LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTAS
Į S A K Y M A S
DĖL HIDROBIONTAMS PADARYTOS ŽALOS SKAIČIAVIMO
1993 m. vasario 11 d. Nr. 10
Vilnius
Siekiant nustatyti hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo tvarką, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 13 straipsniu,
PATVIRTINTA
Aplinkos apsaugos departamento
įsakymu Nr. 10 1993 02 11
Hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodika
I. Bendroji dalis
Hidrobiontams padarytos žalos apskaičiavimo metodika parengta vykdant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento įstatymo 9 straipsnio 6 punktą.
Metodika taikoma Lietuvos vandens telkiniams, kurie yra arba gali būti naudojami versliniam arba mėgėjiškam žuvų bei kitų vandens gyvūnų gaudymui ir augalų rinkimui arba turi reikšmės žuvų atsargų reprodukcijai, padarytai žalai skaičiuoti.
Vandens gyvūnai ir augalai šioje metodikoje toliau vadinami „hidrobiontais“.
Žala hidrobiontų ištekliams padaroma:
2. Kai kitaip pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, žvejybos taisykles, kitus hidrobiontų išteklių naudojimą bei apsaugą reguliuojančius norminius aktus, žūsta arba neteisėtai išgaudomos žuvys, jūros žinduoliai, vandens bestuburiai, renkami vandens augalai arba dėl gyvenimo ir veisimosi sąlygų pablogėjimo mažėja jų ištekliai.
3. Kai vandens telkiniuose vykdomi hidrotechninės statybos, gilinimo darbai bei kita mechaninė veikla.
Ši metodika netaikoma tais atvejais, kai piliečiams išgaudžius arba sunaikinus hidrobiontus, žala apskaičiuojama pagal Aplinkos apsaugos departamento patvirtintas taksas.
Žala gali pasireikšti:
- suaugusių žuvų, jų jauniklių, lervų ir ikrų, kitų vandens gyvūnų žuvimu, vandens augalų sunaikinimu;
- žuvienos kokybės pablogėjimu (pakinta mėsos skonis, spalva, kvapas);
- žuvų ikrų, lervų ar jauniklių vystymosi sutrikimu;
- žuvų reprodukcijos sutrikimu;
- suaugusių žuvų, jų jauniklių ar lervų natūralių migracijų sutrikimu;
- žuvų pašarinės bazės sumažėjimu arba sunaikinimu.
Taikant šią metodiką, vandens telkinyje pastebėtos gyvos, bet pažeistos, nejudrios, nusilpusios ar kitokios nenormalios būsenos žuvys, o taip pat pažeistos jų lervos bei ikrai, priskiriami prie žuvusių.
Apskaičiuoti visą hidrobiontams padarytų nuostolių dydį daugeliu atveju neįmanoma, nes sunku apskaičiuoti antrines pasekmes, pasireiškiančias ilgą laiką. Žuvys ir jų pašariniai organizmai sudaro vieningą savireguliuojančią sistemą, kuri sugeba egzistuoti ir produkuoti neribotą laiką, tai labai svarbu tiek biologiniu, tiek ir ekonominiu požiūriu. Sutrikdžius šią sistemą, antriniai nuostoliai gali žymiai viršyti tiesioginius. Žalos dydis priklauso nuo hidrobiontus veikiančių faktorių savybių bei jų skaičiaus. Nežiūrint to, skaičiuojant hidrobiontams padarytą žalą, atskiroms atvejų grupėms galima taikyti bendrus metodus, prisilaikyti jei ne tos pačios, tai bent panašios darbų sekos.
Metodika paruošta apskaičiuoti tai nuostolių daliai, kurią įmanoma nustatyti kiekybiškai.
Žalos skaičiavimui naudojami 1 priede pateikiami žuvų ir vėžių biologiniai rodikliai (vidutinis vislumas, vidutinis verslinis svoris, vidutinis nerštų skaičius žuvų rūšių gyvenime, verslinė žuvų išeiga iš ikrų) ir Aplinkos apsaugos departamento nustatytų žuvų vertės tarifų.
Žuvusioms arba pažeistoms žuvims, kitiems vandens gyvūnams apskaičiuoti pradiniais duomenimis gali būti aktai, pranešimai, ataskaitos, fotonuotraukos ir kiti dokumentai, surašyti asmenų – tiesioginių įvykio liudininkų, tiesioginiai apskaičiavimai bei matavimai, kontrolinių gaudymų duomenys, oficialūs duomenys apie vandens telkinio produktyvumą, verslinės žvejybos apimtį ir sužvejojimo koeficientą, lyginant su telkinio žuvų atsargomis, bei kiti telkinio žuvų išteklių būklę apibūdinantys duomenys.
Žalos, padarytos hidrobiontams, atlyginimui pretenzijos ieškiniui teikiamos juridiniams bei fiziniams asmenims, pažeidusiems Aplinkos apsaugos įstatymus bei norminius aktus. Jeigu juridiniai ir fiziniai asmenys nustatytu laiku neatlygina padarytų nuostolių, jie išieškomi įstatymų numatyta tvarka. Pretenzijas ir ieškinius teikia Aplinkos apsaugos departamento Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūra, kitos įgaliotos tarnybos.
Jeigu hidrobiontų išteklių sumažėjimas dėl nepalankių sąlygų veikimo pasireiškia laikotarpyje iki 5 metų, žala skaičiuojama padauginus apskaičiuotus nuostolius iš metų, per kuriuos jis pasireiškė, skaičiaus. Ištekliams sumažėjus ilgesniam laikui jie atstatomi kapitalinėmis priemonėmis. Šiuo atveju bendri nuostoliai nustatomi sumuojant nuostolius iki kompensacinių objektų darbo pradžios ir išlaidos reikalingos kompensacinių objektų statybai ir eksploatacijai.
II. Žalos, padarytos hidrobiontams užteršus vandens telkinius kenksmingomis medžiagomis bei kitais teršalais, skaičiavimas
Žala hidrobiontams padaroma dėl vienkartinio vandens telkinio užteršimo dideliu kiekiu arba didelės koncentracijos nuodingomis medžiagomis, kurios veikia trumpą laiką ir dėl sistemingo teršalų išmetimo nedideliais kiekiais, bet pakankamai ilgą laiką. Žala skaičiuojama, kai užfiksuotas hidrobiontų žuvimas arba žymus medžiagų, kurių koncentracija vandenyje ribojama galiojančiais normatyvais bei standartais, kiekio padidėjimas.
Žalos, padarytos dėl vandens telkinių taršos, skaičiavimas atliekamas tokia tvarka:
1. Surašomas užterštos akvatorijos apžiūros aktas. Akte nurodoma telkinio pavadinimas, tikslūs užterštos akvatorijos kontūrai ir jos plotas. Jei užteršta upė, nurodomas užterštos vietos ilgis ir plotis. Pagal aprašytus akvatorijos kontūrus jos plotą patikslina rajono žemėtvarkos tarnyba. Akte fiksuojama, kaip teršalai paveikė žuvų žiemojimo, maitinimosi ir neršto vietas.
2. Aprašomas akvatorijos užteršimo pobūdis. Paimami tyrimui vandens pavyzdžiai. Vandens pavyzdžių paėmimą atlieka Aplinkos apsaugos departamento Centrinės tyrimo laboratorijos padaliniai arba kitos organizacijos. Nesant galimybės jos iškviesti arba esant būtinumui nedelsiant paimti vandens pavyzdžius, tai gali padaryti aplinkos apsaugos inspektoriai, vadovaudamiesi pavyzdžių ėmimo metodiniais nurodymais. Upėje vandens pavyzdžiai imami aukščiau ir žemiau teršalų šaltinio keliose vietose, kur pastebimas teršalų neigiamas poveikis hidrobiontams.
Pavyzdžių paėmimo vietos aprašomos vandens paėmimo tyrimams akte.
3. Nustatomas žuvusių ir pakeitusių natūralias savybes žuvų, jų jauniklių, lervų, ikrų ir mitybinių organizmų bei kitų vandens gyvūnų skaičius ir svoris tūrio arba ploto vienete.
Žuvų jaunikliai laikomi subrendusia žuvimi. Žuvus žuvų lervoms ir ikrams, suaugusių žuvų skaičius gaunamas dauginant lervų ar ikrų skaičių iš verslinės išeigos koeficiento. Neturint kitų duomenų, lervoms taikomas toks pat išeigos koeficientas kaip ir ikrams.
Bendras kiekvienos rūšies žuvų svoris nustatomas pagal vidutinį skaičiuotų tos rūšies žuvų svorį, o nesant galimybės jo nustatyti – pagal biologiniuose rodikliuose patvirtintą vidutinį svorį. 1 priedas.
Nesant galimybės suskaičiuoti visus žuvusius hidrobiontus, jie skaičiuojami tipiškuose bareliuose. Bareliai renkami taip, kad atspindėtų vidutinę padėtį visoje akvatorijoje, kurioje rasti žuvę hidrobiontai. Žuvę hidrobiontai turi būti skaičiuojami ne mažiau kaip trijuose bareliuose, kurių plotas (ilgis) turi sudaryti ne mažiau 10 proc. akvatorijos, kurioje jie aptikti. Skaičiavimo duomenys surašomi į „Žuvusių žuvų bei kitų hidrobiontų skaičiavimo aktą“ (2 priedas). Bendras žuvusių hidrobiontų skaičius nustatomas jų vidutinį skaičių barelių ploto (ilgio) vienete dauginant iš viso akvatorijos, kurioje nustatytas jų žuvimas, ploto (ilgio). Tais atvejais, jei padėtis bareliuose neatspindi vidutinės padėties visoje akvatorijoje, kurioje nustatytas hidrobiontų žuvimas, žalą galima skaičiuoti tik pagal faktiškai bareliuose suskaičiuotų žuvusių gyvūnų skaičių.
4. Tiesioginiai nuostoliai dėl hidrobiontų, jų bei ikrų žuvimo skaičiuojami pagal formulę (1).
n1 *p* k1 n2 *p* k2
N1 = Z(n*p+ ________ + __________) (1)
100 100
kur: N1 – tiesioginiai nuostoliai;
Z – vieno kg hidrobiontų vertės tarifas;
n – žuvusių suaugusių individų skaičius (vnt);
n1 – žuvusių lervų skaičius (vnt);
n2 – žuvusių ikrų skaičius (vnt);
k1 – verslinės išeigos iš lervų koeficientas (proc.);
k2 – verslinės išeigos iš ikrų koeficientas (proc);
p – vidutinis verslinio dydžio individo svoris (kg); Šioje metodikoje k1 =x k2, jeigu k1 nežinomas.
5. Reprodukciniai nuostoliai dėl palikuonių praradimo žuvus reproduktoriams, skaičiuojami pagal formulę (2).
n *Q*k2*r*c*p
N2 = Z* ______________ (2)
10000
kur: N2 – reprodukciniai nuostoliai;
Z – vieno kg hidrobiontų vertės tarifas;
n – žuvusių suaugusių individų skaičius (vnt);
Q – vidutinis vislumas, ikrelių skaičius (vnt);
k2 – verslinės išeigos koeficientas iš ikrų (proc);
r – patelių dalis bandoje (proc);
c – nerštų skaičius:
Tiesioginiai ir reprodukciniai nuostoliai skaičiuojami ir pateikiami lentelės forma (6 priedas), kurią pasirašo nuostolius skaičiavęs darbuotojas ir patvirtina Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūros vadovas. Ši medžiaga yra pagrindu teikiant atsakovams pretenzijas žuvininkystei padarytai žalai atlyginti.
6. Nuostoliai dėl žuvies produkcijos kokybės pablogėjimo užteršus vandens telkinį skaičiuojami pagal formulę (3):
N = B*S* (Z-Z1), (3)
kur N – nuostolių dydis;
B – akvatorijos, kurioje pablogėjo žuvų kokybė, produktyvumas (kg/ha);
S – akvatorijos plotas (ha);
Z – pradinė žuvies produkcijos vertė;
Z1 – žuvies produkcijos vertė pablogėjus jų kokybei;
Išvadą apie žuvų kokybės pablogėjimo laipsnį pateikia higienos tarnybos. Jeigu šių tarnybų duomenimis žuvys netinkamos nei maistui, nei techninėms reikmėms, jos priskiriamos prie žuvusių ir pagal (1) formulę apskaičiuojami tiesioginiai nuostoliai. Atvejais, kai mokslinės organizacijos konstatuoja žuvies kokybės pablogėjimo sukeliamus žuvų reprodukcinius sutrikimus, skaičiuojami jų reprodukciniai nuostoliai, formulė (2).
7. Nuostoliai dėl žuvų svorio sumažėjimo žuvus jų pašariniams organizmams skaičiuojami pagal formules:
7.1. Zooplanktonui:
P 1 K3
N = nv * V ___ * ___ * _______ * Z * 10 -3 (4)
B K2. 100
kur: N – žalos dydis žuvus pašariniam zooplanktonui;
nv – vidutinė zooplanktono koncentracija (g/m3)
V – vandens telkinio ar jo dalies, kurioje žuvo zooplanktonas, tūris (m3);
P – koeficientas pašarinių organizmų biomasei;
- perskaičiuoti į jų produkciją
B (P – produkcija, B – biomasė);
K2 – pašarinis koeficientas pašariniams organizmams perskaičiuoti į žuvų produkciją;
K3 – žuvų pašarinės bazės panaudojimo koeficientas (proc);
Z – žuvų produkcijos 1 kg vertės tarifas;
10 -3 – daugiklis gramų perskaičiavimui į kg;
7.2. Zoobentosui:
P 1 K3
N = ns * S * ___ * ___ * ______ * Z * 10-3 (5)
B K2 100
kur: ns – vidutinė zoobentoso koncentracija (g/m2)
S – akvatorijos, kurioje žuvo zoobentosas, plotas (m2);
7.3. Tais atvejais, kai žinoma pašarinių organizmų piniginė vertė, žalą galima suskaičiuoti tiesiogiai, pagal formules:
Zooplanktonui
N = Zp * nv * V * 10-3 (6)
kur: N – žalos dydis;
Zp – pašarinių organizmų 1 kg vertės tarifas
nv – zooplanktono koncentracija (g/m3);
V – vandens masės, kuriame žuvo zooplanktonas, tūris (m3);
10 -3 – daugiklis gramų perskaičiavimui į kg;
Zoobentosui
N = Zp * ns * S * 10 -3 (7)
kur: ns – zoobentoso koncentracija (g/m2);
S – akvatorijos, kurioje žuvo zoobentosas, plotas (m2);
8. Sunaikinus nerštavietes ir ganyklinius plotus, žala apskaičiuojama pagal šios metodikos IV dalies 5 punkto formules, žuvisauginių priemonių efektyvumo koeficientą K (0) prilyginus nuliui.
Bendri hidrobiontams padaryti nuostoliai nustatomi susumavus visus apskaičiuotus nuostolius. Tais atvejais, kai nėra tiesioginių duomenų apie žuvusių hidrobiontų skaičių bei šios dalies 6-8 punktuose nurodytais atvejais, svarbu žinoti vandens telkinio produktyvumą žuvų bei jų pašarinių organizmų atžvilgiu. Jį galima nustatyti iš kontrolinių gaudymų rezultatų, verslinės žvejybos apimčių, mokslinių organizacijų tyrimų duomenų arba apskaičiuoti pagal mokslinių organizacijų parengtas metodikas. Neturint apie telkinį duomenų, jo produktyvumas apskaičiuojamas pagal telkinį-analogą. Atskirų vandens telkinių tipų produktyvumo normatyvai, naudotini žalos skaičiavimui nesant tiesioginių duomenų, pateikiami 4 lentelėje.
Apskaičiavus tą nuostolių dalį, kuri išreiškiama pinigais, išvardijami kiti neigiami reiškiniai, neįtraukti į apskaičiavimus. Pavyzdžiui, intensyvus likusių nerštaviečių uždumblėjimas ir su tuo susijęs ikrų sunaikinimas, žuvų maisto atsargų neišnaudojimas praradus vandens telkiniui reikšmę žuvininkystei, padidėjusi grėsmė kilti opizootijai ir kt.
III. Žalos dėl žuvisaugos norminių aktų pažeidimo skaičiavimas
Pagal šią metodikos dalį skaičiuojama žala, padaryta pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, verslinės žvejybos taisykles, kitus hidrobiontų išteklių naudojimą bei apsaugą reguliuojančius norminius aktus, išskyrus vandens telkinių užteršimo atvejus, kai žala skaičiuojama pagal šios metodikos II dalį.
Žala, pažeidus žuvisaugos norminius aktus, pasireiškia:
1) Žuvų (verslinio dydžio, jauniklių, lervų ir ikrų), jūros žinduolių, vandens bestuburių ir augalų žuvimu arba neteisėtu jų išgaudymu (rinkimu);
1. Tiesioginiai nuostoliai sunaikinus arba neteisėtai išgaudžius hidrobiontus, skaičiuojami taip:
1.1. Žuvims bei kitiems hidrobiontams (išskyrus jūros žinduolius, zoobentosą ir zooplanktoną, bei vandens augalus) skaičiuojami pagal šios metodikos (1) formulę.
1.2. Jūros žinduoliams, pagal formulę
N1 = Z * n (8)
kur: N1 – bendra sunaikinta jūros žinduolių vertė;
z – produkcijos iš vieno vidutinio dydžio suaugusio žvėries vertės tarifas;
n – žvėrių skaičius.
1.3. Vandens augalams, pagal formulę
N1 = Z * p (9)
kur: N1 – bendra sunaikintų vandens augalų vertė;
Z – vieno kg augalų vertės tarifas;
p – augalų svoris (kg).
2. Reprodukciniai nuostoliai dėl palikuonių.
2.1. Žuvims bei kitiems vandens gyvūnams (išskyrus jūros žinduolius) skaičiuojami pagal šios metodikos (2) formulę;
2.2. Jūros žinduoliams, pagal formulę
N2 = n * Q * c * Z (10)
kur: N2 – reprodukciniai nuostoliai,
n – žuvusių patelių skaičius (vnt);
Q – vidutinis patelių vislumas (vnt);
c – vadų skaičius (kartais);
Z – produkcijos iš vieno vidutinio dydžio suaugusio žvėries vertės tarifas;
Bendra žala dėl hidrobiontų sunaikinimo arba neteisėto išgaudymo gaunama susumavus tiesioginius ir reprodukcinius nuostolius. Nuostoliai skaičiuojami ir pateikiami lentelės forma (priedas). Žuvų ir jūros žinduolių jaunikliai šioje dalyje priskiriami prie suaugusių individų. Nesant galimybių suskaičiuoti visus žuvusius individus, galima naudotis II dalyje aprašyta skaičiavimo metodika pagal tipiškus barelius užpildant aktą (2 priedas). Nesant tiesioginių duomenų, žuvusių individų skaičių galima apskaičiuoti pagal vandens telkinio arba telkinio- analogo produktyvumą. Pradinių duomenų surinkimui galima panaudoti važtaraščius, laimikio patikrinimo aktus, žvejybos žurnalus, administracinės teisės pažeidimo protokolus bei nutarimus, kitą, kiekybinius rodiklius fiksuojančią, medžiagą.
3. Nuostoliai dėl hidrobiontų išteklių sumažėjimo, pablogėjus jų gyvenimo ir veisimosi sąlygoms, skaičiuojama taip:
3.1. Žuvims bei kitiems hidrobiontams (išskyrus jūros žinduolius), pagal formulę
N3 = S * (B – B1) * Z (11)
kur: N3 – nuostoliai dėl gyvenimo ir veisimosi sąlygų pablogėjimo;
S – plotas, kuriame pasireiškia nepalankios sąlygos (ha);
B – ploto produktyvumas iki nepalankių sąlygų veikimo pradžios, (kg/ha);
B1 – ploto produktyvumas paveikus nepalankiomis sąlygomis (kg/ha);
Z – produkcijos kg vertės tarifas;
Jeigu plotas turi verslinę reikšmę, produktyvumas nustatomas padalijus išgaudomų hidrobiontų kiekį iš ploto dydžio. Jeigu plotas verslinės reikšmės neturi, tačiau jame yra nerštavietės, jo produktyvumas skaičiuojamas pagal reprodukcinę reikšmę. Jeigu duomenų apie ploto produktyvumą arba jo reprodukcinę reikšmę nėra, jo produktyvumą galima apskaičiuoti naudojant mokslinių organizacijų metodikas; telkinio-analogo arba 4 priede pateiktą normatyvinį produktyvumą.
Kai plotas turi verslinę ir reprodukcinę reikšmę, jo produktyvumas nustatomas susumavus abu faktorius.
3.2. Jūros žinduoliams, pagal formulę
Z * Q * C * (n1 – n2)r
N3 = Z * (n1 – n2) + _____________________ (12)
100
kur: N3 – nuostoliai dėl sąlygų pablogėjimo (tai):
Z – produkcijos vertės tarifas (iš 1 vidutinio verslinio dydžio individo);
n1 – individų skaičius, prieš veikiant nepalankiomis sąlygomis (vnt);
n2 – individų skaičius, po nepalankių sąlygų – veikimo (vnt);
Q – vidutinis patelės vislumas (jauniklių vaikų vnt);
c – vadų skaičius (kartais);
r – patelių dalis bandoje (proc.).
IV. Žalos, dėl hidrotechninės statybos ir kitokios mechaninės veiklos, skaičiavimas
Hidrotechninių objektų statyba, rekonstrukcija ir eksploatacija bei kitų darbų atlikimas žuvininkystės vandens telkinių akvatorijose dažnai daro neigiamą poveikį žuvims, jų jaunikliams, lervoms bei ikrams. Nuo antropogeninio poveikio kenčia žuvų pašarinė bazė. Kartais šis poveikis žuvų ištekliams ir jų pašarinei bazei būna labai didelis ir neišvengiamas. Visais atvejais žuvininkystei daromą žalą reikia skaičiuoti ir ją kompensuoti. Geriausiai kai kompensacija arba žuvisauginės priemonės numatomos hidrotechninio objekto projektavimo stadijoje.
Ši metodikos dalis skiriama skaičiuoti žalai, kuri neišvengiamai padaroma statant, rekonstruojant arba eksploatuojant įvairius hidrotechninius objektus žuvų maitinimosi, neršto ar žiemojimo vietose.
Žalos dėl hidrotechninės statybos skaičiavimą atlieka Aplinkos apsaugos departamento Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūra arba mokslinės organizacijos, šios agentūros prašymu.
Skaičiuojant žalą gamtos išteklių naudojimo ir apsaugos, pramonės atskirų šakų išvystymo ir išdėstymo, žemės melioravimo ir hidroenergetikos vystymo schemų parengimo lygyje, nuostolių skaičiavimas atliekamas, kaip taisyklė, turimos medžiagos bazėje, o jeigu reikia atliekami papildomi tyrimai. Ruošiant techninį – ekonominį įmonių statybos ar rekonstrukcijos pagrindimą, šių nuostolių dydis patikslinamas.
Tais atvejais, kai ypatingai vertingoms žuvų rūšims (lašišinėms, sykinėms ir kt.) žalos nepadaroma, o jos dydis kitoms žuvims neviršija 1000000 tal. į metus, generalinis projektuotojas numato tik besistatančios ar rekonstruojamos įmonės dalinį dalyvavimą ruošiant žuvivaisines – melioracines priemones prarastam produktyvumui kompensuoti. Kitais atvejais projekto „Gamtos apsaugos priemonių“ skyriuje numatomi specialūs kompensaciniai objektai, kurių eksploatacijos pradžia turi sutapti su žalą darančio objekto paleidimu.
Visais atvejais žuvų ištekliams padaryta žala dėl hidrotechninės statybos ir kitos mechaninės veiklos vandens telkiniuose nustatoma kaip skirtumas tarp produkcijos gaunamos iki ir po projekto įgyvendinimo.
Vandens telkinio produktyvumas ir kiti biologiniai rodikliai (nerštaviečių plotas, ganyklos, žiemojimo vietos, pašarinių organizmų biomasė, žuvų jauniklių koncentracija, verslinė išeiga ir t. t.) nustatomi remiantis verslinės žūklės rezultatais, ekspertų išvadomis, o taip pat publikuotais moksliniais darbais. Trūkstant archyvinės medžiagos, atliekami papildomi moksliniai tyrimai.
Duomenys apie hidrotechninio objekto poveikį vandens telkiniui ir jo hidrobiontams paimami iš jį projektuojančių organizacijų (statybai reikalingas akvatorijos plotas, hidroįrenginių konstrukcijos ir išdėstymas, hidrologinio režimo pasikeitimai ir t. t.). Hidrotechninis objektas gali veikti žuvis ne tik jo statybos vietoje, bet ir už jos ribų. Tuo atveju skaičiuojami suminiai nuostoliai.
Praktikoje esama atvejų, kai hidroįrenginys ne tik kenkia, o kartu ir teigiamai veikia žuvų išteklių visumą arba atitinkamą jų dalį. Šis teigiamas poveikis įvertinamas ekonomiškai ir nuostolių skaičiavimo atveju minusuojamas iš susidariusios nuostolių sumos.
Žala dėl hidrotechninės statybos ir hidrotechninių įrenginių eksploatacijos gali pasireikšti:
2) vandens telkinio produktyvumo sumažėjimu dėl neršto, maitinimosi ir žiemojimo sąlygų pablogėjimo;
3) tiesioginiu žuvų, jų pašarinių organizmų, kitų vandens gyvių sunaikinimu įvairiose jų vystymosi stadijose.
Žalos skaičiavimui pirmiausia reikalingi duomenys apie hidroįrenginio poveikio hidrobiontų ištekliams pobūdį, to poveikio intensyvumą, o taip pat medžiagą apie šio vandens telkinio produktyvumą ir jo formavimosi sąlygas.
1. Vandens telkiniui pilnai praradus reikšmę žuvininkystei, žala skaičiuojama pagal formulę:
N1 = PO * S * Z (13)
kur: N1 – žala, kuri susidaro dėl vandens telkinio reikšmės žuvininkystei visiško praradimo;
PO – vandens telkinio produktyvumas (kg/ha);
S – praradusio reikšmę žuvininkystei vandens telkinio plotas (ha);
Z – žuvų produkcijos 1 kg vertės tarifas;
2. Vandens telkinio daliai praradus reikšmę žuvininkystei, žala skaičiuojama atsižvelgiant, kokią reikšmę paveikta vandens telkinio dalis turėjo vandens telkinio išteklių formavimuisi. Skaičiuojame kiekvienai žuvų rūšiai atskirai, gautus dydžius sumuojant pagal formulę:
F1
N = Pi * S * ____ * q * Z (14)
Fo
kur: N – žala padaryta daliai vandens telkinio praradus reikšmę žuvininkystei;
Pi – vandens telkinio produktyvumas pagal „i“ žuvų rūšį (kg/ha);
S – bendras vandens telkinio plotas (ha);
Fo – pradinis nerštaviečių maitinimosi ir žiemojimo vietų plotas (ha);
F1 – paveiktas nerštaviečių, maitinimosi ir žiemojimo vietų plotas (ha);
q – pataisos koeficientas, nustatomas kaip santykis tarp sunaikintos vandens telkinio dalies rodiklių (ganykliniams plotams – pašarinių organizmų biomasė, nerštavietėms – jauniklių kiekis, žiemojimo vietoms – žiemojimui susikaupiančių žuvų skaičius ploto vienete) su viso vandens telkinio analogiškais parametrais;
Z – žuvų produkcijos 1 kg vertės tarifas.
Jeigu vandens telkinio produktyvumo pagal atskiras rūšis duomenų neturime, tai vietoje Pi imamas Po – bendras vandens telkinio produktyvumas pagal visas žuvų rūšis. Tais atvejais, kai plotų santykio formulės panaudojimui trūksta kitų duomenų, galima juos apskaičiuoti empiriniais metodais.
3. Žalos, dėl lekalo neršto, maitinimosi ar žiemojimo sąlygų pablogėjimo, apskaičiavimas atliekamas pagal formulę:
F1
N = Pi * S * _____ * q * d * 2 (15)
Fo
kur: d – neigiamo poveikio intensyvumo koeficientas nustatomas kiekvienai žuvų rūšiai arba panašių savybių žuvų ekologinei grupei, kiekvienam žuvų gyvenimo ciklui (nerštas, maitinimasis, žiemojimas). Skaičiavimams imamas didžiausią poveikį darantis rodiklis, kiti atmetami.
4. Žalos, dėl žuvų ikrų ir ankstesnių stadijų žuvų jauniklių sunaikinimo vandens paėmimo įrenginiuose, apskaičiavimas atliekamas pagal formulę;
100 – Ko K1
N = no * Vo * __________ _____ * p * Z (16)
100 100
kur: N – žalos dydis;
n0 – vidutinio ikrų, žuvų lervų ir žuvų jauniklių tankis, vnt/m3 įrenginio veikimo periodu;
Vo – įrenginio paimamas vandens kiekis per jo veikimo periodą (m3);
Ko – žuvisauginio įtaiso, neleidžiančio žuvų ikrams, lervoms ir jaunikliams patekti į hidroįrenginį, efektyvumo koeficientas (proc.);
K1 – verslinė žuvų išeiga (proc.);
p – vidutinis verslinis žuvies svoris (kg);
Z – 1 kg žuvies produkcijos vertės tarifas.
Žalos apskaičiavimas atliekamas atskiroms žuvų rūšims bei jų vystymosi stadijoms, besiskiriančioms verslinės išeigos koeficientais. Neturint atskirų amžiaus grupių išeigų koeficientų naudojamas išeigos koeficientas iš ikrų. Vėlyvesnių stadijų žuvų jaunikliai priskiriami prie suaugusių individų.
5. Žala, kai vandens paėmimo įrenginiuose žūsta žuvų pašariniai organizmai, apskaičiuojama pagal formulę:
P 1 k3
N = no * Vo * ____ * ____ * _____ * Z * 10 -3 (17)
B K2 100
kur: N – žalos dydis;
P – koeficientas pašarinių organizmų biomasei
B perskaičiuoti į jų produkciją (P – produkcija, B – biomasė);
no – vidutinė pašarinė organizmų koncentracija (gr/m3);
Vo – įrenginio paimamas vandens kiekis per jo veikimo periodą (m3);
K2 – pašarinis koeficientas pašariniams organizmams perskaičiuoti į žuvų produkciją;
K3 – žuvų pašarinės bazės panaudojimo koeficientas (proc.);
10-3 – daugiklis gramų perskaičiavimui į kg.
Tais atvejais, kai žinoma pašarinių organizmų piniginė vertė, žalą galima suskaičiuoti tiesiogiai pagal formulę:
N = Zp * no * Vo * l0-3 (18)
kur: N – žalos dydis;
Zp – pašarinių organizmų 1 kg vertės tarifas;
Vo – įrenginio paimamas vandens kiekis per jo veikimo periodą (m3);
10-3 – daugiklis gramų perskaičiavimui į kg.
Vidutinė pašarinių organizmų, žuvų, ikrų, lervų ir ankstyvųjų stadijų jauniklių koncentracija nustatoma atsižvelgiant į vandens paėmimo įrenginių projektinį režimą ir į jų paros ar sezono skaitlingumą planktone. Mažos, neverslinės žuvų rūšys vertinamos kaip pašarinė bazė plėšrioms žuvims. Žala dėl jų naikinimo vandens paėmimo įrenginiuose nustatoma jų masę dauginant iš pašaringumo koeficiento. Galutinis nuostolių dydis imamas pagal didesniąją reikšmę: arba pagal sunaikintas žuvis arba pašarinius organizmus. Sumuoti abiejų nuostolių negalime. Tiksliau nuostolių dydį dėl žuvų jų pašarinių organizmų sunaikinimo projektuojamame vandens paėmimo įrenginyje galima paskaičiuoti pagal veikiančių įrenginių – analogų duomenis. Žala pagal analogą skaičiuojama kaip verslinė išeiga nuo žuvų ikrų, lervučių, jauniklių sunaikintų per hidroįtvaro darbo vienus metus arba kaip ichtiomasės prieaugis, kurį galėtų duoti sunaikinti pašariniai organizmai. Nuostolis nustatomas pagal didesnę iš šių dviejų reikšmių. Skaičiavimai atliekami atskiroms žuvų rūšims, amžiaus arba ilgio grupės, tarpusavyje besiskiriančiomis versline išeiga.
Prognozuojama žala projektuojamam vandens paėmimo įrenginiui skaičiuojama pagal įrenginį – analogą pasinaudojant formule:
no Vo 100 – Ko
N = N1 * _____ * ______ * ____________ (19)
n1 V1 100 – K1
kur: N – projektuojamo įrenginio numatoma žala;
N1 – nuostoliai padaromi įrenginio-analogo;
no – žuvų koncentracija ties projektuojamu įrenginiu (vnt/m3);
n1 – žuvų koncentracija įrenginio analogo rajone (vnt/m3);
Vo – projektuojamo įrenginio paimamo vandens kiekis (m3);
V1 – įrenginio analogo paimamas vandens kiekis (m3);
Ko – projektuojamo hidroįtvaro žuvisauginių įtaisų efektyvumas (proc.);
K1 – hidroįtvaro analogo žuvisauginių įtaisų efektyvumas (proc.).
Koeficientas K apskaičiuojamas kaip santykis žuvų kiekio, įtaiso apsaugoto nuo pakliuvimo į hidroįrenginių ir žuvų kiekio, kuris patektų į įrenginį, jei nebūtų žuvisauginio įtaiso. Jis išreiškiamas procentais ir nustatomas žuvisauginių įtaisų bandymo būdu.
Neturint duomenų apie žuvų ir jų pašarinių organizmų – no koncentracijas, formulėje vietoje santykio no
– n įstatomas santykis Po; žuvų produktyvumui projektuojamame
– P1 vandens telkinyje – Po ir vandens telkinyje analoge – P1. Vandens telkinį analogą šiuo atveju, kaip ir visais kitais, reikia parinkti labai atsakingai.
Tais atvejais, kai projektuojami keli objektai, kurie išsidėsto žuvų jauniklių (rituolių) migracijos kelyje, no – pradinė koncentracija viršutiniame jų nustatoma pagal faktinę žuvų ir jų pašarinių organizmų tyrimų medžiagą, o žemesniuose mažesnė – atsižvelgiant į hidrobiontų koncentracijos mažėjimą, dėl to, kad dalis jauniklių viršutiniuose hidroįtvaruose jau sunaikinta anksčiau. Rituolių koncentracijos mažėjimo pataisos koeficientas apskaičiuojamas:
Qb K
1 ________ * (1 – _________), (20)
Qp 100
kur: Qb – aukščiau esančio hidroįtvaro vandens pralaidumas, m3;
Qp – aktyvios žuvų migracijos zonos šiame hidroįtvare vandens pralaidumas, m3;
K – žuvisauginio įtaiso efektyvumo koeficientas aukščiau esančiame hidroįtvare.
Jeigu šis koeficientas = O turi neigiamą reikšmę, t. y. jeigu šis viršutinis hidroįtvaras sunaikina visą besiritančią žuvį, kitiems hidroįtvarams skaičiavimai nebetęsiami. Išimtis, kai tarp hidroįtvarų upė pasipildo žuvų jaunikliais.
6. Kito mechaninio poveikio atvejais susprogdinimo darbai, grunto kasimas vandens telkiniuose ir kt. žala skaičiuojama analogiškai, kaip vandens paėmimo įrenginiams, tiktai į formules įvedama žalingo faktoriaus veikimo trukmė arba pasikartojamumas. Modifikuotos formulės atrodo taip:
6.1. Tiesiogiai skaičiuojant žalą pagal žuvusias žuvis:
K1 100 – Ko
N = no * __________ * Po * p * ___________ * Z (21)
100 100
6.2. Tiesiogiai skaičiuojant žalą pagal žuvusius pašarinius organizmus:
P 1 K3 100 – Ko
N = no * _________ * ___________ * ___________ * Po ________ * Z * 10 -3 (22)
B K2 100 100
arba
N = Zp * no * Po * 10-3 (23)
6.3. Naudojant vandens telkinį analogą
no Po to 100 – Ko
N = N1 * ____ * ______ * _______ * __________ (24)
n1 Pi t1 110 – K1
N – žalos dydis projektinėmis sąlygomis;
N1 – žalos dydis analogiškomis sąlygomis;
Po, P1 – pažeistos zonos plotas projektinėmis sąlygomis ir analogiškomis sąlygomis (m2);
to – poveikio trukmė arba pasikartojamumas projektinėmis sąlygomis;
t1 – tas pats analogiškomis sąlygomis;
no, n1 – organizmų kiekis 1 m2
Ko, K1 – žuvisauginių įtaisų efektyvumo koeficientai (proc.);
7. Jeigu hidrotechninis objektas veiks žuvų išteklius keliais neigiamais faktoriais, vienas iš kurių gali sumažinti vandens telkinio produktyvumą pablogindamas neršto ir gyvenimo sąlygas, o kiti – sunaikinti dalį likusių žuvų, žala apskaičiuojama pagal dvi sudedamąsias – sugavimų sumažėjimą dėl produktyvumo kritimo ir nuostolius dėl žuvų žuvimo.
Tokiais atvejais, dėl sudėtingumo prognozuoti žuvų koncentraciją tose vandens telkinio dalyse, kurias veikia jas naikinantis faktorius: į formules 16–24 įvedamos pataisos koeficientas, nustatomas pagal prognozuojamo vandens telkinio produktyvumo santykį su esamu.
Jeigu vandens telkinio produktyvumą vienu metu mažina keli faktoriai, jų poveikis nustatomas nuosekliai įvertinant kiekvieno jų žalą pagal formules:
N1 = f (Po * S * K1); (25)
N2 = f (Po * S – N1) * K2); (26)
Nn = f (Po * S – Nn-1) Kn); (27)
kur: K1, K2, Kn – faktoriai, mažinantys vandens telkinio produktyvumą;
N1, N2, Nn – nuostolių dydžiai dėl atskirų faktorių įtakos (kg)
Po – pirminis vandens telkinio produktyvumas (kg/ha);
S – vandens telkinio plotas, kuriame neigiamai veikiamos žuvys (ha);
Nežiūrint kokiu metodu bus skaičiuojami nuostoliai žuvų ištekliams, juos reikia lyginti su realiu vandens telkinio produktyvumu, kuriam tie nuostoliai skaičiuojami.
Ši metodika parengta pagal:
1. Žalos, padarytos žuvininkystei išleidus į žuvininkystės vandens telkinius nutekamuosius vandenis ir kitas atliekas, apskaičiavimo metodiką, 1967 m.
2. Žalos, padarytos žuvininkystei pažeidus žvejybos ir žuvų atsargų apsaugos taisykles, apskaičiavimo metodiką, 1974 m.
1 PRIEDAS
Žuvų ir vėžių biologiniai rodikliai, naudojami šių gyvūnų ištekliams padarytai žalai apskaičiuoti
| Eil. Nr. |
Rūšis |
Vidut. vislumas (tūkst. ikrelių) |
Vidut. verslinis žuvies svoris kg |
Patelių ir patinėlių santykis |
Vidut. nerštų sk. |
Verslinė išeiga, proc. sk. nuo visų neršto |
| 1. |
Upinė nėgė |
21 |
0.12 |
1:2 |
1 |
0.1 |
| 2. |
Perpelė |
20 |
0.40 |
1:2 |
3 |
0.1 |
| 3. |
Lašiša |
12 |
8.00 |
1:2 |
2 |
0.1 |
| 4. |
Šlakis |
6 |
3.00 |
1:2 |
2 |
0.1 |
| 5. |
Upėtakis |
0.9 |
0.35 |
1:2 |
4 |
0.2 |
| 6. |
Seliava |
10 |
0.05 |
1:2 |
2 |
0.06 |
| 7. |
Pelėdė |
65 |
0.30 |
1:2 |
4 |
0.02 |
| 8. |
Sykas |
10 |
0.45 |
1:2 |
4 |
0.001 |
| 9. |
Stinta, stintelė |
15 |
0.02 |
1:2 |
2 |
0.04 |
| 10. |
Kiršlys |
6 |
0.20 |
1:2 |
4 |
0.1 |
| 11. |
Lydeka |
100 |
0.68 |
1:2 |
5 |
0.01 |
| 12. |
Kuoja |
60 |
0.25 |
1:2 |
4 |
0.01 |
| 13. |
Strepetys |
10 |
0.04 |
1:2 |
4 |
0.01 |
| 14. |
Šapalas |
50 |
0.16 |
1:2 |
4 |
0.01 |
| 15. |
Menkė |
80 |
0.25 |
1:2 |
4 |
0.01 |
| 16. |
Raudė |
150 |
0.47 |
1.2 |
4 |
0.01 |
| 17. |
Balt. ir juodasis amūrai |
400 |
3.00 |
1:2 |
5 |
0.01 |
| 18. |
Salatis |
250 |
0.47 |
1:2 |
4 |
0.01 |
| 19. |
Lynas |
340 |
0.22 |
1:2 |
5 |
0.01 |
| 20. |
Skersnukis |
15 |
0.24 |
1:2 |
4 |
0.01 |
| 21. |
Gružlys |
2 |
0.006 |
1:2 |
2 |
0.1 |
| 22. |
Aukšlės (paprasta, srovinė) |
5 |
0.008 |
1:2 |
2 |
0.1 |
| 23. |
Ūsorius |
15 |
0.37 |
1:2 |
4 |
0.1 |
| 24. |
Plakis |
60 |
0.10 |
1:2 |
4 |
0.01 |
| 25. |
Karšis |
200 |
0.65 |
1:2 |
4 |
0.01 |
| 26. |
Žiobris |
60 |
0.28 |
1:2 |
3 |
0.05 |
| 27. |
Ožka |
60 |
0.16 |
1:2 |
4 |
0.01 |
| 28. |
Auksinis karosas |
150 |
0.07 |
1:2 |
4 |
0.01 |
| 29. |
Sidabrinis karosas |
220 |
0.07 |
1:2 |
4 |
0.01 |
| 30. |
Sazanas, karpis |
450 |
0.70 |
1:2 |
5 |
0.01 |
| 31. |
Plačiakatis (baltasis, margasis) |
300 |
2.00 |
1:2 |
5 |
0.01 |
| 32. |
Kūjagalvis |
0.5 |
0.013 |
1:2 |
2 |
0.2 |
| 33. |
Šližys |
0.3 |
0.007 |
1:2 |
2 |
0.2 |
| 34. |
Kirtiklis |
0.3 |
0.005 |
1:2 |
2 |
0.2 |
| 35. |
Vijūnas |
100 |
0.008 |
1:2 |
2 |
0.01 |
| 36. |
Šamas |
250 |
1.50 |
1:2 |
5 |
0,01 |
| 37. |
Ungurys |
1000 |
0.40 |
1:2 |
1 |
0.01 |
| 38. |
Vėgėlė |
1000 |
0.50 |
1:2 |
4 |
0.001 |
| 39. |
Starkis |
150 |
0.44 |
1:2 |
4 |
0,01 |
| 40. |
Ešerys |
50 |
0,07 |
1:2 |
4 |
0,01 |
| 41. |
Pūgžlys |
50 |
0.01 |
1:2 |
3 |
0.01 |
| 42. |
Plekšnė |
1000 |
0.50 |
1:2 |
4 |
0.01 |
| 43. |
Uotas |
7000 |
5.00 |
1:2 |
5 |
0.01 |
| 44. |
Menkė |
500 |
1.00 |
1:2 |
5 |
0.01 |
| 45. |
Bretlingis (Baltijos šprotas) |
6 |
0.01 |
1:2 |
1 |
0.01 |
| 46. |
Strimėlė |
34 |
0.02 |
1:2 |
2 |
0.01 |
| 47. |
Grundalas |
300 |
0.005 |
1:2 |
1 |
0.2 |
| 48. |
Sparis |
20 |
0.150 |
1:2 |
2 |
0.01 |
| 49. |
Dyglė |
0.5 |
0.003 |
1:2 |
1 |
0.01 |
| 50. |
Vėžiai |
200 vnt. |
0.06 |
1:2 |
3 |
2.00 |
| Eil. Nr. |
Hidrobiontų rūšis |
Suaugusių individų |
Lervų skaičius |
Ikrų skaičius |
|
| skaičius |
vid. svoris |
||||
| 1. |
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
|
| 4. |
|
|
|
|
|
| 5. |
|
|
|
|
|
| 6. |
|
|
|
|
|
| 7. |
|
|
|
|
|
| 8. |
|
|
|
|
|
V-me barelyje.............................., kurio plotas...................................................................... m2
(orientyras)
arba ilgis................ m. negyvų ir pažeistų hidrobiontų bei jų sunaikintų lervų ir ikrų rasta:
| Eil. Nr. |
Hidrobiontų rūšis |
Suaugusių individų |
Lervų skaičius |
Ikrų skaičius |
|
| skaičius |
vid. svoris |
||||
| 1. |
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
|
| 4. |
|
|
|
|
|
| 5. |
|
|
|
|
|
| 6. |
|
|
|
|
|
| 7. |
|
|
|
|
|
| 8. |
|
|
|
|
|
Padėtis tirtuose bareliuose atspindi (neatspindi) vidutinę padėtį visoje akvatorijoje, kurioje rasti žuvę hidrobiontai.
Pakrančių gyventojų, rinkusių negyvas žuvis, pažymos
| Pastabos
|
Priedas:.............................................................................................................................. lapai.
Parašai:
2 PRIEDAS
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas
Žuvusių žuvų bei kitų hidrobiontų skaičiavimo
AKTAS
199 m........ mėn.... d.
Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamento............................................................
................................................................................................................................................................
(dalyvavusių asmenų pareigos ir pavardės)
................................................................. ...............................................................................................
Skaičiavo............... rajono................................ vandens telkinyje žuvusius hidrobiontus. Nustatyta, kad jų kritimas prasidėjo 19 m............. mėn...... d.............................................................. ...............................
(kritimo priežastis)
................................................................................................................................................................
(užteršimo pobūdis, kaltininkas)
................................................................. ...............................................................................................
Skaičiavimo metu kritimas..........................................................................................................
(vizualiai tęsėsi ar pasibaigęs)
.................................................................................................................................. ..............................
Apžiūrėjus.............. vandens telkinį, rasta, kad negyvų ar pažeistų žuvų bei kitų hidrobiontų yra nuo iki....................... akvatorijoje,
(orientyras)
kurios plotas (ilgis)........................ plotas (ilgis) bus patikslintas rajono žemėtvarkos tarnyboje. Negyvi ir pažeisti hidrobiontai skaičiuoti...................... tipiškose vietose (bareliuose). I-ame barelyje...................., kurio plotas............ m2 arba ilgis....... m, negyvų ir pažeistų hidrobiontų bei jų sunaikintų lervų ir ikrų rasta:
| Eil. Nr. |
Hidrobiontų rūšis |
Suaugusių individų |
Lervų skaičius |
Ikrų skaičius |
|
| skaičius |
vid. svoris |
||||
| 1. |
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
|
| 4. |
|
|
|
|
|
| 5. |
|
|
|
|
|
| 6. |
|
|
|
|
|
| 7. |
|
|
|
|
|
| 8. |
|
|
|
|
|
II-me barelyje.......................................................................................... , kurio plotas.......... m2
(orientyras)
arba ilgis................ m negyvų ir pažeistų hidrobiontų bei jų sunaikintų lervų ir ikrų rasta:
| Eil. Nr. |
Hidrobiontų rūšis |
Suaugusių individų |
Lervų skaičius |
Ikrų skaičius |
|
| skaičius |
vidutinis svoris |
||||
| 1. |
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
|
| 4. |
|
|
|
|
|
| 5. |
|
|
|
|
|
| 6. |
|
|
|
|
|
| 7. |
|
|
|
|
|
| 8. |
|
|
|
|
|
III-me barelyje....................., kurio plotas.......... m2 arba ilgis........ m negyvų ir pažeistų hidrobiontų bei jų sunaikintų lervų ikrų rasta:
| Eil. Nr. |
Hidrobiontų rūšis |
Suaugusių individų |
Lervų skaičius |
Ikrų skaičius |
|
| skaičius |
vid. svoris |
||||
| 1. |
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
|
| 4. |
|
|
|
|
|
| 5. |
|
|
|
|
|
| 6. |
|
|
|
|
|
| 7. |
|
|
|
|
|
| 8. |
|
|
|
|
|
IV-me barelyje......................, kurio plotas.......... m2 arba ilgis............ m negyvų ir pažeistų hidrobiontų bei jų sunaikintų lervų ir ikrų rasta:
______________
3 PRIEDAS
Hidrobiontams padarytų nuostolių apskaičiavimas
| Vandens telkinio pavadinimas |
Rajonas |
Akvatorijos, kurioje žuvo hidrobiontai, plotas arba ilgis m |
Žuvų rūšys |
Nuostoliai žuvus žuvims (tiesioginiai) |
||||
| žuvusių žuvų skaičius n |
vidut. vienos žuvies svoris kg p |
bendras svoris kg np |
mažmeninė kaina Z |
nuostoliai N1 |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
| Nuostoliai dėl palikuonių praradimo (reprodukciniai) |
||||||||
| Žuvusių reproduktorių skaičius (vnt.) |
patelių dalis bandoje proc. r n |
patelių skaičius vnt n+r |
vienos patelės veisimas ikrų Q |
nerštų skaičius c |
ikrų sk. iš visų patelių neršto 12+13+14 eil. |
verslinė išeiga proc. k |
žuvusių žuvų skaičius vnt 15–16 eil. |
|
| 100 |
|
|||||||
| 10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
|
| Vidutinis vienos žuvies svoris Kg p |
bendras svoris kg 17+18 eil. |
kaina kg Z |
nuostoliai N2 |
Bendri nuostoliai (N1+N2) |
|
| 18 |
19 |
20 |
21 |
22 |
|
______________
4 PRIEDAS
Žuvininkystei padarytiems nuostoliams skaičiuoti naudotini vandens telkinių hidrobiontų produktyvumo normatyvai
| Vandens telkinių Tipai |
Zooplanktonas |
Zoobentosas |
Žuvys |
| 1. Mažamaisčiai |
mažiau kaip 1.5g/m3 |
mažiau kaip 4.0 g/m2 |
iki 10 kg/ha |
| 2. Vidutiniamaisčiai |
1.5–4.0(3)g/m3 |
4–10(7)g/m2 |
10–20(15) kg |
| Daugiamaisčiai |
daugiau kaip 4.0g/m3 |
daugiau kaip 10g/m2 |
daugiau 20kg/ha |
| Vidutiniškai |
2.0g/m3 |
7g/m2 15kg/ha |
|
Vandens telkinių tipų produktyvumo normatyvai taikytini žalai skaičiuoti nesant tiesioginių duomenų.
______________