LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL SALANTŲ REGIONINIO PARKO IR JO ZONŲ BEI BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANO PATVIRTINIMO
2006 m. liepos 24 d. Nr. 735
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429) 18 straipsniu, 28 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 6 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Aplinkos ministerijos pateiktą Salantų regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą (pridedama).
2. Nustatyti, kad Salantų regioniniame parke konservacinio prioriteto zoną sudaro Minijos gamtinis rezervatas, Alanto, Šauklių ir Minijos kraštovaizdžio, Salanto vidurupio ir Salanto žemupio hidrografiniai, Erlos geomorfologinis ir Salantų urbanistinis draustiniai, kurių tikslai yra šie:
2.1. Minijos gamtinio rezervato – išsaugoti ypač vertingą hidrografiniu ir biocenoziniu požiūriais Minijos kilpos ties Vaitkių kaimu gamtinį kompleksą;
2.2. Alanto kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti kairiojo Minijos intako Alanto slėnį su gausybe jo intakų, rėvomis, šaltiniais, Vėlaičių ir Kartenos piliakalnius su gyvenvietėmis;
2.3. Šauklių kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti paskutinio apledėjimo Vakarų Žemaičių ledyninės plaštakos tirpsmo suformuotą reljefą su būdingomis šiaurės– pietų kryptimi orientuotomis drumlinų tipo kalvomis ir eroziniais upelių slėniais; unikalius Šauklių ir Kukalių riedulynus su savitomis augalų bendrijomis; saugomų augalų – vyriškųjų gegužraibių, stačiųjų atgirių, saugomų riedulynuose augančių gūbriuotųjų bei daugialakščių saitakerpių augavietes bei gausiausią šiame regione tetervinų populiaciją;
2.4. Minijos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti vaizdingą erozinės kilmės Minijos slėnio atkarpą, išraižytą gausių šaltiniuotų raguvų, unikalų erozinį Mišupės žemupio slėnį, Mišupės ir Minijos santaką, senslėnio ruožą su dabartine Minijos upės vaga, Minijos ir Salanto upių santaką, natūralius Minijos slėnio šlaitų miškus – ąžuolynus ir skroblynus su gausiomis saugomų augalų – daugiamečių blizgių, miškinių česnakų, tuščiavidurių rūtenių populiacijomis, taip pat natūralias salpines Minijos slėnio pievas su saugomų augalų – šalmuotųjų, vyriškųjų ir mažųjų gegužraibių, melsvųjų mėlitų augavietėmis, Dauginčių ir Sauserių piliakalnius, Martynaičių piliakalnį su gyvenviete ir Gintarų dvarvietę;
2.5. Salanto vidurupio hidrografinio draustinio – išsaugoti erozinio Salanto upės slėnio atkarpą ir natūralią upės vagą;
2.6. Salanto žemupio hidrografinio draustinio – išsaugoti natūralią Salanto upės senslėnio atkarpą ir natūralią upės vagą, Blendžiavos upelio ir Salanto upės santaką;
2.7. Erlos geomorfologinio draustinio – išsaugoti fliuvioglacialinį Erlos senslėnį su Igarių bei Erlėnų riedulynais ir Alko kalnu;
3. Pavesti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos per 15 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Salantų regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registre ir per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti šį planą suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, taip pat atitinkamoms savivaldybėms.
4. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 247 „Dėl Kurtuvėnų, Salantų, Veisiejų, Ventos, Žagarės regioninių parkų zonavimo schemų“ (Žin., 1995, Nr. 16-377; 2001, Nr. 95-3352, Nr. 95-3353, Nr. 95-3354, Nr. 95-3355; 2005, Nr. 138-4974):
5. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 1475 „Dėl Salantų, Veisiejų regioninių parkų ir jų zonų ribų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 1310 (Žin., 2001, Nr. 95-3353) redakcija) – išbraukti nutarimo antraštėje ir 1 punkte žodį „Salantų“ ir vietoj žodžių „regioninių parkų ir jų“ įrašyti žodžius „regioninio parko ir jo“.
