LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL VERSLINĖS ŽVEJYBOS REGULIAVIMO BALTIJOS JŪROS LIETUVOS EKONOMINĖJE ZONOJE IR TERITORINIUOSE VANDENYSE 2004 M.

 

2003 m. gruodžio 24 d. Nr. 689

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335) 6 straipsnio 5 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2731) 46 straipsniu bei atsižvelgdamas į Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos (IBSFC) 29-osios sesijos rekomendacijas ir rezoliucijas, mokslininkų rekomendacijas,

1. Nustatau Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse (toliau – Baltijos jūra) žuvų sugavimo limitus 2004 metams:

menkių – 2 741 t; strimelių – 2 568 t; bretlingių – 18 901 t; lašišų – 6 992 vnt.; šlakių – 1 200 vnt. Kvotų pasikeitimo pagrindu Europos Bendrijos vandenyse sugautas žuvų kiekis įskaitomas į nustatytus žuvų sugavimo limitus 2004 metams.

2. Nustatau, kad 2004 metais:

2.1. Baltijos jūroje leidžiama žvejoti visų dydžių strimeles ir bretlingius;

2.2. verslinio dydžio menkės yra ne trumpesnės kaip 38 cm, matuojant žuvį nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo;

2.3. vykdant specializuotą menkių žvejybą, neverslinio dydžio menkių priegauda yra draudžiama;

2.4. menkių priegauda:

2.4.1. žvejojant strimeles ir bretlingius negali viršyti 3% bendro laimikio svorio. Ne daugiau kaip 5 % šios menkių priegaudos svorio gali būti neverslinio dydžio žuvys;

2.4.2. žvejojant plekšnes tralu, kurio maišo akies dydis mažesnis, negu nustatyta šio įsakymo punkte 2.5.1., tačiau ne mažesnis kaip 120 mm, negali viršyti 10% bendro laimikio svorio;

2.4.3. priegauda įskaitoma į bendrą įmonei skirtą menkių sugavimo kvotą;

2.5. Baltijos jūroje draudžiama žvejoti:

2.5.1. upines ir jūrines plekšnes – nuo vasario 15 d. iki gegužės 15 d.;

2.5.2. lašišas ir šlakius – nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 3 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų. Šiuo laikotarpiu minėtoje akvatorijoje draudžiama žvejoti bet kokio akių dydžio dreifiniais inkaruojamais bei plukdomaisiais tinklais;

2.5.3. nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. bet kokiais verslinės žvejybos įrankiais mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų;

2.5.4. nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 15 d. toliau kaip 4 jūrmylės nuo kranto dreifinėmis ir inkarinėmis ūdomis lašišoms žvejoti;

2.5.5 nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d. toliau kaip 4 jūrmylės nuo kranto dreifiniais inkariniais ir dreifiniais plukdomaisiais tinklais lašišoms žvejoti;

2.5.6. menkes – nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.;

2.6. Baltijos jūroje žvejojant menkes draudžiama:

2.6.1. naudoti tralus, daniškus velkamuosius tinklus ar kitus panašius velkamuosius tinklus, kurių akių dydis yra mažesnis kaip:

130 mm – (kai tralo maišo akys numegztos iš viengijų, ne storesnių kaip 6 mm, ar dvigijų, ne storesnių kaip 4 mm siūlų);

105 mm – jei tralo maišo viršutinėje dalyje yra įrengtas „BACOMA“ langas, kurio akių dydis ne mažesnis kaip 110 mm („BACOMA“ langas įterpiamas aplinkos ministro 2002-04-29 įsakymu Nr. 207 „Dėl verslinės žvejybos reguliavimo Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse 2002 m.“ (Žin., 2002, Nr. 54-2149; 2003, Nr. 108-4850) nustatytais būdais);

2.6.2. naudoti žiauninius tinklus, kurių akių dydis mažesnis kaip 110 mm;

2.6.3. naudoti žvejybai daugiau nei 12 km bendro ilgio žiauninių tinklų vienam laivui, kurio ilgis 12 m ar mažesnis;

2.6.4. naudoti žvejybai daugiau nei 24 km bendro ilgio žiauninių tinklų vienam laivui, kurio ilgis daugiau nei 12 m;

2.6.5. žiauniniai tinklai turi būti tikrinami ne rečiau kaip kas 48 val., skaičiuojant nuo pirmo tinklo pastatymo laiko iki paskutinio tinklo išėmimo laiko (tinklų pastatymo ir išėmimo laikas turi būti nurodomas žvejybos žurnale);

2.7. Baltijos jūros priekrantėje (iki 20 m gylio) draudžiama naudoti:

2.7.1. 25–69 mm akių dydžio dreifinius tinklus;

2.7.2. 25–44 mm akių dydžio tinklaičius;

2.7.3. rėminius ir trisienius (sieninius) bet kokio akių dydžio tinklaičius;

2.7.4. 18–24 mm akių dydžio statomuosius tinklaičius nuo birželio 1 d. iki lapkričio 15 d.;

2.7.5. 45–49 mm akių dydžio tinklaičius nuo sausio 1 d. iki liepos 15 d. ir nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. Leidžiamu žvejoti metu viena grandis gali naudoti ne daugiau kaip 150 m 45–49 mm akių dydžio tinklaičių;

2.7.6. 50–59 mm akių dydžio tinklaičius nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d. ir nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. Leidžiamu žvejoti menkes metu didesniame negu 15 m gylyje galima žvejoti 55 mm akių dydžio tinklaičiais;

2.7.7. 80–109 mm akių dydžio tinklaičius nuo gegužės 1 d. iki gegužės 15 d.;

2.7.8. 80 mm ir didesnio akių dydžio tinklaičius nuo gegužės 16 d. iki liepos 31 d.;

2.8. Baltijos jūros priekrantėje (iki 20 m gylio):

2.8.1. draudžiama statyti tinklus šachmatų tvarka;

2.8.2. tarpusavyje sujungtų tinklų eilės ilgis negali viršyti 300 m, o atstumas tarp žvejybos įrankių eilių linijose turi būti ne mažesnis kaip 300 m, o tarp linijų – ne mažesnis kaip 200 m;

2.8.3. bendras stintas žvejojančių žvejybos grandžių skaičius negali būti didesnis kaip 115. Viena žvejų grandis nuo sausio 1d. iki kovo 31 d. ir nuo lapkričio 16 iki gruodžio 31 d. gali naudoti ne daugiau kaip 1500 m ilgio 18–20 mm akių dydžio statomųjų tinklaičių, o įmonių, žvejojančių mažesniu kaip 500 m spinduliu nuo Klaipėdos šiaurinio molo, viena grandis – ne daugiau kaip 900 m tokių tinklaičių;

2.8.4. draudžiama žvejoti didesniais negu 12 m ilgio laivais, išskyrus tuos, kurie iki 1999 m. gruodžio 31 d. žvejojo priekrantėje;

2.9. žvejojant Baltijos jūros priekrantėje, pildomas atskiras žvejybos padalinio žvejybos žurnalas. Draudžiama į šį žvejybos žurnalą daryti įrašus apie žvejybą Kuršių mariose;

2.10. specializuotai otų žvejybai naudojamų tinklaičių akių dydis turi būti ne mažesnis kaip 110 mm, neverslinio dydžio otų priegauda yra draudžiama;

2.11. sugautos gyvybingos perpelės turi būti nedelsiant paleistos. Negyvybingų perpelių kiekis įrašomas į žvejybos žurnalą (vnt. ir kg) ir jos realizuojamos ta pačia tvarka kaip ir kitos žuvys. Jeigu perpelių priegauda yra didesnė nei 10% sugautų žuvų skaičiaus, apie tai tą pačią dieną turi būti pranešta Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūrai;

2.12. Baltijos jūros rajone, kurio vakarinė riba eina 20o50' rytų ilgumos dienovidžiu, šiaurinė riba – 56o00' šiaurės platumos lygiagrete, pietinė riba – 55o40' šiaurės platumos lygiagrete, rytinė riba – kranto linija, nuo birželio 1 d. iki spalio 1 d. draudžiama žvejoti tralais, kurių maišo akių dydis yra mažesnis, negu nurodyta šio įsakymo 2.5.1 punkte;

2.13. Baltijos jūroje naudoti tralus mažesniame negu 20 m gylyje leidžiama tik mokslinių tyrimų ir monitoringo tikslais;

2.14. šio įsakymo 2.3–2.5 punktuose nurodytų žvejybos įrankių akių dydžiai matuojami taikant Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių, patvirtintų 1995 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 105 (Žin., 1995, Nr. 58-1457), 47.1 punkto reikalavimus, o šio įsakymo 2.6–2.7 punktuose – taikant minėtų taisyklių 23 punkto reikalavimus.

3. Įpareigoju Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą:

3.1. kontroliuoti žvejybą, atkreipiant dėmesį, kad saugomų žuvų rūšių priegauda neviršytų šiame įsakyme ir Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklėse, patvirtintose 1995 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 105 (Žin., 1995, Nr. 58-1457), nustatytų dydžių, o vietose, kur didesnės priegaudos išvengti neįmanoma, nutraukti arba apriboti žvejybą;

3.2. apie priimtus sprendimus dėl žvejybos apribojimų informuoti Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją;

3.3. vadovaujantis aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 423 „Dėl mėginių ėmimo ir saugomų žuvų priegaudos nustatymo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 4-102), vykdyti strimelių priegaudos žvejojant bretlingius skaičiavimą ir užtikrinti, kad į žvejybos žurnalą įrašytas šių žuvų kiekis atitiktų patikrinimo metu nustatytą kiekį;

3.4. vadovaujantis IBSFC XXV ir XXVI rezoliucijų nuostatomis, kartu su Valstybine aplinkos apsaugos inspekcija ir Žuvininkystės departamentu prie Žemės ūkio ministerijos iki 2004 m. kovo 1 d. parengti ir vykdyti menkių žvejybos ir iškrovimų kontrolės programą.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS