Lietuvos Respublikos Vyriausybės
n u t a r i m a s
Dėl IŠVADOS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2014 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS REKOMENDACIJAI
2013 m. spalio 23 d. Nr. 982
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47; 2010, Nr. 153-7781; 2012, Nr. 126-6323) 17 straipsnio 4 dalimi ir 19 straipsnio 2 dalies 2–8 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2013 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 982
IŠVADA
DĖL Lietuvos Respublikos 2014 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS REKOMENDACIJAI
1. Išvadoje dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai įvertinama Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau – Biudžeto įstatymo projektas) atitiktis 2013 m. liepos 9 d. Europos Sąjungos Tarybos (toliau – Taryba) rekomendacijai dėl 2013 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2016 m. Lietuvos konvergencijos programos Nr. 2013/C 217/13 (OL 2013 C217, p. 51) (toliau – Tarybos rekomendacija).
2. Tarybos rekomendacijoje nurodoma: „Užtikrinti ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą ir įgyvendinti, kaip planuota, biudžeto strategiją, vykdant struktūrinio koregavimo priemones, kurios leis Lietuvai pasiekti vidutinės trukmės laikotarpio tikslą. Pirmenybę teikti ekonomikos augimą skatinančioms išlaidoms. Toliau stiprinti fiskalinę sistemą, visų pirma užtikrinant įgyvendinamas ir privalomas viršutines išlaidų ribas pagal vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistemą. Peržiūrėti mokesčių sistemą ir apsvarstyti galimybę padidinti tuos mokesčius, kurie mažiausiai kenkia ekonomikos augimui, kaip antai periodinius turto ir aplinkos mokesčius, be kita ko, įvesti automobilių mokesčius, kartu toliau gerinant mokestinių prievolių vykdymą.“
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) išvada dėl tikslingumo įgyvendinti 2 punkte nurodytas Tarybos rekomendacijas: rekomendacijos įgyvendinamos iš dalies, atsižvelgiant į pablogėjusį nuo 2013 metų birželio mėnesio numatomą 2013 metų valdžios sektoriaus deficitą ir teikiant prioritetą ekonominiam augimui:
3.1. Tarybos rekomendacija užtikrinti ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą ir įgyvendinti, kaip planuota, biudžeto strategiją įgyvendinama iš dalies. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodikliai, apskaičiuoti pagal teikiamą Biudžeto įstatymo projektą ir jo lydimuosius dokumentus: 2014 metų –1,9 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) to meto kainomis deficitas, 2015 metų – 0,9 procento BVP deficitas ir 2016 metų – 0,1 procento BVP perteklius. Biudžeto įstatymo projekto rengimo metu turimais duomenimis, 2013 metais numatomas 2,9 procento BVP deficitas. Suplanuoti 2014 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai ir pajamos užtikrins, kad valdžios sektoriaus balanso rodiklis pagerės ne mažiau kaip 1 procentiniu punktu BVP. Šie formuojami nauji valdžios sektoriaus balanso rodikliai skiriasi nuo planuotų tuo metu, kai tvirtinta Tarybos rekomendacija: kiekvienų metų rodiklis tikslintas 0,4 procentinio punkto BVP dėl to, kad reikės įgyvendinti 2013 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Žin., 2013, Nr. 103-5079), neišnaudotas mokesčių administravimo potencialas, neplanuotai padidintos įmokos į Europos Sąjungos biudžetą, didesnis už planuotą savivaldybių biudžetų deficitas, neplanuotos nacionalinės priemokos prie Europos Sąjungos subsidijų žemės ūkiui ir šiuo dydžiu pablogėjęs numatomas 2013 metų valdžios sektoriaus deficitas. Kiekvienų metų valdžios sektoriaus balanso rodikliai per metus gerės suplanuotu 1 procentiniu punktu BVP, tai yra tokiu spartumu, kuriam pritarta Tarybos rekomendacijose. Biudžeto strategijos procikliškumo mažinimas – deficito užduočių kaita atsižvelgiant į 2013 metais numatomą 2,9 procento BVP deficitą – leis įgyvendinti Tarybos rekomendaciją, kad fiskalinis konsolidavimas būtų palankus ekonomikos augimui.
3.2. Dėl struktūrinio koregavimo priemonių vykdymo siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo. Biudžeto įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo (Žin., 2007, Nr. 120-4881) 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nurodantį sąlygą, kuriai esant galima nesilaikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų (be Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų) metinio prieaugio apribojimų. Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas, kurio laikomasi, užtikrina, kad 2014 metais ir vėliau bus įgyvendinama biudžeto strategija – tinkamai atliekamas struktūrinis koregavimas, leisiantis sėkmingai siekti vidutinės trukmės biudžeto tikslo – 1 procento BVP deficito, kaip nustatyta Lietuvos konvergencijos 2013 metų programoje (Žin., 2013, Nr. 43-2118). Formuojami vidutinio laikotarpio struktūriniai valdžios sektoriaus balanso rodikliai, apskaičiuoti pagal teikiamą Biudžeto įstatymo projektą ir rengiant Biudžeto įstatymo projektą Europos Komisijos paskelbtus naujausius duomenis apie Lietuvos Respublikos produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir biudžeto balanso rodiklio cikliškumo dedamąją (komponentę), yra tokie: 2013 metų – 3,1 procento BVP ir 2014 metų – 2,6 procento BVP. Norint 2016 metais pasiekti vidutinės trukmės biudžeto tikslą – 1 procento BVP deficitą – tektų nominalų valdžios sektoriaus balanso rodiklį pagerinti daugiau nei 1,5 procentinio punkto BVP.
3.3. Biudžeto įstatymo projekte numatyta pirmenybę teikti ekonomikos augimą skatinančioms išlaidoms: biudžeto projekte išlaidos investicijoms nustatytos 0,2 procentinio punkto BVP didesnės nei 2013 metais, be to, 0,4 procentinio punkto BVP numatyta padidinti valstybės garantijas investiciniams projektams.
3.4. Dėl rekomendacijos peržiūrėti mokesčių sistemą ir apsvarstyti galimybę padidinti tuos mokesčius, kurie mažiausiai kenkia ekonomikos augimui, kaip antai būsto ir aplinkos mokesčius, įskaitant automobilių mokesčius. Vyriausybė nusprendė nesiūlyti įvesti juos nuo 2014 metų, nes, rengiant Biudžeto įstatymo projektą turimais duomenimis, 2014–2015 metais numatomas neigiamas produkcijos atotrūkis nuo potencialo, todėl dideli nauji mokesčiai nebūtų palankūs ekonomikos augimui ir sunkintų naujų darbo vietų kūrimą. Pagal šią rekomendaciją nuo 2013 metų žemės mokestis skaičiuojamas ne nuo nominalios, o nuo vidutinės žemės rinkos vertės, kuri nustatyta masinio arba individualaus vertinimo būdu, o savivaldybėms suteikta daugiau teisių spręsti dėl konkretaus mokesčio tarifo dydžio. Nuo 2013 metų savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti 0,01–4 procentų žemės mokesčio tarifą (anksčiau taikytas 1,5 procento tarifas). Nuo 2013 metų padidinta nekilnojamojo turto mokesčio tarifo intervalo viršutinė riba – iki 3 procentų (anksčiau buvo 1 procentas). Šie sprendimai prisidės prie turto mokesčių vaidmens formuojant viešuosius finansus didinimo. Nuo 2013 m. sausio 1 d. padidintas akcizų tarifas gazoliams. Nuo 2014 m. balandžio 1 d. didinami akcizų tarifai etilo alkoholiui ir visiems alkoholiniams gėrimams, o nuo 2014 m. kovo 1 d. – cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Nuo 2014 m. gegužės 1 d. įvedamas akcizas gamtinėms dujoms, naudojamoms kaip šildymo kuras. Siekiant skatinti naujų atliekų tvarkymo technologijų (rūšiavimo, naudojimo, perdirbimo) diegimą, mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų, sukaupti lėšų atliekų tvarkymo sistemai kurti ir plėtoti, rengiamas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma nuo 2016 metų įvesti mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis (sąvartyno mokestis).
3.5. Dėl rekomendacijos stiprinti fiskalinę sistemą. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnis jau dabar įpareigoja Lietuvos Respublikos Seimą (toliau – Seimas) tvirtinti 3 biudžetinių metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamus rodiklius ir kartu nustatyti viršutines išlaidų ribas, kurių privalu laikytis. Seimas 2012 m. spalio 16 d. pritarė Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 1, 2, 3, 8, 10, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 24, 30, 31, 32, 33, 35, 37 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo šeštuoju skirsniu ir priedu bei 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymui (Žin., 2012, Nr. 126-6323), kuriame nustatyta, kad tam tikrų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projekte ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekte gali būti nukrypstama nuo Seimo patvirtintų 3 biudžetinių metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių tik tada, kai Vyriausybė raštu pateikia Seimui paaiškinimą, kaip pokyčiuose atsispindi nauji ekonomikos politikos prioritetai. Biudžeto įstatymo projektas pirmą kartą parengtas vadovaujantis šiomis nuostatomis.
3.6. Siekiant toliau gerinti mokestinių prievolių vykdymą, 2014 metais numatoma parengti mokesčių administravimą reglamentuojančių teisės aktų projektus. Šių teisės aktų paskirtis – tiksliau nustatyti trečiųjų asmenų pareigas informacijos teikimo srityje, mažinti pajamų neapskaitymo riziką ir sudaryti sąlygas efektyviau atlikti mokesčių administratoriaus funkcijas. Mokesčių administratorius ir toliau numatys ir vykdys kompleksines priemones, tiek skatinančias savanoriškai mokėti mokesčius, tiek užtikrinančias mokesčių įstatymų pažeidimų prevenciją ir kontrolę.
4. Vyriausybė siūlo šias priemones, skirtas Tarybos rekomendacijoms iš dalies įgyvendinti:
4.1. atlikti konsolidaciją pagal biudžeto strategiją, kuri ekonominiam augimui palankesnė, nei nustatyta Lietuvos konvergencijos 2013 metų programoje, bet vykdyti nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus laikytis fiskalinės drausmės;
4.2. vykdant Biudžeto įstatymo projekte nustatytas struktūrinio koregavimo priemones, padaryti 0,5 procento BVP pažangą siekiant 2014 metais vidutinės trukmės biudžeto tikslo;
4.4. neįvesti 2014 metais naujų mokesčių, kurie nebūtų palankūs ekonomikos augimui ir sunkintų naujų darbo vietų kūrimą;
4.5. pateikti Seimui Biudžeto įstatymo projektą, užtikrinantį, kad bus laikomasi privalomųjų viršutinių išlaidų ribų ir jos gali būti keičiamos tik pagal vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistemą;
4.6. siekiant toliau gerinti mokestinių prievolių vykdymą, 2014 metais numatyti 0,2 procento BVP mokesčių administravimo gerinimo užduotį;
4.7. priimti 2014 metais Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, kurio tikslas – stiprinti valdžios sektoriaus subjektų biudžetinę drausmę ir palaipsniui mažinti savivaldybių biudžetų deficitą, tai yra nustatyti, kad savivaldybės deficitas negali viršyti išlaidų iš skolintų lėšų dydžio, kuris būtinas iš Europos Sąjungos ir kitos gautinos tarptautinės finansinės paramos lėšų bendrai finansuojamiems investicijų projektams finansuoti.
5. Biudžeto įstatymo projekte numatyto pajamų ir asignavimų plano įgyvendinimas vertinamas kaip esminės 2 punkte nurodytų Tarybos rekomendacijų dalies įgyvendinimas 2014 metais.
6. Pagrindinės ekonominės raidos scenarijaus prielaidos ir siektinas vidutinio laikotarpio poveikis kainų stabilumui:
6.1. Rengiant ekonominės raidos scenarijų, išnagrinėtos ir įvertintos aplinkos sąlygos, kurios leistų pasiekti ekonominės politikos tikslus. Remtasi pagrindinėmis prielaidomis dėl euro kurso, naftos ir kitų žaliavų kainų. Jomis Europos Komisija naudojosi rengdama 2013 metų pavasario prognozes: numatoma, kad 2014 metais euro ir dolerio kursas bus 1,3082, o naftos kaina – 99,2 dolerio (75,8 euro) už barelį.
6.2. Norint išlaikyti kainų stabilumą, vidutinė metinė suderinto vartotojų kainų indekso infliacija turėtų būti ne mažesnė nei 1 procentas, bet ne didesnė nei 3 procentai. Kasmet bent po vieną procentinį punktą pagerėjęs valdžios sektoriaus balanso rodiklis lėtintų infliaciją apie 0,1 procentinio punkto. Šiuo metu turimais duomenimis, produkcijos atotrūkis nuo potencialo 2016 metais gali tapti teigiamas ir nuo tada tam, kad būtų suvaldytas stiprėsiantis paklausos spaudimas kainoms, kuris skatintų jas didėti, valdžios sektoriaus balanso rodiklį kasmet gali prireikti mažinti keliais procentiniais punktais BVP.
7. Vidutiniu laikotarpiu dėl fiskalinės rizikos galimi nuokrypiai nuo vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklių, apskaičiuotų pagal teikiamą Biudžeto įstatymo projektą ir jo lydimuosius dokumentus. Projektuojami pagrindiniai fiskalinės rizikos šaltiniai yra šie:
7.1. Jeigu vadovaujantis Konstitucinio Teismo nutarimais „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“ (Žin., 2012, Nr. 109-5528) būtų patvirtintas pensijų ir atlyginimų kompensavimo mechanizmas, atsižvelgiant į apskaičiuotas įsipareigojimų sumas, jų poveikis valdžios sektoriaus deficitui galėtų sudaryti po 0,35–0,6 procento BVP.
8. Biudžeto projektas dera su vidutinio laikotarpio tikslais teigiamai paveikti ekonominius rodiklius. Valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimas kasmet bent po vieną procentinį punktą turėtų teigiamos įtakos:
8.1. Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos (toliau – einamoji sąskaita) tvarumui (įprasto augimo sąlygomis einamoji sąskaita neturėtų viršyti 8 procentų BVP), nes valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimas kasmet bent po vieną procentinį punktą tokiu pat dydžiu pagerina einamąją sąskaitą.
8.2. Palūkanų priedams už riziką. Jie mažėtų didėjant pasitikėjimui valdžios sektoriaus finansų ir einamosios sąskaitos tvarumu. Vykdant šią užduotį, tikslinga įgyvendinti biudžeto projekte numatytą biudžeto politiką: valdžios sektoriaus balanso rodiklį kasmet mažinti bent po vieną procentinį punktą BVP ir artėti prie pertekliaus. Jeigu BVP keliais procentiniais punktais viršytų dydį, numatytą ekonominės raidos scenarijuje (ekonominis aktyvumas stiprėtų dėl gausiai iš bankų paskolų finansuojamo vartojimo), būtų tikslinga gauti Seimo pritarimą spartesniam valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimui kasmet. Bet kokiu atveju, norint užtikrinti valdžios sektoriaus tvarumą ypač spartaus ūkio augimo laikotarpiais, turi būti siekiama struktūrinio valdžios sektoriaus pertekliaus.
8.3. Užimtumo skatinimui. Biudžeto įstatymo projektas, kaip rodo jį rengiant turėti duomenys, derina du prieštaringus veiksnius, darančius įtaką užimtumo skatinimui. Viena vertus, norint skatinti užimtumą neigiamo produkcijos atotrūkio sąlygomis, 2014–2015 metais būtų tikslinga vykdyti neutralią arba visuminę paklausą skatinančią biudžeto politiką, tačiau kita vertus, tarptautinės finansų įtampos sąlygomis derėtų ūkį skatinti mažinant palūkanų priedus už riziką, tai yra išlaikyti finansų rinkų pasitikėjimą Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumu ir mažinti valdžios sektoriaus deficitą pagal Stabilumo ir augimo paktą, o ypač nacionalines fiskalinės ir biudžetinės drausmės taisykles.
9. Centrinės valdžios subsektoriaus balanso korekcijų suma yra -0,07 procento BVP. Šio rodiklio absoliučiu dydžiu, norint gauti valdžios sektoriaus balanso rodiklį pagal Europos sąskaitų sistemą (toliau – ESS’95), turi būti didinama valdžios subsektorių deficitų suma. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų perklasifikavimų, reikalingų valdžios sektoriaus balanso rodikliui pagal ESS’95 apskaičiuoti, sąrašas pateiktas lentelėje.
| Perklasifikavimai iš nacionalinės klasifikacijos į ESS’95 |
2014 metai |
|
|
|
mln. litų |
BVP procentais |
| 1.2. Centrinės valdžios subsektoriaus balanso korekcijos |
-87,5 |
-0,07 |
| 1.2.1. Pajamų srautų derinimas prie įsipareigojimų |
-34,1 |
-0,03 |
| 1.2.1.1. Numatomo PVM plano įvykdymo pagal pinigų srautus padidinimas atsižvelgiant į įsipareigojimus |
40,4 |
0,03 |
| 1.2.1.2. Numatomo akcizų plano įvykdymo pagal pinigų srautus sumažinimas atsižvelgiant į įsipareigojimus |
-74,5 |
-0,06 |
| 1.2.2. Pinigų srautų derinimas prie įsipareigojimų |
-8,9 |
-0,01 |
| 1.2.2.1. Aplinkos ministerijos įsipareigojimai priimti prekes, nenumatyti asignavimuose |
-95,0 |
-0,08 |
| 1.2.2.2. Kitų mažos apimties Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pinigų srautų derinimas prie įsipareigojimų |
73,0 |
0,06 |
| 1.2.2.3. Europos investicijų banko kapitalui didinti |
13,1 |
0,01 |
| 1.2.3. Skolos palūkanų išlaidų srautų derinimas prie įsipareigojimų |
-50,0 |
-0,04 |
| 1.2.4. Valstybės įmonės „Turto banko“ ir valstybinių aukštųjų mokyklų investicijos |
-74,0 |
-0,06 |
| 1.2.4.1. Perskolinimas valstybės įmonei Turto bankui investicijoms atlikti |
-39,0 |
-0,03 |
| 1.2.4.2. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinių mokymo įstaigų pasiskolintų 2014 ar ankstesniais metais lėšų išmokėjimas investicijoms ir kitoms reikmėms |
-55,0 |
-0,04 |
| 1.2.5. Žemės ūkio subsidijų pagal pinigų srautus derinimas prie įsipareigojimų (nacionalinės lėšos, pagal ESS'95) |
106,0 |
0,08 |
| 1.2.6. Pripažintos beviltiškomis valstybės vardu pasiskolintos ir verslui suteiktos paskolos |
-6,5 |
-0,01 |
| BVP |
126037 |
|
| Didžiausi perklasifikavimai arba perklasifikavimų grupės |
|
|
|
|
|
|
| Skolinimasis ir skolos palūkanų išlaidos (1.2.3+1.2.4+1.2.6) |
-150,5 |
-0,12 |
| Žemės ūkio subsidijų pagal pinigų srautus derinimas prie įsipareigojimų (1.2.5) |
106,0 |
0,08 |
| Kitų mažos apimties Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pinigų srautų derinimas prie įsipareigojimų (1.2.2.2+1.2.2.3) |
86,1 |
0,07 |
| Aplinkos ministerijos įsipareigojimai priimti prekes, nenumatyti asignavimuose (1.2.2.1) |
-95,0 |
-0,08 |
| Numatomo akcizų plano įvykdymo pagal pinigų srautus sumažinimas atsižvelgiant į įsipareigojimus (1.2.1.2) |
-74,5 |
-0,06 |
| Numatomo PVM plano įvykdymo pagal pinigų srautus padidinimas atsižvelgiant į įsipareigojimus (1.2.1.1) |
40,4 |
0,03 |
Pastaba. Ženklas „-“ reiškia deficitą didinantį perkvalifikavimą, o ženklas „+“ – deficitą mažinantį perkvalifikavimą.
10. Rengiant Biudžeto įstatymo projektą Europos Komisijos paskelbtais naujausiais duomenimis, vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus tvarumo rodiklis S1 2013 metais buvo -2,1 procento BVP ir per metus pagerėjo (sumažėjo) 0,3 procentinio punkto (nuo -1,8 procento BVP 2012 metų vertinimu). Mažesnė nei nulis šio rodiklio reikšmė rodo, kad Lietuva – mažos rizikos šalis vidutinio laikotarpio tvarumo požiūriu ir vidutiniam laikotarpiui suplanuotos Lietuvos valdžios sektoriaus balanso rodiklio mažinimo užduotys leis išvengti mokesčių didinimo rizikos, kuri kiltų, jeigu dėl netinkamos politikos valdžios sektoriaus skola iki 2030 metų viršytų 60 procentų BVP. Europos Komisijos skaičiuojamas valdžios sektoriaus ilgalaikio tvarumo rodiklis S2 (rodantis tvarumo perspektyvas begalinėje perspektyvoje) pablogėjo (padidėjo) tik simboliškai – 0,1 procentinio punkto BVP: nuo 3,4 procento BVP 2012 metų vertinimu iki 3,5 procento BVP 2013 metų vertinimu, ir neviršijo 2–6 procentinių punktų BVP intervalo, tai yra Lietuva išliko vidutinės rizikos šalis ilgalaikio tvarumo požiūriu. S1 ir S2 rodiklių pagrindu daromos skirtingos išvados rodo, kad Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumo rizikos sustiprės po 2030 metų, kai Lietuva susidurs su visuomenės senėjimo pasekmėmis. Simbolinis S2 rodiklio pablogėjimas susijęs su Vyriausybės sprendimu atsižvelgti į neigiamą produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir 0,5 procentinio punkto BVP sulėtinti valdžios sektoriaus deficito mažinimo planą vidutiniam laikotarpiui.