LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. KOVO 22 D. NUTARIMO NR. 309 „DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2006 m. rugsėjo 19 d. Nr. 906
Vilnius
Pakeisti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 44-1448, Nr. 133-4803; 2005, Nr. 51-1706, Nr. 101-3744):
1. Išdėstyti 3.2 punktą taip:
„3.2. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2271) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) 4 straipsnio 2 dalyje), taip pat gaunantys darbo užmokestį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys;“.
2. Išdėstyti 13.1 punkto antrąją pastraipą taip:
„Neblaivumas ar apsvaigimas nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos metu nustatomas vadovaujantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, Nr. 56-2000).“.
3. Išdėstyti 32 punktą taip:
„32. Jeigu nelaimingas atsitikimas darbe ar nustatyta profesinė liga draudiminiu įvykiu nepripažįstami, šio sprendimo nuorašas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčiamas apdraustajam, kuriam įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar nustatyta profesinė liga, o jo mirties atveju – asmeniui, pretenduojančiam į teisę gauti draudimo išmoką, arba darbdaviui. Sprendime turi būti nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai.“.
4. Išdėstyti 40 punktą taip:
5. Išdėstyti 45 punktą taip:
„45. Kompensuojamasis uždarbis nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos apdraustojo pajamos, nuo kurių buvo mokamos ar turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatytos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpos, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytos ligos (įskaitant darbdavio mokamą ligos pašalpą už pirmąsias 2 laikinojo nedarbingumo dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat bedarbio pašalpos, kurios iki 2005 m. sausio 1 d. buvo paskirtos ir mokamos pagal Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 2-25) 15 straipsnio 1 dalį, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 4-26).“.
6. Išdėstyti 46 punkto antrąją pastraipą taip:
„Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, asmens draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties ketvirčio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir (ar) Lietuvos Respublikos darbo kodeksu perkeltas poilsio dienas.“.
7. Išdėstyti 47 punktą taip:
8. Išdėstyti 48 punktą taip:
„48. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, 5 dydžių sumą dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir (ar) Lietuvos Respublikos darbo kodeksu perkeltas poilsio dienas.“.
9. Išdėstyti 49 punkto antrąją pastraipą taip:
„Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, ketvirtadalį dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir (ar) Lietuvos Respublikos darbo kodeksu perkeltas poilsio dienas.“.
10. Išdėstyti 75 punktą taip:
„75. Apdraustajam (šių Nuostatų 3.1–3.5 punktai) mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 kalendorinių dienų po jo mirties. Periodinę draudimo išmoką taip pat turi teisę gauti mirusiojo vaikai (įvaikiai) (toliau vadinama – vaikai), nurodyti šių Nuostatų 76.1 ir 76.4 punktuose, kurie šią teisę įgijo po jo mirties.“.
11. Išdėstyti 76 punktą taip:
„76. Nedarbingais mirusiojo išlaikomais asmenimis laikomi ir periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama:
76.1. mirusiojo vaikams – iki jiems sukaks 18 metų, o jeigu jie mokosi arba pradeda mokytis po apdraustojo mirties nustatytąja tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai;
76.2. mirusiojo darbingo amžiaus sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei), nepaisant jų amžiaus, jeigu šis sutuoktinis ar tėvas (motina), įtėvis (įmotė) nedirba ir negauna socialinio draudimo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos ir prižiūri mirusiojo vaikus, vaikaičius, brolius ar seseris, – iki šiems sukaks 8 metai. Nedirbančiais laikomi asmenys, nenurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 ir 2 punktuose ar 3 dalyje;
76.3. mirusiojo sutuoktiniui, sukakusiam Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau vadinama – senatvės pensijos amžius), – iki gyvos galvos;
76.4. mirusiojo sutuoktiniui, kuris pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu), ir mirusiojo vaikams, vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, – kol jie nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai);
76.5. kitiems pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos
1 d. – invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas įrodomas teismo tvarka, o jų dalinio darbingumo ar nedarbingumo faktas nustatomas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) arba teismo sprendimu.“.
13. Išdėstyti 81 punktą taip:
14. Išdėstyti 82 punktą taip:
„82. Periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus gavėjai, vyresni kaip 18 metų, kurie mokosi nustatytąja tvarka įregistruotų bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, privalo per 30 kalendorinių dienų nuo mokslo metų atitinkamoje mokykloje pradžios pateikti minėtąją išmoką mokančiam Fondo valdybos teritoriniam skyriui mokyklos, kurioje jie mokosi, išduotą pažymą apie periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus gavėjo mokymąsi. Jeigu tokios pažymos jie nepateikia, laikoma, kad šie gavėjai neatitinka periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus mokėjimo sąlygos, nurodytos šių Nuostatų 76.1 punkte, ir išmokos mokėjimas jiems nutraukiamas šių Nuostatų 83 punkte nustatyta tvarka.“.
15. Išdėstyti 83 punktą taip:
„83. Kai vaikai nuo 18 iki 24 metų (šių Nuostatų 76.1 punktas) baigia (ar nutraukia) mokslą, jiems periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio pirmosios dienos.
Pradėjus mokytis po apdraustojo mirties, ši išmoka mokėti pradedama nuo mokymosi pradžios, jeigu teisę į ją turi tik šis išlaikytinis. Jeigu išmoka mokama ir kitiems mirusiojo šeimos nariams, ji perskaičiuojama šių Nuostatų 80 punkte nustatyta tvarka.“.
16. Išdėstyti 84 punktą taip:
„84. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama vaikui, vyresniam kaip 18 metų, kuris apdraustojo mirties dieną mokosi šių Nuostatų 76.1 punkte nurodytų mokyklų dieniniame skyriuje, jeigu jis pateikia mokyklos, kurioje mokosi, išduotą pažymą, patvirtinančią mokymąsi. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus išmokama nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos ir toliau mokama bendra tvarka.
Už laikotarpį nuo mokslo metų atitinkamoje mokykloje pabaigos iki mokslo metų pradžios toje mokykloje periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama jo vaikams, vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie tęsia mokslą tais pačiais kalendoriniais metais ir per 30 kalendorinių dienų nuo mokslo metų pradžios toje mokykloje pristato pažymą, patvirtinančią asmens mokymąsi mokykloje.
Mirusiojo vaikui, įgijusiam vidurinį išsilavinimą ir tais pačiais kalendoriniais metais įstojusiam mokytis į šių Nuostatų 76.1 punkte nurodytų mokyklų dieninį skyrių, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus už vasaros atostogų laiką išmokama, jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo mokslo metų toje mokykloje pradžios jis pateikia pažymą, patvirtinančią mokymąsi mokykloje.
Nutraukus mokslą, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus baigiama mokėti šių Nuostatų 83 punkte nustatyta tvarka.“.
17. Išdėstyti 86 punktą taip:
„86. Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, vaikai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie mokosi nustatytąja tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai, vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties, motina (įmotė) ir tėvas (įtėvis).“.
19. Išdėstyti 94.5 punktą taip:
20. Išdėstyti 98 punktą taip:
„98. Kreipimosi dėl išmokos skyrimo data laikoma diena, kurią prašymas gautas Fondo valdybos teritoriniame skyriuje. Jeigu prašymas skirti išmoką siunčiamas paštu, kreipimosi data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude. Jeigu prie prašymo pridėti ne visi reikiami dokumentai, Fondo valdybos teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo turi pranešti pareiškėjui, kokie dokumentai turi būti pateikti papildomai.“.
21. Išdėstyti 104 punkto trečiąją pastraipą taip:
22. Išdėstyti 112 punktą taip:
„112. Asmenims, kuriems netekto darbingumo periodinė kompensacija ar periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus paskirtos iki Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 114-5114) įsigaliojimo (2004 m. sausio 1 d.) ir kurie turėjo teisę į šias išmokas, išmokos perskaičiuojamos pagal šio įstatymo nuostatas.“
23. Išdėstyti 118 punktą taip:
„118. Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą paskirtas ir išmokėtas sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (Žin., 2001, Nr. 56-1977; 2004, Nr. 46-1498), dydį, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos.“.