LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
D E K R E T A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI
2011 m. gruodžio 20 d. Nr. 1K-907
Vilnius
1 straipsnis.
g r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 15 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-1797 (toliau – Įstatymas) dėl šių motyvų:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, kuris yra sudedamoji Lietuvos Respublikos Konstitucijos dalis, 2 dalyje įtvirtinta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šiose nuostatose yra expressis verbis nustatyta kolizijos taisyklė, įtvirtinanti Europos Sąjungos teisės aktų taikymo pirmenybę tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės nuostatos, kylančios iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytuoju Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus pačią Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai, 2007 m. gegužės 8 d. sprendimas).
2. Įstatyme nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu tvirtintų valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus ir metodikas, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatytų šias kainas ir jų viršutines ribas ir kontroliuotų valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą.
3. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (toliau – Elektros direktyva) nustato reguliavimo institucijos pareigas ir įgaliojimus. Remiantis Elektros direktyvos 37 straipsnio 1 dalimi, nacionalinės reguliavimo institucijos, laikantis skaidrumo kriterijų, nustato ar patvirtina perdavimo ar skirstymo tarifus arba jų metodikas. Analogiškas reglamentavimas yra numatytas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB (toliau – Dujų direktyva), 41 straipsnio 1 dalyje. Taip pat, remiantis Elektros direktyvos 37 straipsnio 6 dalimi, nacionalinės reguliavimo institucijos atsako už tai, kad būtų nustatytos ar patvirtintos metodikos. Analogiškas reglamentavimas numatytas ir Dujų direktyvos 41 straipsnio 6 dalyje.
4. Remiantis Elektros direktyvos 35 straipsnio 4 ir 5 dalimis, valstybės narės garantuoja reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir užtikrina, kad ji nešališkai ir skaidriai naudotųsi savo įgaliojimais. Šiuo tikslu valstybė narė užtikrina, kad reguliavimo institucija, vykdydama jai Elektros direktyva ir susijusiais teisės aktais nustatytas reguliavimo užduotis, nesiektų gauti jokių Vyriausybės arba kito viešojo ar privačiojo subjekto tiesioginių nurodymų bei jų nevykdytų. Be to, siekdamos apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, valstybės narės pirmiausia užtikrina, kad reguliavimo institucija galėtų priimti savarankiškus sprendimus, nepriklausomai nuo jokios politinės institucijos. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Dujų direktyvos 39 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Taigi toks teisinis reguliavimas, kai Vyriausybei pavedama Energetikos ministerijos teikimu tvirtinti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus ir metodikas, kuomet elektros perdavimo sistemos, skirstomojo tinklo operatorius bei elektros energijos gamybos bloko įmonės yra valstybės (per Energetikos ministeriją) valdomos įmonės, neužtikrina tinkamo Elektros direktyvų nuostatų įgyvendinimo. Įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu sukuriama teisiškai ydinga situacija, kai reguliavimo funkcija iš esmės suteikiama pačiam reguliuojamos rinkos dalyviui.
5. Elektros ir Dujų direktyvomis nėra draudžiama užtikrinant viešųjų paslaugų prieinamumą valstybei narei nustatyti su elektros energija bei gamtinėmis dujomis ir jų tiekimu susijusį kainų reguliavimą, kai atitinkamos kainos negali būti laisvai nustatytos konkurencingoje rinkoje, o elektros energijos bei gamtinių dujų transportavimo atveju abi direktyvos įpareigoja reguliuoti perdavimo ir skirstymo kainas. Atsižvelgiant į tai, kad toks kainų reguliavimas turėtų būti skaidrus ir nediskriminacinis, kainų reguliavimo funkcija minėtose direktyvose yra patikėta reguliavimo institucijai, kuri turi būti nesusijusi su rinkos dalyviais ir kuriai turi būti garantuojamas nepriklausomumas (Elektros direktyvos preambulės 34 konstatuojamoji dalis, 35 straipsnis ir 37 straipsnio 6 dalis, taip pat Dujų direktyvos preambulės 30 konstatuojamoji dalis, 39 straipsnis ir 41 straipsnio 1 dalis). Todėl būtina atskirti reguliavimo funkcijas, kurias gali vykdyti tik nepriklausoma institucija, nuo kitų sprendimų priėmimo, kurie gali būti susiję su tam tikrų politikos krypčių įgyvendinimu.
6. Energetikos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme ir Gamtinių dujų įstatyme bei kituose teisės aktuose yra nustatytos bendros kainų reguliavimo taisyklės, kurių pagrindu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato konkrečias kainų reguliavimo metodikas. Šių metodikų tikslas yra reguliavimo funkcijų įgyvendinimas, kuris turi būti grindžiamas objektyviais ekonomikos principais. Tuo tarpu Įstatyme numatomas reguliavimo funkcijos suteikimas Vyriausybei neatitiktų Elektros direktyvoje ir Dujų direktyvoje nustatytų įpareigojimų valstybei narei užtikrinti, kad reguliavimo funkcijas vykdytų tik nepriklausoma ir su politika formuojančiomis institucijomis bei rinkos dalyviais nesusijusi institucija.
2 straipsnis.
Pakeisti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti Įstatymo 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Energetikos ministerijos kompetencija
Energetikos ministerija:
1) formuoja valstybės politiką energetikos sektoriuje ir organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) pagal kompetenciją tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius energijos tiekimo saugumo, energetikos objektų ir įrenginių, vartotojų energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, naudojimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo ir kitus techninius klausimus;
4) rengia Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo planą ir programas, koordinuoja jų įgyvendinimą;
10) kartu su Aplinkos ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato Lietuvos Respublikoje naudojamo kuro ir degalų sudėties ir kokybės reikalavimus;
12) nustato vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarką ir sąlygas;
13) kartu su Aplinkos ministerija nustato valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarką ir sąlygas;
15) tvirtina šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojų pareigybių ir profesijų sąrašą, nustato jų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų, kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir atestavimo tvarką;
16) nustato asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką ir sąlygas;
17) kartu su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija nustato šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytų įrenginių efektyvumo reikalavimus ir efektyvumo kontrolės tvarką;
18) nustato energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams audito atlikimo tvarką ir sąlygas, tvirtina šio audito metodikas, taip pat energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo taisykles, organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų atestavimą arba paskiria už tai atsakingą instituciją;
19) nustato savanoriškų susitarimų sudarymo tvarką ir sudaro su energetikos įmonėmis savanoriškus susitarimus;
20) organizuoja keitimąsi patirtimi efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo srityje tarp valstybės institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu;
Pakeisti Įstatymo 8 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Komisija atlieka šias funkcijas:
2) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;
5) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais;
6) vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;
7) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;
8) išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
9) nustato energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
10) nustato energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
11) teikia siūlymus dėl licencijuojamos energetikos įmonių veiklos Vyriausybei, Energetikos ministerijai, savivaldybėms;
12) įpareigoja energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją;
13) kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos energetikos sektoriuje, užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo komercinių energetikos veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo;
14) prižiūri rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir (ar) dujų biržas), buitiniams vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio apmokėjimo sistemas), tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus;
15) prižiūri, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant stambiems ne buitiniams vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai;
16) ne rečiau kaip kartą per metus skelbia rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai;
17) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;
18) užtikrina kiekvienam vartotojui galimybę naudotis duomenimis apie jo suvartotą energiją, taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Komisijos nustatyta forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;
19) atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka;
21) pagal kompetenciją taiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus;
3 straipsnis.