LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ NETEISĖTA VEIKA MIŠKUOSE PADARYTOS APLINKAI ŽALOS ATLYGINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

 

1999 m. balandžio 16 d. Nr. 439

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335) 32 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos atlyginimo tvarką (pridedama).

 

 

Ministras Pirmininkas                                                              Gediminas Vagnorius

 

Aplinkos ministras                                                                                        Danius Lygis

______________

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439

 

Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos atlyginimo tvarka

 

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti ir esant galimybei atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios tvarkos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius.

2. Neteisėtai nukirtus ar kitaip sunaikinus arba sužalojus medžius, šios tvarkos priede nurodytas padarytos žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą:

2.1. II brandumo grupės (pusamžiuose) medynuose – 1,1;

2.2. III brandumo grupės (pribręstančiuose) medynuose – 1,2;

2.3. IV brandumo grupės (brandžiuose) medynuose – 1,3.

3. Neteisėta veika miškuose padarius žalą aplinkai, šios tvarkos priede nurodytas padarytos žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą:

3.1. vandens telkinių apsaugos zonose – 1,1;

3.2. vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose ar šlaituose, kurių polinkio kampas didesnis nei 10o, – 1,2 (jeigu šlaitas, kurio polinkio kampas didesnis nei 10o, sutampa su vandens telkinio apsaugos zona, padarytos žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 1,2);

3.3. retųjų paukščių lizdaviečių apsaugos zonose ir kurtinių tuokvietėse – 1,2.

4. Jeigu miškas sunaikinamas ar sužalojamas padegus jį ar neatsargiai elgiantis su ugnimi, šios tvarkos priede nurodytas padarytos žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 1,3.

5. Jeigu žala aplinkai padaryta neplynaisiais kirtimais ar kitaip sunaikinus ar sužalojus III ar IV miškų grupėms priskirtus medžius šios tvarkos 2–4 punktuose nurodytais atvejais, žalos dydis skaičiuojamas vidutinę nenukirsto miško kainą dauginant iš šiuose punktuose nurodytų koeficientų.

6. Padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius, nurodytus šios tvarkos priedo 2–4 punktuose, indeksuoja Aplinkos ministerija kartą per metus, taikydama Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą vartojimo kainų indeksą, kuris nustatomas kiekvienų metų lapkričio mėnesio kainas palyginus su 1999 metų balandžio mėnesio kainomis.

7. Vidutinę nenukirsto miško kainą nustato ir tikslina Aplinkos ministerija.

8. Ieškinius dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka pateikia valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

9. Lėšos, įstatymų nustatyta tvarka išieškotos iš fizinių ir juridinių asmenų už neteisėta veika miškuose padarytą aplinkai žalą, pervedamos į Valstybinį gamtos apsaugos fondą.

______________

Fizinių ir juridinių asmenų

neteisėta veika miškuose

padarytos aplinkai žalos

atlyginimo tvarkos

priedas

 

Fizinių ir juridinių asmenų Neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai

 

Padaryta aplinkai žala

Padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai

1. Neteisėtas (pažeidžiant miško naudojimą reglamentuojančius teisės aktus) medžių ir krūmų nukirtimas, kitoks sunaikinimas arba sužalojimas:

 

1.1. I grupės miškuose:

 

1.1.1. plynaisiais kirtimais

penkiaguba vidutinė nenukirsto miško kaina

1.1.2. neplynaisiais kirtimais

keturguba vidutinė nenukirsto miško kaina

1.2. II grupės miškuose:

 

1.2.1. plynaisiais kirtimais

keturguba vidutinė nenukirsto miško kaina

1.2.2. neplynaisiais kirtimais

triguba vidutinė nenukirsto miško kaina

1.3. III grupės miškuose:

 

1.3.1. plynaisiais kirtimais

dviguba vidutinė nenukirsto miško kaina

1.3.2. neplynaisiais kirtimais

neskaičiuojami (išskyrus šios tvarkos 5 punkte nurodytus atvejus)

1.4. IV grupės miškuose:

 

1.4.1. plynaisiais kirtimais (išskyrus krūmų ir trako iškirtimą)

vidutinė nenukirsto miško kaina

1.4.2. neplynaisiais kirtimais

neskaičiuojami (išskyrus šios tvarkos 5 punkte nurodytus atvejus)

2. Skruzdėlynų naikinimas ar žalojimas:

 

2.1. kai skruzdėlynas yra iki 1,5 metro skersmens prie žemės

100 litų už vieną skruzdėlyną

2.2. kai skruzdėlynas yra 1,5 metro ir didesnio skersmens prie žemės

150 litų už vieną skruzdėlyną

3. Miško paklotės žalojimas ar ėmimas (pažeidžiant nustatytąją tvarką)

5 litai už 1 kv. metrą paklotės

4. Uoginių, vaisinių ir vaistinių augalų naikinimas ar žalojimas renkant uogas, vaisius ir vaistinius augalus (neleistinu būdu ir nesilaikant nustatytosios tvarkos)

5 litai už 1 kv. metrą uoginių, vaisinių ir vaistinių augalų dangos

Pastaba. Plynuoju vadinamas toks kirtimas, kai iškertama 0,1 hektaro ir daugiau miško, o skalsumas iškirstame plote lieka 0,3 ir mažesnis.

______________