LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS
SPRENDIMAS
DĖL PAVELDOSAUGOS SITUACIJOS PANEVĖŽIO APSKRITYJE
2008 m. lapkričio 14 d. Nr. S-11(139)
Vilnius
Šių metų rugsėjo 18–19 dienomis Valstybinė kultūros paveldo komisija išvažiuojamajame posėdyje į Panevėžio apskritį susipažino su Panevėžio miesto, Panevėžio, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Biržų rajonų savivaldybių kultūros paveldo objektų būkle ir aptarė paveldosaugos problemas.
Panevėžio apskrityje yra įteisinti Biržų, Krekenavos regioniniai parkai, o į Rokiškio rajono savivaldybės teritoriją patenka Sartų regioninio parko dalis. Apskrityje yra daugiau kaip 2000 kultūros paveldo objektų, iš kurių 489 yra pripažinti valstybės saugomais, o 135 – paskelbti kultūros paminklais. Į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą neįrašytas nei vienas apskrities kultūros paveldo objektas, tačiau savo reikšme ir verte išsiskiriančių kultūros vertybių šiame regione yra: Biržų pilis, Rokiškio dvaro sodyba, Siaurojo geležinkelio kompleksas.
Panevėžio apskrities viršininko administracija nuosekliai rūpinasi kultūros paveldo apsauga bei jo propagavimu. Parengtas Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, leidžiami kultūros paveldą propaguojantys leidiniai, organizuojamos tarptautinės konferencijos ir parodos, bendradarbiaujama su kitomis valstybinėmis ir savivaldybių paveldosaugos institucijomis kultūros paveldo saugojimo ir naudojimo klausimais. Taip pat Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinis padalinys kompetentingai vykdo paveldosauginę veiklą. Komisija vertino tvarkomą Bistrampolio dvarą ir paminklinio pastato pritaikymą Panevėžio Bitės Petkevičaitės viešajai bibliotekai.
Paveldosaugos situacija Panevėžio apskrities savivaldybėse yra skirtinga. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba yra įsteigta tik Panevėžio miesto savivaldybėje. Dėl to Kultūros vertybių registrui nepatenkinamai teikiami apskaitos duomenys.
Nepakankamai išnaudojamos kultūrinių draustinių statuso taikymo galimybės. Pageidaujama didesnio savivaldybių dėmesio išskirtinės vertės bei reikšmės krašto istoriniam-kultūriniam palikimui.
Komisija apžiūrėjo keletą svarbių nykstančio paveldo objektų. Tarp jų išsiskiria privatus Konservų fabriko pastatų kompleksas Panevėžyje, kuris tapo nesugebamo tvarkyti industrinio paveldo pavyzdžiu miesto centre. Įvairių nuomonių išsakyta dėl aplankytos Urbšių sodybos Čiūrų (Zaosės) kaime. Sunykusių pastatų atkūrimas reikalauja didelių sąnaudų, todėl biudžetinių lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas tokių objektų išskirtine verte. Tuo pačiu buvo parodytos Panevėžio apskrities viršininko administracijos pastangos perimti šį objektą ir panaudoti memorialinei ekspozicijai bei jaunosios kartos patriotiniam auklėjimui.
Būtina peržiūrėti kultūros ir aplinkos ministrų bendru įsakymu patvirtintas „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles“ (Žin., 2005, Nr. 81-2973), reglamentuojant objektų apskaitos, vertingųjų savybių nustatymo ir įteisinimo tvarkas. Tikslintinas tyrimų ir tvarkybos darbų kompensavimo mechanizmas, skatinant privačias investicijas į kultūros vertybių tvarkybą.
Tikslintina socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinto „2007–2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ VP3-2.4-SADM-01-R priemonės „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo“ (Žin., 2008, Nr. 86-3421) nuostata dėl kultūros paveldo tvarkybos ir pritaikymo vietinių socialinių grupių reikmėms, vadovaujantis kuria šiuo metu negali būti skiriamos lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų atokiau nuo turistinių maršrutų esantiems kultūros paveldo objektams.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama užtikrinti kultūros paveldo išsaugojimą ir naudojimą visuomeninėms reikmėms,
nusprendžia:
1. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai parengti ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymą dėl Biržų pilies, Rokiškio dvaro sodybos, Siaurojo geležinkelio komplekso įrašymo į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.
2. Prašyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją patikslinti patvirtinto „2007-2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ VP3-2.4-SADM-01-R priemonės „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo“ nuostatas, kad kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai galėtų būti finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
3. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos kultūros ir aplinkos ministerijoms tikslinti 2005-06-23 įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 patvirtintas „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles“ vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 13 dalimi, kurios nauja redakcija įsigaliojo š. m. rugpjūčio 24 d.
4. Siūlyti Kultūros paveldo departamentui:
4.1. Apsvarstyti galimybę prie teritorinių padalinių įsteigti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas.
4.2. Kartu su savivaldybių administracijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis parengti Siaurojo geležinkelio šiaurinės ruožo dalies tvarkymo ir pritaikymo turizmui strategiją, inicijuoti jo apsaugos specialiojo plano rengimą ir parengti dvarų, esančių šiame ruože, tvarkymo darbų programą.
4.3. Svarstyti galimybę parengti memorialinių vietų pažymėjimo bei pritaikymo metodines rekomendacijas ir šių tvarkybos darbų finansavimo tikslingumą, atsižvelgiant į išlikusias vertingąsias savybes, fizinę būklę, pritaikymo galimybes, galimas sąnaudas pagrindžiant nauda visuomenei bei patriotiniam jaunosios kartos auklėjimui.
4.4. Parengti dokumento projektą, reglamentuojantį tvarkymo, priežiūros darbus ir leidimų jiems išdavimo tvarką, kai kultūros paveldo objektuose darbai vykdomi ūkio būdu.
5. Siūlyti Panevėžio apskrities savivaldybėms:
5.1. Užtikrinti paveldosauginių funkcijų vykdymą ir reglamentuoti paveldosaugos padalinių, pavaldžių savivaldybių administracijų direktoriams, veiklą vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis.
5.2. Steigti prie savivaldybių Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas, numatytas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme.
5.3. Sudaryti sutartis su aukštosiomis mokyklomis ir kitomis kompetentingomis institucijomis dėl kultūros paveldo pirminių tyrimų.
5.5. Siekti darnios urbanistinių vietovių plėtros politikos, balansuojant teritorijų naudojimą su kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių išsaugojimu ir pritaikymu.
5.6. Strateginiuose planavimo dokumentuose nustatyti kultūros paveldo objektų tvarkybos ir finansavimo prioritetus.
6. Siūlyti Biržų rajono savivaldybei ir Kultūros paveldo departamentui, tikslinant Biržų miesto bendrąjį planą, jo sprendiniuose numatyti kultūros paveldo urbanistinės vietovės – Biržų miesto istorinės dalies raidą bei šiuolaikinėmis priemonėmis atskleisti išlikusius elementus.