ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS
S P R E N D I M A S
DĖL publikacijoje „Mafija po partijos sparnu“ („Lietuvos žinios“, www.lzinios.lt, 2011-08-29) PASKELBTOS INFORMACIJOS
2013 m. gegužės 22 d. Nr. SPR-58
Vilnius
Š. m. sausio 21 d. žurnalistų etikos inspektorė gavo pareiškėjų Jono Dungveckio ir UAB „Lignesa“ skundą dėl publikacijoje „Mafija po partijos sparnu“ („Lietuvos žinios“, www.lzinios.lt, 2011-08-29) paskelbtos informacijos. Pareiškėjų įsitikinimu, publikacijoje buvo pažeisti visuomenės informavimo principai. Pareiškėjai skunde teigia, kad publikacijos autorė Rūta Skatikaitė būdama šališka, tendencinga skundžiamoje publikacijoje paskleidė neteisingą ir netikslią informaciją, iškraipė faktus, neišklausė pareiškėjų nuomonės ir taip pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą ir Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą. Pareiškėjų teigimu, skundžiamoje publikacijoje buvo paskelbti teiginiai, kuriais pareiškėjai yra netiesiogiai kaltinami nusikalstamų veikų padarymu, nors jų atžvilgiu nėra priimta jokių įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarimų, kuriais pareiškėjai būtų pripažinti kaltais. Skunde pareiškėjai nurodė, jog publikacijos teiginiai yra grindžiami ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 177 straipsnio 1 dalimi, yra neskelbtina. Pareiškėjas J. Dungveckis skunde teigia, jog skundžiamoje publikacijoje buvo nurodyti neskelbtini duomenys apie jo sveikatos būklę, pažeista asmens teisė į privatų gyvenimą, pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Pareiškėjų teigimu, žurnalistė skundžiamoje publikacijoje iškraipė objektyvią tiesą, rėmėsi tik vienu informacijos šaltiniu, deramai nepatikrino informacijos prieš paskelbdama ją visuomenei. Pareiškėjai skunde pažymėjo, kad skundžiamoje publikacijoje remtasi neskelbtina neobjektyvia informacija, nepasitvirtinusiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, skelbiama nuomonė apie kitus asmenis. Pareiškėjų įsitikinimu, viešosios informacijos rengėjas skelbdamas informaciją privalėjo taip pat pateikti ir jų nuomonę publikacijoje nagrinėjamais klausimais. Pareiškėjai prašo: 1) išnagrinėti skundą ir priimti sprendimą; 2) įspėti viešosios informacijos rengėją UAB „Lietuvos žinios“ apie padarytus teisės aktų pažeidimus; 3) priimtą sprendimą paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“; 4) siekiant užtikrinti pagrindinių visuomenės informavimo principų laikymąsi, įpareigoti viešosios informacijos rengėją UAB „Lietuvos žinios“ nedelsiant dienraštyje „Lietuvos žinios“, interneto portale www.lzinios.lt paskelbti priimto sprendimo rezoliucinę dalį.
Tirdama pareiškėjų skundą, žurnalistų etikos inspektorė raštu kreipėsi į UAB „Lietuvos žinios“ generalinį direktorių ir vyriausiąjį redaktorių Ramūną Terlecką, prašydama paaiškinti ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskelbtos informacijos atitiktį tikrovei įrodančias aplinkybes bei pateikti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) poziciją dėl susidariusios situacijos.
Atsakydamas R. Terleckas pažymėjo, kad R. Skatikaitė dirbo UAB „Lietuvos žinios“ nuo 2007-06-18 iki 2012-02-10 korespondentės pareigose, taip pat žurnalistų etikos inspektorei pateikė elektroniniu paštu atsiųstą R. Skatikaitės paaiškinimą.
R. Skatikaitė savo pateiktame paaiškinime nurodė, kad su pareiškėjų pretenzijomis nesutinka, publikacija parašyta remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga ir teismo sprendimu. R. Skatikaitė paaiškino, kad FNTT 2011-08-16 davė leidimą „Lietuvos žinių“ korespondentei susipažinti su baudžiamąja byla Nr. 06-01-08005-09 dėl UAB „Lignesa“ veiklos (byloje iš viso 5 tomai, 808 lapai). Žurnalistė R. Skatikaitė nurodė, jog bylos kopijų nebuvo leista daryti, todėl jų negali pateikti žurnalistų etikos inspektorei, tačiau buvo leista bylos medžiagą perrašyti ranka. R. Skatikaitė pateikė perrašytas bylos ištraukas, kuriomis remiantis buvo parašyta skundžiama publikacija. Žurnalistė pateikė vyr. tyrėjo Virginijaus Rimkaus 2009-01-22 tarnybinį pranešimą Nr. 06-01-08005-09, ant kurio uždėta FNTT Tauragės skyriaus viršininko V. Kulikausko rezoliucija „Pradėti ikiteisminį tyrimą“. R. Skatikaitė paaiškino, kad byloje nurodytas įtariamasis Sigitas Jukna (BK 222 straipsnis), ikiteisminis tyrimas pradėtas 2009-01-22, o 2002-09-29 surašytas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Žurnalistė pažymėjo, kad bylos medžiagoje yra V. Kulikausko pasirašytas 2009-01-23 raštas dėl kratos atlikimo UAB „Lignesa“ patalpose, Alytaus ir Vilniaus filialų administracinėse ir gamybinėse patalpose.
R. Skatikaitė nurodė, kad 2007-01-02 įgaliojimu Nr. 01/02 UAB „Lignesa“ įgaliojo UAB „Lignesa“ rinkodaros direktorių S. Jukną kontroliuoti įmonės veiklą, ekonominę situaciją, nustatyti darbuotojų atlyginimo dydžius bei premijavimo sąlygas, atstovauti valstybės valdžios ir valdymo institucijose. Žurnalistė atkreipė dėmesį, kad notaro žymos ant įgaliojimo nesimato. R. Skatikaitė taip pat paaiškino, kad byloje yra medžiaga, rodanti, jog 2006-12-29 J. Dungveckis įpareigojo rinkodaros direktorių S. Jukną būti atsakingu už premijų paskirstymą darbuotojų paskatinimui už gerus darbo rezultatus per 2006 metus, o 2007-12-24 J. Dungveckis įpareigojo S. Jukną būti atsakingu už premijų paskirstymą darbuotojų paskatinimui už gerus darbo rezultatus per 2007 metus. Žurnalistė nurodė, kad susipažino su UAB „Lignesa“ vyr. buhalterės L. Kačinskienės 2009-09-01 apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, jog L. Kačinskienė apie neteisėtą atlyginimų mokėjimą nieko nežino; paaiškino, jog susipažino ir su J. Dungveckio 2009-09-11 apklausos dokumentu, kuriame nurodyta, jog jis yra vienintelis akcininkas ir generalinis direktorius, gydosi širdies ligą, turi neįgalumą, prie bendrovės valdymo prisideda mažai. Praktiškai veiklą organizuoja rinkodaros direktorius S. Jukna, kuris ir išmokėjo premijas.
R. Skatikaitė paaiškino, kad bylos medžiagoje užfiksuota, jog 2009-06-17 V. Steponkus pareiškė įtarimus S. Juknai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį („Įtariamas, kad būdamas UAB „Lignesa“ rinkodaros direktorius, pagal pareiginius nuostatus turėdamas generalinio direktoriaus įgaliojimus organizuoti bendrovės veiklą, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, 2007 ir 2008 metų sausio mėn. bendrovės darbuotojams mokėjo papildomą neoficialų darbo užmokestį“). Žurnalistė savo paaiškinimuose nurodė, jog susipažino ir su 2009-06-17 įtariamojo S. Juknos apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, jog S. Jukna turi aukštesnįjį išsilavinimą, UAB „Lignesa“ dirba nuo 2001 m. lapkričio, patvirtino, kad savo iniciatyva išmokėjo neoficialias premijas darbuotojams („Generalinis direktorius tik pasirašė įsakymą dėl jų skyrimo, tačiau daugiau į tuos reikalus nesigilino. Aš pats jas darbuotojams ir išmokėjau. Nusprendžiau oficialioje ataskaitoje jų nerodyti, kad nuo jų nereikėtų mokėti mokesčių. Iš kokių lėšų buvo mokamos premijos, detalizuoti nenoriu. Kitais mėnesiais jokių neoficialių atlyginimų ar premijų bendrovėje nebuvo mokama, tik tuos du mėnesius“).
Anot R. Skatikaitės, bylos medžiagoje yra 2009-09-16 dokumentas Nr. 12.21-5-R-5472 „Dėl žalos atlyginimo ir LR BK 38 straipsnio taikymo“, pasirašytas Tauragės mokesčių inspekcijos viršininkės L. Mačernienės, kuriame užfiksuotos atitinkamos aplinkybės („Tauragės apskrities Valstybinėje mokesčių inspekcijoje gautas Sigito Juknos, UAB „Lignesa“ rinkodaros direktoriaus, prašymas ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-08005-09 taikyti LR BK 38 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. S. Jukna pripažįsta savo kaltę, pasižada, kad ateityje tokių pažeidimų nedarys, bei sumokėjo 311162,49 Lt, kurių nesumokėjimas konstatuotas FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Tauragės apskrities poskyrio 2009-08-13 specialisto išvadoje Nr. 5-8/22. Manome, kad yra visi BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai. S. Jukna prisipažįsta kaltu, valstybei atlygino 311162,49 Lt žalą, pasižadėjo ateityje nedaryti naujų ūkinės-finansinės veiklos pažeidimų. Esant šioms aplinkybėms, Tauragės AVMI neprieštarauja, kad ikiteisminiame tyrime būtų pritaikytas BK 38 straipsnyje numatytas susitaikymo institutas“). Žurnalistė nurodė, kad 2009-09-28 S. Jukna paprašė nutraukti bylą, su mokesčių inspekcija susitaikė. R. Skatikaitė pažymėjo, kad Tauragės rajono apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
R. Skatikaitė savo paaiškinime pažymėjo, jog tai, kad publikacija „Mafija po partijos sparnu“ parašyta remiantis tikrais faktais, patvirtina ir Generalinės prokuratūros sprendimas dėl naujo tyrimo. 2011-09-12 „Lietuvos žinių“ korespondentė R. Skatikaitė raštu kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį: „Prašau Jūsų atlikti tyrimą, ar tinkamai FNTT Tauragės skyriaus ir Tauragės rajono apylinkės prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą Nr. 06-01-08005-09. FNTT tyrėjas V. Rimkus 2009 m. sausio 22 d. savo pranešime tuomečiam FNTT vadovui V. Kulikauskui nurodė, kad jo surinktoje medžiagoje yra nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų), 220 straipsnio 1 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų). 2009 m. rugsėjo 29 d. prokuroras P. Gargasas nusprendė ikiteisminį tyrimą nutraukti, įtariamajam S. Juknai susitaikius su valstybės institucija – VMI. S. Juknai buvo pareikštas įtarimas tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Tiriant bylą nebuvo apklausti visi bendrovės „Lignesa“ darbuotojai, nebuvo ieškoma įrodymų dėl sukčiavimo, neišsiaiškintas nelegalių pajamų šaltinis, nesiaiškinta dėl bendrovės savininko J. Dungveckio ir finansininkės L. Kačinskienės vaidmens nusikaltime, pasitenkinta tik jų parodymais. Tai aprašyta „Lietuvos žinių“ 2011 m. rugpjūčio 29 d. publikacijoje „Mafija po partijos sparnu“. Prokuroras leido S. Juknai susitaikyti su valstybe, nors šis neįvykdė pagrindinio BK 38 straipsnio reikalavimo – neatskleidė visų nusikaltimo aplinkybių, atsisakė įvardyti nelegalių pajamų šaltinį. S. Jukna nenurodė, iš kokių lėšų jis mokėjo nelegalius atlyginimus darbuotojams ir iš kokių lėšų apmokėjo 311 tūkst. litų valstybei padarytos žalos“. Remiantis R. Skatikaitės paaiškinimu, 2011 m. spalio 24 d. Generalinė prokuratūra, reaguodama į „Lietuvos žinių“ raštą, pradėjo naują ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Lignesa“. Pasak R. Skatikaitės, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė V. Songailienė „Lietuvos žinias“ informavo, kad, patikrinus UAB „Lignesa“ baudžiamąją bylą, nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas buvo nepilnas ir neišsamus, neištirtos visos bylos aplinkybės. Prokurorė nurodė, kad atnaujinti tyrimo toje pačioje byloje nėra teisinio pagrindo, kadangi sprendimas 2009 m. rugsėjį patvirtintas teisme ir nuo teismo nutarties priėmimo praėjo jau dveji metai, todėl pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl tų pačių faktų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Lignesa“ galimo sukčiavimo gaminant ir realizuojant produkciją, pateikiant duomenis apie pajamas ir pelną 2007–2009 metais.
R. Skatikaitė paaiškino, kad 2009-07-15 BNS paskelbė pranešimą: „Prieštaringai vertinamam Tauragės verslininkui 40-mečiam Arūnui Pukeliui, pravarde Švinius, pavyko nusikratyti kai kurių Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo pančių. Turėdami duomenų, kad A. Pukelis priklauso organizuotai grupuotei ir gali vykdyti sunkius nusikaltimus, Tauragės pareigūnai birželį kreipėsi į teismą. Prašyta jam pusmetį taikyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. Tauragės teismas tada uždraudė A. Pukeliui bendrauti su 28 asmenimis: nusikalstamo pasaulio atstovais, verslininkais ir kai kuriais Tauragės politikais, rašo „Lietuvos rytas“. Žurnalistė paaiškinime nurodė, jog į sąrašą buvo įtrauktas Tauragės rajono meras liberalcentristas Robertas Piečia, jo pavaduotojas socialdemokratas Pranas Petrošius, mero patarėjas Sigitas Kancevyčius, tarybos narys Jonas Dungveckis. Pastarojo vadovaujamoje įmonėje, pasak R. Skatikaitės, A. Pukelis turi akcijų. Žurnalistė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas vėliau nusprendė, kad pareigūnai pateikė nepakankamai duomenų, kad negalimi jokie A. Pukelio ryšiai su politikais ir jie buvo išbraukti iš sąrašo.
Savo paaiškinime R. Skatikaitė nurodė, kad žurnalistas turi teisę apibendrinti turimus faktus ir pareikšti dėl jų savo bei kitų asmenų nuomonę. Šia teise, anot R. Skatikaitės, ir buvo pasinaudota kai kuriuose skundžiamuose teiginiuose. R. Skatikaitė paaiškino, kad publikacijoje pateikta J. Dungveckio pozicija, išsakyta ikiteisminį tyrimą atlikusiam pareigūnui. Žurnalistė pažymėjo, kad informacija gauta teisėtu būdu iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos.
R. Skatikaitė prašo žurnalistų etikos inspektorę priimti sprendimą įvertinus pateiktą informaciją, kuri, pasak žurnalistės, liudija, jog „Lietuvos žinių“ straipsnis nepaskleidė netikslios ir neteisingos informacijos, neiškraipė faktų.
Išnagrinėjusi pareiškėjų skundą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, žurnalistų etikos inspektorė
n u s t a t ė:
ginčas kilo dėl informacijos (saviraiškos) laisvės, privatumo pažeidimo atskleidžiant informaciją apie pareiškėjo sveikatą ir visuomenės informavimo principų pusiausvyros vertinimo skundžiamoje publikacijoje.
I. Dėl informacijos (saviraiškos) laisvės ir visuomenės informavimo principų pusiausvyros
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis įtvirtina informacijos laisvę, teisę turėti įsitikinimus, juos laisvai reikšti. Šia teise būtina naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaujant ja ir neperžengiant ribų, nustatytų Konstitucijoje, įstatymuose, tarptautinės teisės aktuose. Pagrindinius visuomenės informavimo principus nustato Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnis. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Viešosios informacijos rengėjai, atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punktą, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi pareigą laikytis Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintų visuomenės informavimo principų bei teisėtam informacijos skleidimui keliamų reikalavimų, o jei nustatomas skleidžiamos informacijos teisėtumo pažeidimas, rengėjui (skleidėjui) kyla atsakomybė.
Ginčo objektu esančiame teiginyje „Tauragėje buvo numarintas nusikalstamo tinklo, kurį organizavo ministro partijos bičiulis, tyrimas“ yra skelbiama konstatuojamojo pobūdžio faktinė informacija apie pareiškėjo J. Dungveckio veiksmus, uždraustus baudžiamaisiais įstatymais ir užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę. Tai yra kategoriškas teiginys, reiškiantis aiškų kaltinimą nusikalstamo tinklo organizavimu, t. y. nusikaltimo padarymu. Ginčo dėl to, kad nagrinėjama informacija yra apie pareiškėją, nekyla, kadangi pačioje publikacijoje yra aiškiai nurodyta, jog R. Palaičio partijos bičiulis yra liberalcentristas Jonas Dungveckis. Atsižvelgiant į tai, kad joks teismas nėra priėmęs apkaltinamojo nuosprendžio pareiškėjo atžvilgiu, darytina išvada, kad ginčo teiginyje yra pateikiami nepagrįsti, nepatikrinti, faktais neparemti kaltinimai ir nekaltumo prezumpcijos principą pažeidžiantys duomenys. Nekaltumo prezumpcijos principo esmė ir reikšmė tokia: asmuo laikomas nepažeidusiu Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų tol, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodoma priešingai. Nuostata dėl asmens nekaltumo prezumpcijos nebegalioja nuo tada, kai teismas viešai Lietuvos Respublikos vardu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį paskelbia baudžiamojo kaltinimo asmeniui teisėtumą bei pagrįstumą ir pripažįsta jį kaltu. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog laisvės garantija spaudai suteikiama su sąlyga, kad ji veikia siekdama pateikti informaciją, kuri verta pasitikėjimo, ir gerbdama žurnalistų profesinės etikos reikalavimus; taip pat šis teismas yra akcentavęs žurnalistų rūpestingumo ir kruopštumo pareigą, siekiant, kad informacija būtų tiksli (2007 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Hachette Filipacchi Associes prieš Prancūziją; 2007 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Standart Verlagsgesellschaft mbH prieš Austriją).
Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), skelbdamas informaciją, privalo būti atidus ir rūpestingas, įsitikinti planuojamų skelbti faktų teisingumu. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai ruošiamasi viešai paskelbti informaciją apie nusikaltimus ir jų tyrimą. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), skundžiamoje publikacijoje paskelbdamas informaciją apie tai, kad J. Dungveckis organizavo nusikalstamą tinklą, nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo jis būtų pripažintas kaltu padaręs atitinkamą nusikalstamą veiką, paskleidė neteisingą informaciją, nesilaikė Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatytos pareigos neskelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų, pažeidė pagrindinį visuomenės informavimo principą viešąją informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai (Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).
Ginčo objektu esančiuose teiginiuose „Žuvų mafija“, „<...> žuvų gaudymo, perdirbimo ir pardavimo mafijos tinklą“, „Mafija – ne šiaip skambus žodis, tai rimčiausias nusikalstamas susivienijimas, į kurį įtraukiami verslininkai, o teisėsauga ir politikai globoja nusikaltėlius“ yra paskelbiama informacija apie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, kurioje figūruoja UAB „Lignesa“, faktą. Tarptautinių žodžių žodyne („Alma Littera“, Vilnius, 2001, 448 psl.) žodis „mafija“ apibūdinamas kaip: 1. slapta Sicilijos gangsterių organizacija; 2. asmenų grupė, siekianti savo tikslų bet kokiomis (ir nusikalstamomis) priemonėmis; gauja, klika. Neginčytina yra ta aplinkybė, kad žodis „mafija“ visuomenėje vertinamas neigiamai, atitinkamai ryšių su mafija turėjimas taip pat vertinamas kaip prieštaraujantis geros moralės normoms ir visuomenėje egzistuojančioms elgesio taisyklėms. Tačiau vien tik žodžio „mafija“ panaudojimas skundžiamos publikacijos paantraštėje ar tekste dar nereiškia, kad pareiškėjai yra tiesiogiai susiejami su mafija, kaip ji yra suprantama teisine prasme. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997-07-01 sprendime byloje Oberschlick prieš Austriją pažymėjo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis saugo ne tik informacijos esmę ir turinį, bet ir išraiškos formą ir informacijos pateikimo būdą. Ginčo teiginys „Žuvų mafija“ yra publikacijos paantraštė, išreiškianti jos autorės subjektyvų vertinimą, kuris iš esmės turėjo faktinį pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, jog teisė skleisti informaciją visuomenės informavimo srityje, suprantama ir spaudoje, apima ir teisę naudoti tam tikras lingvistines bei literatūrines išraiškos priemones, kurių pagalba pateikiama informacija abstrahuojama ir koncentruotai reziumuojama, jeigu šios lingvistinės ir literatūrinės priemonės nereiškia teisės skleisti informaciją ribų peržengimo, t. y. jeigu jomis naudojamasi sąžiningai, nesiekiant įžeisti ar pažeminti asmens, apie kurį rašoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003).
Nagrinėjamu atveju publikacijos autorė pasinaudojo savo teise reikšti nuomonę hiperbolizuota forma, kuria iš esmės visuomenei suteikė informaciją apie veiksmus, kurių pagrindu buvo iškelta baudžiamoji byla UAB „Lignesa“ rinkodaros direktoriui. Atsižvelgiant į tai, kad publikacijos autorė R. Skatikaitė aprašė faktus, kurių pagrindu buvo pradėtas, vėliau nutrauktas ikiteisminis tyrimas UAB „Lignesa“ direktoriaus pavaduotojo S. Juknos atžvilgiu, o po skundžiamos publikacijos paskelbimo ir 2011-09-12 R. Skatikaitės skundo Generaliniam prokurorui pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl tų pačių publikacijoje aprašytų faktų, darytina išvada, kad žurnalistė, aprašydama susidariusią situaciją, buvo sąžininga ir šiuo atveju nelaikytina peržengusia teisės skleisti informaciją ribų.
Ginčo teiginiai „Vykdydama šią veiklą bendrovė dalies įsigyjamos žuvies žaliavos neįtraukia į bendrovės buhalterinę apskaitą. Ši žaliava įsigyjama iš įmonių bei fizinių asmenų, prekiaujančių vidaus vandenyse pagauta žuvies žaliava. Dalis jos pagaunama neleistinu vidaus vandenyse žvejybai laikotarpiu, tokiu atveju pirminiai gabenimo dokumentai šviežiai žuviai yra išrašomi kaip šaldytai, o atgabenus žaliavą į įmonę jie sunaikinami... Įsigyjamos žaliavos perteklius taip pat gaunamas importuojant žaliavą iš ES (Lenkijos) bei Argentinos, Rusijos, Norvegijos. Tokiu atveju į buhalterinės apskaitos dokumentus rašomas mažesnis žaliavos kiekis, negu realiai yra įvežamas. Perdirbus žaliavą, neįtrauktą į įmonės buhalterinę apskaitą, ji yra realizuojama per Lietuvos įmones, atsiskaitančias su UAB „Lignesa“ grynaisiais pinigais (Alytaus, Vilniaus filialai), bei fizinius asmenis, turinčius patentus, išrašant fiktyvias sąskaitas faktūras. Tokiu atveju pajamos, gautos už parduotą produkciją, taip pat neįtraukiamos į įmonės buhalterinę apskaitą. Grynieji pinigai, gauti už tokią produkciją, yra panaudojami atlyginimams mokėti bendrovės darbuotojams vokeliuose, taip pat atsiskaityti už nelegaliai įsigyjamą žaliavą“ yra paskelbti remiantis ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-01-08005-09 dokumentu – vyr. tyrėjo V. Rimkaus 2009-01-22 tarnybiniu pranešimu Nr. 06-01-08005-09. Visi anksčiau nurodyti teiginiai buvo tiesiogiai pacituoti iš šio tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Lignesa“ veiklos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai remiasi LR BPK 177 straipsnio 1 dalimi, kuria įtvirtintas draudimas atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Š. Rameikis, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2013-03-13 raštu žurnalistų etikos inspektorę informavo, kad prokuroras, gavęs Tauragės rajono apylinkės prokuratūroje užregistruotą 2011-08-10 Nr. 55/2011 „Lietuvos žinių“ korespondentės Rūtos Skatikaitės prašymą susipažinti su 2009-09-29 nutraukta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 06-1-08005-09, leido susipažinti su minėta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Iš to seka, kad viešosios informacijos rengėjas elgėsi sąžiningai ir teisėtai.
Publikacijos autorės sąžiningumą ir pagrįstą visuomenės interesą šią informaciją žinoti įrodo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro S. Slapšinsko 2013-03-18 raštas, kuriame pažymima, jog Generalinėje prokuratūroje, gavus UAB „Lietuvos žinios“ 2011-09-12 skundą (reg. Nr. 5.6-4316) dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-08005-09 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 straipsnio 1 dalyje, UAB „Lignesa“ direktoriaus pavaduotojo S. Juknos atžvilgiu, įtariamajam susitaikius su valstybės įgaliota institucija – Valstybine mokesčių inspekcija, buvo patikrinta šio nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga ir, nustačius, kad tyrimas atliktas neišsamiai ir nepilnai, tačiau jį atnaujinti nėra teisinio pagrindo, 2011-10-24 pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00089-11 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, dėl UAB „Lignesa“ galimo sukčiavimo produkcijos gamyboje, pagamintos produkcijos realizavime, neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo 2007–2009 metų laikotarpiu. Todėl darytina išvada, kad faktų, kurių pagrindu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, paskelbimas visuomenės informavimo priemonėje nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo teigti, kad buvo peržengtos teisės skleisti informaciją ribos. Priešingai – tai rodo žurnalistės atlikto darbo (žurnalistinio tyrimo) reikšmingumą ir viešojo intereso tenkinimą.
Ginčo teiginiai „Pogrindiniai milijonai?“ ir „Turint omenyje, kad UAB „Lignesa“ apyvarta 2005 metais siekė 23 mln. litų, nuo valstybės galėjo būti nuslėpti milijonai litų“ yra pateikiami klausiamąja forma, juose išsakoma abejonė, prielaida „galėjo būti nuslėpti“, šie teiginiai nesuformuluoti kategoriškai ir yra vertinamojo, o ne konstatuojamojo pobūdžio. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010, 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012). Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Iš to seka, kad nagrinėjamuose ginčo teiginiuose yra pareikšta viešosios informacijos rengėjo nuomonė. Šiai nuomonei, atsižvelgiant į publikacijos autorės surinktą tyrimo medžiagą, faktinio pagrindimo netrūko. Todėl nuomonės pareiškimas nagrinėjamu atveju laikytinas sąžiningu ir etišku.
Įvertinus ir išanalizavus visą skundžiamos publikacijos tekstą, kontekstą, pasisakymo aplinkybes, matyti, kad ginčo teiginys „Prisiėmė kaltę“ yra ne apie pareiškėjus, o apie S. Jukną, kuris baudžiamojoje byloje Nr. 06-01-08005-09 buvo įtariamasis ir, kaip matyti iš šios bylos medžiagos, pripažino savo kaltę. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad ginčo teiginio paskleidimu buvo pažeisti visuomenės informavimo principai ar kiti viešosios informacijos sklaidai keliami reikalavimai.
Pažymėtina, kad ginčo teiginiai „Kaip tik tuo metu, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Lignesa“, 2009 metų liepą, Tauragės policija susiejo teisėsaugai puikiai pažįstamą ir šešėliniu Tauragės valdovu vadinamą Arūną Pukelį, pravarde Švinius, su kai kuriais miesto politikais bei verslininkais, tarp jų ir J. Dungveckiu. Manoma, A. Pukelis yra viena svarbiausių „Žuvų mafijos“, kurios pinigai sukasi legaliame žuvų versle, figūrų. Spaudoje buvo rašyta apie jo investicijas į Raseinių tvenkinius, kad A. Pukelis – vienos iš J. Dungveckio įmonių akcininkas“, atsižvelgiant į juose paskleistos informacijos turinį ir į pareiškėjo teisinio statuso (viešasis asmuo) įtaką apie jį paskelbtos informacijos vertinimui, nepažeidžia pagrindinių visuomenės informavimo principų. Tauragės rajono apylinkės teismas Arūnui Pukeliui buvo uždraudęs bendrauti su 28 asmenimis, tarp jų ir Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariu J. Dungveckiu. Todėl teisėtai surinktos ir apibendrintos faktinės informacijos paskelbimas nagrinėjamu atveju nepažeidžia Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų.
Publikacijos autorės paaiškinimas dėl J. Dungveckio pozicijos pateikimo skundžiamoje publikacijoje laikytinas pagrįstu. Skelbdama savo atlikto žurnalistinio tyrimo metu surinktą medžiagą, žurnalistė pateikė pareiškėjo poziciją, kurią jis išsakė per apklausą ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Toks pareiškėjo požiūrio, kad ir tiesiogiai neišsakyto žurnalistei, pateikimas laikytinas pakankamu skundžiamoje publikacijoje.
II. Dėl privatumo pažeidimo atskleidžiant informaciją apie pareiškėjo sveikatą
Ginčo objektu esantis teiginys „UAB „Lignesa“ savininkas ir generalinis direktorius – R. Palaičio partijos bičiulis liberalcentristas Jonas Dungveckis. Jis tyrėjui pasakojo, kad yra vienintelis bendrovės akcininkas ir generalinis direktorius, tačiau turi nesveiką širdį, todėl įmonės veiklą organizuoja rinkodaros direktorius S. Jukna, o šis esą neinformavo jo apie neteisėtas išmokas“ vertintinas duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę paskelbimo aspektu.
Duomenys apie asmens sveikatą yra priskiriami privataus pobūdžio informacijos kategorijai. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti tik, jei tas žmogus sutinka, išskyrus, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą arba jei tai yra informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje įtvirtinta definityvinė norma, kurioje pateikiamas sąvokos „viešasis asmuo“ apibrėžimas. Pagal ją, viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad pareiškėjas J. Dungveckis publikacijoje aprašomų įvykių metu buvo Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys, Tauragės apskrities verslininkų asociacijos valdybos narys, t. y. pagal einamas pareigas ir užimamą visuomeninę padėtį atitiko viešojo asmens kriterijus. Tai sąlygoja, kad pareiškėjas galėjo tikėtis padidinto visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, galėjo būti labiau komentuojamas ir kritikuojamas, o duomenys apie tokį (viešąjį) asmenį galėjo būti labiau interpretuojami. Nagrinėjamu atveju ypač svarbus ir kontekstas, kuriame paskelbta informacija apie pareiškėjo sveikatą – šią informaciją 2009-09-11 apklausoje tyrėjui atskleidė pats pareiškėjas, paaiškindamas, kodėl ne jis, kaip UAB „Lignesa“ generalinis direktorius, o šios bendrovės rinkodaros direktorius S. Jukna kontroliavo įmonės veiklą, ekonominę situaciją, nustatė darbuotojų atlyginimų dydžius, premijavimo tvarką ir kt. Būtent tas faktas, kad pareiškėjas yra silpnos sveikatos ir paaiškina aplinkybę, kodėl buvo išduoti įgaliojimai S. Juknai iš esmės organizuoti bendrovės veiklą, būti atsakingam už apskaitos organizavimą, darbuotojų premijavimą ir pan. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ši esminė aplinkybė ir lėmė S. Juknos patraukimą įtariamuoju baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad publikacijoje aprašomų įvykių metu pareiškėjas buvo viešasis asmuo, kad žurnalistei buvo leista susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-08005-09 medžiaga, aišku, ir su pareiškėjo apklausos protokolu, kad informacijos apie pareiškėjo sveikatą paskleidimas tame kontekste įgijo visuomeninę reikšmę, darytina išvada, jog viešosios informacijos rengėjas teisės į pareiškėjo privataus gyvenimo apsaugą nepažeidė.
Remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3 dalies 1 punktu, 16 dalimi, žurnalistų etikos inspektorė
nusprendė:
1. P r i p a ž i n t i pareiškėjų Jono Dungveckio ir UAB „Lignesa“ skundą dėl publikacijoje „Mafija po partijos sparnu“ („Lietuvos žinios“, www.lzinios.lt, 2011-08-29) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu.
2. Į s p ė t i viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Lietuvos žinios“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto pažeidimo.
3. V i e š a i p a s k e l b t i sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje.
4. I š s i ų s t i sprendimą pareiškėjams ir UAB „Lietuvos žinios“.
Rezoliucinė šio sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta laikraštyje „Lietuvos žinios“ ir interneto tinklalapyje www.lzinios.lt apie tai informuojant žurnalistų etikos inspektorių per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo (gavimo) dienos.
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos.