LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ TARPUSAVIO PAGALBOS IR JŲ BENDRADARBIAVIMO SU EUROPOS KOMISIJA, SIEKIANT UŽTIKRINTI TEISINGĄ VETERINARIJOS IR ZOOTECHNIKOS TEISĖS AKTŲ TAIKYMĄ, NURODYMŲ PATVIRTINIMO
2004 m. vasario 11 d. Nr. B1-138
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2- 15) ir įgyvendindamas 1989 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyvą 89/608/EEB dėl ES valstybių administracinės valdžios institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Europos Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų taikymą:
1. Tvirtinu pridedamus Europos Sąjungos šalių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Europos Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų taikymą, nurodymus.
2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tarptautinių santykių ir teisės skyriui.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos
Tarnybos direktoriaus
2004 m. vasario 11 d.
įsakymu Nr. B1-138
EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ TARPUSAVIO PAGALBOS IR JŲ BENDRADARBIAVIMO SU EUROPOS KOMISIJA, SIEKIANT UŽTIKRINTI TEISINGĄ VETERINARIJOS IR ZOOTECHNIKOS TEISĖS AKTŲ TAIKYMĄ, NURODYMAI
Europos Sąjungos kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Europos Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų taikymą, nurodymai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 1989 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyvą 89/608/EEB dėl ES valstybių administracinės valdžios institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Europos Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų taikymą.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Europos Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų taikymą, nurodymų (toliau – Nurodymai) tikslas – nustatyti ES šalių kompetentingų institucijų, kurios atsako už veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų laikymosi kontrolę, bendradarbiavimo būdus su kitų ES šalių kompetentingomis institucijomis bei Europos Komisijos padaliniais, kad būtų užtikrintas šių teisės aktų laikymasis.
2. Vartojamos sąvokos:
Veterinarijos teisės aktai – visos ES priimtos nuostatos ir nuostatos, kurios padeda taikyti ES taisykles, reglamentuojančias gyvūnų sveikatą ir žmonių sveikatą, gyvūnų, mėsos ir kitų gyvūninių produktų sveikumo kontrolę ir gyvūnų apsaugą.
Zootechnikos teisės aktai – visos ES priimtos nuostatos ir nuostatos, padedančios taikyti ES zootechnikos taisykles.
Institucija pareiškėja – ES šalies kompetentinga institucija, kuri kreipiasi pagalbos.
Institucija, į kurią kreipiamasi – ES šalies kompetentinga institucija, kurios prašoma pagalbos.
3. Kiekviena ES šalis turi pateikti kitoms ES šalims ir Europos Komisijai už veterinarijos ir zootechnikos teisės aktus atsakingų kompetentingų institucijų sąrašą.
4. Šiuose Nurodymuose nustatytas įpareigojimas teikti pagalbą nėra siejamas su informacijos arba dokumentų, kuriuos teismo institucijos prašymu įgijo ES šalių kompetentingos institucijos, naudodamosi joms suteikta teise, pateikimu. Tačiau, nepažeidžiant 22 punkto, kai kreipiamasi pagalbos, tokia informacija arba dokumentai turi būti pateikiami visais atvejais, kai teismo institucija, su kuria privalu konsultuotis, tam pritaria.
II. PRAŠOMOS PAGALBOS TEIKIMAS
5. Institucijos pareiškėjos argumentuotu prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, turi pateikti institucijai pareiškėjai visą informaciją, liudijimus, dokumentus ar patvirtintas jų kopijas, kuriuos ji turi arba gali gauti, kaip nurodyta 6 punkte, ir kurie sudaro galimybę patikrinti, ar laikomasi veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų nuostatų, atlikti visus tyrimus, reikalingus nustatyti, ar institucijos pareiškėjos pateikti faktai yra tikslūs, ir informuoti ją apie tokių tyrimų rezultatus, įskaitant informaciją, būtiną tokiems tyrimams atlikti.
6. Norėdama gauti tokią informaciją, institucija, į kurią kreipiamasi, imasi tokių veiksmų, kokius atliktų savo iniciatyva arba kitos savo šalies institucijos prašymu.
7. Institucijai pareiškėjai paprašius, institucija, į kurią kreipiamasi, laikydamasi nacionalinių taisyklių, praneša institucijai pareiškėjai arba pasirūpina, kad jai būtų pranešta, apie visas priimtas priemones ar sprendimus, susijusius su veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų taikymu.
8. Institucijos, į kurią kreipiamasi, pageidavimu kartu su prašymu informuoti, nurodant akto ar sprendimo turinį, turi būti pateikiamas ir jo vertimas į valstybinę arba į vieną iš valstybinių tos ES šalies, kurioje yra įsikūrusi institucija, į kurią kreipiamasi, kalbų.
9. Institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, turi stebėti, organizuoti arba sustiprinti stebėjimą toje savo veiklos srityje, kurioje įtariama esant tokių pažeidimų, ypač atkreipti dėmesį į:
10. Institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, turi pateikti jai visą reikalingą informaciją, kurią ji turi arba įgijo pagal 6 punktą, pirmiausiai – ataskaitas ir kitus dokumentus arba patvirtintas jų kopijas, šių ataskaitų arba dokumentų išrašus, susijusią su faktiškai išaiškintais veiksmais, kurie, institucijos pareiškėjos nuomone, prieštarauja veterinarijos ir zootechnikos teisės aktams.
III. SAVANORIŠKA PAGALBA
11. Kaip nurodyta 12 punkte, ES šalių kompetentingos institucijos turi savanoriškai padėti kitų ES šalių kompetentingoms institucijoms, net joms ir nepateikus prašymo.
12. Kai ES šalys mano, jog tai padeda laikytis veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų, jos turi:
12.2. kuo greičiau perduoda kitų ES šalių kompetentingoms institucijoms visą turimą informaciją, pirmiausiai – ataskaitas ir kitus dokumentus arba jų kopijas, tokių ataskaitų ar dokumentų išrašus apie veiksmus, kurie prieštarauja arba, jų nuomone, gali prieštarauti veterinarijos ir zootechnikos teisės aktams, ypač apie tokių veiksmų atlikimo priemones bei būdus.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13. ES šalies kompetentingos institucijos turi nedelsdamos perduoti Europos Komisijai:
13.1. bet kokią, jų nuomone, naudingą informaciją apie:
13.1.1. prekes, jei jos buvo veterinarijos ir zootechnikos teisės aktams prieštaraujančių sandorių objektas ar toks faktas įtariamas;
14. Jei ES šalies kompetentingos institucijos sužino apie veiksmus, kurie prieštarauja veterinarijos ir zootechnikos taisyklėms ir gali sukelti neigiamų pasekmių kitose ES šalyse, ar įtaria tokius veiksmus buvus kitose ES šalyse, jos savo iniciatyva arba pagrįstu Europos Komisijos prašymu kuo greičiau turi perduoti Europos Komisijai visą susijusią informaciją (jei reikia – dokumentus arba jų kopijas, dokumentų išrašus), kuri būtina faktams nustatyti, kad Europos Komisija galėtų derinti veiksmus, kurių ėmėsi ES šalys.
15. Jei 14 punkte nurodyta informacija yra susijusi su atvejais, kurie gali sukelti pavojų žmonių sveikatai, ir nėra kitų prevencijos būdų, informacija, ES šalims ir Europos Komisijai pasikonsultavus, gali būti skelbiama visuomenei.
16. Turi būti perduodama informacija 14 punkte nurodyta informacija apie fizinius ir juridinius asmenis, kuri būtina, kad būtų pastebėti veterinarijos ir zootechnikos teisės aktams prieštaraujantys veiksmai.
17. Kai ES šalies kompetentingos institucijos taiko 14 punktą, joms nebūtina, kaip numatyta 12–13 punktuose, perduoti kitų suinteresuotų ES šalių kompetentingoms institucijoms informacijos.
18. Europos Komisija ir ES šalys, posėdžiaudamos Maisto saugos ir veterinarijos nuolatiniame komitete arba Zootechnikos nuolatiniame komitete, turi:
18.1. bendrais bruožais išnagrinėti, kaip veikia šiuose Nurodymuose numatytas tarpusavio pagalbos mechanizmas;
19. Taikydamos šias Nuostatas, ES šalys turi imtis visų būtinų priemonių:
20. Šie Nuostatai neįpareigoja ES šalių kompetentingų institucijų teikti viena kitai pagalbą, jei tai gali pakenkti valstybės, kurioje jos yra įsikūrusios, politikai arba pažeisti kitus svarbius interesus.
23. Informacija, bet kuria forma perduota laikantis šių Nurodymų, turi būti konfidenciali. Ja naudojantis privalu išlaikyti profesinę paslaptį ir saugoti ją kaip bet kurią kitą panašią informaciją pagal ją gavusios ES šalies nacionalinę teisę bei vadovaujantis atitinkamomis nuostatomis, taikomomis ES institucijoms.
24. Informacija, nurodyta 23 punkte, negali būti siunčiama jokiems kitiems asmenims, išskyrus dirbantiems ES šalių arba ES institucijose, kurių pareigos reikalauja gauti tokią informaciją. Ji taip pat negali būti panaudota kitais tikslais nei nurodyta šiuose Nurodymuose, išskyrus atvejus, kai ją pateikianti ES šalies kompetentinga institucija tam aiškiai pritaria, ir nuostatos, galiojančios toje ES šalyje, kurioje įsikūrusi informaciją gavusi institucija, neprieštarauja tokiam informacijos perdavimui ar panaudojimui.
25. Šiuose Nurodymuose nurodyta informacija institucijai pareiškėjai turi būti perduodama tokiu būdu, kuris neprieštarauja ES šalies, kurioje įsikūrusi institucija, į kurią kreipiamasi, teisės aktams.
26. ES šalys turi garantuoti informacijos, gautos pagal tarpusavio pagalbos tvarką, slaptumą net ir pasibaigus pagalbos teikimo laikui.
27. 23–26 punktai neturi trukdyti panaudoti informaciją, gautą vadovaujantis šiais Nurodymais, bet kokiuose teisminiuose ginčuose ar procesuose, iškeltuose dėl veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų nesilaikymo, siekiant užkirsti kelią pažeidimams, kurie kenkia ES fondams, ir juos atskleisti bei aiškinantis neatitikimus.
28. Informaciją pateikusios ES šalies kompetentinga institucija turi būti nedelsiant informuojama apie tokį informacijos panaudojimą.
29. ES šalys turi pranešti Europos Komisijai ir kitoms ES šalims apie dvišalius abipusės pagalbos susitarimus, sudarytus tarp ES šalių kompetentingų institucijų ir trečiųjų šalių. Savo ruožtu Europos Komisija turi pranešti ES šalims apie tokio paties pobūdžio susitarimus, kuriuos ji sudaro su trečiosiomis šalimis.
30. ES šalys turi atsisakyti tarpusavio pretenzijų dėl kompensavimo išlaidų, atsiradusių vykdant šiuos Nurodymus, išskyrus atvejus, kai buvo sumokėta ekspertui.