Administracinė byla Nr. I822-17/2012

Procesinio sprendimo kategorija 17.1

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. vasario 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio, Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui Lietuvos Respublikos Seimo nariui Juliui Sabatauskui, atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovei Olgai Pacevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Juliaus Sabatausko prašymą ištirti, ar Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2009 metais tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1021, pagal įsigaliojimo tvarką ir turinį (ta apimtimi, kiek, pareiškėjo teigimu, keičiami 2007 m. rugsėjo 20 d. patvirtintose Studentų priėmimo į pagrindines ir vientisąsias universitetines studijas 2009 m. sąlygose nustatyti konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašas ir konkursinio balo sudarymo principai), neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktams, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Lietuvos Respublikos Seimo narys Julius Sabatauskas patikslintu pareiškimu 2009 m. liepos 9 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1021 patvirtintas Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2009 metais tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) pagal įsigaliojimo tvarką ir pagal turinį (ta apimtimi, kiek, pareiškėjo manymu, keičiami 2007 m. rugsėjo 20 d. patvirtintose Studentų priėmimo į pagrindines ir vientisąsias universitetines studijas 2009 m. sąlygose nustatyti konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašas ir konkursinio balo sudarymo principai) neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Mokslo ir studijų įstatymas, Įstatymas) 52 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo ir saugumo principams, Lietuvos Respublikos viešojo administracinio įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktams, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ir Švietimo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktui (b. l. 52-66).

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, jog priėmimo į pagrindines ir vientisąsias studijas sąlygos, kuriose nustatomas konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašas ir konkursinio balo sudarymo principai, derinamos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka ir skelbiamos ne vėliau kaip prieš 2 metus iki priėmimo į studijas pradžios. Nuostata beveik identiškai atkartota ir 2009 m. balandžio 30 d. priimto Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus; konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

2007 m. rugsėjo 20 d. buvo patvirtintos Studentų priėmimo į pagrindines ir vientisąsias universitetines studijas 2009 m. sąlygos (toliau – ir Sąlygos). Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1021 patvirtinto Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2009 metais tvarkos aprašo priedas nustato skirtingus nei minėtose Sąlygose konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus. Pareiškėjo teigimu, stojant į kai kurias specialybes nebeliko anksčiau numatytų aukščiausią balą lemiančių baigiamųjų egzaminų, o juos pakeitė tų dalykų egzaminai, kuriems mokiniai iš viso nesirengė, kai kurių specialybių priėmimo sąlygose atsirado iki tol nebūtų mokymo dalykų, kitose – keitėsi lemiamą reikšmę turintys egzaminai. Tačiau atsižvelgiant į Įstatymo 52 straipsnio 1 dalies nuostatą, naujoji tvarka galėjo įsigalioti tik po 2 metų nuo paskelbimo, t. y. ne anksčiau nei 2011 m.

Aprašas buvo priimtas įgyvendinant Įstatymo 70 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią, jog pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas tenka stojantiems pagal jų gebėjimus, kurie nustatomi atsižvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus rezultatus bei specialiuosius gebėjimus, o geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilė sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Pagrįsdamas savo nuomonę dėl Aprašo neatitikimo Įstatymo 52 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl pareigos paskelbti konkursinio balo sudarymo principus, mažiausiąjį stojamąjį balą ir kitus kriterijus prieš dvejus metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios, pareiškėjas nurodo, jog Įstatymo normos turi būti aiškinamos sistemiškai ir atsižvelgiant į jomis siekiamą tikslą, jos negali būti prieštaringos, įstatymo normos sudaro vieningą visumą, todėl negali būti interpretuojamos atskirai, neatsižvelgiant į jų tarpusavio ryšius ir sąveiką. Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 1 dalis reglamentuoja priėmimo į aukštąją mokyklą sąlygas, pagal kurias, atsižvelgiant į viduriniojo mokslo sistemos specifiką (atskirų disciplinų mokymo lygiai (A ir B) pasirenkami prieš dvejus metus iki mokyklos baigimo), besiruošiantiems stoti į aukštąsias mokyklas nustatoma teisė iš anksto žinoti reikalingų konkursinių balų sudarymo principus, dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus. Žinodami šią informaciją, besiruošiantieji stoti į aukštąsias mokyklas gali planuoti, kur jie stos, kokius egzaminus laikys, kokias disciplinas mokysis sustiprintu lygiu ir pan. Minėta norma nustato ir pareigą aukštosioms mokykloms po 2 metų nuo sąlygų paskelbimo priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas vykdyti pagal jau paskelbtus kriterijus. Be to, minėta nuostata nustato ir pareigą valstybei užtikrinti, jog priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas aukštosios mokyklos vykdytų pagal jau paskelbtus kriterijus –  2007 m. rugsėjo 20 d. patvirtintas Sąlygas vizavo ir švietimo ir mokslo ministras, taigi valstybė (Švietimo ir mokslo ministerija) privalo užtikrinti, jog priėmimas į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas aukštosiose mokyklose 2009 metais būtų vykdomas pagal 2007 metais paskelbtus kriterijus.

Pareiškėjo nuomone, pirmenybės į valstybės finansuojamas studijų vietas eilė turi būti adekvati priimamų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas mokyklose asmenų eilei, kadangi Konstitucijos 42 straipsnio 3 dalis nustato, jog aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, o gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Konstitucinė teisė į aukštojo mokslo prieinamumą yra tiesiogiai susijusi su konstitucine piliečių teise į nemokamą mokslą gerai besimokantiems, todėl Įstatymo 52 straipsnio 1 dalies norma reguliuoja ne tik teisinius santykius, atsirandančius nustatant priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką, bet ir teisinius santykius, susijusius su pirmenybės į valstybės finansuojamas studijų vietas eile. Pažymėjo, jog gali būti tokių subjektų, kurie neturi galimybių studijuoti nepatekę į valstybės finansuojamas studijų vietas, todėl siekdami studijuoti aukštosiose mokyklose tokie asmenys planuoja, kokias disciplinas turi studijuoti sustiprintai, kokius egzaminus rinktis, kad būtų priimti į valstybės finansuojamas aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, ir negali susidaryti tokia situacija, kai asmenų, įstojusių į aukštąją mokyklą, stojimo eilė ir pirmenybės į valstybės finansuojamas studijų vietas eilė skirtųsi ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl to, kad, pavyzdžiui, nustatomas skirtingas konkursinio balo sudarymo principas. Ginčijamas Aprašas privalomas ne tik Švietimo ir mokslo ministerijai, bet ir priėmimą vykdančioms aukštosioms mokykloms, todėl aukštosios mokyklos ne kartą pareiškė, jog 2009 metais priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks pagal tą patį konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, kurie nustatyti Apraše. Taigi, vadovaujantis Įstatymo 52 straipsnio 1 dalimi, naujoji ginčijama tvarka, nustatyta Apraše, galėjo įsigalioti tik po 2 metų nuo paskelbimo, t. y. ne anksčiau nei 2011 metais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, Aprašas pagal įsigaliojimo tvarką bei turinį (ta apimtimi, kiek keičiami Sąlygose nustatyti konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašas ir konkursinio balo sudarymo principai) prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 1 daliai.

Be to, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju Aprašas prieštarauja ir konstituciniam teisinės valstybės principui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintiems viešojo administravimo principams bei Švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam veiksmingumo principui. Pareiškėjas abejones dėl ginčijamo teisės akto atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui sieja su šio akto atitiktimi šiems konstitucinį teisinės valstybės principą sudarantiems konstituciniams imperatyvams – teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, proporcingumo principams, asmens teisių apsaugos ir lygiateisiškumo užtikrinimo reikalavimui. Aprašo atitiktis teisiniam tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principui kvestionuotinas tuo aspektu, kad juo nustatytas skirtingas nei Sąlygose konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašas ir konkursinio balo sudarymo principai, ir tai galėjo turėti neigiamo poveikio visiems abiturientams bei egzaminų rezultatams, kadangi abiturientai buvo rengiami brandos egzaminams, atsižvelgiant į galiojančią egzaminų laikymo tvarką, o pakeista egzaminų tvarka neatitiko jų teisėtų lūkesčių. Minėti reikalavimai buvo pažeisti, nes pakeisti patys būtini egzaminai, jų svoris. Pakeitus konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, likus savaitei iki brandos egzaminų pradžios, buvo pažeistas ir teisinio stabilumo principas, nes teisinis reglamentavimas turi būti nukreiptas į ateitį ir iš anksto žinomas, juolab įvertinus Įstatymo 52 straipsnio 1 dalies nuostatą. Teisinis tikrumas apima reikalavimus nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami. Reikalavimas teisės normas paskelbti iš anksto nėra savitikslis – tokiu būdu sudaromos sąlygos teisinių santykių subjektams susipažinti su atitinkamu reglamentavimu ir turėti pakankamai laiko, objektyviai būtino pasirengti teisės aktų reikalavimams. Asmenys, dar 2007 metais planavę 2009 m. stoti į konkrečias specialybes aukštosiose mokyklose, 2007 m. pasirinko atitinkamą konkursui būtinų mokomųjų dalykų lygį, ir sužinoję naujosios tvarkos reikalavimus likus savaitei iki brandos egzaminų pradžios, jie neturėjo galimybės keisti dar 2007 m. pasirinktą konkursui būtinų mokomųjų dalykų mokymo lygį ir pan. Tokiu būdu buvo pažeisti abiturientų teisėti lūkesčiai.

Konstitucinio teisinės valstybės principo elementai sudaro vieningą visumą, todėl negali būti interpretuojami atskirai, neatsižvelgiant į jų tarpusavio ryšius ir sąveiką, o šiuo atveju teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo imperatyvų laikymasis turi būti vertinamas taip pat ir proporcingumo, kuris reikalauja, kad nustatytos teisinės priemonės būtų būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos nevaržytų asmenų teisių labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti, aspektu.

Taip pat, pareiškėjo nuomone, Aprašas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintiems viešojo administravimo principams – įstatymo viršenybės principui, kadangi priėmus Aprašą susiklostė ydinga situacija, kai poįstatyminiu aktu iš esmės yra paneigiama asmens teisė prieš dvejus metus žinoti, kokių egzaminų jam reikės stojant į aukštąsias mokyklas, ir proporcingumo principui. Be to, Aprašas prieštarauja Švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam veiksmingumo principui, kuriuo turi būti grindžiama švietimo sistema ir kuris reikalauja, kad švietimo sistema remtųsi veiksminga vadyba – tinkamais ir laiku priimamais sprendimais.

 

II.

 

Rengiant norminę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, gautas atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodoma, jog nesutinkama su pareiškime išdėstytais teiginiais dėl šių argumentų:

1. Priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygos ir priėmimo į aukštąsias mokyklas taisyklės yra skirtingos paskirties ir skirtingai priimami dokumentai – iki Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimo studentų priėmimas į valstybines aukštąsias mokyklas buvo vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 47 straipsniu, kuriame buvo nurodyti du studentų priėmimą į aukštąsias mokyklas nustatantys dokumentai – priėmimo sąlygos ir priėmimo taisyklės. Priėmimo į pagrindines ir vientisąsias studijas sąlygos, kuriose numatomas konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašas ir konkursinio balo sudarymo principai, buvo derinamos Šveitimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka ir skelbiamos ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki priėmimo į pagrindines ir vientisąsias studijas pradžios. Tuo tarpu priėmimo taisykles pagal Aukštojo mokslo įstatymo 47 straipsnį nustatė valstybinė aukštoji mokykla – jose skelbiama išsami studentų priėmimo informacija ir jos nustatomos bei skelbiamos kasmet. 2008 m. birželio 27 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 22, 23, 25, 47, 56, 58, 59, 60, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, priėmimo taisyklės nebederinamos su Švietimo ir mokslo ministerija, tad 2009 metų priėmimo taisyklių aukštosios mokyklos nebederino su švietimo ir mokslo ministerija. Pagal studentų priėmimo į pagrindines ir vientisąsias universitetines studijas 2009 metais sąlygų, patvirtintų 2007 m. rugsėjo 20 d., 3.3 punktą konkursinių mokomųjų dalykų metinių ir brandos egzaminų pažymių bei specialiųjų gebėjimų egzaminų (testų) pažymių svorį formuojant konkursinį balą priėmimo taisyklėse nustato aukštoji mokykla, vadovaudamasi bendra visoms valstybinėms aukštosioms mokykloms svertinių koeficientų formavimo skale.

2. Aprašo 1 ir 2 prieduose patvirtinti dalykai sutampa su prieš dvejus metus suderintose Studentų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas 2009 metais sąlygose nurodytais dalykais, o ketvirtame priede nurodyti pažymių perskaičiavimo principai sutampa su 2009 m. studentų priėmimo sąlygose nurodytais konkursinių mokomųjų dalykų pažymių perskaičiavimo principais. Be to, Studentų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas sąlygose ne prioriteto tvarka nurodomi konkursiniai dalykai, neišskiriant, ar reikalingas brandos egzamino, ar metinis pažymys, o kiekviena aukštoji mokykla konkrečius konkursinio balo formavimo principus nustato kasmet tvirtinamose studentų priėmimo taisyklėse. Taigi argumentai, jog pasikeitė kai kurių studijų krypčių konkursiniai dalykai, nėra pagrįsti.

3. 2009 m. gegužės 12 d. įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymui, pagal šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalį Švietimo ir mokslo ministerija įpareigota nustatyti geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę. Valstybės finansuojamos studijų vietos pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas aukštosioms mokykloms tenka pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių stojančiųjų pasirinkimą, t. y. pagal Mokslo ir studijų įstatymą Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2009 metais tvarkos aprašas nustato, kaip bus paskirstytas valstybės finansavimas studijoms, ir nereguliuoja priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkos, kurias pagal kitus Įstatymo straipsnius nustato aukštosios mokyklos. Be to, Mokslo ir studijų įstatymas nenustato, kad valstybės finansavimo paskirstymo tvarka turėtų atitikti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkas, tačiau dėl įstatymo leidėjo pasirinktų valstybės finansavimo studijoms paskirstymo principų ir sistemos dalyvių patogumui, Aprašo 1 ir 2 prieduose patvirtinti priedai sutampa su prieš dvejus metus suderintose studentų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas 2009 metais sąlygose nurodytais dalykais. Taip pat ir galiojant ankstesniems studijas reglamentuojantiems įstatymams, valstybės finansuojamų vietų paskirstymas vykdavo tais pačiais metais, kaip ir priėmimas, o finansuojamų vietų paskirstymas ir priėmimo sąlygų stojantiesiems nustatymas buvo du atskiri procesai. Kitaip nei ankstesni įstatymai, Mokslo ir studijų įstatymas suteikia daugiau galių stojantiesiems, nes nuo jų pasirinkimų ir rezultatų labiau priklauso, kaip pasiskirstys valstybės finansavimas studijoms.

4. Aprašas buvo patvirtintas švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1021, įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 1 dalį, įsakymas buvo paskelbtas viešai (leidinyje „Valstybės žinios“), jo projektas paskelbtas Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje – tokiu būdu Švietimo ir mokslo ministerija kaip viešojo administravimo subjektas neviršijo įstatymais suteiktų įgaliojimų, o teisės aktas yra oficialiai paskelbtas, viešas ir prieinamas, suderintas su kitais teisės aktais. Be to, šio teisės akto priėmimas yra būtinas, nes priešingu atveju nebūtų įgyvendintos Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Aprašas pažeidžia su teisinės valstybės principu susijusius teisinio aiškumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, yra visiškai nepagrįstas.

5. Dėl Aprašo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintiems įstatymo viršenybės ir proporcingumo principams atsakovas pažymėjo, jog Aprašo teisinis pagrindas nustatytas Mokslo ir studijų įstatyme, jo turinys bei įsigaliojimo tvarka neprieštarauja įstatymams, be to, Aprašo turinys atitinka jo paskirtį, būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Taip pat, atsakovo nuomone, Aprašas nei pagal turinį, nei pagal įsigaliojimo tvarką neprieštarauja Švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

 

III.

 

2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sustabdęs administracinę bylą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. įstatymas Nr. XI-242) 70 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai ir 41 straipsnio 3 daliai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažino, kad Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje Švietimo ir mokslo ministerijai nenustatytas išankstinio paskelbimo geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos terminas, kuris būtų pakankamas konstitucinei teisei į nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose veiksmingai įgyvendinti, taip pat tiek, kiek joje nenustatyta Švietimo ir mokslo ministerijos bei aukštųjų mokyklų pareiga derinti priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas sąlygas, prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, 41 straipsnio 3 dalies nuostatai „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Julius Sabatauskas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1021 patvirtintas Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2009 metais tvarkos aprašas pagal įsigaliojimo tvarką ir turinį ta apimtimi, kiek, pasak pareiškėjo, keičiami 2007 m. rugsėjo 20 d. patvirtintose Studentų priėmimo į pagrindines ir vientisąsias universitetines studijas 2009 metais sąlygose nustatyti konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašas ir konkursinio balo sudarymo principai, neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktams bei Švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

Pagal Aprašo 1 punktą Aprašas nustato asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą ir 2009 metais stojančių į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas bei siekiančių, kad jų studijų kaina būtų apmokama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, atrankos kriterijus ir šių asmenų eilės sudarymo principus.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamas Aprašas buvo priimtas įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas tenka stojantiesiems pagal jų gebėjimus, nustatomus atsižvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus rezultatus bei specialiuosius gebėjimus; geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilė sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo paskirtis bei esmė tampa aiški tik minėtą nuostatą vertinant sistemiškai su kitomis šio Įstatymo normomis, inter alia Įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad valstybės finansuojamos studijų vietos pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas aukštosioms mokykloms tenka pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių stojančiųjų pasirinkimą tarp aukštųjų mokyklų, neviršijant valstybės finansavimo, nustatyto kiekvienai studijų sričiai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis darytina išvada, jog būtent geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo principai bei kriterijai, jų pagrindu sudaryta geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilė ir – atitinkamai – šioje eilėje geriausiai (geriau) įvertintų stojančiųjų pasirinkimas lemia, kaip bus paskirstomas valstybės finansavimas tarp aukštųjų mokyklų pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas.

Su Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu yra susijusi šio įstatymo 52 straipsnio „Priėmimas į aukštąją mokyklą“ 1 dalis, kuriai, pareiškėjo nuomone, prieštarauja ginčijamas Aprašas. Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 1 dalis nustato, kad į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus; konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 1 dalį aukštosios mokyklos, bendradarbiaudamos tarpusavyje, gali nustatyti bendrą priėmimo į studijas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas tvarką. Taip pat pažymėtina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 1 dalį priėmimo į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir  vientisųjų studijų programas sąlygos, inter alia kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama priimant į šias studijas, stojantiesiems turi būti žinomos iš anksto – ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

Dėl Mokslo ir studijų įstatymo 70  straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo inter alia šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime yra padaręs tokias išvadas:

– jame yra nustatyti pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama sudarant geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę priimant į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas; šių kriterijų reikšmę (svertinę vertę) nustatyti įgaliota Švietimo ir mokslo ministerija; šie kriterijai iš dalies skiriasi nuo nustatytųjų Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje, kurioje reguliuojamas priėmimas į visas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų aukštosiose mokyklose vietas;

– jis sudaro teisines prielaidas susiklostyti tokiai situacijai, kai aukštosios mokyklos, pagal Mokslo ir  studijų įstatymo 52 straipsnio 1 dalį nustatydamos priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, inter alia į valstybės finansuojamas studijų vietas, sąlygas, iš anksto paskelbs apie vienokius priėmimo į šias studijas kriterijus, nebūtinai sutampančius su Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais, ir jų reikšmę (svertinę vertę), o Švietimo ir mokslo ministerija vėliau nustatys kitokią geriausiai vidurinio  ugdymo programą baigusiųjų eilės priimant į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas sudarymo tvarką, inter alia kitokią tų pačių kriterijų reikšmę (svertinę vertę);

– Švietimo ir mokslo ministerija turi įgaliojimus nustatyti ne rekomenduotiną, o privalomą visoms aukštosioms mokykloms geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės, lemiančios priėmimą į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, sudarymo tvarką; todėl tokiu atveju, jei aukštosios mokyklos nustatyti  priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas kriterijai skirtųsi nuo nustatytųjų Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje arba Švietimo ir mokslo ministerija nustatytų kitokią geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės priimant į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas sudarymo tvarkos tų pačių kriterijų reikšmę (svertinę vertę), priimant į valstybės finansuojamas studijų vietas turėtų būti vadovaujamasi Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatytais kriterijais ir Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta jų reikšme (svertine verte);

– jis sudaro teisines prielaidas inter alia susiklostyti tokiai situacijai, kad pagal aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus geriausiais rezultatais į studijas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas įstoję asmenys nepatektų į  valstybės  finansuojamas šių studijų vietas, nes geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilė priimant į šias vietas būtų sudaryta  remiantis kitokiais kriterijais ir kitokia jų reikšme (svertine verte) pagrįsta Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka;

– nesant jokio Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, kada turi būti paskelbta geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės priimant į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas sudarymo tvarka, yra sudaromos teisinės prielaidos susiklostyti situacijai, kai nėra iš anksto žinomos ir aiškios stojimo sąlygos į šias vietas aukštosiose mokyklose, taip pat tokiai situacijai, kai iš anksto (ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios) paskelbti aukštųjų mokyklų nustatyti priėmimo į studijas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas sąlygos skiriasi nuo vėliau paskelbtų Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytų stojimo į tokias valstybės finansuojamas studijas sąlygų;

– ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios nustatydamos priėmimo į studijas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas kriterijus aukštosios mokyklos negali numatyti, kaip jie bus derinami su Švietimo ir  mokslo ministerijos atitinkamiems mokslo metams nustatytais geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo kriterijais ir jų reikšme (svertine verte); todėl iš anksto nustatydamos priėmimo į studijas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas kriterijus aukštosios mokyklos negali pagrįstai tikėtis, kad galės pretenduoti į atitinkantį jų galimybes valstybės finansuojamų studijų pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas vietų skaičių.

Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu yra sudarytos teisinės prielaidos Švietimo ir mokslo ministerijai nustatyti tokias stojimo į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų  studijų  programas aukštosiose mokyklose sąlygas, kurios nėra iš anksto žinomos ir aiškios, taip pat tokias sąlygas, kurios skirtųsi nuo iš anksto (Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu – ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios) paskelbtų aukštųjų mokyklų nustatytų priėmimo į studijas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas sąlygų; taigi sudarytos teisinės prielaidos susiklostyti ir tokioms situacijoms, kai Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytas pirmenybės į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas ir aukštųjų mokyklų nustatytas priėmimo į studijas teisinis reguliavimas nėra tarpusavyje suderintas, nors jo reguliavimo dalykas, kiek jis yra susijęs su priėmimu į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, sutampa.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio  3 dalis nustato, kad aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 20 d. nutarime aiškindamas šią nuostatą yra nurodęs, jog valstybė pagal Konstituciją, inter alia jos 41 straipsnio 3 dalį, turi prisiimti įsipareigojimus finansuoti tam tikro kiekio specialistų rengimą; tokie įsipareigojimai – žinoma, jie turi būti iš anksto paskelbti, –  atitinka visuomenės ir valstybės poreikį turėti aukštąjį išsilavinimą įgijusių tam tikrų sričių (krypčių) specialistų, taip pat visuomenės ir valstybės galimybes finansuoti jų parengimą. Taip pat pažymėjo, jog ši konstitucinė žmogaus teisė yra svarbi įvairių jo teisių bei teisėtų interesų įgyvendinimo sąlyga ir suponuoja valstybės pareigą sudaryti prielaidas įgyvendinti šią teisę (Konstitucinio teismo 2002 m. sausio 14 d., 2007 m. birželio 7 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). 2002 m. sausio 14 d. nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, jog konstitucinė nuostata, kad nemokamas mokslas valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas gerai besimokantiems piliečiams reiškia, jog gerai besimokantis pilietis turi teisę į tai, kad jo mokslą valstybinėje aukštojoje mokykloje finansuotų valstybė; pagal Konstituciją tai daroma valstybės biudžeto lėšomis; todėl kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, nustatytini įstatymu.

Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalis nustato, jog aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad tradiciškai aukštosios mokyklos autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, taip pat kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Taigi pagal Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalį aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija, kuri inter alia apima teisę savarankiškai nustatyti studentų priėmimo tvarką.

Konstitucinis Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime pažymėjo, kad Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos teisinės prielaidos Švietimo ir mokslo ministerijai nustatyti tokias stojimo į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas aukštosiose mokyklose sąlygas, kurios nebūtų iš anksto žinomos ir aiškios ir kurios skirtųsi nuo iš anksto paskelbtų aukštųjų mokyklų nustatytų priėmimo į studijas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas sąlygų, neatitinka iš Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalies, 41 straipsnio 3 dalies nuostatos „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų, taigi Konstitucinis Teismas minėtu nutarimu pripažino, kad Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje Švietimo ir mokslo ministerijai nenustatytas išankstinio paskelbimo geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos terminas, kuris būtų pakankamas konstitucinei teisei į nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose veiksmingai įgyvendinti, taip pat tiek, kiek joje nenustatyta Švietimo ir mokslo ministerijos bei aukštųjų mokyklų pareiga derinti priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas sąlygas, prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, 41 straipsnio 3 dalies nuostatai „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai reiškia, kad Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nurodyta apimtimi, pagal kurią Švietimo ir mokslo ministerija nustato geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarką, buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.

Pareiškėjo argumentai dėl ginčijamo akto yra susiję su jo paskelbimo tvarka (terminu) bei turiniu. Ginčijamas Aprašas buvo patvirtintas įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Švietimo ir mokslo ministerijai nenustatytas išankstinio paskelbimo geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos terminas, kuris būtų pakankamas konstitucinei teisei į nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose veiksmingai įgyvendinti, ir kurioje nenustatyta Švietimo ir mokslo ministerijos bei aukštųjų mokyklų pareiga derinti priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas sąlygas.

Todėl išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčijamas Aprašas buvo priimtas įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią tokią geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos nustatymo tvarką, kuri, kaip minėta, pagal jai taikomus priėmimo ir paskelbimo reikalavimus buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, sprendžia, kad ir ginčijamas Aprašas prieštarauja Konstitucijai, t. y. prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, 41 straipsnio 3 dalies nuostatai „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“ ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai keliamas klausimas dėl norminio administracinio akto atitikties keliems aukštesnės teisinės galios teisės aktams (jų dalims) ar kelioms to paties teisės akto nuostatoms, norminio administracinio akto teisėtumo bylą nagrinėjantis administracinis teismas, konstatavęs norminio administracinio akto prieštaravimą vienai aukštesnės galios teisės akto nuostatai, nebeprivalo tirti norminio administracinio akto teisėtumo kitų aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatų atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai bylose Nr. I1-4/2005, Nr. I1-2/2006, Nr. I444-6/2009, Nr. I-575-3/2011). Taigi konstatavus Aprašo prieštaravimą Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, 41 straipsnio 3 dalies nuostatai „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“ ir konstituciniam teisinės valstybės principui, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra būtina tirti ginčijamo akto atitiktį kitoms pareiškėjo prašyme nurodytoms įstatymų nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, išplėstinė teisėjų kolegija nepasisakys dėl ginčijamo akto atitikties Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 1 daliai, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktams bei Švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1021 patvirtintas Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2009 metais tvarkos aprašas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, 41 straipsnio 3 dalies nuostatai „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“ ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Sprendimas neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas leidinyje „Valstybės žinios“.

 

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė

 

_________________