LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL GYVENTOJŲ SANTAUPŲ INDEKSAVIMO

 

1993 m. liepos 23 d. Nr. 562

Vilnius

 

Atsižvelgdama į sunkią Lietuvos Respublikos ekonominę bei finansinę būklę ir vykdydama Lito komiteto 1993 m. birželio 14 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nustatyti, kad valstybiniai bankai ir Valstybinė draudimo įstaiga indeksuoja, taikydami koeficientą 10, šias Lietuvos Respublikos piliečių ir asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – gyventojai), santaupas:

1.1. indėlius, sukauptus iki 1991 m. vasario 26 d., jeigu šių indėlių likučiai nesumažėję iki 1992 m. gegužės 1 d. ir iki 1993 m. birželio 24 dienos.

Jeigu šių indėlių likučiai 1992 m. gegužės 1 d. buvo mažesni negu 1991 m. vasario 26 d., bet nepasikeitė iki 1993 m. birželio 24 d., indėlių kompensacijos apskaičiuojamos pagal 1992 m. gegužės 1 d. indėlių likučius, o jeigu indėlių likučiai 1993 m. birželio 24 d. buvo mažesni negu 1991 m. vasario 26 d. ir 1992 m. gegužės 1 d., indėlių kompensacijos apskaičiuojamos pagal 1993 m. birželio 24 d. indėlių likučius;

1.2. draudimo sutarčių įmokas, sutaupytas iki 1991 m. vasario 26 d. ir neišmokėtas gyventojams iki 1993 m. birželio 24 dienos.

Pagal nutrauktas papildomų pensijų draudimo sutartis draudėjų neatsiimtos draudimo įmokos papildomai neindeksuojamos.

2. Indeksuoti, taikant koeficientą 2, gyventojų indėlius, sukauptus valstybiniuose bankuose iki 1992 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 67 „Dėl gyventojų skatinimo parduoti valstybei gyvulininkystės produktus žiemos ir pavasario mėnesiais“ (Žin., 1992, Nr. 10-270) nustatyta tvarka, jeigu šių indėlių likučiai nepasikeitė iki 1993 m. birželio 24 dienos.

Jeigu šių indėlių likučiai yra mažesni negu 1992 m. birželio 1 d., indėlių kompensacijos apskaičiuojamos pagal 1993 m. birželio 24 d. indėlių likučius.

3. Nustatyti, kad gyventojų santaupų ir draudimo įmokų likučiai, mažesni negu 1 litas, neindeksuojami.

4. Valstybiniai bankai ir Valstybinė draudimo įstaiga turi iki 1993 m. rugpjūčio 1 d. apskaičiuoti gyventojų santaupų ir draudimo įmokų kompensacijoms išmokėtinas sumas, perskaičiuoti nustatytuoju santykiu jas į litus ir kasmet gavę lėšas atitinkamai įskaityti į gyventojų sąskaitas arba išmokėti pagal draudimo sutartis 5 punkte nustatyta tvarka.

5. Nustatyti, kad apskaičiuotoji gyventojų santaupų ir draudimo įmokų kompensacija, jeigu jos suma neviršija 25 litų, įskaitoma į gyventojo sąskaitą ir nuo 1993 m. spalio 1 d. gali būti išmokėta grynais pinigais.

Likusi dalis apskaičiuotosios kompensacijos sumos nuo 1994 m. sausio 1 d. gyventojams išmokama grynais pinigais per 10 metų, išmokas proporcingai atliekant kasmet iš Lietuvos valstybės biudžeto. Ši kompensacijos dalis gali būti naudojama privatizuojant valstybės turtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Gyventojų lėšos, sukauptos bankų sąskaitose ir nustatytuoju santykiu perskaičiuotos į litus, gali būti išmokėtos litais be apribojimų.

6. Įpareigoti Finansų ministeriją skirti iš Lietuvos valstybės biudžeto papildomų įplaukų lėšas, kurių reikia apskaičiuotosioms gyventojų santaupų ir draudimo indėlių kompensacijoms 1993 metais mokėti, ir kasmet (iki 2003 metų) sudarant Lietuvos valstybės biudžetą numatyti jame lėšas šioms reikmėms.

7. Lietuvos taupomasis bankas ir Valstybinė draudimo įstaiga turi iki 1993 m. rugpjūčio 1 d. parengti ir suderinti su Finansų ministerija gyventojų santaupų ir draudimo įmokų kompensavimo, apskaitos bei mokėjimo taisykles.

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                   ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

 

 

 

FINANSŲ MINISTRAS                                                                               EDUARDAS VILKELIS