LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.02.09:2005 „VIENBUČIAI GYVENAMIEJI PASTATAI“ PATVIRTINIMO
2005 m. liepos 1 d. Nr. D1-338
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.2 punktu,
1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (pridedama).
2.Nustatau, kad 1 punkte nurodytas statybos techninis reglamentas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 2.02.09:2005
VIENBUČIAI GYVENAMIEJI PASTATAI
I SKYRIUS. BENDROSIOS nuostatos
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato vienbučio gyvenamojo pastato (toliau – Namas) ar sublokuotų vienbučių Namų, mažiausius techninius reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi rengiant detaliuosius planus ir projektuojant naują Namą. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant [6.2.3] esamą Namą, Reglamento reikalavimai taikomi rekonstruojamai ar kapitališkai remontuojamai Namo daliai.
2. Reglamento nuostatos apima Namo:
3. Namo, jo priklausinių ir kitų statinių esančių sklype projektavimas ir statyba vykdoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo [6.1.1], šio Reglamento bei kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų bei teritorijų planavimo dokumentų, rengiamų nustatyta tvarka [6.1.2], nuostatomis.
4. Reglamento reikalavimai yra privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, Namų statytojams (užsakovams), kitiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, taip pat kitiems asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas [6.1.1]. Reglamento punktuose ir prieduose, pažymėtuose *, nustatyti reikalavimai nėra privalomi statantiems Namus kaimų teritorijose. Jie sprendimą dėl minėtų punktų taikymo priima savo rizika. Jei Reglamento punktas pažymėtas *, tas pažymėjimas galioja ir visiems to punkto papunkčiams. Jei Reglamento punktas nepažymėtas *, bet pažymėti kai kurie to punkto papunkčiai, tas pažymėjimas galioja tik tiems papunkčiams.
5. Projektinius sprendinius, kurių Reglamentas nenustato, priima Namo projekto rengėjas [6.1.1], vadovaudamasis profesine kvalifikacija ir patirtimi kartu su statytoju. Jei Namo techninėje užduotyje numatyta, kad name gyvens neįgalieji, Namui taikomi reikalavimai, nustatyti STR 2.03.01:2001 [6.3.15].
II SKYRIUS. NUORODOS
6. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:
6.1. įstatymus, Vyriausybės nutarimus:
6.1.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617);
6.1.3. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902);
6.1.4. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571);
6.1.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652);
6.2. statybos techninius reglamentus:
6.2.1. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80);
6.2.2. STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2153);
6.2.3. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Žin., 2002, Nr. 119-5372);
6.2.4. STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 84-2507);
6.2.5. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“(Žin., 2002, Nr. 43-1639);
6.2.6. STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ (Žin., 1999, Nr. 112-3260);
6.2.7. STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424);
6.2.8. STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215);
6.2.9. STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);
6.2.10. STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);
6.2.11. STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 1999, Nr. 107-3120);
6.2.12. STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 23-720);
6.2.13. STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“ (Žin., Nr. 2003, Nr. 63-2857);
6.2.14. STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3614);
6.2.15. STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898);
6.2.16. STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682);
6.2.17. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683);
6.2.18. STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai.“ (Žin., 2001, Nr. 51-1786);.
6.2.19. STR 2.05.13: 2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ (Žin., 2004, Nr. 56-1949);
6.2.20. STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 1999, Nr. 41-1297);
6.2.21. STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“ (Žin., 2002, Nr. 118-5326);
6.2.22. STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“ (Žin., 2003, Nr. 80-3670);
6.2.23. STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 2005, Nr. 75-2729);
6.2.24. STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773);
6.2.25. STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (Žin., 2003, Nr. 83-3804).
6.2.26. STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“ (Žin., 2004, Nr. 21-653);
6.2.27. STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ (Žin., 2004, Nr. 25-779);
6.2.28. STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 24-787);
6.2.29. STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1586);
6.2.30. STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ (Žin., 2004, Nr. 116-4346);
6.2.31. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);
6.2.32. STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“ (Žin., 2004, Nr. 104-3848);
6.3. normatyvinius aplinkos apsaugos dokumentus:
6.3.1. LAND 4-99 „Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 112-3263);
6.3.2. LAND 21-01 „Aplinkosauginis buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklės“ (Žin., 2001, Nr. 41-1438);
6.3.3. aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 687 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų paviršinėms nuotekoms tvarkyti patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 10- 289);
6.4. higienos normas ir kitus sveikatos priežiūros teisės aktus:
6.4.1. HN 33-1:2003“Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 87-3957);
6.4.2. HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ (Žin., 2002, Nr. 105-4726);
6.4.3. HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ (Žin., 2004, Nr. 105-3911);
6.4.4. HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“ (Žin., 2004, Nr. 45-1490);
6.4.6. HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz – 300 GHz dažnių juostose“ (Žin., 2000, Nr. 53-1548).
6.4.7. HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
6.4.8. HN 48:2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 104-3719);
6.4.9. HN 44:2003 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ (Žin., 2003, Nr. 42-1957);
6.4.10. HN 16:2003 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ (Žin., 2004, Nr. 168-6204);
6.4.11. HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ (Žin., 2002, Nr. 59-2404);
6.4.12. HN 105:2004 „Polimeriniai statybos produktai ir polimerinės baldinės medžiagos“ (Žin., 2004, Nr. 182-6745);
6.4.13. sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. V-975 „Dėl nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 3-47);
6.5. energetikos normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus:
6.5.2. Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinosios taisykles (Žin., 1997, Nr. 41-1022);
6.5.4. Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles (Žin., 2005, Nr. 30-945);
6.6. statybos taisykles, respublikines statybos normas, rekomendacijas ir kitus dokumentus:
6.6.1. statybos taisykles ST 8860237.02:1998 „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“ (Žin., 1998, Nr. 78-2212);
6.6.2. R5-93 „Teritorinio planavimo ir inžinerinės įrangos projektavimo rekomendacijos apsaugai nuo smurto ir vandalizmo“ (Žin., 1993, Nr. 58-1135);
III SKYRIUS. Pagrindinės sąvokos
7. Šiame skyriuje pateikiamos Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai:
7.1. pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai [6.1.1];
7.3. sublokuoti Namai –Namai, turintys bendrą sieną (sienas), kurios atsparumas ugniai nurodytas Reglamente;
7.4. paprastų konstrukcijų Namas –Namas, ne aukštesnis kaip 7,5 m aukščio, jo perdangos anga ne didesnė kaip 4,8 m, į žemę įleidimo gylis ne didesnis kaip 3 m, ir jis priskiriamas prie I geotechninės kategorijos statinių [6.2.27];
7.5. Namo aukštas – erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas – iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus). Jei aukšto grindys yra ne viename lygyje, aukšto grindų lygiu laikomas žemiau esančių grindų lygis;
7.6. patalpa – pastato dalis, atribota nuo jo likusios dalies atitvaromis iš visų pusių ir turinti išėjimą (išėjimus) į kitas patalpas ar lauką;
7.8. rūsys –ūkinėms, techninėms ir kitoms reikmėms skirta apatinė Namo dalis, kurioje patalpų grindys iš visų pusių yra žemiau projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus ir jose nėra langų, o jei langų yra, – pusė arba daugiau grindų ploto įgilinta daugiau kaip 0,9 m nuo projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus;
7.9. pusrūsis (cokolinis aukštas) – Namo dalis, kurioje visų patalpų arba didesniosios pusrūsio dalies grindys yra žemiau projektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus, tačiau ne žemiau kaip 0,9 m nuo jo, ir bent iš vienos pusrūsio pusės yra langai;
7.11. mansarda –pastogėje įrengta patalpa (patalpos), bendru atveju apribota viršutinio Namo aukšto perdanga, nuožulnaus stogo konstrukcija bei išorės sienomis. Stogo konstrukcija gali būti laužytos formos, iš dalies ar visiškai pakeičianti išorės sienas. Mansardos aukštis bent 3,5 m² jos grindų plote turi būti ne mažesnis kaip 2,3 m;
7.13. atriumas – Namo vidaus patalpa, kurios pagrindinė paskirtis yra Namo vidaus natūralus apšvietimas. Atriumo aukštis neribojamas: jis gali būti iš visų ar kelių pusių apsuptas kitomis patalpomis, kurios gali būti apšviečiamos natūralia šviesa, sklindančia iš atriumo;
7.14. priestatas – prie Namo pristatytos šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos namo „šiltų“ atitvarų išorinėje pusėje ir turinčios tiesioginį išėjimą į Namą;
7.15. balkonas – prieinama iš Namo vidaus aikštelė su aptvaru žmonių saugai užtikrinti, pritvirtinta prie Namo laikančiųjų konstrukcijų;
7.16. lodža – prieinama iš namo vidaus aikštelė su perdanga (denginiu) ir sienomis iš trijų pusių, kuri iš ketvirtos pusės atitvaros neturi arba ji padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos. Lodža nuo fasado plokštumos gali būti išsikišusi į lauką arba įgilinta į Namo vidų;
7.17. Namo naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų Namo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį Namo plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžų grindų plotas [6.2.4];
7.18. Namo aukštis – aukštis nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki aukščiausio šlaitinio stogo kraigo arba plokščiojo stogo parapeto taško;
7.19. vidutinė žemės paviršiaus altitudė – visų Namo kampų žemės paviršiaus altitudžių aritmetinis vidurkis;
7.20. sklypo užstatymo tankis – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis (išreikštas procentais) su visu sklypo plotu;
7.22. natūralus apšvietimas – saulės šviesos paskirstymas reikiamoms matymo sąlygoms sudaryti: šoninis (pro langus sienose), viršutinis pro lublangius ar stoglangius, mišrus (šoninis ir viršutinis kartu);
7.23. dirbtinis apšvietimas – elektros techninių įrenginių skleidžiama šviesa matymo sąlygoms sudaryti: bendrasis dirbtinis apšvietimas (dirbtinių šviesos šaltinių, kiek galint tolygiau išdėstytų viršutinėje patalpų zonoje); vietinis apšvietimas (apšvietimas, kuris kartu su bendruoju apšvietimu, užtikrina reikiamą apšvietą darbo (vartojimo) vietoje; mišrus (bendrasis ir vietinis kartu) [6.5.3];
7.25. namų ūkio dirbtuvės – patalpa ar pastatas, skirtas daiktams gaminti ir taisyti. Dirbtuvės priskiriamos namų ūkio pastatams, jei jos skirtos savo ar savo šeimos reikmėms ir (ar) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai [6.2.31];
7.26. automobilių saugyklos – atvira aptverta ir/ar neaptverta, dengta ar nedengta aikštelė; atviras ar uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys; Name specialiai įrengtos erdvės (įvairių tipų) lengviesiems automobiliams ar kitoms transporto priemonėms (motociklams, dviračiams) laikinai ar nuolat saugoti (laikyti). Vien dviračiams skirta saugykla vadinama dviračių saugykla.
IV SKYRIUS. SKLYPO TVARKYMO REIKALAVIMAI
8. Namo bei kitų statinių išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose [6.1.2] ir statinio projektavimo sąlygų sąvade [6.2.2] nustatytiems statinio architektūros ir sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams. Atliekant kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus, ar statant statinius kultūros paveldo statinių teritorijose ar saugomose teritorijose, be Reglamento reikalavimų, taip pat taikomi papildomi reikalavimai, nustatyti atitinkamų įstatymų [6.1.3, 6.1.4] ar jų pagrindu parengtų kitų teisės aktų.
9. Normuojami šie sklypo tvarkymo rodikliai:
9.2. mažiausi leistini atstumai:
9.2.1. priešgaisriniai – tarp Namų ir kitų pastatų priklausomai nuo jų atsparumo ugniai laipsnio, – nustatomi pagal Reglamento 1 priedą;
9.2.2. sanitariniai – tarp Namų, kitų pastatų ir inžinerinių statinių priklausomai nuo jų paskirties, – nustatomi pagal Reglamento 2 priedą;
9.2.3. užtikrinantieji statinių mechaninį atsparumą ir pastovumą:
9.2.3.1. tarp statinių pamatų ir inžinerinių tinklų bei kitų inžinerinių statinių – nustatomi pagal [6.1.5];
9.3. didžiausias statinių aukštis –nustatomas teritorijų planavimo dokumentuose [6.1.2] priklausomai nuo teritorijos naudojimo ypatumo požymių bei STR 2.01.04:2004 priklausomai nuo statinio atsparumo ugniai laipsnio [6.2.12];
9.5. didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje:
9.5.1. yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais) [6.2.25]. Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan. [6.3.3];
9.5.2. nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos pagal statinio projektavimo sąlygų sąvade [6.2.2] nurodytus reikalavimus (į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.) [6.3.3]. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus;
V SKYRIUS. NAMO PASKIRTIES REIKALAVIMAI
10. Name turi būti sudarytos sąlygos poilsiui, miegui, higienai, valgio gaminimui bei kitai, susietai su žmonių bei namo poreikiais, veiklai.
11. Namo patalpų sudėtis, jų matmenys, funkcinė priklausomybė bei išdėstymas nustatomas statytojo (užsakovo) techninėje užduotyje [6.2.1].
12.* Bendruoju atveju Ņamas susideda iš šios paskirties patalpų:
12.6. šilumos punkto (tuo atveju, kai šiluma tiekiama iš centralizuotos šildymo sistemos) ar patalpos vietiniam Namo šildymo šaltiniui (katilinei) įrengti, kai šiluma gaminama Name;
13. Name gali būti ir kitos patalpos, išskyrus nuodingųjų [6.4.13], ypač degių ir labai degių, sprogstamųjų medžiagų bei medžiagų, galinčių sudaryti sprogstamuosius mišinius sąveikoje su vandeniu ar deguonimi, parduotuves ar buities paslaugų bei gamybos patalpas, kuriose saugomos ar naudojamos šios medžiagos.
Pastaba. Kambariai gali būti įrengiami visuose Namo aukštuose, mansardoje, mezonine, išskyrus rūsius. Cokoliniame aukšte kambarys gali būti įrengiamas tik tuo atveju, kai kambario perimetro bent vienoje (iš 4) kraštinėje žemės paviršius ties kambario siena yra žemiau negu kambario grindų lygis, o kambario insoliacija atitinka šio Reglamento reikalavimus.
15. Kitų patalpų matmenys nustatomi:
15.1. šilumos punkto – pagal Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių [6.5.4] reikalavimus;
15.3. namo techninės įrangos patalpų – pagal reikalavimus, pateiktus šios įrangos įsigijimo dokumentuose (techniniuose pasuose ar kt.), nepažeidžiant atitinkamais teisės aktais nustatytų saugos reikalavimų;
15.4. visuomeninės paskirties ir asmeninių namų ūkio dirbtuvių patalpų – pagal normatyvinių atitinkamos srities technologinių ir saugos dokumentų reikalavimus;
16. Namo aukštų skaičiaus, patalpų plotų bei tūrių skaičiavimo tvarka pateikiama STR 1.14.01:1999 [6.2.4].
17. Namas turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad gyvenamųjų patalpų insoliacija, natūralus ir dirbtinis apšvietimas atitiktų Reglamento 18, 19 punktų ir VII skyriaus reikalavimus.
18. Natūralus apšvietimas išreiškiamas apšvietos koeficientu, kuris lygus perforuoto atitvarų ploto (langų, lublangių, stoglangių, išorės durų) įstiklinto paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykiui. Apšvietos koeficientų vertės atskiroms patalpoms pateikiamos Reglamento 5 priede.
19.* Namo insoliacijos reikalavimai yra šie: 1–3 kambarių Name bent viename kambaryje, o 4 ir daugiau kambarių namuose, – bent dviejuose kambariuose kovo 22 d. arba rugsėjo 22 d. insoliacijos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 2,5 valandos. Per šią trukmę tiesioginių saulės spindulių kritimo kampai turi būti ne mažesni kaip:
19.1. vertikalus kampas – 6o (kampas, kurį sudaro saulės spindulys su horizontaliu paviršiumi, esančiu išorinės sienos įstiklinto paviršiaus apatinės dalies lygyje);
VI SKYRIUS. NAMO (KAIP STATINIO) ESMINIAI REIKALAVIMAI
I SKIRSNIS. MECHANINIS ATSPARUMAS IR PASTOVUMAS
21. Namo esminis reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ turi būti įvykdytas, vadovaujantis STR 2.01.01 (1):1999 [6.2.6] nuostatomis.
22. Namo pamatai ir laikančiosios konstrukcijos turi būti apskaičiuotos, įvertinant:
23. Statinio konstrukcijos skaičiuojamos, vadovaujantis STR 2.05.03:2003 [6.2.16] ir STR 2.05.04:2003 [6.2.17], taip pat normatyviniais statybos techniniais dokumentais, nustatančiais tam tikrų statinio konstrukcijų (medinių, plieninių, gelžbetoninių ir kt.) tipų skaičiavimo ir kitus reikalavimus.
II SKIRSNIS. GAISRINĖ SAUGA
25. Namo, kaip statinio, esminis reikalavimas „Gaisrinė sauga“ turi būti įvykdytas, vadovaujantis STR 2.01.01(2):1999 [6.2.7]. Reglamente pateikiami pagrindiniai Namui būdingi svarbiausi priešgaisriniai reikalavimai, nustatyti STR 2.01.04:2004 [6.2.12] pagrindu, kuriame Namas priskiriamas P.1.4 grupei. Visi kiti detalesni priešgaisriniai reikalavimai nustatomi pagal pastarąjį Reglamentą bei kitus normatyvinius statybos techninius dokumentus, į kuriuos pateikiamos nuorodos.
26. Namo atsparumo ugniai laipsnis, gaisro apkrovos kategorija, reikalavimai konstrukcijų atsparumui ugniai bei gaisriniam pavojingumui, maksimalus leistinas gaisrinio skyriaus plotas tarp pirmo tipo priešgaisrinių sienų nustatomi pagal STR 2.01.04:2004 [6.2.12] reikalavimus.
27. Name įrengiama sauna (pirties patalpa), lengvųjų automobilių saugykla (dviems ir daugiau automobilių), katilinė, visuomeninės paskirties ir asmeninių dirbtuvių patalpos nuo kitų patalpų turi būti atskiriamos II tipo priešgaisrinėmis perdangomis bei I tipo priešgaisrinėmis pertvaromis, įrengiant jose atitinkamo atsparumo ugniai angų užpildus.
28. Namo šildymo sistemų priešgaisriniai reikalavimai užtikrinami priklausomai nuo to, kokie šilumos gamybos įrenginiai naudojami Name, vadovaujantis STR 2.08.01:2004 [6.2.26] ir STR 2.09.02:2005 [6.2.23].
29. Sublokuoti Namai turi būti atskiriami ištisinėmis 1 tipo priešgaisrinėmis sienomis, kurios turi būti pastatytos per visą Namo aukštį ir neleisti gaisrui išplisti iš vieno Namo į kitą, sugriuvus Namo konstrukcijoms iš gaisro židinio pusės. Priešgaisrinės sienos įrengiamos, vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [6.2.12] reikalavimais.
30. 3 aukštų ir aukštesniuose Namuose evakuacijai iš kiekvieno aukšto turi būti įrengiami ne mažiau kaip du evakuaciniai išėjimai, iš kurių vienas gali būti išėjimas į priešgaisrinėmis EI 45 konstrukcijomis atskirtą nuo patalpų balkoną, kitas – uždara L1 arba L2 tipo laiptine tiesiai į lauką.
31. Vidinės iki 3 aukštų Namų laiptinės, išskyrus jungiančias rūsį ir pirmą aukštą, gali būti įrengiamos atviros; jų atsparumas ugniai bei degumas nenormuojamas.
32. Namuose, kurių rūsiuose įrengiama automobilių saugykla, pirtis, katilinė, iš rūsio turi būti įrengiamas papildomas atskiras nuo Namo antžeminės dalies išėjimas. Išėjimo atstumas iš pirties iki lauko turi neviršyti 15 m. Šiuos evakuacinius išėjimus leidžiama numatyti per virš jų esantį aukštą, jei jame yra tiesioginis išėjimas į išorę.
33. Pirmame ir cokoliniame Namo aukšte gali būti įrengiamos visuomeninės patalpos ir asmeninės dirbtuvės, kurios yra susiję su namo gyventojų darbo veikla.
34. Evakuacijai iš visuomeninės paskirties patalpų turi būti naudojami atskiri nuo gyvenamosios dalies išėjimai.
35. Elektros įrenginiai pastatuose įrengiami vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [6.5.1]; žaibosauga projektuojama ir įrengiama vadovaujantis STR 2.01.06:2003 [6.2.13] ir RSN 139-92 [6.6.5].
36. *Name turi būti įrengiama automatinė gaisrinė signalizacija, vadovaujantis RSN 138-92* [6.6.6] reikalavimais.
37. Namo užstatymo teritorijoje turi būti įrengiamas priešgaisrinis vandentiekis, vadovaujantis RSN 136-92 [6.6.3].
38. Kai užstatytoje teritorijoje nėra vandens tinklų, priešgaisriniams tikslams gali būti naudojami natūralūs vandens telkiniai (ežeras, upė ir pan.) arba priešgaisriniai rezervuarai. Priešgaisrinio rezervuaro aptarnavimo spindulys priimamas 200 m, būtinas gaisrui gesinti vandens kiekis turi būti saugomas dviejuose rezervuaruose.
39. Dviejų aukštų Name žmonių evakuacijai leidžiama įrengti vienus 2 tipo vidaus laiptus, taip pat sraigtines laiptines ar laiptines su trapecinio tipo laiptais. Šių laiptinių bei jų konstrukcinių elementų atsparumas ugniai, plotis bei nuolydis nereglamentuojamas.
40. Trijų ir daugiau aukštų Name leidžiama žmonių evakuacijai įrengti 2 tipo laiptus, kai norint patekti į išorę, jomis reikia užkopti arba nusileisti ne daugiau kaip vienu aukštu. Jei iš viršutinio aukšto, norint patekti į išorę, reikia nusileisti per du aukštus, šios laiptinės laikomos evakuacinėmis, jei įvykdomos šios visos sąlygos:
40.1. namo kambariai, kurie gali būti naudojami kaip miegamieji, turi turėti bent po vieną langą, kurio palangė būtų ne aukščiau kaip 1 m nuo grindų lygio;
40.2. kambariai, nurodyti Reglamento 40.1 p., turi turėti tiesioginį išėjimą į koridorių, balkoną, lodžą ar į holą su išėjimu į balkoną ar lodžą;
III SKIRSNIS. HIGIENA, SVEIKATA IR APLINKOS APSAUGA
41. Higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimai Name turi atitikti STR 2.01.01(3):1999 [6.2.8] nuostatas.
42. Namo vidaus aplinkos reikalavimai:
42.1. Namo mikroklimato parametrai – šildymo sezono metu šildymo oru sistema turi atitikti Namo patalpų šiluminio komforto aplinkos parametrų normuojamas vertes, nustatytas HN 42:2004 [6.4.3]. Įrengiant oro kondicionavimo sistemą, reikalaujami mikroklimato reikalavimai turi būti išlaikyti bet kurio sezono metu;
42.2. šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos projektuojamos ir įrengiamos, vadovaujantis STR 2.09.02:2005 [6.2.23], STR 2.08.01:2004 [6.2.26] ir ST 860237.02:1998 [6.6.1];
42.3. oro kokybė ir apsauga nuo pavojingos spinduliuotės bei kitų pavojingų veiksnių:
42.3.4. visą žmogaus kūną veikianti vibracija neturi viršyti ribinių verčių, nustatytų HN 50:2003 [6.4.4];
42.4. drėgmės reguliavimas:
42.4.1. visų aukštų patalpose (tarp jų ir rūsyje bei pusrūsyje) neturi atsirasti vandens ant vidinių ir išorinių sienų nei skystu pavidalu, nei dėmėmis bei pelėsių;
42.4.2. oro drėgmė reguliuojama, naudojant efektyviausias šildymo ir vėdinimo sistemas (žr. Reglamento 42.2 p.), atitvarų hidroizoliaciją;
42.4.3. norminė oro drėgmė pasiekiama, užtikrinant šiuos norminius parametrus:
42.4.4. Namas turi būti apsaugotas nuo neigiamų lietaus, sniego, gruntinio vandens ir kitos filtracijos poveikių į jį:
42.4.4.1. įrengiant lietaus nuvedimo latakus ir vamzdžius nuo stogo. Šis reikalavimas netaikomas Namui, kurio aukštis ne didesnis kaip 4,5 m ir stogo plotas ne didesnis kaip 100 m2;
42.4.4.2. įrengiant drenažą, nuvedant lietaus vandenį į lietaus nuotakyną pagal STR 2.07.01:2003 [6.2.25] reikalavimus ar numatant kitas apsaugos priemones;
42.5. vandens tiekimas:
42.5.1. į Namą turi būti tiekiamas geriamos kokybės vanduo iš komunalinių ar vietinių vandentiekio inžinerinių tinklų. Tuo atveju, kai vietovėje šių tinklų nėra, vanduo gali būti imamas iš požeminių vandeningų grunto sluoksnių (gręžinių, šachtinių šulinių);
42.5.3.* minimalus geriamo vandens kiekis – 200 l/d. 1 žmogui [6.4.7]; jei į namą tiekiamas ir negeriamos kokybės vanduo, geriamo vandens kiekis gali būti sumažintas iki 100 l per dieną [6.4.7]. Jei vandens tiekimo sistemoje galimi vandens tiekimo trikdžiai, Name (ar sklype) turi būti įrengiamas vandens bakas (vandens bokštas), kurio aukštis turi būti pakankamas reikiamam slėgiui sudaryti. Bako talpa apskaičiuojama priklausomai nuo žmonių skaičiaus, priimant vandens suvartojimo kiekį vienam žmogui 25 l per dieną [6.4.7];
42.6. nuotekų šalinimas: Namo nuotekų šalintuvo reikalavimus nustatoSTR 2.07.01:2003 [6.2.25]. Nesant nuotekų priimtuvo, kaimo vietovėse gali būti įrengiami lauko tualetai (žr. Reglamento VIII skyrių);
43. Namo išorės aplinka:
43.1. joje turi būti užtikrintas teršalų emisijos ir sklaidos leidžiamas toje teritorijoje lygis:
43.1.1. įrengiant vėdinimo sistemas, dūmtraukius, dūmtakius pagal šiame skirsnyje ar jo nuorodose nustatytus reikalavimus;
44. Statybos produktų reikalavimai – statybos produktai iš kurių pastatytas namas, jo priklausiniai, namo inžinerinės sistemos ir sklypo inžineriniai tinklai, taip pat namo įranga turi atitikti STR 2.01.01(3):1999 [6.2.8] prieduose ir HN 16:2003 [6.4.10], HN 36:2002 [6.4.11], HN 105:2004 [6.4.12] nurodytus reikalavimus.
IV SKIRSNIS. SAUGUS NAUDOJIMAS
46. Namas, jo inžinerinės sistemos, priklausiniai ir sklypo inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad juos naudojant ir prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų: paslydimo, kritimo, susidūrimo, nutrenkimo ar sužalojimo elektros srove, sprogimo rizikos.
47. Paslydimo, kritimo, susidūrimo rizikai išvengti namo pėsčiųjų judėjimo keliuose nustatomi šie reikalavimai:
47.2. atsidarantys langai, kurių palangės yra žemesnės nei 0,90 m nuo grindų paviršiaus ir žemės paviršius Namo išorėje toje vietoje yra žemesnis daugiau kaip 1,5 m už grindų Namo viduje lygį, privalo turėti įtvirtintą aptvarą (turėklus). Šiame ir kituose Reglamento punktuose nurodytų aptvarų (turėklų) aukštis turi būti ne žemesnis kaip 0,9 m. Tarpai tarp aptvaro (turėklų) elementų nenormuojami. Aptvarai turi būti ištisiniai, apskaičiuoti ne mažesnei kaip 0,3 kN/m apkrovai;
47.3. visos pėstiesiems pasiekiamos Namo zonos, kuriose grindų paviršius yra daugiau nei 1,5 m virš gretimos zonos grindų paviršiaus arba virš žemės paviršiaus turi būti aptvertos saugiu aptvaru (turėklais);
47.4. Namo vidaus laiptatakio, vedančios į patalpas, laipto pakopos aukštis turi būti ne didesnis kaip 0,20 m, o laipto pakopos gylis – ne mažesnis kaip 0,25 m;
47.5. išorės laiptatakio, vedančios į Namą arba įėjimo į pastatą, laipto pakopos aukštis turi būti ne didesnis kaip 0,15 m, o laipto pakopos gylis – ne mažesnis kaip 0,30 m;
47.9. neįrėmintose stiklinėse duryse ir languose, jei stiklas yra žemiau nei 0,90 m virš grindų, turi būti naudojamas nedužusis stiklas;
47.10. neįrėmintos stiklinės durys ir langai bei svyruojančios durys turi būti matomos, pažymėjus jas ženklais, kurių plotas ne mažesnis kaip 0,20 cm2 ir išdėstant ženklus tarp 0,70 m ir 1,5 m aukštyje virš grindų;
47.11.* pandusai ir laiptai, kurių nuolydis yra didesnis nei 5 %, mažiausiai kas 3 m turi būti su poilsio aikštelėmis;
47.13.* tarp grindų ir išsikišusių statybinių konstrukcijų dalių vertikalus atstumas turi būti ne mažesnis kaip 2,0 m;
47.14. įėjimas iš lauko į aukštesnį nei dviejų aukštų Namą (išskyrus atskirą įėjimą į rūsį ar technines patalpas) turi būti su ne mažesniu kaip 1,0×1,0 m apsauginiu stogeliu;
48. Žmonių nudegimų ir nuplikinimų rizikai išvengti nustatomi šie reikalavimai:
48.1. šildymo bei karšto vandentiekio prietaisų bei tiekimo ir pašalinimo vamzdžių paviršiaus temperatūra taškuose, kuriuose jie yra pasiekiami, turi būti ne didesnė nei 80 °C, o dūmtraukių, dūmtakių paviršiaus – ne didesnė kaip 40 °C;
48.2. šilto oro temperatūra, matuojama 0,01 m atstumu nuo ventiliacijos angos, turi būti ne didesnė kaip 70 °C;
49. Nutrenkimo elektros srove rizikai išvengti nustatomi šie reikalavimai:
49.1.* Name turi būti įrengta apsaugos nuo žaibo smūgio (žaibosaugos) sistema pagal RSN 139-92 [6.6.5] arba pagal STR 2.01.05:2003 [6.2.13] (priklausomai nuo pasirinkto žaibosaugos tipo);
50. Sprogimo rizikai išvengti nustatomi šie reikalavimai: patalpos, kuriose įrengtos dujų sistemos turi būti įrengtos pagal STR 2.08.01:2004 [6.2.26] reikalavimus.
V SKIRSNIS. APSAUGA NUO TRIUKŠMO
52. Apsaugos nuo triukšmo reikalavimai pateikiami STR 2.01.01(5):1999 [6.2.10] ir juos detalizuojančiame STR 2.01.07:2003 [6.2.14].
53. Namo garso klasė (akustinio komforto lygis) parenkama pagal statytojo (užsakovo) pageidavimą, nurodytą techninėje užduotyje STR 1.05.06:2005 [6.2.1]. Namo atitvarų garso izoliavimo rodikliai nustatomi, vadovaujantis STR 2.01.07:2003 [6.2.14]. Minimali privaloma naujai projektuojamo Namo garso klasė – E. Sublokuotų Namų bendros sienos akustiniai rodikliai turi atitikti ne žemesnius kaip C garso klasės reikalavimus.
54. Rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų Namų garso klasė neturi pablogėti. Namų, pradėtų projektuoti iki Reglamento įsigaliojimo dienos, esamos garso klasės gali būti nustatomos savininkui (valdytojui) pageidaujant. Rąstinių Namų kaimo vietovėje garso klasė nereglamentuojama.
VI SKIRSNIS. ENERGIJOS TAUPYMAS IR ŠILUMOS IŠSAUGOJIMAS
56. Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus nustato STR 2.01.01(6) [6.2.11]. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei:
56.1. Namo išorės atitvarinių konstrukcijų šiluminiai parametrai atitinka nustatytus STR 2.05.01:2005 [6.2.20]. Statybos produktų, iš kurių pastatytos pastato atitvarinės konstrukcijos, šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės nustatomos vadovaujantis STR 2.01.03:2003 [6.2.22];
56.2. Namo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir karšto vandentiekio sistemos yra suprojektuotos bei įrengtos taip, kad būtų išlaikyti patalpų namo ir jo patalpų vidaus mikroklimato parametrai ir kiti gyvenamosioms patalpoms nustatyti reikalavimai (žr. Reglamento 42.2 p.), bei yra numatytas šių sistemų automatinis ar rankinis reguliavimas, o esant centralizuotam šilumos tiekimui, – įrengti šilumos suvartojimo apskaitos prietaisai;
56.3. Namo (patalpos) šildymo sistemos galia padengia visus Namo (patalpos) nuostolius, kurie nustatomi, susumavus visų patalpų arba šildomųjų erdvių, kurias apšildo nagrinėjama šildymo sistema, šilumos nuostolius. Šilumos nuostoliai ir sunaudojamos šilumos energijos kiekiai apskaičiuojami pagal STR 2.09.04: 2002 [6.2.21] nustatytus reikalavimus.
VII SKYRIUS. NAMO INŽINERINĖS SISTEMOS
57. Namui funkcionuoti reikalingos inžinerinės sistemos nustatomos statytojo (užsakovo) techninėje užduotyje [6.2.1]. Žemiau išvardijamos galimos Namo inžinerinės sistemos:
57.3. vandentiekio (įrengiamos, kai į namą tiekiamas vanduo iš komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų), žr. Reglamento 42.5 p.;
57.4. nuotekų šalinimo (kai iš namo nuotekos nuvedamos į komunalinį ar vietinį nuotakyną), žr. Reglamento 42.6 p.;
57.5. dujų tiekimo (Namo šildymo sistemai pagal Reglamento 57.1 p., vandens šildymui ir maisto gaminimu), žr. STR 2.08.01:2004 [6.2.26];
57.6. elektros tiekimo (elektrinei Namo įrangai, šildymui ir dirbtiniam apšvietimui), žr. Reglamento 58 – 60 punktus;
58. Elektros tiekimo sistemos įrengiamos vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [6.5.1], Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinosiomis taisyklėmis [6.5.2].
59. Dirbtinio elektros apšvietimo sistema turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [6.5.1] ir Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [6.5.3] nustatytus reikalavimus.
60. Nustatomi šie dirbtinio elektros apšvietimo reikalavimai:
60.1.* apšvietimo sistemos galingumas turi būti toks, kad būtų užtikrintos Reglamento 7 priede pateiktos dirbtinės apšvietos normuojamų dydžių vertės, nustatytos Namo patalpoms, ir sudaryta galimybė padidinti apšvietos galingumą iki 20 W į grindų ploto m2;
60.2.* šviestuvai kambariuose turi būti numatyti taip, kad atstumas nuo bet kurios kambario vietos iki artimiausio šviestuvo būtų ne didesnis kaip 4 metrai;
60.3. kiekviename kambaryje turi būti viršutinis ar sieninis elektros šviestuvas, valdomas sieniniu jungikliu;
60.4. sieniniai elektros šviestuvų kištukiniai lizdai turi būti gyvenamuosiuose kambariuose ir miegamuosiuose, asmeninėse dirbtuvėse ir kitose patalpose, kur normaliai ūkio veiklai reikalingas papildomas apšvietimas. Jie turi būti išdėstyti taip, kad atstumas nuo bet kurio taško kambaryje iki artimiausio elektros šviestuvo kištukinio lizdo būtų ne didesnis kaip 4 m.
VIII SKYRIUS. NAMO PRIKLAUSINIŲ BENDRIEJI REIKALAVIMAI
61. Šiame skyriuje nustatomi šių priklausinių bendrieji reikalavimai:
61.6. individualios nuotekų tvarkymo sistemos su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimo į aplinką ir individualios nuotekų sistemos su kaupimo rezervuaru;
62. Priklausinių, išvardytų Reglamento 61.1–61.8 p., bendrieji reikalavimai taikomi tiek pavieniams pastatams, tiek prie Namo priblokuotiems pastatams ar į Namą įkomponuotoms tokios pat paskirties patalpoms.
64. Namų ūkio dirbtuvės privalo atitikti priešgaisrinius reikalavimus, keliamus P.5.3 statinių grupei pagal STR 2.01.04:2004 [6.2.12].
65. Sklypo aptvarui nustatomi šie reikalavimai:
65.1. jis neturi išeiti už sklypo ribos ar kitos užstatymo linijos, nustatytos sklypo nuosavybės dokumentuose, teritorijų planavimo dokumentuose [6.1.2] ar projektavimo sąlygų sąvade [6.2.2];
65.2. aptvaras iki 2 m aukščio priskiriamas nesudėtingiems statiniams ir turi atitikti reikalavimus, nustatytus STR 1.01.07:2002 [6.2.5];
65.3. aptvaro vartų plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, o pėstiesiems skirtų vartelių, – 0,9 m;
66. Tuo atveju, kai nėra komunalinio vandentiekio, gręžiniai vandeniui tiekti gali būti įrengiami Namo gyventojų reikmėms ar kelių Namų grupės gyventojų reikmėms pagal LAND 4-99 [6.3.1] ir HN 44:2003 [6.4.9] nustatytus reikalavimus.
67. Individuali nuotekų tvarkymo sistema įrengiama, vadovaujantis Mažų nuotekų kiekių tvarkymo reglamentu [6.3.4], STR 2.02.05:2004 [6.2.30], STR 2.07.01:2003 [6.2.25], LAND 21-01 [6.3.2].
69. Lauko tualetui nustatomi šie reikalavimai:
69.1. įrengiant rezervuarus pralaidžiuose gruntuose, rezervuaro atitvaroms turi būti naudojami vandeniui nepralaidūs statybos produktai. Rezervuaras įrengiamas taip, kad jo dalis (pusė tūrio) būtų už tualeto išorinės sienos. Ši dalis turi būti uždengta hermetišku pakeliamu dangčiu, kad galima būtų išsiurbti (iškuopti) fekalijas;
70.* Pirtys įrengiamos vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių pirčių įrengimą ir priežiūrą, reikalavimais.
71. Sklypo inžineriniai tinklai tiesiami, vadovaujantis šiais teisės aktais:
71.4. elektros tinklai – Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [6.5.1], Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinosiomis taisyklėmis [6.5.2] ir Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [6.5.3];
STR 2.02.09:2005
1 priedas
MAŽIAUSI LEISTINI PRIEŠGAISRINIAI atstumai tarp namų ir kitų PASTATų PRIKLAUSOMAI NUO JŲ ATSPARUMO UGNIAI LAIPSNIO
| Namo bei kitos paskirties pastato ugniai atsparumo laipsnis |
Atstumas (m) iki Namų bei kitų pastatų, kurių ugniai atsparumo laipsnis
|
||
| I |
II |
III |
|
| I |
6 |
8 |
10 |
| II |
8 |
8 |
10 |
| III |
10 |
10 |
15 |
Pastabos:
1. Atstumas tarp Namų ir kitų pastatų – atstumas tarp jų išorinių sienų. Jei Namuose (ar kituose pastatuose yra išsikišančių daugiau kaip 1 m konstrukcijų, pagamintų iš E ar F degumo klasių statybos produktų, atstumas skaičiuojamas tarp šių konstrukcijų išsikišusių dalių).
2. Priešgaisriniai atstumai tarp vienodos paskirties pastatų (tarp jų ir pastatų skirtinguose sklypuose) gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija tos paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. Šiuo atveju tarp skirtingos paskirties pastatų (Namų ir kitos paskirties pastatų) skirtinguose sklypuose turi būti išlaikomi 1 lentelėje nurodyti priešgaisriniai atstumai.
3. Priešgaisriniai atstumai tarp įvairios paskirties pastatų gali būti neišlaikomi, jei tie pastatai atribojami priešgaisrinėmis REI-M 18
4. Atstumą tarp Namų ir kitų pastatų sienų (išskyrus atstumus iki III ugniai atsparumo laipsnio Namų bei kitų pastatų), kuriuose nėra langų, leidžiama sumažinti 2
5. Atstumą nuo dviejų aukštų ar aukštesnių III ugniai atsparumo laipsnio karkasinių bei skydinių Namų ir Namų, kurių fasadų danga iš E, F degumo klasių statybos produktų, arba Namų, turinčių FROOF (t1) klasės stogus, privaloma padidinti 2
6. Atstumas tarp I ugniai atsparumo klasės Namų gali būti mažesnis negu 6 m, jei aukštesniojo Namo siena, esanti prieš kitą Namą, yra priešgaisrinė 1 tipo (žr. STR 2.01.04:2004 [6.2.12]).
STR 2.02.09:2005
2 priedas
Mažiausi leistini sanitariniai atstumai tarp statinių
PRIKLAUSOMAI NUO JŲ PASKIRTIES
| Statinio pavadinimas ir jo santrumpa |
NŪP |
AS |
Š |
T |
M |
NKR |
VNV |
ASKR |
PSKR |
ŠŠ |
| Namas – N |
n |
n |
n |
10 |
15 |
5 |
8 |
7 |
1 |
5 |
| Namų ūkio pastatas – NŪP |
- |
n |
n |
n |
1,5 |
n |
n |
n |
n |
5 |
| Automobilių saugykla – AS |
n |
- |
n |
n |
1,5 |
n |
n |
n |
n |
1
|
| Šiltnamis – Š |
n |
n |
- |
n |
1,5 |
n |
3 |
n |
n |
1
|
| Tvartas – T |
n |
n |
n |
- |
n |
n |
n |
- |
n |
15 |
| Mėšlidė, kompostavimo aikštelė – M |
1,5 |
1,5 |
1,5 |
n |
- |
n |
n |
n |
n |
20 |
| Nuotekų kaupimo rezervuaras, lauko tualetas – NKR |
8 |
n |
3 |
n |
n |
- |
n |
n |
n |
15 |
| Vietinė nuotekų valykla – VNV |
4 |
n |
3 |
n |
n |
n |
- |
n |
n |
15 |
| Antžeminis skysto kuro rezervuaras – ASKR |
n |
n |
5 |
5 |
5 |
n |
5 |
- |
n |
15 |
| Požeminis skysto kuro rezervuaras – PSKR |
n |
n |
3 |
3 |
3 |
n |
3 |
n |
- |
15 |
| Šachtinis šulinys – ŠŠ |
5 |
1
|
1
|
15 |
20 |
15 |
15 |
15 |
15 |
- |
Pastabos:
2. Jei šioje lentelėje pateikti leistini mažiausi sanitariniai atstumai yra mažesni už mažiausius leistinus priešgaisrinius atstumus (kai jie normuojami) pagal Reglamento 1 priede pateiktą lentelę, priimami pastaroje lentelėje nurodyti atstumai.
3. Vandentiekio įvadas į Namą turi būti tiesiamas ne arčiau kaip 5 m nuo tvarto, mėšlidės, kompostavimo aikštelės, nuotekų kaupimo rezervuaro, lauko tualeto, 7 m – nuo vietinės nuotekų valyklos.
STR 2.02.09:2005
3 priedas
MAŽIAUSI LEISTINI ATSTUMAI TARP želdinių ir statinių ELEMENTŲ, UŽTIKRINANTIEJI STATINIŲ MECHANINĮ ATSPARUMĄ IR PASTOVUMĄ
|
Pastatų ir inžinerinių statinių elementai |
Atstumai iki ašies, m |
|
| Medžio kamieno |
Krūmo |
|
| Pastatų išorinės pusės |
5 |
1,5 |
| Apšvietimo tinklo, inžinerinių statinių atramos |
4 |
- |
| Šlaitų papėdės ir kt. |
1 |
|
| Atraminių sienelių papėdės išorinės pusės |
3,
|
1,
|
| Šaligatvių ir sodo takelių kraštas |
|
|
| Bortinis akmuo ar kelio sustiprintos juostos kelkraščio pakraštys |
2,
|
1,2 |
| Požeminiai tinklai: |
|
|
| dujotiekio, nuotekų |
1,5 |
- |
| šilumos tinklų (nuo kanalo sienelės) |
2,
|
1,
|
| bekanalinių šilumos tinklų, vandentiekių, drenažų |
2,
|
- |
| jėgos kabelių ir elektroninių ryšių kabelių |
2,
|
|
Pastaba. Atstumai nuo elektros oro linijų iki medžių priimami pagal Elektros įrenginių įrengimo taisykles [6.5.1].
STR 2.02.09:2005
4 priedas
NAMO PATALPŲ MAŽIAUSI LEISTINi AUKŠČIai
| Namo patalpos paskirtis |
Mažiausias aukštis, m |
| 1. Gyvenamosios patalpos |
2,5 |
| 2. Virtuvė, sanitarinės, pagalbinės patalpos |
2,5 |
| 3. Pastogių su horizontaliomis lubomis patalpos |
2,3 |
| 4. Pastogių su nuožulniomis lubomis patalpos (darbo vietoje) |
2,
|
| 5. Rūsio patalpos |
2,2 |
| 6. Koridorius |
2,5/2,1* |
| 7. Techninių ir ūkio patalpų, automobilių saugyklos |
2,1 |
| 8. Laiptinė (nuo laiptų iki viršutinio laiptatakio) |
2,0 |
STR 2.02.09:2005
5 priedas*
namo Patalpų natūralios apšvietos koeficientų mažiausių dydžių VERTĖS
| Patalpos, kuriose turi būti natūrali apšvieta |
Natūralios apšvietos koeficientas (patalpos atitvarų perforuoto ploto ir patalpos grindų ploto santykis) |
| 1. Gyvenamieji kambariai |
1:6 |
| 2. Virtuvė |
1:8 |
| 3. Gyvenamieji kambariai, virtuvė, apšviečiami per langus, įrengtus nuožulnioje stogo plokštumoje |
1:10 |
STR 2.02.09:2005
6 priedas
Durų STAKTŲ matmenŲ MAŽIAUSIŲ DYDŽIŲ VERTĖS
| Durys |
Mažiausias leidžiamas durų angos plotis, m |
Mažiausias leidžiamas durų angos aukštis, m |
| 1. Įėjimo į Namą |
1,0 |
2,20 |
| 2. Namo patalpų |
0,85 |
2,00 |
STR 2.02.09:2005
7 priedas
Patalpų dirbtinės apšvietos PARAMETRŲ MAŽIAUSIOS LEIDŽIAMOS VERTĖS
| Patalpos |
Normuojamos apšvietos dydis, lx |
Normuojamos apšvietos plokštuma nuo grindų paviršiaus, m |
| 1. Bendrasis kambarys (svetainė) |
150-300 |
H 0,8 |
| 2. Miegamasis |
100-200 |
H 0,8 |
| 3. Virtuvė, virtuvė niša |
100-200 |
H 0,8 |
| 4. Valgomasis |
100-200 |
H 0,8 |
| 5. Kabinetas, biblioteka |
300 |
H 0,8 |
| 6. Koridorius, holas |
50 |
H 0,0 |
| 7. Skalbykla |
100 |
H 0,8 |
| 8. Vonia, tualetas |
75 |
V virš plautuvės |
| 9. Rūbinė |
100 |
H 0,0 |
| 10. Sandėliukas |
50 |
H 0,0 |
Pastaba. Apšvietos vienetas – liuksas (lx). Liuksas – apšvieta, kurią suteikia 1 liumeno šviesos srautas, krentantis statmenai į 1 m2 plotą.
STR 2.02.09:2005
8 priedas
STATINIŲ IŠDĖSTYMO NAMO SKLYPE GRETIMŲ SKLYPŲ ATŽVILGIU REIKALAVIMAI
1. Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kiti reikalavimai:
1.1. pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,
1.2. inžinerinių statinių, išskyrus sklypo aptvarus, – ne mažesnis kaip 1,
1.3. sklypo aptvarų, priskiriamų nesudėtingiems statiniams, taip pat ir kito tipo aptvarų – pagal STR 1.
1.4. pastatų (priestatų) atstumai iki gretimo sklypo pastatų (priestatų) turi atitikti reikalavimus, nustatytus Reglamento 2 priede. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu. Toks sutikimas reikalingas ir tuomet, kai pastatai sublokuojami ant sklypo ribos.
2. Bet kuriuo atveju turi būti išlaikomi priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, nustatyti Reglamento 1 priede. Jei nėra galimybės išlaikyti šių atstumų, jie gali būti sumažinti, gavus Aplinkos ministerijos pritarimą, numatant projekte atitinkamas kompensacines priemones (priešgaisrinės sienos, ekranai ir pan.). Kai pastatai sublokuojami ant sklypo ribos, turi būti išlaikyti Reglamento 29 punkte nustatyti reikalavimai.
3. Šiame priede reglamentuoti atstumai nuo pastatų ir statinių taikomi ir bet kurioms Namo ar jo priklausinių bei inžinerinių statinių išsikišančioms konstrukcijoms.
STR 2.02.09:2005
9 priedas
VIENBUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ VALDŲ UŽSTATYMO IR TVARKYMO REIKALAVIMAI
1. Bendras visų Namo žemės sklype esančių pastatų, išskyrus šiltnamius, priskiriamus I grupės nesudėtingiems statiniams, užimamas žemės plotas neturi viršyti lentelėje nurodytų dydžių.
Maksimalūs pastatų užimamo žemės ploto dydžiai sklype
| Sklypo plotas, m2 |
Maksimalus sklypo užstatymo tankis, % |
Maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas, m2 |
| iki 400 |
40 |
* |
| 400 |
40 |
160 |
| 600 |
35 |
210 |
| 900 |
30 |
270 |
| 1500 |
25 |
375 |
| 2500 |
20 |
500 |
| daugiau kaip 2500 |
** |
500 |
* Sklypuose, mažesniuose kaip 400 m2, maksimalus pastatų užimamas plotas nustatomas pagal formulę: 0,4 ´ F, kur F – sklypo plotas, m2.
** Sklypuose, didesniuose kaip 2500 m2, maksimalus sklypo užstatymo tankumas nustatomas pagal formulę: 50000/F, %, kur F – sklypo plotas, m2. Ši nuostata netaikoma ūkininko ūkiams (namų valdoms) kaimuose, kur sklypo užstatymo tankumas gali būti padidinamas iki 40 %.
Pastabos:
1) nuo 400 m2 iki 2500 m2 sklypuose tarpinės maksimalaus sklypo užstatymo tankumo reikšmės nustatomos interpoliacijos būdu.
2. Vietos savivaldybės taryba gali savo sprendimu kurortuose bei saugomose teritorijose sumažinti 600 m2 ir didesnių sklypų teritorijų planavimo dokumentuose maksimalų sklypo užstatymo tankumą.
3. Nauji Namai gali būti statomi ne mažesniuose kaip 400 m2 sklypuose. Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai formuojami nauji sklypai Namų statybai.
4. Namas ir jo priklausiniai nuo gatvių raudonųjų linijų turi būti statomi ne arčiau kaip 3 m, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose.
Minimalus atstumas nuo atskirai statomo Namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) interesai. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai (žr. STR 2.01.04:2004 [6.2.12]) ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu, išskyrus tuos atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose. Mažinant tiesiamų inžinerinių tinklų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, reikalingas šio sklypo savininko sutikimas raštu. Atstumai nuo nesudėtingų statinių iki kaimyninio sklypo ribos nurodyti STR 1.01.07:2002 [6.2.5].
Namo ir jo priklausinių, inžinerinių tinklų statyba, rekonstravimas ir remontas neturi daryti neleistino poveikio kaimyniniam žemės sklypui bei jame esantiems statiniams. Šių statinių esminis reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ turi būti užtikrintas pagal STR 2.01.01(1):1999 [6.2.6] reikalavimus.
5. Nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti:
6. Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.