencija gali būti išduodama tik licenciją išduodančiai institucijai įsitikinus, t. y. atlikus išankstinį dokumentinį ir (ar) nedokumentinį informacijos, susijusios su ūkio subjektu ir (ar) ketinama vykdyti veikla, patikrinimą.
Išskirtiniais laikomi atvejai, kai veikla keliama rizika tokia didelė, kad, siekiant apsaugoti tam tikrą svarbų visuomenės interesą ir veiksmingai sumažinti veikla keliamą riziką, būtina atlikti išankstinį dokumentinį ir (ar) nedokumentinį patikrinimą.
9. Licencijos išdavimo ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūros funkcijos turi būti atskirtos. Jeigu licencijas išduoda ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka ta pati institucija, šios funkcijos turėtų būti perduotos atskiriems struktūriniams padaliniams (išimtiniais atvejais – valstybės tarnautojams), kurie priimdami sprendimą dėl licencijos išdavimo yra nepriklausomi.
IV. ĮSTATYMŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ VEIKLOS LICENCIJAVIMĄ, IR LICENCIJAVIMO TAISYKLIŲ RENGIMAS
10. Ūkio subjekto teisė užsiimti tam tikra veikla gali būti ribojama tik įstatymu, t. y. reikalavimas turėti licenciją, licencijos išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlygos (įskaitant licencijos turėtojų teises ir pareigas), atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai gali būti nustatyti tik įstatymu.
Licencijavimo taisyklėse turi būti nustatyta tik reikalavimų, susijusių su licencijų išdavimu, atsisakymu išduoti licenciją, licencijų galiojimo sustabdymu, licencijų galiojimo sustabdymo panaikinimu, licencijų galiojimo panaikinimu, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi, įgyvendinimo tvarka.
11. Be kitų teisėkūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir Aprašo 6.1–6.3 punktuose įtvirtintų principų, rengiant įstatymų, reglamentuojančių veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklių projektus, turi būti vadovaujamasi kriterijais, kurie užtikrintų nustatomo teisinio reguliavimo aiškumą, teisinio apibrėžtumo, neterminuoto licencijos galiojimo, maksimalaus reikalavimų viešumo ir administracinių procedūrų atlikimo operatyvumo principų įgyvendinimą.
12. Vadovaujantis būtinumo principu, įstatymuose, reglamentuojančiuose veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklėse nustatomos licencijuojamos veiklos sąlygos, reikalavimai, kuriuos turi atitikti ūkio subjektas, siekiantis gauti licenciją, ir jų įgyvendinimo tvarka turi būti pagrįsti ir skirti aiškiai identifikuojamai problemai spręsti. Įgyvendinant šį principą, taip pat turi būti užtikrinama, kad galiotų tik veiksmingi ir būtini reikalavimai, nustatomi tik tais atvejais, kai jokiomis kitomis priemonėmis neįmanoma pasiekti veiklos licencijavimu nustatytų tikslų arba kitos priemonės neužtikrintų nustatytų tikslų įgyvendinimo.
13. Vadovaujantis proporcingumo principu, turi būti užtikrinta, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklėse nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti ūkio subjektas, siekiantis gauti licenciją, jų įgyvendinimo tvarka ir licencijuojamos veiklos sąlygos yra adekvačios sprendžiamai problemai (reguliavimo tikslui) ir rizikai, pateisina sukeliamą administracinę ir kitą reguliavimo naštą, nustato minimalius reikalavimus, būtinus svarbiam visuomenės interesui (žmonių sveikatai, gyvybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ir panašiai) užtikrinti; licencijavimo nauda viršija sąnaudas, atsižvelgiant į galimą neproporcingą licencijavimo poveikį mažoms ir vidutinėms įmonėms ir siekiant minimalios teisinio reguliavimo naštos ūkio subjektams, institucijoms ir įstaigoms; Europos Sąjungos teisės aktai įgyvendinami nesugriežtinant jų reikalavimų ir protingai naudojantis juose nustatytais pasirinkimais bei išlygomis; licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūra ir ekonominės sankcijos už nustatytų reikalavimų nesilaikymą yra proporcingos galimai rizikai.
14. Vadovaujantis nediskriminavimo principu, įstatymuose, reglamentuojančiuose veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklėse turi būti nustatyti vienodi reikalavimai visiems licenciją gauti siekiantiems ar licenciją turintiems ūkio subjektams, nepaisant jų pilietybės, gyvenamosios vietos ar įsisteigimo valstybės.
Diferencijuotas teisinis reguliavimas gali būti taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms ūkio subjektų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais.
15. Aiškumo principas reiškia, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklėse nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas ir nedviprasmiškas.
16. Teisinio apibrėžtumo principas reiškia, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklėse, be kitos informacijos, turi būti:
16.1. nustatytas baigtinis reikalavimų, kuriuos turi atitikti ūkio subjektas, siekiantis gauti licenciją, ir licencijos turėtojas, sąrašas;
16.2. nustatyta licenciją išduodančios institucijos pareiga pranešti ūkio subjektui, siekiančiam gauti licenciją, apie šioje institucijoje gautus ūkio subjekto dokumentus, kai reikia, būtinybę patikslinti pateiktą informaciją ir priimtus ūkio subjekto atžvilgiu sprendimus;
16.3. nustatyti terminai, per kuriuos ūkio subjektas turi pateikti dokumentus ir (ar) informaciją licenciją išduodančiai institucijai, ir terminai, per kuriuos licenciją išduodanti institucija turi pranešti ūkio subjektui apie gautą informaciją ir (ar) dokumentus ir priimtus sprendimus;
16.4. įtvirtinta galimybė licenciją gauti siekiančiam ūkio subjektui informaciją ir (ar) dokumentus pateikti ir gauti elektroninėmis priemonėmis ir per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą;
16.5. nustatyta, kad ūkio subjekto teisę imtis licencijuojamos veiklos patvirtinančios licencijos forma gali būti tiek elektroninė, tiek popierinė;
17. Neterminuoto galiojimo principas reiškia, kad licencija išduodama neterminuotam laikui, jeigu įvykdytos įstatymuose, reglamentuojančiuose veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos.
Šis principas taip pat reiškia, kad ūkio subjektui, siekiančiam pakartotinai gauti licenciją, licencija turėtų būti išduodama supaprastinta tvarka, – pirmiausia, nereikalaujama pateikti dokumentų ir (ar) informacijos, kuri buvo pateikta siekiant gauti licenciją pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai:
18. Maksimalaus viešumo principas reiškia, kad visa informacija ir (ar) dokumentai, susiję su licencijavimu (prašymas išduoti licenciją, sprendimas išduoti ar panaikinti licenciją, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūros įvertinimo dokumentas ir kita), yra vieša, jeigu tokia informacija, vadovaujantis įstatymais, gali būti skelbiama viešai.
19. Operatyvumo principas reiškia, kad visi prašymai dėl licencijos išdavimo turi būti išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per įstatymuose nustatytus galutinius licencijos išdavimo terminus.
20. Įstatymuose, reglamentuojančiuose veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklėse turi būti nustatyta, kad licencijos galiojimas nėra sustabdomas ar panaikinamas, jeigu nesilaikoma teisės aktuose nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų, tačiau pažeidimas yra mažareikšmis, t. y. nustatoma, kad pažeidimas nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai, gyvybei ar kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams, yra lengvinančių aplinkybių (pavyzdžiui, pažeidėjas užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, nutraukė pažeidimą iki tyrimo pradžios, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo tyrimo metu, geranoriškai atlygino žalą), o įstatymo, reglamentuojančio veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklių reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais.
Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas suprantamas kaip veika, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, kurie nėra būtini siekiant tinkamai vykdyti ūkinę veiklą ir kurių pažeidimas nepadarė žalos konkrečia teisės norma saugomam svarbiam visuomenės interesui arba tokia žala labai nežymi.
Be to, turi būti nustatyta, kad:
20.1. sustabdyti arba panaikinti licencijos galiojimą galima tik tuomet, kai prieš tai ūkio subjektas buvo įspėtas apie ketinamą taikyti ekonominę sankciją ir nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau per nustatytą terminą to nepadarė;
20.2. reikalavimas įspėti apie ketinamą taikyti ekonominę sankciją ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti netaikomas, kai termino trūkumams pašalinti nustatyti negalima, nes tai pažeistų svarbų visuomenės interesą, – dėl to licencijos galiojimas turi būti sustabdomas arba panaikinamas nedelsiant, sužinojus apie licencijuojamos veiklos sąlygų nesilaikymą ar netinkamą laikymąsi, arba kai fizinis asmuo miršta, o juridinis asmuo yra likviduojamas.
21. Licencijas išduodančios ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atliekančios institucijos neturi teisės savo nuožiūra nustatyti licenciją gauti siekiantiems ūkio subjektams ar licencijų turėtojams jokių papildomų reikalavimų, be tų, kurie nustatyti įstatymuose, reglamentuojančiuose veiklos licencijavimą, taip pat papildomų licencijuojamos veiklos sąlygų.
V. NUSTATYTO TEISINIO REGULIAVIMO EFEKTYVUMO VERTINIMAS
22. Įstatymuose, reglamentuojančiuose veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklėse nustatytas teisinis reguliavimas turi būti periodiškai vertinamas:
22.1. valstybės institucijos, atsižvelgdamos į pokyčius reguliuojamos veiklos srityje ir veikla užsiimančių ūkio subjektų nuomonę, ne rečiau kaip kartą per 2 metus pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją privalo atlikti jų kompetencijai priskirtų įstatymų, reglamentuojančių veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklių peržiūrą. Teisės akte gali būti nustatyta pareiga įstatymų, reglamentuojančių veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklių peržiūrą atlikti ir dažniau;
22.2. atliekant įstatymų, reglamentuojančių veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklių peržiūrą, vertinamas įstatymuose, reglamentuojančiuose veiklą, ir licencijavimo taisyklėse nustatytų teisinio reguliavimo priemonių efektyvumas siekiant licencijavimo tikslų, licencijavimo teigiamos ir neigiamos pasekmės reguliuojamai sričiai, kitoms sritims, ūkio subjektams ar jų grupėms; tiesioginė ir netiesioginė licencijavimo nauda; poreikio licencijuoti veiklą ir pasirinkto licencijavimo modelio atitiktis Apraše įtvirtintiems principams ir priimant sprendimą licencijuoti tam tikrą veiklą nustatytiems tikslams; poreikis atsisakyti veiklos licencijavimo, keisti licencijos išdavimo sąlygas ir (ar) licencijuojamos veiklos sąlygas; konsultacijų su licencijuojamą veiklą vykdančiais ūkio subjektais ar jų grupėmis rezultatai;
22.3. vadovaudamosi atliktos peržiūros rezultatais, valstybės institucijos gali siūlyti veiklos licencijavimą panaikinti arba pakeisti kitomis veiklos vykdymą mažiau ribojančiomis priemonėmis; siekiant užtikrinti, kad galiotų tik būtini ir veiksmingi teisės aktų reikalavimai, panaikinti, sujungti ar supaprastinti nebūtinus, dubliuojamus, nepagrįstą administracinę ar kitą reguliavimo naštą keliančius reikalavimus.