LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 114:2005 „GYDYTOJAS VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO
2005 m. liepos 13 d. Nr. V-577
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099),
tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 114:2005 „Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).
lietuvos medicinos norma MN 114:2005
GYDYTOJAS VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRAS.
TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši medicinos norma nustato gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
II. NUORODOS
3. Ši medicinos norma parengta vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:
3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);
3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);
3.3. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);
3.4. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);
3.5. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 33-807);
3.6. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymu (Žin., 1995, Nr. 53-1290);
3.7. Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymu (Žin., 1997, Nr. 30-711);
3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);
3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 13-405);
3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 55/42/16 „Dėl informacijos apie asmenis su kūno sužalojimais, kurie gali būti susiję su nusikaltimu, teikimo“ (Žin., 2002, Nr. 12-428);
3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 730 „Dėl Vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų organizavimo principų, aprašymo ir teikimo reikalavimų“ (Žin., 2000, Nr. 109-3489);
3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152);
3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);
3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. kovo 7 dienos įsakymu Nr. 133 „Dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 28-695);
3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3316);
3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:
4.1. vaikų ir paauglių psichiatrija – medicinos mokslo ir praktikos šaka, apimanti vaikų ir paauglių psichikos ir elgesio sutrikimų priežastis, diagnostiką, gydymą, prevenciją;
4.2. vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūra (pagalba) – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti vaikų ir paauglių psichikos bei elgesio sutrikimų prevenciją, diagnostiką, gydymą ir reabilitaciją;
4.3. gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras – medicinos gydytojas, įgijęs gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kvalifikaciją;
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras profesinę kvalifikaciją įgyja baigęs universitetines medicinos studijas ir vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Teisę verstis gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kvalifikaciją.
7. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras verčiasi gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro praktika įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugas.
8. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais.
V. TEISĖS
10. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras turi teisę:
10.1. verstis gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) bei kitus medicinos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.5. atlikti profesines pareigas specialiai darbui su vaiko ar paauglio šeima saugiai įrengtoje darbo vietoje (įstaigai užtikrinant tinkamas ir saugias darbo sąlygas);
10.10. dalyvauti ir teikti rekomendacijas dėl tolesnio pacientų gydymo, kai jie sulaukia pilnametystės;
10.11. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
10.15. teikti pasiūlymus darbdaviams, sveikatos priežiūros įstaigų vadovybei paslaugų teikimo ir darbo sąlygų gerinimo klausimais;
10.16. gauti darbui būtinąją informaciją apie jo gydomus ir konsultuojamus ligonius, priemones, įrangą, vaistus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
VI. PAREIGOS
11. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras privalo:
11.1. diagnozuoti ir gydyti psichikos ir elgesio sutrikimus, tyrimo bei gydymo rezultatus žymėti medicininiuose dokumentuose;
11.3. nepriskirtais gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;
11.4. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;
11.8. pranešti policijai apie sužeidimus šaltuoju ar šaunamuoju ginklu bei kitus smurtinius sužeidimus ir sužalojimus;
11.9. pranešti Vaikų teisių apsaugos tarnybai apie išaiškintus arba įtariamus smurto, prievartos prieš vaikus ir vaikų apleistumo atvejus;
11.12. paaiškinti gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;
VII. KOMPETENCIJA
12. Gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę vaikų ir paauglių psichiatrijos mokslo ir praktikos pažangą. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras turi:
12.1. žinoti:
12.1.1. Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius psichikos sveikatos priežiūros paslaugas ir gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro veiklą;
12.1.2. gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ir paciento vaiko bei jo tėvų tarpusavio santykių psichologiją ir psichopatologiją;
12.2. išmanyti:
12.2.1. bendrąją psichopatologiją: psichikos sutrikimų simptomus ir sindromus, amžinius bendrosios psichopatologijos ypatumus;
12.2.5. sveiko, turinčio psichikos sutrikimą ir sergančio somatinėmis ligomis vaiko ir paauglio psichikos funkcionavimo dėsningumus;
12.3. mokėti diagnozuoti, diferencijuoti ir gydyti psichikos ir elgesio sutrikimus pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK-10):
12.3.4. organinį amnezinį sindromą, nesusijusį su alkoholio arba kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu F04;
12.3.6. kitus psichikos sutrikimus dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijas ir somatines ligas F06;
12.3.18. psichikos ir elgesio sutrikimus, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas F19;
12.3.45. psichologinius ir elgesio veiksnius, susijusius su kitur aprašytomis ligomis ar sutrikimais F54;
12.3.47. nepatikslintus elgesio sindromus, susijusius su fiziologiniais sutrikimais ar somatiniais faktoriais F59;
12.3.71. socialinio bendravimo sutrikimus, prasidedančius vaikystėje, ir sutrikimus paauglystėje F94;
12.3.73. kitus elgesio ir emocijų sutrikimus, dažniausiai prasidedančius vaikystėje ir paauglystėje F98;
12.4. gebėti:
12.4.1. įvertinti reikiamo psichikos sutrikimų ištyrimo, gydymo, profilaktikos, psichosocialinės reabilitacijos indikacijas;
12.4.3. taikyti pagrindinius moksliškai pagrįstus psichikos sutrikimų medikamentinius ir nemedikamentinius gydymo būdus, vaikų ir šeimos psichoterapijos metodus;
VIII. ATSAKOMYBĖ